Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, 2YT-7073-599/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-10
Bylos Nr.: 2YT-7073-599/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02718-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Stočkienė
Pareiškėjas: Kauno rajono Šakių
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

Kategorijos

3.1.3.7Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, ginantys viešąjį interesą, ir jų teisės bei pareigos
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka
3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2YT-7073-599/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02718-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.2.3.2; 3.2.8.1; 3.4.5.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024-02-08 nutarimo Nr.13-12.-8 -Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. pagrindais, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė pateikė pareiškimą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 08 d. nutarimą Nr. 13.12.-8 ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. BVI-70 visa apimtimi.

2. Nurodė, kad pareiškėja su 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškimu-skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Šiuo skundu prašė kreiptis ginant viešąjį interesą į teismą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 12 d. pirkimo- pardavimo sutarties Nr. ST-457, sudarytos tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto sudėtinio investicinio fondo „Ozark Investment Fund”, panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių (neleisti pirkėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, pervesti pardavėjui „Ozark Investment Fund“ likusią 369 999,10 Eur sumą ir uždrausti Lietuvos kalėjimų tarnybai pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti su bausmių vykdymu susijusią veiklą, taikymo. Pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 8 d. skunde nurodyta, kad pareiškėja 2023 m. spalio 31d. sužinojo, jog, vykdant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ susitarimą ir įgyvendinant projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“, valstybei nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), planuojama įsteigti pusiaukelės namus ir įkurti Kauno apskrities probacijos tarnybą. Toks sprendimas įkurti pusiaukelės namus ir Kauno apskrities probacijos tarnybą nebuvo viešinamas ir derinamas su bendruomene, o pati bendruomenė, taip pat ir Kauno rajono savivaldybė tokiam sprendimui nepritaria. Skundas buvo pagrįstas aiškiai fakto ir teisiniais motyvais bei argumentais.

3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra skundą perdavė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Vesta Muckienė, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. BVI-70 įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų - nepakeitus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo (iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties teritorijas), nepradėti atviro tipo bausmės atlikimo vietos pusiaukelės namų ir Kauno apskrities probacijos tarnybos veiklos, griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių visuomenės interesams užtikrinti. 2023 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 3S-4052 šis Kauno apygardos prokurorės nutarimas buvo išsiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybai. Lietuvos kalėjimų tarnyba apskundė aukščiau nurodomą Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą instancine tvarka - aukštesniajam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė 2024 m. vasario 08 d. nutarimu Nr. 13.12.-8 panaikino Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas aukštesniosios prokurorės 2024 m. vasario 8 d. nutarimas niekaip negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad skundžiamame aukštesniosios prokurorės nutarime nurodoma: Aukštesnioji prokurorė šiame procesiniame sprendime nepasisako dėl pareiškėjos - Lietuvos kalėjimų tarnybos skundo argumentų [...] ir nevertina apygardos prokuratūros prokurorės išvadų teisėtumo ir pagrįstumo šiais klausimais. Naikindama Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. priimtą nutarimą Nr. BVi-70 dėl procedūrinių pažeidimų panaikino teisėtą ir pagrįstą prokurorės nutarimą, visiškai neanalizuodama jo faktinių ir teisinių pagrindų. Tai laikytina taip pat išėjimu iš savo kompetencijos ribų ir veikimu ultra viręs, lygiai, kaip ir aukščiau nurodytu atveju dėl mūsų apskundimo teisės ribojimo. Nurodė, kad prokuroro kompetencija įspėti asmenis, įstaigas ir organizacijas, kad šie (šios) nedarytų teisės pažeidimų, negali būti siaurinama dirbtinai ir formaliais argumentais, kadangi bendroji prokuroro pareiga kaip tik ir yra užtikrinti teisėtumą, o asmenų įspėjimas nedaryti teisės pažeidimų pats savaime tokiems asmenimis tiesioginių pareigų nesukelia, o tik informuoja, kad tokiems asmenims ateityje gali būti taikoma kurios nors rūšies teisinė atsakomybė (civilinė, drausminė, tarnybinė, administracinė, baudžiamoji ar kt.).

