- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-546-372/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02081-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- SIA „DESMA“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „DESMA“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-304/2016 pagal ieškovo SIA „Desma“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas SIA „DESMA“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Žemaitijos pienas“ 27038,80 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2015-02-02 sudarė sutartį dėl 96 metrinių tonų (mt) lieso pieno miltelių pirkimo-pardavimo. Pieno miltelių kokybės reikalavimai aptarti sutarties 1 priede, jie iš esmės atitiko lieso pieno miltelių ADPI Extra Grade kokybės standartą. Atsakovas 2015-02-19 tarptautiniais krovinių gabenimo važtaraščiais atkrovė 48 mt pieno miltelių, pateikdamas 2015-02-19 UAB „Nepriklausomos tyrimų laboratorijos“ kokybės sertifikatus.Ieškovas atkrautus 48 mt pieno miltelius pateikė Olandijos kompanijai „Hoogwegt International BV“. 2015-03-10 krovinys atvyko į Olandijos kompanijos „Jonker and Schut B.V“ sandėlius Olandijoje. Kompanija „Hoogwegt International BV“ 2015-03-30 gavo pateiktų tyrimui Dongen Repacking BV laboratorijoje pieno miltelių (konteineris Nr. TCNU 9762595 ir TCNU 9914975) kokybės tyrimo rezultatus (tyrimų laboratorijos kodai M15147, M15146), kad pieno milteliai (partija 68/69 ir partija 69/70 – iš viso 48 mt) neatitinka kokybės reikalavimų, nes nustatytas padidintas bendras bakterijų kiekis atitinkamai 1700000 vnt./g ir 500000 vnt./g (sutarties 1 priede numatytas leistinas bendras bakterijų kiekis negali viršyti 10000 vnt./g). 2015-04-10 nepriklausomoje laboratorijoje Westland Independent laboratory atlikus pakartotinius tyrimus nustatyta, kad bendras bakterijų kiekis partijoje Nr. 68 yra 25000 vnt./g, Nr. 69 – 53000 vnt./g, Nr. 70 – 210000 vnt./g. Atsakovas, 2015-04-15 raštu informuotas apie pateiktų pieno miltelių kokybę, 2015-04-23 raštu atsisakė pripažinti atkrautų pieno miltelių kokybės neatitikimą, bet sutiko dėl papildomo pieno miltelių tyrimo ir pavyzdžių atrankos. SGS Germany GmbH laboratorijoje atlikus pieno miltelių pavyzdžių tyrimą, 2015-06-02 tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad bendras bakterijų kiekis pieno miltelių partijoje Nr. 68 yra 37000 vnt./g, Nr. 69 – 27000 vnt./g, Nr. 70 – 160000 vnt./g. Atsakovas 2015-06-10 atsakymu į reklamaciją/SGS tyrimą pripažino SGS tyrimo rezultatus, tačiau pasiūlė sumažinti kainą tik už dalį krovinio, 2015-06-22 raštu atsisakė sumažinti nekokybiškų prekių kainą bei pasiūlė priimti nekokybiškas prekes ir grąžinti pirkėjui sumokėtus pinigus, tačiau atsisakė padengti prekių grąžinimo išlaidas ir apmokėti ieškovo patirtus nuostolius. Į ieškovo 2015-07-13 pretenziją atsakovui priimti nekokybiškas prekes atgal, grąžinti sumokėtus pinigus bei padengti ieškovo patirtus nuostolius, atsakovas 2015-07-28 atsiliepimu į pretenziją atmetė ieškovo reikalavimus. Ieškovas 2015-07-20/27 sudarė susitarimą su „Hoogwegt International BV“, kuriuo ieškovas sumažino nekokybiškų prekių pardavimo kainą nuo 1975 Eyr/mt iki 1580 Eur/mt, t. y. įsipareigojo grąžinti „Hoogwegt International BV“ 23280 Eur, taip pat padengti kontrahentui padarytą nuostolį 2205 Eur. Atsakovas patyrė 25485 Eur nuostolių, susijusių su pajamų praradimu bei nuostolių atsiradimu, 1153,80 Eur mikrobiologinių tyrimų atlikimo išlaidų, 1200 Eur negauto pelno, iš viso 27838,80 Eur nuotolių. Atsakovas sumokėjo 800 Eur kaip ieškovo atliktų tyrimų išlaidų dalinį padengimą, todėl likę nuostoliai sudaro 27038,80 Eur.Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovui perdavė pieno miltus, atitinkančius prekei keliamus kokybinius reikalavimus, kokybė patvirtinta UAB „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“ išduota produkto specifikacija bei 2015-02-19 prekės kokybės sertifikatais Nr. 126-3 ir 127, bendras bakterijų skaičius ne didesnis nei 10000/g. Ieškovas, būdamas profesionalus verslo subjektas, nesilaikė sutarties 4.2 ir 8.2 punktų, nurodančių, kad prieš atkraunant produkciją su SGS pagalba inspektuoja krovinį kiekiniu, įpakavimo, markiravimo ir kokybės atžvilgiu, dalyvauja produkcijos atkrovimo metu, visa tai iš anksto pranešdamas ir suderindamas su pardavėju; po produkcijos atkrovimo pardavėjas jokių pretenzijų dėl produkto kiekio, įpakavimo, markiravimo ir kokybės nebepriima. Be to, sutarties 4.3 p. nurodo, kad jei pirkėjas neįvykdė ir/ar atsisakė vykdyti visai tai, kas paminėta sutarties punkte 4.2, yra skaitoma, kad atkraunamas produktas atitinka visus kontrakte numatytus reikalavimus ir bet kokios tolesnės pirkėjo pretenzijos dėl produkto kiekio, įpakavimo, markiravimo ir kokybės po produkto atkrovimo yra nebepriimamos. Atsakovas apie prekių netinkamumą informuotas praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams po prekių priėmimo, prekės kokybė kompetentingoje laboratorijoje (SGS) patikrinta tik 2015-06-02, kai prekė buvo perėjusi „Hoogwegt International BV“ nuosavybėn, kai ieškovas iki tol turėjo ir privalėjo tikrinti prekių kokybę. Susitarta, kad santykiams bus taikomos FCA (Incoterms 2010) vieta Lietuvos Respublika, Telšiai, Sedos g. 35, todėl ieškovas nuo prekių perdavimo momento tapo atsakingas už bet kokį prekių kokybės pasikeitimą, tuo tarpu neaišku, kokiomis sąlygomis (koks temperatūros režimas, oro drėgmė) buvo transportuojami pieno milteliai, taip pat kokiomis sąlygomis jie buvo sandėliuojami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties matyti, jog atsakovas ieškovui pardavinėjo prekes (pieno miltelius). Sutarties 6 p. „Pardavėjo sąlygos“ aiškiai numatė, kad atsakovas įsipareigoja prekes perduoti, o ieškovas prekes priimti atsakovo teritorijoje Telšiuose, Sedos g. 35. Pirkėjas prieš atkraunant sutartyje nurodytą produkciją su SGS pagalba inspektuoja krovinį kiekiniu, įpakavimo, markiravimo ir kokybės atžvilgiu, dalyvauja produkcijos atkrovimo metu, visa tai iš anksto pranešdamas ir suderindamas su pardavėju. Po produkcijos atkrovimo pardavėjas jokių pretenzijų dėl produkto kiekio, įpakavimo, markiravimo ir kokybės nebepriima. SGS išlaidos pirkėjo sąskaita (Sutarties 4.2 p.). Pirkėjas turi dalyvauti atkraunant prekes ir jas išsitirti, radęs neatitikimų atkrovimo metu, gali prekių nepirkti (Sutarties 8.2 p.). Sutarties I priede reglamentuota, kad maksimalus bendras bakterijų skaičius pieno milteliuose 10000/g. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats ieškovo atstovas turėjo nuspręsti, ar atsakovo siūloma produkcija yra jam tinkama. Pažymėjo, kad ieškovo atstovas netikrino perkamos produkcijos kokybės ir ją leido krauti, t. y. nuo prekių perdavimo momento ieškovui, pieno milteliai tapo ieškovo nuosavybe. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, ko šalys ir neginčija, jog ieškovas iš atsakovo nusipirktas prekes pardavė Olandijos firmai „Hoogwegt International BV“, kuri ieškovui pareiškė pretenzijas dėl pieno miltelių kokybės, tarp šių įmonių vyko susirašinėjimas. Ieškovas neteikė įrodymų, jog būtų tikrinęs „Hoogwegt International BV“ pretenzijos pagrįstumą, o iš esmės pasitikėjo kliento sąžiningumu ir atsiųstais Dongen Repacking BV laboratorijos ir Westand Independent laboratory tyrimais, iš ko nusprendė, jog netinkamos kokybės pieno miltelius jam pardavė atsakovas.Teismas sprendė, kad vertinant susiklosčiusią situaciją, svarbu tai, kad nuo ieškovui prekių perdavimo praėjo ilgas laikas, todėl neaišku, kaip prekės buvo transportuojamos, laikomos ir pan. Pažymėjo, jog pagal CK 6.337 str., reglamentuojantį daiktų kokybės patikrinimą, įstatymai ar pirkimo – pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą ir jo tvarką bei terminus. Kaip minėta, šalių sudaryta sutartis smulkiai reglamentavo prekių (pieno miltelių) priėmimą. Pagal sutarties sąlygas ieškovas dėl prekių kokybės visas pastabas privalėjo pareikšti priimdamas prekes, o ne po to.Teismas pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog ginčo objektu tapę pieno milteliai yra būtent atsakovo. Išskyrus ieškovo į bylą pateiktų tyrimo rezultatų, jokių kitų įrodymų šios aplinkybės konstatavimui byloje nėra. K. O. prekiavo ne tik iš ieškovo nupirktais pieno milteliais, neaišku, kada, kokiomis sąlygomis ir kaip mėginius tyrimui paėmė Dongen Repacking BV laboratorija, kokiomis sąlygomis mėginius tyrimui paėmė Westand Independent laboratory. Nustatė, kad perkraunant pieno miltelius iš jūros transporto į kelių transportą, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 275965 nurodytas svoris bruto 24760 kg neatitiko ieškovui perduoto svorio 24670 kg . Teismas sprendė, jog toks iš esmės vienintelis ieškovo argumentas dėl ginčo prekių neįrodo atsakovo kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Ieškovas SIA „DESMA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal sutarties Nr.COM-15-273 4.4. sąlygas visi maišai su pieno milteliais buvo pažymėti etikete su duomenimis apie gamintoją ir prekių partija. Todėl, atliekant pieno miltelių pavyzdžių atranką mikrobiologiniams tyrimams, pieno milteliai buvo aiškiai identifikuoti vizualia informacija, kaip prekės pagamintos AB „Žemaitijos pienas“. Be to, kompanija „Jonker and Schut B.V.“ kaip nepriklausomas sandėliavimo paslaugų teikėjas, vykdo maisto produktų tvarkymo funkciją ir yra pilnai atsakinga už tinkamą maisto prekių identifikavimą pagal individualius požymius pagal maisto gaminių valdymo kontrolės teisės aktus.
Maisto gaminių mėginių, skirtų mikrobiologiniams tyrimams, paėmimas Europos Sąjungos narių šalyse vykdomi vadovaujantis Codex Alimentarius mėginių ėmimo gairių CAC/GL 50-2004 skyriaus, susijusio su maisto mėginių ėmimu mikrobiologiniams tyrimams, reikalavimais (patvirtintos ICMSF (International Commission on Microbiological Specifications for Foods, lietuv. Tarptautinė maisto mikrobiologinių specifikacijų komisija) leidinį dėl maisto mėginių ėmimo mikrobiologiniams tyrimams)) bei FprCEN ISO/TS 17728:2013; ISO 18593:2004; EN IS/IEC 17025:2005 standartais. Už tinkamą procedūrų atlikimą yra atsakingos paskelbtos (notifikuotos) nepriklausomos