Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-14 · Byla Nr. 2SA-109-553/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
2SA-109-553/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09854-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
K. S.
Kategorijos
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-109-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09854-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1, 122.4, 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 nutarties, priimtos pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio A. B. veiksmų ir nurodė, kad 2011-04-08 antstolis A. B. priėmė patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo bei areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905. Pareiškėjas teigė, kad nors patvarkymuose nurodyta, kad jie adresuoti K. S. gyvenamosios vietos adresu, patvarkymai pareiškėjui nebuvo išsiųsti ir įteikti. Antstolis taip pat neišsiuntė raginimo, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus ir pažeisdamas skolininko teises. Pareiškėjas prašė pripažinti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 neteisėtais, panaikinti 2011-04-08 patvarkymus bei įpareigoti antstolį panaikinti vykdymo priemones, kurių jis ėmėsi remdamasis minėtais patvarkymais (b. l. 1-2).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, kadangi skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas kontoroje pasirašytinai, o 2011-04-08 patvarkymai buvo išsiųsti skolininkui registruotu paštu, tačiau laiškas grįžo neįteiktas skolininkui. Antstolis prašė atmesti pareiškėjo skundą (b. l. 9).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-05 priėmė nutartį pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmesti. Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 esančių rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, kad 2008-09-04 pareiškėjui K. S. buvo įteiktas 2008-09-04 raginimas įvykdyti sprendimą. Nors pareiškėjas pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam buvo įteiktas tik 2008-09-03 raginimas, kuris nebuvo vykdomas, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad jam buvo pasirašytinai įteikti abu raginimai įvykdyti sprendimą, kuriais antstolis nustatė 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti (vykd. b. l. 24, 26). 2011-04-08 patvarkymai buvo išsiųsti skolininkui registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu Braškių g. 46-8, Vilnius, tačiau laiškas grįžo neįteiktas skolininkui su atžyma, kad buto gyventojai laiško nepriima, o skolininkas į pranešimą neatsiliepė (vykd. b. l. 41-44). Teismas, ištyręs minėtus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi skunde nurodyti argumentai, jog antstolis neišsiuntė raginimo ir patvarkymų, nepasitvirtino, nes pareiškėjui raginimai įvykdyti sprendimą buvo įteikti asmeniškai ir skolininkas turėjo jį įvykdyti, bet to nepadarė. Todėl antstolis turėjo pakankamą pagrindą pradėti priverstinio vykdymo veiksmus dėl išieškojimo iš pareiškėjo pajamų ir neprivalėjo apie tai papildomai informuoti skolininko. Tai, kad pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti 2011-04-08 patvarkymai, patvirtina grįžęs laiškas. Bet ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vykdymo procesui, tuo labiau, kad 2008-09-04 sužinojęs apie pareigą įvykdyti teismo sprendimą, pareiškėjas jo nevykdė bei pažeidė savo pareigą domėtis vykdymo eiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnio 4 punktas). Antstolis A. B. CPK 613, 657, 733 straipsnių nuostatų bei skolininko teisių nepažeidė, todėl pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2011-04-08 patvarkymus nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių teismas nutarė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstas. Teismas nustatė, kad kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartį perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad:

1. Skundžiama nutartimi nespręstas antstolio veiksmų dėl 2011-04-08 patvarkymų Nr. S-42-6516 ir Nr. S-42-6517, kaip procesinių dokumentų, neišsiuntimo skolininkui paštu registruotu laišku klausimas. Dėl to neišnagrinėti iš esmės visi byloje pareikšti reikalavimai ir skundžiama nutartis yra naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Šiuo atveju taip pat pažeisto CPK 513 straipsnio 3 dalyje ir 605 straipsnyje įtvirtintos teisės normos.

2. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo reikalavimų dėl antstolio 2011-04-08 patvarkymų Nr. S-42-6516 ir Nr. S-42-6517 panaikinimo bei įpareigojimo antstolį panaikinti visas vykdymo priemones, kurių jis ėmėsi neteisėtais veiksmais ir patvarkymais. Skundžiama nutartis priimta tik dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio A. B. nenurodytų veiksmų, nenurodant jų sudėties ir apimties, todėl šiuo atveju buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis.

