Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Linai Leščiovai, dalyvaujant LR VDI Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui M. I., išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo teismo posėdyje nedalyvaujančio I. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio tesiės pažeidimo protokole nurodyta, kad I. G., būdams darbdavio įgaliotu asmeniu, (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 21 d. leido dirbti įmonėje adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojai A. B., nuo 2014-12-03 iki 2014-12-30, darbuotojams E. I. ir D. A., 2015-01-06 darbuotojai G. S.. Su aukščiau minėtais darbuotojais minėtu laikotarpiu darbo sutartys sudarytos nebuvo, apie jų įdarbinimą teritorinis SODROS skyrius informuotas nebuvo. Šiais savo veiksmais I. G. pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas ir šiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies, požymiai.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta I. G. nedalyvaujant, kadangi jis, būdamas pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į jos nagrinėjimą neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, pagal teismo surašytus 2015-02-03 nutartis jo atvesdinti nebuvo galimybės, todėl darytina išvada, kad jis vengia atvykti į teismą (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

2015-02-10 Vilniaus AVPK Trakų rajono PK viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio rašte Nr. 10-S-38307 nurodyta, kad savo nurodytos gyvenamojoje vietoje I. G. negyvena. 2015-03-17 bei 2015-04-02 Vilniaus AVPK Trakų rajono PK viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas D. F. pranešė, jog atvesdinti I. G. nėra galimybės, tikslus adresas nežinomas.

2015-01-21 I. G. paaiškinime nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi kebabinėje, adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio mėnesio jis susirgo ir gulėjo ligoninėje, todėl laikinai visus klausimus, susijusius su naujų darbuotojų priėmimu į darbą pavedė padavėjai V. K.. I. G. teigimu, jam nieko nėra žinoma apie naujų darbuotojų priėmimą į kebabinę.

Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. pabaigoje ieškojo darbo, todėl internete rado skelbimą apie ieškoma darbuotoją kebabinėje. Paskambinus telefonu, susitarė, kad atvyks į kebabinę adresu (duomenys neskelbtini), pokalbiui. G. S. teigimu, atvykusi nurodytu adresu, su direktoriumi I. G. įvyko pokalbis dėl galimybės įsidarbinti pardavėjos pareigose. Pokalbio metu buvo aptarti klausimai susiję su darbo pobūdžiu, dėl darbo trukmės, dėl darbo užmokesčio (buvo sutarta, kad už darbo dieną mokės 60 litų, tai į mėnesį išeitų minimumas). Sutarė, kad kitą dieną G. S. ateis į darbą į kebabinėje. Pokalbyje taip pat dalyvavo I. G. sutuoktinė S. G.. Liudytoja kebabinėje pradėjo dirbti iš ryto, atidirbo tą dieną iki 13.00 val., prieš darbo pradžią darbo sutartis su ja sudarytą nebuvo. Tą dieną po pietų į kebabinę buvo užėję darbo inspekcijos darbuotojai, kuriems ji jų prašymu parašė paaiškinimą. Darbo sutartį direktorius I. G. atvežė tos darbo dienos pabaigoje, po atlikto VDI patikrinimo.

Liudytoja E. I. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jį dirbo kebabinėje (duomenys neskelbtini). Prieš įsidarbinant įvyko pokalbis su direktoriumi I. G. bei įmonės akcininke S. G., buvo aptarti klausimai dėl darbo užmokesčio ir dėl darbo trukmės. Pradėjus dirbti kebabineje su liudytoja darbo sutartis sudaryta nebuvo. Papildomai E. I. nurodė, kad jai dirbant kebelinėje, ji matė taip pat ir kitus dirbančius darbuotojus – G. S., D. A..

Liudytojas D. A.paaiškino, kad prieš įsidarbindamas kebabinėje atvyko į pokalbį su įmonės direktoriumi I. G. ir akcininke S. G.. Buvo sutarta, jog atlyginimą jam mokės pagal išdirbtas darbo valandas. Žadėjo sumokėti 100 litų už dvi darbo dienas. Pradėjus dirbti darbo sutartis su liudytoju sudaryta nebuvo, nors D. A. padavė vadovui savo anketinius duomenis. Už gautus pinigus jis pasirašė sąsiuvinyje, o ne mokėjimo žiniaraštyje. D. A. patvirtino, kad kebabinėje taip pat matė dirbančius darbuotojus G. S. bei E. I..