laboratorijos, kurių akreditaciją vadovaujantis EN ISO/IEC 1700 standartu atlieka šalies įgaliota nacionalinė akreditacijos įstaiga. Šių procedūrų laikymasis pilnai užtikrina tinkamą maisto prekių identifikavimą, paimant pieno miltelių mėginius mikrobiologiniams tyrimams. Tai įrodo 2015-03-30 d. „Dongen Repacking BV“ tyrimo išvadoje pateikta informacija apie prekių partijas: 0372181, 0372188 bei prekių kilmės vieta – Telsiai. „Westland Independent Laboratory“ tyrimo išvadoje pateikta atitinkamai ta pati informacija apie prekių partijas: 0372.181; 0372.098 (LOT 68, 69, 70) bei prekių kilmės vieta – Telsiai. Taip pat identifikuotos pieno miltelių partijos, iš kurių paimti mėginiai buvo tiriami „SGS Germany GmbH“ laboratorijoje. Ši informacija apie prekių partijas pilnai atitinka įrašams AB „Žemaitijos pienas“ maisto produktų gamybos kontrolės dokumentuose. Teismas neįvertimo to fakto, kad „SGS Germany GmbH“ laboratorijos atstovų atliekamų pieno miltelių mėginių paėmime dalyvavo AB „Žemaitijos pienas“ atstovas. Teismo posėdžio įraše užfiksuota, kad šio fakto neneigė teismo posėdyje šiuo klausimu pasisakęs AB „Žemaitijos pienas“ atstovas. „SGS Germany GmbH“ laboratorijos galutinėje bendrojo patikrinimo ataskaitoje Nr.F110201_650627_001 nurodyta, kad mėginių iš kiekvienos partijos paėmime dalyvavo AB „Žemaitijos pienas“ atstovas, kuris jokių pastabų dėl mėginių paėmimo (atrankos, paėmimo, supakavimo) nepateikė. Atsakovas savo atsikirtimuose nesirėmė ta aplinkybe, kad buvo ištirti mėginiai paimti iš pieno miltelių partijų, kurios nėra pagamintos AB „Žemaitijos pienas“. Taip pat, atsakovas neteikė įrodymų šiai aplinkybei nustatyti, o taip pat nereikalavo ištirti šios aplinkybės kaip turinčios įtakos objektyviam ir visapusiškam ginčo išnagrinėjimui. Atsakovas, teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad CMR važtaraštyje Nr. 275965 pagal kurį buvo gabenamas konteineris Nr. TCNU 9762595 iš Amsterdamo jūrų uosto iki sandėliavimo vietos - Berneveld, Olandija, buvo nurodytas prekių brutto svoris 24760 kg, o ne -24670 kg. Apelianto nuomone, svorio pažymėto CMR važtaraštyje Nr. 275965 neatitikimas faktiškai konteineryje gabentam svoriui yra techninė klaida, atsiradusi pildant minėtą važtaraštį Amsterdamo jūrų uoste. Be to, šiaplinkybė neturi reikšmės objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Atsakovas savo atsikirtimuose nesirėmė šia aplinkybe ir neteikė įrodymų jos nustatymui, o taip pat nereikalavo ištirti šios aplinkybės kaip turinčios įtakos objektyviam ir visapusiškam ginčo išnagrinėjimui. Todėl teismas, išeidamas už ginčo dalyko ribų, savarankiškai nustatė faktinę bylos aplinkybę, kuri nebuvo paremta pateiktų teismui įrodymų tyrimu, bei teismas be teisinio pagrindo ja vadovavosi priimant sprendimą dėl ginčo išnagrinėjimo. Tokiu atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 176 str. ir 178 str. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vertinant susiklosčiusią šią situaciją, svarbu tai, kad nuo ieškovui prekių perdavimo praėjo ilgas laikas, todėl neaišku, kaip prekės buvo transportuojamos, laikomos ir pan. Nuo pieno miltelių gavimo sandėlyje „Jonker and Schut B.V.