5. Be to, pareiškėjos teigimu, aukštesnioji prokurorė visiškai netinkamai aiškino ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo normas, konkrečiai, Rekomendacijų 40 p., 52.3 p. bei klaidingai sprendė, kad Rekomendacijos turi aukštesnę galią, nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas. Priešingai, Rekomendacijų normos yra žemesnės teisinės galios, nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, o Rekomendacijų normos negali būti aiškinamos taip, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo normos būtų paneigtos. Tokios Rekomendacijos yra prokurorų vidaus veiklos teisinio reguliavimo taisyklės, bet ne daugiau, o toks aukštesniosios prokurorės veikimas, koks pademonstruotas skundžiamame nutarime, ne tik reiškia išėjimą iš aukštesniosios prokurorės kompetencijos ribų, bet ir reiškia procedūros viršenybę prieš turinį.

Šalies argumentai

6. Pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarime pasisakyta: „Pareiškėjas Skundu prašo kreiptis į teismą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pirminiame Skundo nagrinėjimo etape, negavus išsamių paaiškinimų ir nesurinkus visų duomenų iš institucijų, to padaryti nėra galimybės. Dėl galutinio procesinio sprendimo Skunde dar bus sprendžiama gavus visus būtinus tokiam sprendimui priimti duomenis. Vis tik šiame Skundo nagrinėjimo etape taikant viešojo intereso gynimo priemones galima užbėgti už akių galimiems teisės aktų pažeidimams. Skundo nagrinėjimo metu Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka išanalizavus turimus duomenis galima teigti, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba planuodama 2023 m. gruodžio ar 2024 metų sausio mėnesį nepakeitus žemės naudojimo būdo pradėti veiklą - Pastate atidalyti „Pusiaukelės namus’’ gali priimti sprendimą ateityje pažeidžiant kai kuriuos imperatyvius teisės aktų reikalavimus”. Taigi, aiškiai nurodytas teisėtas tikslas, o Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų neteisėtumas, be kita ko, matyti ir iš šios tarnybos konkliudentinių veiksmų - vos tik sužinojusi apie priimtą Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. BVI-70, ši tarnyba neleistinai ir itin skubiai pradėjo bausmių vykdymo veiklą minėtame pastate, nors tokios veiklos pradžia buvo numatoma tik 2024 m. sausio mėnesį.

7. Pareiškėjos manymu, visiškai pagrįstai Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. BVI-70 pasisakoma: „Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas viešojo intereso gynimo priemonių, kurias turi teisę taikyti prokuroras, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, sąrašas. Viena iš viešojo intereso gynimo priemonių yra, įtvirtinta 19 straipsnio 4 dalies 4 punkte, numatančiame, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų. Šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad vėlesni Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimai gali sukurti neigiamas teisines pasekmes, aptartas aukščiau šiame nutarime, todėl tikslinga nutarimu įspėti nedaryti teisės pažeidimų. Tuo pačiu Lietuvos kalėjimų tarnybos dėmesys atkreiptinas į tai, kad Kauno rajono savivaldybė yra pasirengusi išpirkti Pastatą ir paskirti jį Kauno rajono Meno mokyklos reikmėms, kas visiškai atitiktų bendruomenės ir Kauno rajono gyventojų lūkesčius“.

8. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. 4 p. yra numatyta prokuroro teisė (tuo pačiu ir pareiga) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų. Jokių papildomų tokios teisės ribojimų įstatyme nėra nustatyta, todėl aukštesniosios prokurorės skundžiamo nutarimo teiginiai, esą, prokurorė, priimdama nutarimą įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės pažeidimų, negalėjo to daryti, kol nebus priimtas galutinis sprendimas kreiptis ar nesikreipti į teismą su ieškiniu, yra netinkamas teisės aiškinimas. Rekomendacijų 40 p. laikytinas vienu, bet joki būdu ne vieninteliu iš galimų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. 4 p. taikymo atvejų, o kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 d. 4 p. norma numato aiškią prokuroro diskreciją taikyti nurodytą įspėjimą be kokių nors konkrečių ribojimų. Suprantama, toks prokuroro veikimas yra tinkamas ir savalaikis, ypač kaip mūsų pareiškimo atveju, - nors mes kreipėmės į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su pareiškimu-skundu dar 2023 m. gruodžio pradžioje, tačiau kol kas, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams, joks procesinis sprendimas dėl pareiškėjos prašymo ginti viešąjį interesą dar nėra priimtas. Būtent tokiu įspėjimu prokurorė tinkamai realizavo jai tenkančią pareigą ir tikėjosi, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba veikia taip, kaip privalo veikti valstybės institucija pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį; deja, taip neatsitiko, o aukštesnioji prokurorė, net nespręsdama dėl prokurorės nutarimo esmės, skundžiamame nutarime pademonstravo ypatingą toleranciją toliau Lietuvos kalėjimų tarnybos tęsiamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, o taip pat ir mūsų teisėtų interesų pažeidimams.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024-02-08 nutarimo Nr. 13.12.-8 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

10. Nurodė, kad atlikdamas savo funkcijas prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Pažymėjo, kad 2024-02-08 nutarime Nr. 13.12.-8 aukštesnioji prokurorė aiškiai ir detaliai išdėstė faktinius ir teisinius argumentus dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023-12-14 nutarimo įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų neteisėtumo ir jo panaikinimo. Iš skundžiamo nutarimo turinio aiškiai matyti, kad tiek faktinės aplinkybės, tiek ir situacijai aktualūs teisės aktai aukštesniosios prokurorės buvo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti.

11. Pažymėjo, kad skundžiamas aukštesniosios prokurorės 2024-02-08 nutarimas Nr. 13.12.-8 buvo priimtas išnagrinėjus Generalinėje prokuratūroje gautą Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023-12-14 nutarimo, kuriuo ši institucija, nebaigus tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, pradėto pagal R. S., veikiančios Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r., bendruomenės vardu, pareiškimą, buvo įspėta nedaryti teisės aktų pažeidimų. Taigi tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023-12-14 nutarimas įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų, tiek ir aukštesniosios prokurorės nutarimas teisines pasekmes sukėlė Lietuvos kalėjimų tarnybai, o ne pareiškėjai - Kauno rajono Šakių-Kumpių seniūnaitijos bendruomenei. Todėl 2024-02-13 rašte Nr. 17.2.-598 „Dėl nutarimo pateikimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018-06-26 įsakymu Nr. 1-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 53 punktu, pagrįstai buvo nurodyta, kad procesinį sprendimą, priimtą išnagrinėjus Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą, teismui turi teisę skųsti būtent ši institucija. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė dėl kurios ji kreipėsi teisminės gynybos aukštesniosios prokurorės nutarimu nebuvo nepažeista, todėl pareiškimas dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo negali būti tenkinamas.

12. Suinteresuoto asmens teigimu, aukštesnioji prokurorė, tirdama Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje metu surinktą medžiagą, ją teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais.

13. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio tvarka paskelbiant tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiuntus teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 08 d. nutarimą Nr. 13.12.-8 ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. BVI-70 visa apimtimi atmestinas.

14. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y., ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

15. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas turi patikrinti Generalinės prokuratūros prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2023 m. gruodžio 8 d. buvo gautas Kumpių-Šakių seniūnaitijos seniūnaitės R. S., veikiančios Šakių k. Domeikavos sen. Kauno r. bendruomenės vardu, skundas (Reg. Nr. AP-31275) su priedais dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo. Prie Skundo pridėti 3617 Bendruomenės gyventojų ir pedagogų parašai. Skunde prašoma prokuroro ginant viešąjį interesą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl 2023 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - neleisti pirkėjui (Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos) pervesti pardavėjui likusią 369 999,10 EUR sumą bei uždrausti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį pastato suskirstymą - atskiruose butuose), Lietuvos kalėjimų tarnybai vykdyti su bausmių vykdymu susijusią veiklą. Kauno apygardos prokuratūra 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei nutarė įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų - nepakeitus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo, iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties teritorijos, nepradėti atviro tipo bausmės atlikimo vietos - „Pusiaukelės namai“ bei Probacijos tarnybos veiklos, griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių visuomenės interesų užtikrinimui. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu nutarta įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų - nepakeitus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo, iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties teritorijos, nepradėti atviro tipo bausmės atlikimo vietos - „Pusiaukelės namai“ bei Probacijos tarnybos veiklos, griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių visuomenės interesų užtikrinimui.