Liudytoja A. B. paaiškino, kad prieš įsidarbinama kebelinėje atvyko į pokalbį su direktoriumi I. G. ir jo sutuoktine S. G.. Pakalbio metu buvo sutarta, jog liudytoja dirbs naktinėje pamainoje nuo 20.00 val. iki 08.00 val. Ji direktoriui I. G. siuntė savo anketinius duomenis dėl įdarbinimo bei darbo sutarties su ja sudarymo, tačiau kaip vėliau A. B. sužinojo, jokia darbo sutartis sudaryta nebuvo. Bedirbant liudytojai iš pradžių buvo mokama 60 litų atlyginimas per vieną darbo dieną, už gautus grynus pinigus jai teko pasirašinėti paprastame sąsiuvinyje. Nustojus mokėti atlyginimą, A. B. kreipėsi pagalbos į darbo inspekciją.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio mėnesį pradėjo dirbti kebabinėje kasininkės pareigose, tik kiek vėliau ji sužinojo, jog buvo įdarbinta administratorės pareigose, nors tokio susitarimo nebuvo. Į darbą priėmė G. S., po to atvyko S. G., kuri patvirtino, kad liudytoja gali dirbti. Vyko pokalbis su direktoriumi I. G. dėl darbo užmokesčio dydžio, dėl darbo sutarties įforminimo, nors darbo sutartis su ja taip ir nebuvo sudaryta. Pasak V. K., ji dirbo nesudariusi su ja darbo sutarties, ji dirbto po 12 valandų. Patvirtino, kad liudytoja matė kebabinėje dirbančius D. A. ir E. I..

Liudytoja S. G. paaiškino, kad kebabinėje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), naujų darbuotojų paiešką ir priėmimą į darbą 2014 m. rudenį rūpinosi administratorė V. K.. Su G. S. buvo sudaryta darbo sutartis bei tinkamai pranešta SODRAI. Pasak liudytojos, I. G. yra labai silpnos sveikatos, be to, su sūnumi dažnai vyksta gydymui į užsienį. Šiems teiginiams pagrįsti yra teismui pateikiami medicininiai dokumentai. Pasak liudytojos, A. B. ir V. K. yra artimos draugės, todėl jos nepagrįstai teigia, jog dirba nelegaliai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys nepranešus SODRAI neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-649-195/2011, ATP-1349-195/2012).