3. Nutartis priimta neišnagrinėjus visų byloje pareiškėjo pateiktų įrodymų, pažeidžiant CPK 176 – 179 straipsnių, 185 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nepagrįstai teigė, kad „<...> skolininkas į pranešimus neatsiliepė (vykd. b. l. 41-44)“.

4. Šiuo atveju pažeistos teisė normos, nurodytos Pašto įstatyme ir Pašto taisyklėse, t. y. adresatui nesant namuose, palikti jo butui priklausančioje pašto dėžutėje Pranešimą formos K11.

5. Kadangi į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teisėja neatsižvelgė, todėl iškilo abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teisėjas tik formaliai pasisakė dėl CPK 443 straipsnio 5 dalies ir nutartyje nepasisakė dėl šiame straipsnyje nurodytos teisėjo teisės nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėja nušalinimo išvengė nagrinėdama bylą rašytinio proceso tvarka, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Nutartyje nepagrįstai pasisakyta dėl antstolio raginimų, kadangi jokie raginimai nėra pareiškėjo skundo dalykas ir dėl jų pareiškėjas nėra pateikęs kokius nors reikalavimus. Vadovautis raginimais nebuvo pagrindo, kadangi po raginimų priėmimo antstoliui buvo grąžintas vykdomasis raštas ir šią aplinkybę patvirtina vykd. b. l. 24 esantis įrodymas – antstolio 2008-09-03 raštas ir vykd. b. l. 28 esantis 4 pensijų skyriaus 2008-09-12 raštas.

7. Nutartis priimta nepagrįstai vadovaujantis CPK 510 – 513 straipsniais,

8. Nutartyje nurodytas nebaigtas veiksmas, nenurodyta, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis skundą atmes. Pareiškėjas teigia, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu, kitais galiojančiais teisės aktais, jis turi teisę gauti objektyvaus ir nešališko teismo priimtą galutinį teisėtą ir pagrįstą sprendimą (nutartį) pagal pareiškėjo pateiktą teismui konkretų skundą, surašytą lietuvių kalba suprantamai, pagrįstą teisės normomis ir įrodymais.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Pagrindinis apelianto K. S. argumentas, pagrindžiantis skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė nei vieno reikalavimo, su kuriuo pareiškėjas kreipėsi į teismą, paduodamas 2011-06-20 skundą dėl antstolio A. B. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiaga, nesutinka su minėtu apelianto argumentu ir pripažįstą jį nepagrįstu dėl žemiau nurodytų motyvų. \