“ – 2015-03-10 iki pirmų tyrimo rezultatų gavimo – 2015-03-30 praėjo 20 dienų. Apie tyrimo rezultatus nedelsiant informuotas atsakovas el.paštu 2015-03-30 raštu.Su tikslu papildomai patikrinti gautų pieno miltelių rezultatus, ieškovo iniciatyva „Hoogwegt International BV“ užsakė pakartotinio tyrimo atlikimą kitoje akredituotoje mikrobiologinių tyrimų laboratorijoje. Tyrimo rezultatai buvo pateikti 2015-04-10, t. y. praėjus mažiau kaip 10 dienų po pirmo tyrimo rezultatų gavimo. Apie tyrimo rezultatus ieškovas nedelsiant informavo atsakovą el. paštu ir 2015-04-15 raštu. Tik gavus pakartotinių tyrimų rezultatus, ieškovas sutiko su Olandijos kompanijos „Hoogwegt International BV“ pateikta pretenzija dėl nekokybiškų prekių pateikimo pagal 2015-01-29 sutartį - užsakymą Nr.P00194006. Tokiu atveju, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų tikrinęs „Hoogwegt International BV“ pretenzijos pagrįstumą, o iš esmės pasitikėjo kliento sąžiningumu ir atsiųstais Dongen Repaxking BV laboratorijos ir Westand Independent laboratory tyrimais, iš ko nusprendė, jog netinkamos kokybės pieno miltelius jam pardavė atsakovas.Iš byloje esančių susirašinėjimų tarp atsakovo ir ieškovo, konstatuotinas faktas, kad atsakovui nesutikus su dviejų laboratorijų tyrimo rezultatais ieškovas sutiko su atsakovo reikalavimu atlikti papildomus tyrimus nepriklausomoje laboratorijoje. Šalių susitarimu ieškovas užsakė tyrimų atlikimą „SGS Germany GmbH“ laboratorijoje, esančioje Vokietijoje. Tyrimo rezultatai buvo gauti 2015-06-02. Tokiu būdu, prekių sandėliavimas nuo jų gavimo iki galutinio tyrimo rezultatų gavimo buvo laikomas toje pačioje vietoje bei tyrimų atlikimo laikas buvo sąlygojamas šalių ketinimų išsiaiškinti teikiamų pretenzijų pagrįstumą. Paskutiniai tyrimai buvo atlikti laboratorijoje, kuri buvo pasirinkta ieškovo ir atsakovo bendru susitarimu. Pagal susitarimą ieškovas užsakė ir apmokėjo tyrimo išlaidas, o atsakovas įsipareigojo kompensuoti tyrimo išlaidas, jeigu atlikti tyrimai parodys, kad atsakovo pateiktuose pieno milteliuose yra mikrobiologinis užterštumas viršijantis nustatytas sutartyje normas. Gavus tyrimo rezultatus atsakovas juos pripažino bei kompensavo ieškovui patirtas tyrimo išlaidas – 800 Eur.Atsakovas turimomis teisinėmis priemonėmis neginčijo atliktų tyrimų rezultatų bei nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų nuginčyti atliktų tyrimų rezultatus, kurie konstatavo, kad atsakovo pateikti pieno milteliai neatitinka kokybės reikalavimams, numatytiems 2015-02-02 sutarties Nr.COM-15-273 techninėje specifikacijoje. Teismas, pažymėdamas prekių transportavimo ir laikymo sąlygų svarbumą, vertinant prekės netinkamos kokybės atsiradimo priežastis, sprendime nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, kad prekės buvo tinkamomis sąlygomis transportuojamos bei sandėliuojamos po jų išsiuntimo iš AB „Žemaitijos pienas“.Teismas nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad atsakovas kaip pieno miltelių gamintojas pagal ieškovo ir teismo reikalavimą nepateikė jokių norminių dokumentų (standarto, gamintojo geros praktikos aprašo ar techninio reglamento), kuriuose jis būtų nustatęs savo gaminamos produkcijos saugaus transportavimo ir sandėliavimo sąlygas. Todėl atsakovas negalėjo teismo posėdyje paaiškinti, kokie yra saugaus pieno miltelių gabenimo konteineriais sąlygos ir sandėliavimo sąlygos, priklausomai nuo pieno miltelių pakavimo maišų rūšies ir konteinerio tipo. Pardavėjo pareiga pateikti pirkėjui saugaus prekių transportavimo instrukcijas yra numatyta FCA sąlygų A 10 punkte (INCOTERMS 