Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Černobrovkinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo L. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

12. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (žr. pvz., LAT 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; LAT 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

13. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1233-577/2020, 26–27 punktai).

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. V. motina mirė (duomenys neskelbtini), tėvas – A. V.. 2024 m. kovo 6 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta išvada – G. V. laikinoji globa vykdoma tinkamai; užtikrinama vaiko priežiūra; peržiūros metu vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nenustatyta; tęsti vaiko laikinąją globą močiutės L. B. šeimoje; mergaitės tėvas A. V. nededa pastangų mergaitės susigrąžinti, nekeičia gyvenimo būdo; pats teigia, kad negali pasirūpinti dukra. 2024 m. vasario 23 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad laikinoji globa vykdoma tinkamai (el. b. l. 12-18). Į bylą pateiktas 2023 m. kovo 16 d. Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 3VTP-557, kuriame nurodyta, kad buvo išsiaiškinta, jog atsakovo dukrą G. V. 9 mėnesius laikinai tėvo prašymu prižiūrėjo močiutė L. B.. Laikinoji priežiūra pasibaigė 2023 m. kovo 1 d., o mergaite ir toliau rūpinasi jos močiutė L. B. (el. b. l. 40). Į bylą pateiktas 2023 m. kovo 23 d. A. V. atsisakymas auginti dukrą G. V. (el. b. l. 41). Į bylą pateiktas medicininis mirties liudijimas, kuriame nurodoma, kad A. B. (G. V. mama) mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20). 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi leista paimti mažametę G. V. iš jos tėvo A. V. (el. b. l. 21-26). 2023 m. balandžio 24 d. potvarkiu Nr. 9-14 dėl vaikui laikinosios globos nustatymo patvirtina, kad nuo 2023 m. balandžio 24 d. G. V. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta L. B. (el. b. l. 9-10). Į bylą pateiktas 2024 m. vasario 23 d. Ukmergės socialinių paslaugų centro Pagalbos planas A. V. šeimai (el. b. l. 27-31). 2023 m. kovo 21 d. Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nurodoma, kad globėja L. B. tinkamai atstovauja vaiko G. V. interesus (el. b. l. 54). Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovo šeimą sudaro dukra G. V., gimusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 86). Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovas dirba. SPIS sistemos duomenimis, laikotarpiu nuo 2021-03-25 iki 2023-03-16, fiksuoti 2 galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (el. b. l. 84). Į bylą pateikta Ukmergės socialinių paslaugų centro pažyma apie A. V. šeimą (el. b. l. 55-56).

15. Tiek iš teismo posėdžio metu išklausytų proceso dalyvių paaiškinimų, tiek iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo nepilnamete dukra, nevykdo pareigos jos auginti, prižiūrėti, auklėti bei materialiai išlaikyti, kadangi nepilnamečio vaiko tėvas, atsakovas A. V. yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukros G. V. priežiūros ir nededa jokių pastangų, kad atstatytų ryšį su dukra, raštu išreiškė savo norą neauginti dukros.

16. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą: vengimą atlikti savo pareigas, nesirūpinimą vaiku, o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas vaiko neprižiūri ir neaugina. Atsakovo nurodyti argumentai, dėl kurių jis negali auginti savo dukros, nevertintini kaip objektyvūs ir visa tai parodo abejingą atsakovo požiūrį į savo vaiką, jo psichologinį ir fiziologinį vystymąsi. Taip pat nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti.

17. CPK 380 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad G. V. yra tik 3 metai, 2024 m. liepos 29 d. sueis (duomenys neskelbtini) metai, mergaitės nuomonė nebuvo išklausoma.

18. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovo šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Teismas pabrėžia, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, o vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai.

19. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviškomis pareigomis laikytinas jo kaltais veiksmais, todėl šių atsakovo pareigų nevykdymas – nesirūpinimas vaiku, nesidomėjimas vaiko sveikata, lavinimu, vertintini kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas atsakovui jo nepilnamečiui vaikui yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje.

20. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

21. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo iki teismo sprendimo dėl nepilnametės G. V. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo, nustatyti jos gyvenamąją vietą L. B., šeimoje. Byloje nustatyta, kad G. V. gerai jaučiasi jos gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis, kitų fizinių ar juridinių asmenų, galinčių globoti nepilnametę mergaitę, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei tai, jog nepilnamečiui vaikui būtina saugi, gerai pažįstama aplinka, nepilnametės G. V. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina L. B., šeimoje.

22. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

23. Ieškovas prašo iš atsakovo A. V. nepilnametei G. V. išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba, kitų nepilnamečių vaikų neturi, neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, nėra žinoma, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitu priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą po 300 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki G. V. pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja išskirtinai nepilnamečių vaikų interesais paskirtina laikinoji globėja L. B. (CK 3.275 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Ieškovas šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100 Eur žyminis mokestis (su indeksavimu 146 Eur). Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 109 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas iš atsakovo A. V. priteisia 109 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies) ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 centus) pašto išlaidų valstybės naudai.

26. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad neterminuotai apribota atsakovo A. V. tėvo valdžią nepilnametei dukrai G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl globos nepilnametei G. V. nustatymo ir globėjos jai paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad apribojus tėvo valdžią, atsakovui A. V. sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaiką, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. balandžio 12 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti nepilnametės G. V. gyvenamąją vietą L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus 56 centus) pašto išlaidų. - iš viso 135,56 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 56 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovą, jog žyminio mokesčio išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnametės G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.