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

Apeliantas kreipėsi su skundu į pirmosios instancijos teismą reikalaudamas pripažinti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 neteisėtais, panaikinti 2011-04-08 patvarkymus bei įpareigoti antstolį panaikinti vykdymo priemones, kurių jis ėmėsi remdamasis minėtais patvarkymais, kadangi apelianto teigimu, minėti 2011-04-08 patvarkymai pareiškėjui nebuvo išsiųsti ir įteikti, nors patvarkymuose nurodyta, kad jie adresuoti K. S. gyvenamosios vietos adresu (CPK 613 straipsnio 3 dalis). Be to, apeliantas savo 2011-06-20 skunde dėl antstolio A. B. veiksmų nurodė, kad antstolis pažeidė CPK 657 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėjui taip pat neišsiuntė raginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas (apeliantas) pateikė skundą būtent dėl to, kad antstolis jam neišsiuntė raginimo ir 2011-04-08 patvarkymų, todėl pareiškėjas teigė, kad antstolis jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmu ir pažeidė pareiškėjo teises. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiama nutartimi pasisakydamas dėl ieškovo skundo ir jame išdėstytų reikalavimų (pripažinti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 neteisėtais, panaikinti 2011-04-08 patvarkymus bei įpareigoti antstolį panaikinti vykdymo priemones, kurių jis ėmėsi remdamasis minėtais patvarkymais) pagrįstumo, neperžengdamas skundo ribų, pasisakė dėl tų antstolio veiksmų ar jų neatlikimo, t. y. raginimo ir patvarkymo neišsiuntimo, kurie, pasak apelianto (pareiškėjo), sąlygojo jo teisių pažeidimą. Nustatęs, kad pareiškėjo teiginiai, jog antstolis jam neišsiuntė nei raginimo, nei patvarkymų, nepasitvirtino, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėjo skundas su jame nurodytais reikalavimais (pripažinti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 neteisėtais, panaikinti 2011-04-08 patvarkymus bei įpareigoti antstolį panaikinti vykdymo priemones, kurių jis ėmėsi remdamasis minėtais patvarkymais) negali būti patenkintas ir turi būti atmestas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą (2011-08-05 nutartį) atmesti pareiškėjo skundą, t. y. netenkinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų (skundo dalyko) dėl to, kad įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybės, teismas sprendė, jog pareiškėjo skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė savo reikalavimus) nepasitvirtino. Tokiu būdu atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė nei vieno reikalavimo, su kuriuo pareiškėjas kreipėsi į teismą, paduodamas 2011-06-20 skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Vertindamas tą aplinkybę, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nepasitvirtino pareiškėjo teiginiai, kad antstolis jam neišsiuntė raginimo ir patvarkymu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismo bylų praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgment of 27 September 2001, par. 30). Pabrėžtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, and p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas: šalių pareiškimų prieštaringumą, valstybių – Konvencijos narių įstatyminių nuostatų, papročių, teisinių nuomonių ir sprendimų rengimo taisyklių skirtumus. Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutati mutandis, Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 pareiškėjui 2008-09-04 raginimas įvykdyti sprendimą pasirašytinai buvo įteiktas 2008-09-04 (vykd. b. l. 26), o 2011-08-04 patvarkymai Nr. S-42-6516 ir Nr. S-42-6517 buvo išsiųsti skolininkui registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu Braškių g. 46-8, Vilnius, tačiau laiškas grįžo neįteiktas skolininkui su atžyma, kad buto gyventojai laiško nepriima, o skolininkas į pranešimus neatsiliepė (vykd. b. l. 41-44). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui pakako nustatyti minėtas aplinkybes, kad pripažinti, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, t. y. nepasitvirtino skundo pagrindas, dėl ko galima būtų tenkinti skundo reikalavimus (pripažinti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 neteisėtais, panaikinti 2011-04-08 patvarkymus bei įpareigoti antstolį panaikinti vykdymo priemones, kurių jis ėmėsi remdamasis minėtais patvarkymais). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarp jų ir pareiškėjo 2011-07-26, 2011-07-28, 2011-08-05 pareiškimuose pateikti paaiškinimai) neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2008-09-04 sužinojęs apie pareigą įvykdyti teismo sprendimą, pareiškėjas jo nevykdė bei pažeidė savo pareigą domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vadovautis raginimais nebuvo pagrindo, nes po raginimų priėmimo antstoliui buvo grąžintas vykdomasis raštas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0042/08/00905 medžiagos nustatyta, kad šioje byloje yra vykdomas 2006-10-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo byloje Nr. 2AS-235/2006 išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį valstybės naudai iš skolininko K. S. išieškoma 2000 Lt bauda (vykd. b. l. 1). Gavęs raginimą 2008-09-15 apreiškėjas padavė antstoliui pareiškimą, kuriuo prašė sustabdyti vykdomąją bylą, nes teismui padavė pareiškimą dėl vykdomojo rašto panaikinimo (vykd. b. l. 33). Vykdomieji veiksmai byloje nebuvo atliekami iki 2011-04-08, kuomet antstolis priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo (vykd. b. l. 41). Visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas (pareiškėjas) bet kokiais būdais daugiau nei tris metus siekia išvengti teismo nutarties dėl baudos skyrimo įvykdymo, nenurodydamas jokių esminių antstolio veiksmų, kuriais būtų pažeistos jo teisės. Kadangi teismo nutartis dėl baudos paskyrimo yra įsiteisėjusi ir galioja, ji turi būti įvykdyta.

Bylos dėl antstolių veiksmų apylinkės teisme nagrinėjamos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus „Bendrosios nuostatos“ nustatyta tvarka. Šio skyriaus 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Byla nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka“. CPK V dalies XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nėra nustatyta kitokia bylų nagrinėjimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pareigos nagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų žodinio proceso tvarka ir nenustatęs, kad šiuo atveju yra tokia būtinybė, pareiškėjo skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka pagal nustatytas proceso taisykles. Kadangi pareiškėjas teismo šališkumą įvardija kaip bylos nagrinėjimo taisyklių nesilaikymą, šis jo argumentas nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo K. S. atskirojo skundo argumentų, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu , 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė