Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje naudojant žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant per keturis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarytą turtinę žalą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 3 metams vairuoti transporto priemones, konfiskuotas motociklas „Yamaha“ FZR 1000“;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

V. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog perka sulaužytus automobilius, sutvarko ir perparduoda. Tuo metu buvo pirkėjas ir reikėjo automobilį nuvaryti pas pirkėją. Taip gavosi, kad teko vairuoti jam. Tą dieną išgėrė degtinės butelį su draugu. Po alkoholio vartojimo vairuodamas automobilį jautėsi gerai, reikėjo pavažiuoti netoli, apie du kilometrus. Tai buvo „Volkswagen Golf“ automobilis, kuris priklauso jam pagal pirkimo pardavimo sutartį. Tokie jo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad išties buvo registruotas pranešimas apie tai, kad neblaivus vairuotojas, susidūrus dviem automobiliams, bando šalintis (b. l. 15). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas S. B. parodė, jog V. M. buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu nustatytas buvo 2,55 prom. girtumas, antru – 2,40 prom. (b. l. 59-62). Be to, kaip minėta, neblaivumo nustatymo aktu V. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 89). Taip pat 2024 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų bendravimas su V. M. (b. l. 81-82).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, kad V. M. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis 2023 m. lapkričio 23 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Teismų praktikoje kriterijus, apibūdinantis šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. savo kaltę ir dėl šios jam įkaltinamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pripažino ir parodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta 2008 m. ar 2009 m. Žino, kad 2021 m. atimta teisė vairuoti. Pažymėtina, kad V. M. anksčiau nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda, jam taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuotas motociklas „Yamaha“.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. M. patvirtino, jog žinojo, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisė to ir vis tiek vairavo transporto priemonę.

Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad V. M. žinojo apie anksčiau jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, to jis neneigė ir teisiamajame posėdyje, tačiau vėl pakartotinai vairavo transporto priemones, negalėjo paaiškinti, kodėl taip atsitiko, parodė, kad neturi priklausomybės alkoholiui. Taigi kaltinamasis V. M. sąmoningai nusprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaisyti, ignoravo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. vengė atlikti BK 68 straipsnyje numatytą ir jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina kaltinamojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, V. M. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, jog V. M. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, „žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje“, nors iš tikrųjų V. M. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu. Tai vertintina kaip techninė rašymo apsirikimo klaida, kuri teismo ištaisoma, šią dalį atitinkamai patikslinant.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. M., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei stadiją – kaltinamasis padarė du baigtus tyčinius baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su teisingumu, ir vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. M. – iš jo žodžių (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių dirbantis pagal individualią veiklą, anksčiau 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina artima šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį, t. y. už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 30 parų arešto, o už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios bausmės vidurkio ir artima minimaliam, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam – 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, atsižvelgiant į tai, kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika ir baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, ir paskiriant V. M. galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ypač tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, paskirtos piniginės baudos teigiamų rezultatų nedavė, nes V. M. vėl vairavo neblaivus ir kai jam tokia teise naudotis uždrausta, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Švelnesnės bausmės paskyrimas, įvertinus ankstesnius kaltinamojo teistumus ir tai, kad anksčiau skirtos bausmės nepaveikė jo ir jis vėl nusikalto, gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti V. M. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Tokią poziciją baigiamojoje kalboje išdėstė ir valstybinis kaltintojas.

Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pažymėtina, kad V. M. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad V. M. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, baustas administracine tvarka. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis išreiškė gailestį dėl padarytų veikų bei siekį taisytis. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog V. M. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Manytina, kad kaltinamasis daugiau nenusikals, o pats baudžiamasis procesas, probacijos laikotarpis ir taikomi įpareigojimai bus pakankami tam, kad pasiekti pozityvius jo elgesio pokyčius, kaip auklėjamosios ir prevencinio pobūdžio priemonės, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl V. M. taikytinos BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 ir 10 punktuose – pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam visą bausmės atlikimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. lapkričio 23 d. 19.15 val. iki 2023 m. lapkričio 24 d. 15.06 val. (b. l. 93, 104). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Kaip jau minėta aukščiau, V. M. jau ne pirmą kartą teisiamas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Taigi, tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, atsižvelgus į tai, V. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto V. M. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties bei paties kaltinamojo ir liudytojos J. C. parodymų matyti, kad minimo automobilio savininkas yra pats kaltinamasis V. M. Taigi, kaltinamasis minimą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl šis automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, V. M. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. lapkričio 23 d. 19.15 val. iki 2023 m. lapkričio 24 d. 15.06 val. išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie V. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.