Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delastata“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei (atsakovės R. K. teisių perėmėjai) ir T. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Delastata“ ir UAB „Scanteam“ 2017 m. liepos 27 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Scanteam“ (rangovė) įsipareigojo pastatyti keturis gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) pagal rangos sutarties prieduose Nr. 1–3 pateiktas specifikacijas ir terminus bei perduoti darbų rezultatą ieškovei (užsakovei), o ieškovė (užsakovė) – sumokėti UAB „Scanteam“ 232 000 Eur. Pagal rangos sutartį ieškovė UAB „Delastata“ avansu sumokėjo UAB „Scanteam“ 195 685,68 Eur (18 476 Eur grynaisiais pinigais ir 177 209,68 Eur banko pavedimu), tačiau UAB „Scanteam“ neatliko statybos darbų už 41 478 Eur, atsisakė toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėtų 41 478 Eur negrąžino.

21. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 UAB „Delastata“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš UAB „Scanteam“ 41 478 Eur už neatliktus darbus, 6 636 Eur delspinigius, po 0,2 procentų delspinigius už priteistą sumą už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2018 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 6 proc. metines procesines palūkanas ir 3 985 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-516-381/2020 Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš UAB „Scanteam“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš viso įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovei UAB „Delastata“ iš UAB „Scanteam“ priteista 53 599 Eur.

22. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Scanteam“ savo prievolių pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus neįvykdė ir liko skolinga ieškovei 53 599 Eur sumą.

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Delastata“ pareiškė tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui T. B., kaip de facto UAB „Scanteam“ vadovui.

25. Apeliantas (atsakovas) T. B., nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo žalą, teigia, kad darbai pagal ieškovės ir UAB „Scanteam“ sudarytą rangos sutartį buvo atlikti visiškai ir teismas negalėjo remtis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, teismas nepagrįstai konstatavo, jog T. B. buvo faktinis UAB „Scanteam“ vadovas, be to, apelianto teigimu, nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris savaime nereiškia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme.

26. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų skundo argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl darbų atlikimo pagal rangos sutartį ir prejudicinių faktų

27. Ginčas nagrinėjamoje byloje, visų pirma, kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad darbai pagal ieškovės ir UAB „Scanteam“ 2017 m. liepos 27 d. sudarytą rangos sutartį nebuvo atlikti, pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 konstatuotomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais. Apelianto teigimu, nei atsakovas T. B., nei R. K. nebuvo dalyvaujančiais asmenimis paminėtoje rangos byloje ir vien ši aplinkybė draudžia Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 nustatytas aplinkybes laikyti turinčiomis prejudicinę reikšmę šioje byloje. Be to, apelianto teigimu, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 buvo nagrinėjamas UAB „Delastata“ ieškinys atsakovei UAB „Scanteam“ dėl skolos priteisimo, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas.

28. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

29. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, kurioje buvo nagrinėjamas UAB „Delastata“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš UAB „Scanteam“, konstatuotas darbų pagal ieškovės ir UAB „Scanteam“ 2017 m. liepos 27 d. sudarytą rangos sutartį, už kuriuos ieškovė buvo sumokėjusi UAB „Scanteam“ 41 478 Eur sumą, neatlikimo faktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, nepaisant to, kad nei jis pats, nei R. K. tiesiogiai nebuvo dalyvaujančiais asmenimis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, tai nekeičia įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto fakto, kad darbai pagal rangos sutartį nebuvo atlikti, todėl ši aplinkybė nebegali būti vertinama iš naujo ir / ar nustatinėjama kitaip. Pažymėtina, kad atsakovas T. B. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 dalyvavo kaip UAB „Scanteam“ atstovas, be to, rangos sutarties sudarymo ir vykdymo metu jis veikė kaip faktinis bendrovės vadovas (plačiau apie tai pasisakyta nutarties 31–39 punktuose), todėl, kaip minėta, nepaisant to, jog nors jis pats tiesiogiai ir nebuvo proceso dalyviu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, priimtas teismo sprendimas neabejotinai sukuria atitinkamas teises ir pareigas atsakovui, kaip UAB „Scanteam“ atstovui ir faktiniam vadovui. Be to, pažymėtina ir tai, kad rangos darbų, už kuriuos iš anksto buvo sumokėta avansu, neatlikimo faktas yra įrodinėjimo dalykas abiejose bylose, t. y. tiek Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019, tiek ir šioje žalos atlyginimo byloje.

30. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 nustatytomis darbų pagal rangos sutartį neatlikimo aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais šioje byloje.

Dėl atsakovo pripažinimo faktiniu (de facto) įmonės vadovu pagrįstumo

32. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nuo 2013 m. sausio 8 d. UAB „Scanteam“ vadove buvo R. K., kuri 2016 m. liepos 7 d. įregistruota ir kaip vienintelė įmonės akcininkė.

33. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Valdymo funkciją bendrovėje vykdo valdymo organai – priklausomai nuo konkrečios bendrovės struktūros, tai gali būti tik vienasmenis vadovas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis) arba vienasmenis vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Tačiau įmonių valdymo praktikoje nereti atvejai, kai esant paskirtam juridinio asmens vadovui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, jo funkcijas atlieka kitas asmuo, pavyzdžiui, įmonės darbuotojas (nagrinėjamu atveju – direktoriaus pavaduotojas).

34. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, jog įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 35 punktas ir kt.).

35. Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 35 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018 34 punktą).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas; 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus ir bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada kad faktiniu UAB „Scanteam“ vadovu rangos sutarties su ieškove sudarymo ir jos vykdymo metu buvo R. K. (de jure vadovės) sūnus atsakovas T. B..

38. Visų pirma pažymėtina tai, kad bylos duomenys patvirtina ir apeliantas šios aplinkybės neginčija, jog 2017 m. liepos 27 d. rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovės UAB „Delastata“ ir rangovės UAB „Scanteam“, buvo vienintelis statybos objektas, kurį UAB „Scanteam“ vykdė. Nors, apelianto teigimu, 2017 m. liepos 27 d. rangos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Delastata“ ir UAB „Scanteam“, atstovaujamos direktorės R. K., tačiau, kaip nurodė ieškovė ir ginčo byloje dėl to nekilo, dėl rangos sutarties vykdymo UAB „Delastata“ atstovai su R. K. niekada nebendravo, visus sprendimus rangovės UAB „Scanteam“ vardu priiminėjo atsakovas T. B.. Byloje nustatyta, kad atsakovas sudarinėjo 2017–2018 m. darbų lokalinių sąmatų projektus, atliktų darbų lokalines sąmatas, pasirašinėjo atliktų darbų aktus, asmeniškai priimdavo iš ieškovės bendrovei skirtus mokėjimus. UAB „Scanteam“ darbuotojas A. M. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 2019 m. sausio 9 d. duotuose parodymuose raštu patvirtino, kad UAB „Scanteam“ atstovas T. B. vadovavo darbų vykdymui, duodavo A. M. nurodymus, susijusius su darbų organizavimu, atsiskaitymais su darbuotojais už atliktus darbus ir pirktas medžiagas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, vykdydama rangos sutartį, 2017 m. rugsėjo 7 d. perdavė 18 476 Eur sumą grynaisiais T. B., kuriuos atsakovas vėliau įnešė į bendrovės sąskaitą. Atsiliepime į ieškinį R. K. pripažino, kad nieko nežinojo nei apie šiuos grynaisiais perduotus pinigus ir jų įnešimą į UAB „Scanteam“ sąskaitą, nei apie ieškovės į UAB „Scanteam“ sąskaitą avansu pervestus kitus pinigus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jeigu R. K., kaip teigia apeliantas, būtų pati faktiškai ir teisiškai vadovavusi bendrovei, ji būtų žinojusi, kokios piniginės operacijos vyksta bendrovėje. Nors, apelianto teigimu, tuo metu jo motina R. K. jau sunkiai sirgo ir vienos ar kitos aplinkybės galėjo neatsiminti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėta aplinkybė tik patvirtina, kad dėl sveikatos būklės R. K. iš tiesų nebedalyvavo įmonės valdyme. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. K., išskyrus 2017 m. liepos 27 d. statybos rangos sutarties formalų pasirašymą, būtų atlikusi kokius nors su įmonės valdymu susijusius veiksmus.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas T. B. veikė kaip faktinis įmonės vadovas, kuris nuolatos (sistemingai) kontroliavo įmonės veiklą, derino įmonės atliekamus darbus, atsiskaitymus su tiekėjais bei užsakovais, buvo aktyvus skirstant darbus įmonės darbuotojams, taip pat tvarkė kitus einamuosius ir kasdienius bendrovės reikalus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. B. pripažino faktiniu UAB „Scanteam“ vadovu.