17. Į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. vasario 8 d. Nr. 13.12.-8 nutarimas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų, kuriuo nutarta panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvų, Prokuratūros Įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta viešojo intereso gynimo priemonė (įspėjimas nedaryti teisės aktų pažeidimų) taikyta nesurinkus visų faktinių duomenų, reikšmingų sprendimui dėl R. S., veikiančios Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r., bendruomenės vardu, skunde nurodytų aplinkybių priimti ir galimybės ginti viešąjį interesą, taip pat neatlikus šių duomenų teisinio vertinimo. Aukštesniosios prokurorės vertinimu, priimdama skundžiamą nutarimą apygardos prokuratūros prokurorė nesilaikė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje ir Rekomendacijose nustatytos tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos ir dėl to priėmė neteisėtą nutarimą. Aukštesnioji prokurorė šiame procesiniame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos - Lietuvos kalėjimų tarnybos skundo argumentų (susijusių su valstybės viešojo intereso vykdyti tinkamą ir šiuolaikišką bausmių vykdymo politiką bei nuteistųjų integraciją į visuomenę ir Šakių k. bendruomenės viešojo intereso turėti saugią aplinką konkurencija ir nepagrįstu pirmenybės teikimu bendruomenės interesams; pusiaukelės namų nepagrįstu ir neteisėtu priskyrimu specialiosios paskirties pastatams pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.16 papunktį ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punkto reikalavimų taikymu; pastato (duomenys neskelbtini), pusiaukelės namų veiklai tinkamu eksploatavimu, atsižvelgiant į tai, kad šiame pastate registruotos gyvenamosios paskirties patalpos, kurios, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.4 papunktį (gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai) gali būti skirtos gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.) ir kt.) ir nevertina apygardos prokuratūros prokurorės išvadų teisėtumo ir pagrįstumo šiais klausimais.

18. Pareiškėja pateiktu skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 08 d. nutarimą Nr. 13.12.-8 ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. BVI-70 visa apimtimi. Pagrindiniai pareiškėjos argumentai yra, kad aukštesnioji prokurorė, priimdama skundžiamą procesinį sprendimą, neanalizavo faktinių ir teisinių pagrindų, išėjo už savo kompetencijos ribų.

19. Pažymėtina, kad Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytos priemonės, kurias gindamas viešąjį interesą gali taikyti prokuroras, turėdamas pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tarp šių priemonių - ir valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jiems prilyginto asmens įspėjimas nedaryti teisės aktų pažeidimų (Prokuratūros įstatymo 19 str. 4 d. 4 p.).

20. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuratūros argumentais, kad aukštesnioji prokurorė, tirdama Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje metu surinktą medžiagą, ją teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 118 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prokurorų konstitucinį statusą, yra nurodęs, kad prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybinė institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau tai konstitucinį statusą turinti valstybės institucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 20 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtintas nuostatas prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, kuris, veikdamas pagal savo kompetenciją ir vykdydamas jam įstatymu nustatytas funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, kuri yra detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

22. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, bet jo teisė, ir vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (žr. pvz. Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

23. Teismo vertinimu, Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimusi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2024 m. vasario 08 d. nutarimą Nr. 13.12.-8. Pažymėtina, kad generalinė prokuratūra nurodė bei iš pateikto į bylą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. vasario 8 d. nutarimo matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atliekamas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nebuvo baigtas ir galutinis procesinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, kitų Lietuvos kalėjimų tarnybos skundo argumentų (susijusių su valstybės viešojo intereso vykdyti tinkamą ir šiuolaikišką bausmių vykdymo politiką bei nuteistųjų integraciją į visuomenę ir Šakių k. bendruomenės viešojo intereso turėti saugią aplinką konkurencija ir nepagrįstu pirmenybės teikimu bendruomenės interesams; pusiaukelės namų nepagrįstu ir neteisėtu priskyrimu specialiosios paskirties pastatams pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.16 papunktį ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punkto reikalavimų taikymu; pastato (duomenys neskelbtini), pusiaukelės namų veiklai tinkamu eksploatavimu, atsižvelgiant į tai, kad šiame pastate registruotos gyvenamosios paskirties patalpos, kurios, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.4 papunktį (gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai) gali būti skirtos gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.) ir kt.) ir apygardos prokuratūros prokurorės išvadų teisėtumo ir pagrįstumo šiais klausimais aukštesnioji prokurorė nevertino ir skundžiamame nutarime dėl jų nepasisakė.

24. Apibendrinant konstatuotina, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokuroras savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, jog prokuroras rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo bei priimdamas savo sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Teismas konstatuoja, kad priimant pareiškėjo skundžiamą Generalinės prokuratūros nutarimą, CPK 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos, todėl panaikinti Generalinės prokuratūros priimtą nutarimą nėra pagrindo, atitinkamai pareiškėjos skundas atmestinas.

25. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018

26. m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsniu ir 442–443 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės pareiškimą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 08 d. nutarimą Nr. 13.12.-8.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė