Kauno apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-208-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00218-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.3.1; 1.1.8.12. 2.5.16 (S)

2017 m. kovo 8 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolio M. P. teikimą dėl nuteistajai D. D. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. sausio 18 d. gautas antstolio M. P. teikimas, kuriuo prašoma baudą pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad antstolis vykdydamas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-2703-70/2010 dėl 112,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. D. valstybės naudai nustatė, jog jos sąskaitose lėšų nėra. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto skolininkės vardu nėra. VSDFV duomenimis, skolininkė nuo 2015 m. gegužės nebedirba. Skolininkė netekėjusi ir nėra deklaravusi tikslios gyvenamosios vietos (paskutinis žinomas adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas). Skolininkė neturi turto ar pajamų, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Skolininkė neįvykdė teismo paskirtos baudos, priverstinėmis vykdymo priemonės baudos nepavyko išieškoti, nes ji neturi turto ir pajamų, todėl baudos, kaip bausmės vykdymas, yra neefektyvus.

Antstolis prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad vykdymo procese skolininkės paieška paskelbta nebuvo. Jam skolininkės gyvenamoji vieta nėra žinoma. Jo pareiga surasti ne patį skolininką, o jo turtą, iš kurio galėtų išieškoti baudą. Skolininkė turto neturi.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorė prašė teikimą atmesti, nes BK 47 straipsnis numato, jog jeigu asmuo neturi lėšų susimokėti paskirtą bausmę, galima ją pakeisti nuteistojo sutikimu į viešuosius darbus. Reikia skelbti paiešką ir bausmė bus atlikta.

Antstolio teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 16 straipsnis nustato, kad baudą priverstinai išieško antstolis. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei BVK numatytos taisyklės (BVK 24 str. 4 d.).

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BVK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Iš teismui pateikto teikimo bei jo priedų matyti, kad 2017 m. sausio 17 d. antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje patvirtina, jog 112,95 Eur skolos iš skolininkės D. D. pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą išieškoti nėra galimybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai antstolis teikime nurodo, jog nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, jis turėtų kartu su teikimu pateikti ir tai patvirtinančius duomenis, t. y. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis kokiais nors tyčiniais veiksmais turėdamas pajamų ar turto visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (žiūrėti pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2015 gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-672-562/2015).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 3 MGL dydžio baudos išieškojimo iš nuteistosios D. D.

Antstolio teikime nurodyta, kad skolininkės turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda, nerasta. Duomenų apie tai, kur šiuo metu faktiškai gyvena ar būna nuteistoji, antstolis nepateikė ir vykdymo procese nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad tokie duomenys būtų nustatyti. Paieškos, kad nustatyti nuteistosios buvimo vietą, antstolis per policiją neinicijavo (CPK 620 str.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalį, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška. Tačiau nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva skelbti nuteistojo paiešką. Todėl šiuo atveju antstolis, kuriam buvo pateikta vykdyti baudos bausmė, turėjo išnaudoti visas galimybes susisiekti su nuteistąja visais žinomais jos galimo buvimo ar gyvenamosios vietos adresais, o esant pagrindui, bendradarbiaudamas su policija, inicijuoti nuteistosios paiešką, vadovaujantis CPK 620 str. 3 d.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju tam, kad paskelbti nuteistosios paiešką, išieškotojas, šiuo atveju tai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), atstovaujanti Lietuvos valstybę, neprivalo teikti nei atskiro prašymo dėl paieškos paskelbimo, nei duomenų, kad nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, kaip yra numatyta CPK 620 str. 3 d. Šiuo atveju bauda, kurią vykdo antstolis, yra kildinama iš baudžiamojo teisinio santykio ir yra kriminalinė bausmė, o ne įsiskolinimas valstybei, kuris būtų kildinamas iš civilinio teisinio santykio. Todėl tokiu atveju bausmę vykdanti institucija (antstolis) nuteistosios atžvilgiu veikia visų pirma vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu ir kitais bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais (BPK 348 str. 3 d.). Bausmės baudos vykdymas yra užtikrinamas valstybės prievarta būtent per antstolį (BVK 24 str.), todėl valstybė, atstovaujama VMI, tam, kad būtų išnaudotos visos galimybės surasti nuteistąją bei išieškoti baudą (įvykdyti bausmę) neturi teikti jokių papildomų prašymų bei duomenų. Šiuo atveju baudos, atsiradusios iš baudžiamojo teisinio santykio, skirtingai nei skolos, kurios išieškojimą taip pat vykdo antstolis, kildinamos iš civilinio teisinio santykio, vykdyme išieškotojas neprivalo imtis jokių papildomų veiksmų, nes šis vykdymas pagal įstatymą yra priverstinis ir pati valstybė jo vykdymą užtikrina įstatyme numatytomis prievartos priemonėmis, viena kurių yra minėta paiešką. Teismų praktikoje analogiškose situacijose taip pat pripažįstama, kad CPK 620 str. reglamentuoja skolininko paiešką vykdymo procese ir nepavykus nustatyti tikslios nuteistojo gyvenamosios vietos, antstolis privalo spręsti klausimą dėl nuteistojo paieškos paskelbimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-40-648/2013).

Antstolis teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pareiga yra surasti ne patį skolininką, o jo turtą, iš kurio galėtų išieškoti baudą. Taigi, iš to matyti, kad antstolis net nesvarstė galimybės inicijuoti nuteistosios paieškos, nustatyti jos faktinę gyvenamąją ar kitas buvimo vietas. Tai rodo, kad visos galimybės susisiekti su nuteistąja nebuvo išnaudotos, nebuvo stengiamasi sužinoti, dėl kokių priežasčių nuteistoji nevykdo baudos bausmės, o taip pat neišnaudojo ir galimybės inicijuoti nuteistosios paieškos paskelbimą per policiją, jeigu nuteistosios faktinė buvimo ar gyvenamoji vieta yra nežinoma.

Pažymėtina, kad tik aukščiau minėtos paieškos metu yra galimybė bausmę vykdančiam antstoliui išsiaiškinti, ar nuteistoji nėra išvykusi nuolat gyventi, dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Tokiu atveju antstolis turėtų spręsti dėl teikimo teismui dėl bausmės baudos išieškojimo vykdymo perdavimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai inicijavimo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis (TAR, 2014-04-02, Nr. 2014-03998).

Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog baudos išieškojimo laiką būtų buvę vertinama, ar nuteistoji turi objektyvią galimybę paskirtą baudą sumokėti ir pripažinus tokios galimybės nebuvimą atitinkamai būtų inicijuojamas teikimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, nes pagal BVK 25 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Taigi, antstolis privalo ne tik įvertinti nuteistosios turtinę padėtį, bet realiai nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne, imtis aktyvių veiksmų tam, kad nustatyti nuteistosios faktinę buvimo vietą, ir tik tuomet spręsti klausimą, ar kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais arba areštu arba su teikimu dėl baudos vykdymo perdavimo, jeigu paaiškėtų, kad nuteistoji gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio M. P. teikimas dėl nuteistajai D. D. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

atmesti antstolio M. P. teikimą dėl nuteistajai D. D. paskirtos bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.