40. Konstatavus, kad atsakovas T. B. buvo faktinis UAB „Scanteam“ vadovas, toliau spręstinas jo civilinės atsakomybės klausimas dėl ieškovei padarytos žalos.

Dėl atsakovo, kaip faktinio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės dėl kreditoriui padarytos žalos

41. Apelianto teigimu, nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris savaime nereiškia, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Nurodo, kad avansu gauta suma buvo panaudota vykdant su ieškove sudarytą rangos sutartį, o jos panaudojimas patvirtintas juridinę reikšmę turinčiais pirminiais apskaitos dokumentais – avanso apyskaita ir apyvartos žiniaraščiais.

42. Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-868-638/2019), kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-516-381/2020), buvo nustatytas ir konstatuotas darbų pagal ieškovės ir UAB „Scanteam“ 2017 m. liepos 27 d. sudarytą rangos sutartį, už kuriuos ieškovė buvo sumokėjusi UAB „Scanteam“ 41 478 Eur sumą, neatlikimo faktas. Ši aplinkybė, kaip minėta, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nebegali būti nustatinėjama dar kartą iš naujo, todėl teisėjų kolegija nebevertina apelianto skundo argumentų, susijusių su, atsakovo teigimu, tinkamu rangos sutarties vykdymu ir darbų atlikimu, ir toliau pasisako tik dėl to, ar nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris su ieškove nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas kaip atsakovo neteisėtas veiksmas civilinės atsakomybės prasme, sukėlęs UAB „Scanteam“ kreditorei (ieškovei) UAB „Delastata“ žalą.

43. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-421/2020).

44. Taigi nagrinėjamu atveju UAB „Delastata“ turėjo pareigą įrodyti, kad neteisėti atsakovo, kaip faktinio įmonės vadovo, veiksmai nepatenka į vadovo fiduciarinių pareigų CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimą, todėl galimas tiesioginis kreditoriaus ieškinys CK 6.263 straipsnio pagrindu. Remiantis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, tiesioginis kreditoriaus ieškinys yra vertinamas kaip išimtinė kreditoriaus teisių gynimo priemonė, kurios taikymui būtina nustatyti specialiąsias sąlygas, t. y. sąmoningą ir tyčinį bendrovės valdymo organų ar dalyvių veikimą prieš vieną konkretų kreditorių, sąmoningai siekiant sukelti jam žalos.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šalių argumentus, tiek bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jog T. B., kaip faktinis UAB „Scanteam“ vadovas, padarė tiesioginę žalą kreditorei – ieškovei UAB „Delastata“.

46. Kaip jau minėta, byloje nustatyta aplinkybė, kurios apeliantas neneigė, kad UAB „Scanteam“ nevykdė kitos veiklos, išskyrus veiklą pagal 2017 m. liepos 27 d. rangos sutartį su ieškove. Remiantis Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-868-638/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-516-381/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kurios turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, ieškovė UAB „Delastata“ pagal šalių 2017 m. liepos 27 d. pasirašytą rangos sutartį sumokėjo rangovei UAB „Scanteam“, kuriai de facto vadovavo T. B., 195 685,68 Eur avansą (18 476 Eur grynaisiais pinigais ir 177 209,68 Eur bankiniu pavedimu). UAB „Scanteam“, vykdydama rangos sutartį, nupirko statybinių medžiagų ir atliko darbų už 136 716,11 Eur, tačiau neatliko darbų, už kuriuos ieškovė avansu buvo sumokėjusi 41 478 Eur, ir šios sumos ieškovei negrąžino.

47. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo T. B., kaip faktinio bendrovės vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškė rangos sutartimi sulygtų dalies darbų neatlikimu, gavus avansu sumokėtus pinigus. Faktinio UAB „Scanteam“ vadovo T. B. neteisėti veiksmai (neveikimas), kaip minėta, priimant iš ieškovės avansinius mokėjimus ir neatliekant rangos sutartimi sulygtų darbų bei nesugrąžinant ieškovei avansu sumokėtų lėšų dalies, atitinkančios neatliktų rangos darbų vertės, ne tik pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių (elgtis rūpestingai ir atsargiai), kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui, bet tokie jo veiksmai (neveikimas) buvo tiesiogiai nukreipti į ieškovės teisių pažeidimą, nes daugiau kreditorių (užsakovų) atsakovo vadovaujama bendrovė neturėjo. Taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tik UAB „Delastata“ atžvilgiu ir toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų – atsakovas, būdamas de facto UAB „Scanteam“ vadovu, nesilaikė pareigos elgtis taip, kad jo veiksmai (neveikimas) nepadarytų žalos kitam asmeniui, pats priėmė sprendimą nebevykdyti rangos sutartimi sulygtų darbų dalies ir negrąžinti ieškovei avansu sumokėtų piniginių lėšų dalies, atitinkančios neatliktų darbų vertę, todėl, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra atsakingas už savo vadovaujamos bendrovės UAB „Scanteam“ kreditorei – ieškovei UAB „Delastata“ – padarytą žalą.

48. Apelianto teigimu, teismas neįvertino jo veiksmų pagal verslo sprendimų priėmimo taisyklę. Nurodė, kad nuostolingai pasibaigęs verslo sandoris savaime nereiškia, jog vadovas atliko neteisėtus veiksmus civilinės atsakomybės prasme. Valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių.

49. Pažymėtina, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Sudarydamos sandorius įmonės įgyvendina savo veiklos tikslus. Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organas (šiuo konkrečiu atveju – de facto vadovas) priima verslo sprendimus, jis neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato. Taigi teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip de facto UAB „Scanteam“ vadovo, sąmoningas apsisprendimas toliau nebevykdyti su ieškove pasirašytos rangos sutarties, t. y. nebeatlikti dalies sutartimi sulygtų darbų, už kuriuos ieškovė sumokėjo avansu, bei negrąžinti atitinkamos dalies neatliktų darbų avanso dalies, nėra ir negali būti vertinamas kaip nepasisekęs ir / ar ekonomiškai nepasiteisinęs verslo sprendimas, nulemtas rinkos sąlygų ar kitų veiksnių. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad su ieškove nesėkmingai (nuostolingai) pasibaigęs sandoris šiuo atveju yra tik verslo nesėkmė, neįrodanti T. B. neteisėtų veiksmų.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė UAB „Delastata“, pareiškusi tiesioginį ieškinį atsakovui, kaip faktiniam UAB „Scanteam“ vadovui, įrodė būtinas tokio ieškinio tenkinimo sąlygas, t. y. kad atsakovo veiksmai, priimant sąmoningą sprendimą nevykdyti rangos sutartimi sulygtų dalies darbų, negrąžinant ieškovei avansu sumokėtų lėšų dalies, buvo tiesiogiai nukreipti į konkrečios kreditorės – ieškovės UAB „Delastata“ – teisių pažeidimą, lėmusį žalos atsiradimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, visiškai pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo, kaip faktinio įmonės vadovo, savo vadovaujamos bendrovės kreditorei padarytą ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistą žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

52. Apelianto T. B. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

53. Ieškovė UAB „Delastata“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, remiantis byloje esančia 2023 m. kovo 8 d. sąskaita faktūra ir 2023 m. kovo 9 d. AB SEB banko patvirtinimu apie lėšų įskaitymą, yra 1 936 Eur.

54. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

55. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Delastata“ išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. kovo mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 799 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 338,70 Eur (1,3 x 1 799 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 1 936 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo T. B..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delastata“ (juridinio asmens kodas 30447336) 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)