Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-08-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2246-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-03-17Panevėžio apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-04-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-08-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-26
Bylos Nr.
e2S-2246-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26173-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
L. V., A. V., B. K., S. R., V. G.
Kategorijos
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2246-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26173-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams L. V., A. V., B. K., S. R., V. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybei, dėl namų valdos žemės sklypo sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT arba ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti:

1.1. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1415 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“;

1.2. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1263 „Dėl naudojamo Valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), dalių nustatymo ir pardavimo“;

1.3. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 49VĮ-395-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies dydžio nustatymo ir pardavimo A. V. ir L. V.“;

1.4. 2015 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 49SUI-58-(14.49.55) (not. reg. Nr. 1-5401), sudarytą su S. R.;

1.5. 2015 m.birželio 24 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 49SUI-59-(14.49.55) (not. reg. Nr. 1-5596), sudarytą su B. K.;

1.6. 2015 m. gegužės 8 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 49SU-146-(14.49.55) (not. reg. Nr. 1-4619), sudarytą su A. V. su L. V..

2. Atsakovai A. V. ir L. V. (toliau - atsakovai) su ieškovės ieškiniu nesutinko ir prašė priteisti procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovų nuomone, jų patirtas išlaidas lėmė pačios ieškovės veiksmai, kuomet buvo be pagrindo pareikštas ieškinys, reiškiami nesavalaikiai procesiniai prašymai, dėl ko teismo posėdžiai buvo atidedami ir dėl ko atsiranda pagrindas ieškovei skirti baudą CPK 95 straipsnio tvarka už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

4. Atsakovai B. K. ir S. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, papildomai prašė priteisti procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Byloje 2021 m. gegužės 28 d. buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, o teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė atmesti atsakovų A. V. ir L. V. prašymą dėl baudos skyrimo bei prašė mažinti atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į maksimalius priteistinus dydžius, bei į tai, kad atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės kartojosi, ginčas ir parengti atsakovų procesiniai dokumentai nereikalavo ypatingų intelekto ir laiko sąnaudų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi priėmė ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM) atsisakymą nuo ieškinio; priteisė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, atsakovo A. V. naudai 3 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovo S. R. naudai priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; netenkino atsakovų A. V. ir L. V. prašymo dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, prašyme dėl ieškinio atsisakymo ieškovas patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių elgesį, viena vertus, pažymėjo, jog nėra pagrindo ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais, kita vertus, sprendė, kad atsakovų patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui atsisakius ieškinio, pastarajam praradus suinteresuotumą jį tęsti, o ne todėl, kad atsakovai būtų pripažinę ieškinį ar patenkinę šiuos reikalavimus.

9. Įvertinęs byloje esančius bylinėjimosi išlaidų dydį ir pobūdį patvirtinančius įrodymus, bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo trukmę, teismas sprendė, kad atsakovų prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija dydžių, kurie yra numatyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, byloje atsakovų atstovai rengė daug procesinių dokumentų, atstovavo posėdžiuose, todėl jų patirtos išlaidos atlygintinos pilna apimtimi.

10. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą ir atstovaudama Lietuvos Respubliką, todėl iš Lietuvos Respublikos atsakovo A. V. naudai teismas priteisė iš viso 3 645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 94 str. 1 d.). Taip pat iš Lietuvos Respublikos atsakovo S. R. naudai teismas priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 94 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) NŽT nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutarties dalimi, kuroje iš Lietuvos Respublikos atsakovų naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pilna apimtimi. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Lietuvos Respublikos ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mokestis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Priteisiant atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokių skaičiavimų, kurie leistų padarytų išvadą, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršijančios Rekomendacijų, teismas nepasisakė dėl oficialios Statistikos departamento skelbiamos informacijos apie vidutinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje.

11.2. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. pateikta sąskaita faktūra, galima teigti, kad ji išrašyta už 1 valandos atstovavimą teisme bei už 2 valandų pasirengimą teismo posėdžiui, tačiau 2008 m. spalio 18 d. posėdis truko 22 minutes ir 35 sekundes; byla nagrinėjama jau po grąžinimo į pirmąją instanciją, byloje yra atlikta ekspertizė, todėl faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios; prieš 2021 m. spalio 18 d. nereikėjo nagrinėti jokių naujų dokumentų, todėl 2 valandų terminas pasiruošimui vertinamas kritiškai. 2020 m. rugsėjo 9 d. sąskaitoje nurodoma, kad 300 Eur. yra už atsiliepimo rengimą dėl Tarnybos prašymo skirti ekspertizę, pasirengimas teismo posėdžiui įvertinamas 100 Eur. (1 valanda), atstovavimo laikas 2020 m. spalio 22 d. posėdyje nenurodomas, bet įvertinamas 100 Eur. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas taip pat įvertinamas 100 Eur., tačiau - 2020 m. spalio 22 d. posėdis truko 34 minutes, o atsiliepimo dėl ekspertizės skyrimo apimtis tik 3 lapai.

Atsiliepimas

12. Atsakovai A. V. ir L. V. su atskiruoju skundu nesutinko, prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme priteisimo klausimą, būtina sumuojant nustatyti bendrą atstovavimo laiką, o ne skaičiuoti išlaidas atskirai pagal kiekvieno teismo posėdžio laiką. Į bylą pateiktos sąskaitos – faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai liudija, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose atsakovai savo atstovui iš viso sumokėjo 422,90 Eur (100 Eur + 100 Eur + 120 Eur + 102,90 Eur). Tai reiškia, kad atsakovų patirtos išlaidos už jų atstovavimą teisme neviršija maksimalaus dydžio.