Nors I. G. neigia savo kaltę (pirminis paaiškinimas) dėl jo atžvilgiu surašyto ATPK protokolo, tačiau teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai duomenų, jog jis pažeidė galiojančio norminio akto reikalavimus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta bei liudytojai G. S., E. I., D. A., A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad planuojant įsidarbinti kebabinėje (duomenys neskelbtini), su įsidarbinimu susiję klausimai buvo derinami su minėtos įmonės vadovu I. G., su kuriuo buvo derinti visi darbo santykių ir įdarbinimo reikalavimai, t.y. buvo aptarta dėl darbų apimties, apmokėjimo už atliktą darbą, mokėjimo laikotarpis bei darbo objektas. G. S. nurodė, kad darbines funkcijas atliko kebabinėje. Ji dirbo 2015 m. sausio 6 d. nuo 08.00 iki 13.00 val., jai buvo mokamas 60 litų darbo užmokestis. Liudytojai D. A. ir E. I.nurodė, jog kebabinėje dirbo 2014 m. gruodžio mėn. Darbo sutartis su liudytojais sudarytos nebuvo, nors D. A. padavė vadovui savo anketinius duomenis. Už gautis pinigus jie pasirašė sąsiuvinyje, o ne mokėjimo žiniaraštyje. Pažymėtina, kad apie tai, jog aukščiau minėti asmenys dirbo kebelinėje patvirtino ir liudytoja – V. K.. Apie G. S., E. I., D. A., A. B.darbą kebabinėje patvirtina kiti medžiagoje esantys duomenys – liudytojų surašyti pirminiai paaiškinimai (b.l. 8, 9, 12, 13, 14-16), kurių turinys atitinką liudytojų parodymams duotiems teisiamojo posėdžio metu; 2015-01-21 nelegalaus darbo tyrimo aktais Nr. NDA 0657-0723, NDA 0657-0722; darbo sutarties Nr. 36 kopija.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas konstatuoja, jog I. G. veikoje, neužtikrinant, jog būtų laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie G. S., E. I., D. A., A. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią, nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Teismas kritiškai vertina I. G. teiginius, jog su juo, kaip bendrovės vadovu, nebuvo derinami klausimai dėl naujų darbuotojų priėmimo į darbą, tačiau ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti atliekamas alternatyviomis veikomis, nes pagal liudytojų G. S., A. B., D. A. paaiškinimus, bendrovėje buvo nustatyta naujų darbuotojų priėmimo tvarka – pirmiausiai administratorius pravesdavo su asmeniu pretenduojančiu dirbti tam tikrą darbą pirminį pokalbį, paaiškindavo darbo sąlygas, po to siekiant įsitikinti, jog darbuotojas gali dirbti, asmuo buvo vedamas į kebabinės patalpas, jis susipažindavo su darbo specifika, tik vėliau vykdavo galutinis pokalbis su I. G. bei sudaromos ir pasirašomos darbo sutartys. Teismo vertinimu, I. G. nustatydamas tokią naujų darbuotojų priėmimo į darbą tvarką, liudytoja S. G. patvirtiną šias aplinkybės, turėjo suvokti, kad asmenys lankysis kebabinės patalpose, kur pašaliniams asmenims įeiti draudžiama, šiems asmenims bus leista pabandyti padirbėti. I. G. tvirtinimą, jog norėjo įsitinkinti, kad protokole nurodyti asmenys iš tiesų yra tinkami darbuotojai, kurie tiks būsimam darbui, teismas vertina kaip pažeidėjo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Pažymėtina, kad nors ir pirminius pokalbius su potencialiais darbuotojais pravesdavo bendrovės administratorė, tačiau I. G., kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, privalėjo užtikrinti (reikalauti), kad administratorė leistu dirbti tik tiems asmenims, su kuriais yra pasirašyta darbo sutartis, išklausytos instrukcijos dėl darbų saugos. Priešingai, tai nebuvo padaryta, tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis būtų reikalavęs iš administratorių griežtai laikytis LR Darbo kodekso reikalavimų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. G., kaip bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo – kebabinės direktorius, leido G. S., E. I., D. A., A. B. atitinkamai nuo 2014 m. lapkričio 21 d. iki 2015 m. sausio 6 d. dirbti kebabinės veiklos vykdymo vietoje – (duomenys neskelbtini), įvairias darbus, su aukščiau minėtais asmenimis darbo sutartis nebuvo sudarytos (išskyrus G. S. atžvilgiu, su kurią darbo sutartį sudarė jau po atlikto pareigūnų patikrinimo darbo dienos pabaigoje), be to, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie jų įdarbinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad I. G. padarė LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

I. G. kaltė, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0657-0411, liudytojų G. S., E. I., D. A., A. B., S. G. parodymais teisme, 2015-01-21 patikrinimo akto su priedais duomenimis bei kitą rašytinę bylos medžiaga.

I. G. veika atitinka ATPK 41³ str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad I. G. atlikti veiksmai mažareikšmi, pats pažeidimas savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino esamų aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. I. G. nėra piktybinis pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, nustatytas teisės pažeidimas iš dalies yra pašalintas, nes su protokole nurodytu asmeniniu G. S. patikrinimo diena buvo sudarytos darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą praneštą SODRAI.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, I. G. baudos, kuri numatyta 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimalus dydis aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant I. G. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30¹ str., 41³ str., 286, 287, 288 str., 313 str. 4 d., teismas

nutarė:

I. G., gim. 1971-08-11, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį A. B.) paskirti 289 (du šimtai aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

I. G., gim. 1971-08-11, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį E. I.) paskirti 289 (du šimtai aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

I. G., gim. 1971-08-11, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį D. A.) paskirti 289 (du šimtai aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

I. G., gim. 1971-08-11, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. (už nelegaliai dirbusį asmenį G. S.) paskirti 289 (du šimtai aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą.

Išaiškinti, kad pagal LR ATPK 313 str. baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6401.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.