Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčinko, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių 10 dienų bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 1 mėnesiui. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas A. T. iki 2016-10-03 atlikta ir įskaityta bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-08 nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2016-10-03.

Civilinio ieškovo UAB „M.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad 2015 m. spalio 11 d., apie 13.59 val., būdamas prekybos centre „Elektromarkt bazė“, priklausančiame UAB „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), įsidėjo į rankinę UAB „M.“ nuosavybės teise priklausantį nešiojamą kompiuterį ASUS (duomenys neskelbtini), kurio vertė 559,99 Eur, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekę, tokiu būdu slaptai pagrobė svetimą, UAB „M.“ priklausantį 559,99 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendį nuteistasis skundžia tik dėl paskirtos bausmės, todėl nuosprendis, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. T., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, pagal BK 61 straipsnio 1, 2 dalis, atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi) bei nenustatęs sunkinančių aplinkybių, įvertinęs kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (A. T. yra teistas 17 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirba ir darbo biržoje neregistruotas, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, žala neatlyginta), šiuo atveju, visiškai pagrįstai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam. Nustatytas bausmės dydis yra artimas minimaliam.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks bausmės dydis nėra per didelis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistojo prisipažinimas bei gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką pripažintas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į šią aplinkybę atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę. Be to, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, t.y. kaltinamajam prisipažinus ir byloje dėl tokios kaltinamojo pozicijos atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino trečdaliu ir nustatė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dalį jo skunde išvardintų aplinkybių, svarbių skiriant bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išanalizavo visas teismo posėdžio metu nuteistojo bei jo gynėjo nurodytas, o apeliaciniame skunde pakartotas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek dėl sunkios materialinės padėties, tiek dėl fakto, kad neva pats nuėjo į policijos komisariatą bei pranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, motyvuotai tokių aplinkybių nepripažindamas atsakomybę lengvinančiomis. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti.

Pažymėtina ir tai, kad teismas, bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2016-09-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikė dalinį bausmių sudėjimą, t.y. prie pirmosios instancijos teismas prie ankstesniu nuosprendžiu A. T. paskirtos bausmės pridėjo tik dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2016-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikant bausmių skyrimą bei bausmių bendrinimą reglamentuojančias BK nuostatas, nuosprendį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.