12.2. Tiek 2020 m. spalio 22 d., tiek 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu atsakovai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį užbaigti šios civilinės bylos nagrinėjimą, todėl įrodymus apie atstovavimo laiką teikė faktiškai nežinodami kiek truks bylos nagrinėjimas šiuose teismo posėdžiuose, nes pabaigus bylos nagrinėjimą tokių įrodymų pagal įstatymą atsakovai pateikti nebūtų galėję. Tačiau per abu minėtus teismo posėdžius bylos nagrinėjimas nebuvo užbaigtas, nes ieškovas teikė nesavalaikius prašymus, kurie sąlygojo bylos nagrinėjimo atidėjimus.

12.3. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad byla nėra sudėtinga, nes buvo nagrinėjama jau po grąžinimo į pirmą instanciją, byloje buvo atlikta ekspertizė, faktinės ir teisinės bylos aplinkybės buvo visiškai aiškios, ko pasėkoje kritiškai vertintinas 2 valandų terminas pasiruošimui 2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžiui. Nurodė, kad ruošiantis šiam teismo posėdžiui ne tik reikėjo dar kartą perskaityti visą medžiagą, ruošti teisinę poziciją ir argumentus, nagrinėti teismų praktiką, bet ir susipažinti su teismo ekspertize, kuomet ji buvo atlikta.

12.4. Atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo surašymas reikalavo laiko ne tik jo surašymui, bet ir reikia įsigilinti į prašymo esmę, įvertinti ar egzistuoja teisiniai pagrindai teismo ekspertizės skyrimui ir tik tuomet raštu tai išdėstyti. Atsižvelgiant į ginčo ir pareikšto prašymo specifiškumą, sugaištą laiką rengiant atsiliepimą, teismo priteista suma (300 Eur) už atsiliepimo parengimą į prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo nėra per didelė.

12.5. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais neva, atsakovai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą rengiant prašymą dėl bylinėjimos išlaidų atlyginimo. Rekomendacijos numato šalies teisę į išlaidų atlyginimą rengiant procesinius prašymus teismui, todėl išlaidos už motyvuoto prašymo parengimą turi būti atlygintos, ypač kuomet atsakovai rengė kelis prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (kuomet tokios išlaidos buvo faktiškai patirtos), tačiau bylinėjimosi išlaidas buvo prašoma atlyginti kaip už vieno prašymo rengimą, įkainotą 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15. Remiantis Lietuvos Respublikos kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nei teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu, nei atskirajame skunde iš esmės neginčijo savo, kaip bylos šalies, pareigos kompensuoti atsakovų teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir teismui užbaigus bylą nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ir atskirajame skunde nesutiko tik su iš jos priteistu atsakovams bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti dydžiu.

16. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad nei atsakovai savo prašymuose, nei pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl oficialaus LR Statistikos departamento skelbiamo vidutinį mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, nuo kurio skaičiuojamos maksimaliai leistinos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nepateikė skaičiavimų, kaip buvo nustatyta priteista iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma, kokie nustatyti maksimalūs rekomenduotini priteisti dydžiai ir pan. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ta aplinkybė, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pateikta detalių matematinių skaičiavimų, kokius konkrečiai koeficientus, bruto darbo užmokesčio dydžius taikė teismas, už kokias konkrečiai atsakovų advokatų suteiktas teisines paslaugas, taip pat detaliai nenurodė, kokie įstatymų leidėjo nustatyti maksimalūs rekomenduojami konkrečių teisinių paslaugų atlyginimo dydžiai, savaime nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovų naudai jų nurodytų sumų bei spręsti dėl atsakovų prašymo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

17. Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino mokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, maksimali leistina priteisti advokato 1 valandos atstovavimo išlaidų suma sudarė 152,42 Eur, tuo tarpu atsakovų patirtos išlaidos už kiek daugiau nei 3 atstovavimo vykusiuose teismo posėdžiuose valandas sudarė 422,90 Eur; vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, maksimaliai galima priteisti išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą dokumento parengimo dieną siekė 2 339,25 Eur, tuo tarpu atsakovų atstovų pateiktoje sąskaitoje bei jos apmokėjimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta 1 450 Eur tokių išlaidų suma; vadovaujantis Rekomendacijomis maksimaliai galima priteisti išlaidų už prašymą, kuriame pateikiamas reikalavimas, atsikirtimas ir pan., suma atitinkamo dokumento parengimo dieną siekė 552,40 Eur, tuo tarpu atsakovų patirtos išlaidos už atsiliepimo į prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo sudarė 300 Eur, už kelių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą sudarė 484 Eur ir t. t. Taigi, įvertinus byloje esančius bylinėjimosi išlaidų dydį ir pobūdį patvirtinančius įrodymus, maksimaliai leistinas priteisti sumas, kurios yra tam tikrais atvejais net kelis kartus didesnės, nei realiai atsakovų patirtos išlaidos, taip pat įvertinus ir kitus reikšmingus kriterijus bylinėjimosi išlaidų dydžių nustatymui, o būtent bylos sudėtingumą, apimtį, nuo 2019 metų byloje vykusio teismo proceso trukmę, atsakovų atstovų bendrai byloje parengtų procesinių dokumentų skaičių, apimtį, pobūdį, intelekto ir darbo sąnaudas ir pan., teismas sprendžia, kad atsakovų prašytos atlyginti bei pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos, adekvačios, atitinkančius rekomenduojamus dydžius, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos pilna apimtimi.

18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

19. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis) yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmetamas, atsakovui A. V. priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Renata Volodko