Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo I. V. (I. V.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. V., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Kitas suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl V. V. palikimo priėmimo.

6. Kadangi pareiškėjo mama V. V., remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu, mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

7. Pagal 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau - Santuokos ir šeimos kodeksas) 22 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Motyvuojamoji dalis

8. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra V. V. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis). Nors pareiškėjas ir jo tėvas S. V. privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog būtų kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo. Byloje esančiame Testamentų registro išraše nurodyta, jog V. V. vardu nėra įregistruotų sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo/atsisakymo faktų.

10. Remiantis į bylą pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog po V. V. mirties S. V. ir pareiškėjas priėmė V. V. palikimą pradedant jį faktiškai valdyti, t. y. likdami gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) Tą patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos 2012 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. 9-125, kurioje nurodyta, jog S. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini)

11. Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini), jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taip pat Gyventojų registro pažymoje nurodyta, kad ji turėjo tris vaikus: F. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), S. V. (mirė (duomenys neskelbtini)), G. V. (gimė (duomenys neskelbtini)), I. V. ((duomenys neskelbtini)) ir J. V. (mirė (duomenys neskelbtini))

12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog V. V. 2005 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6000/8000 žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

13. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kiti galimi įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, nėra duomenų, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas ir S. V. per 6 mėnesius po V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

Dėl S. V. palikimo priėmimo.

15. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo S. V. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Šį juridinį faktą reikia nustatyti nes pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių dokumentų.

16. Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu, S. V. mirė (duomenys neskelbtini)

17. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (naujojo CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

18. Taigi pagal naujojo CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

19. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

22. Remiantis Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, S. V. mirė būdamas našlys, pareiškimo sudarymo dieną S. V. įpėdiniai yra du vaikai, t. y. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo G. V.. Byloje esančiame Testamentų registro išraše nurodyta, jog S. V. vardu nėra įregistruotų sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo/atsisakymo faktų.

23. Remiantis į bylą pateiktu Valstybinės įmonės registrų centro Vilniaus ir Šalčininkų rajono skyriaus raštu, S. V. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Pastatų nuosavybės pagrindas nurodytas „statė pats“.

24. Pareiškėjas nurodė, jog po savo tėvo S. V. mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), priėmė tėvo apyvokos daiktus, namu iki šiol rūpinasi kaip savu. Į bylą pateikia 2014 m. lapkričio 14 d. pareiškėjo su UAB „Nemėžio komunalininku“ pasirašytą „Šalto vandens pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ŠV 185/14 bei 2017 m. liepos 18 d. pareiškėjui išduotą „Vandens tiekimui ir nuotekoms Marijampolio kaime Vilniaus rajone techninės sąlygos Nr. ES M68/17. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2017 m. spalio mėnesį pasirašė Vilniaus rajono savivaldybės pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiuojamųjų konteinerių panaudos sutartį. Pažymėtina ir tai, jog siekdamas įteisinti šį gyvenamąjį namą, pareiškėjas 2023 m. sausio 24 d. parengė ,,Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, statiniui suteiktas registro Nr.(duomenys neskelbtini).

25. Suinteresuotas asmuo G. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė, prieštaravimų, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė palikimą, neišreiškė.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas I. V. per 3 mėnesius po savo tėvo S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

27. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad I. V. faktiniais veiksmais po savo tėvo S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 587 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas S. V., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.