2010). Tačiau teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, kad prekės buvo gabenamos bendros paskirties konteineryje, kuris pilnai atitinka saugaus produktų transportavimo reikalavimams, nes pagal techninės specifikacijos duomenis yra atsparus atmosferos poveikiui, o tai leidžia jį naudoti pieno miltelių saugiam gabenimui jūros transportu. Be to, teismas neįvertimo to fakto, kad atsakovui, pasirašius transporto priemonių vertinimo aktus, faktiškai patvirtino pirkėjo pateikto transporto vieneto - bendros paskirties konteinerio - tinkamumą saugiam pieno miltelių gabenimui. Pieno miltelių kokybė negalėjo pasikeisti transportavimo ar sandėliavimo metu, nes ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, tinkamai laikėsi saugaus transportavimo ir sandėliavimo reikalavimų. Be to, teismas, nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą, kad prekių kokybės trūkumai atsirado ne dėl ieškovo kaltės, tuomet kai atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, privalėjo įrodyti, kad po prekių perdavimo kokybės trūkumai atsirado ne dėl jų paslėpto pobūdžio (CK 6.333 str. 3 p.). Atsakovas, patvirtindamas teikiamų prekių – pieno miltelių – kokybę, pateikė ieškovui kokybės sertifikatus, išduotus nepriklausomos akredituotos (notifikuotos) laboratorijos - UAB „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“, pastarajai atlikus tiekiamų pieno miltelių mikrobiologiniais tyrimus. Tokiu atveju, UAB „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“ atlikti pieno miltelių nepriklausomi mikrobiologiniai tyrimai pilnai atitiko kokybės tikrinimo procedūrai, kurią turėjo atlikti pirkėjas vadovaujantis Sutarties 4.1. ir 5.1.1. punktais. Todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti UAB „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“ atliktų tyrimų rezultatais bei pakartotinai atlikti nepriklausomą tiekiamų pieno miltelių kokybės tyrimą nepriklausomojo akredituotoje (notifikuotoje) laboratorijoje. Todėl teismas turėjo konstatuoti, kad pirkėjas tinkamai atliko savo pareigas, numatytas Sutarties 4.1. ir 5.1.1. punktuose. Prekių kokybės patikrinimas, atliktas atkraunat prekes pirkėjui, neatleidžia pardavėjo nuo atsakomybės už prekių trūkumus, kurie nebuvo aptikti prekių priėmimo-perdavimo momentu dėl jų paslėpto pobūdžio bei buvo nustatyti po prekių perdavimo pirkėjo nuosavybėn. CK 6.327 str. 3 p. nurodyta, kad pardavėjas pagal sutartį atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
CK 6.337 str. nustatyta, kad įstatymai ar pirkimo - pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą, tvarką bei terminus. Sutarties Nr. CON-15-273 4.2 punktas numatė, kad pirkėjas prieš atkraunant šioje sutartyje nurodytą produkciją su SGS pagalba inspektuoja krovinį kiekiniu, įpakavimo, markiravimo ir kokybės atžvilgiu, dalyvauja produkcijos įkrovimo metu, visa tai pranešdamas ir suderindamas su pardavėju. Po produkcijos atkrovimo pardavėjas jokių pretenzijų dėl produkto kiekio, įpakavimo, markiravimo ir kokybės nepriima. Taigi, šalių sutarta, jog prekių kokybė bus tikrinama pakrovimo metu - a) ekspertų pagalba (laboratorijos); b) faktinio dalyvavimo būdu. Apeliantas šių pareigų nevykdė, todėl akivaizdu, jog pasekmės tenka apeliantui, teiginius patvirtina ir teismų praktika, pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis c. b. Nr. 2A-394-267/2012 ir kt. Beje, sutarties 4.3 p. numatė ir tam tikras pareigos nevykdymo pasekmes -jei pirkėjas nevykdė ir/ar atsisakė vykdyti visa tai, kas paminėta šios sutarties 4.2 p., yra skaitoma, kad atkraunamas produktas atitinka visus kontrakte numatytus reikalavimus ir bet kokios tolimesnės pirkėjo pretenzijos dėl produkto kiekio, įpakavimo, markiravimo ir kokybės po produkto atkrovimo nepriimamos.CK 6.333 str. 1 d. numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Vadinasi, pagal šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, būtent pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymėtina, jog ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė analogiškai aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).Teismas teisingai nustatė, jog apeliantas nesilaikė ne tik prekių kokybės nustatytos vertinimo tvarkos, bet ir prekių kokybinį vertinimą atliko nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, neužtikrindamas tikrinamų prekių indentifikavimo, tinkamų laboratorinių procedūrų ir metodų laikymosi sąlygų. Teismo išvadų nepaneigia apelianto argumentacija, neva tai laboratorijos buvo kompetetingos atlikti tyrimus ir juos atliko tinkamai.Byloje nėra jokių duomenų, jog (Olandijoje) prekių kokybės tyrimus atlikusios laboratorijos yra nepriklausomos, nešališkos bei turinčios kompetetingų institucijų išduotus leidimus/licencijas atlikti nugriebto pieno miltelių tyrimus. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog nugriebto pieno miltelių mėginiai buvo paiimti būtent AB „Žemaitijos pienas“ ir/ar tie mėginių tyrimai buvo atlikti tinkamai, kadangi procese nedalyvavo pirkėjo atstovai (faktą patvirtino SIA „DESMA“ atstovas A. M. teisminio nagrinėjimo metu garso įrašas), o pardavėjo atstovai netgi nebuvo informuoti apie ketinimus atlikti prekių kokybinį vertinimą (pažeidė bendradarbiavimo/kooperacijos principą CK 6.200 str. 2 d.). Atsakovas atsakymais į pretenzijas (2015-04-23, 2015-06-10, 2015-06-22) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog mėginių tyrimų rezultatai negali būti teisingi ir patikimi. Tai akivaizdžiai parodo ir tyrimų rezultatų skirtumai (esminiai nesutapimai, pvz., skirtumai sudaro net keliasdešimt kartų - 1 700 000/25000) tarp laboratorijų.Teismas teisingai pažymėjo, jog negalima daryti išvados, jog pieno milteliai būtent atsakovo. Tokias išvadas patvirtina prekės mėginių rezultatai (jų esminiai tarp laboratorijų skirtumai), tai patvirtina ir teismo nustatyta faktinė aplinkybė - pagal CMR Nr. 275965 prekių siuntėjas RST ZUID TERMINAL nurodo, jog atvežtas 24760 kg prekių kiekis - faktą patvirtino prekių gavėjas (Jonker & Sghut bv), t. y. 90 kg daugiau nei atsakovas pardavė apeliantui. Šis faktas neginčytinai rodo, jog transportavimo laikotarpiu, kuris tęsėsi daugiau kaip 20 dienų, dėl tam tikrų ir atsakovui nežinomų priežasčių pakito prekių kiekis (galimai transportavimo metu buvo pakrauta papildomai kitų gamintojų panašių prekių ar/ir prekės perkrautos, pakito prekės svoris dėl pašalinio poveikio - drėgmės ir kt., kas galėjo sąlygoti prekių pasikeitimus), o prekių siuntėju tapo RST ZUID TERMINAL.Apeliantas klaidingai (grįsdamas CMR kiekių neatitiktis) nurodo, jog CMR važtaraštis, išrašytas AB „Žemaitijos pienas“ prekių gabenimui konteineryje į Olandiją. AB „Žemaitijos pienas“ išrašė CMR 0003090 ir CMR 0003091 ir nurodė prekių gavėją SIA „DESMA“, adresu Bikerniekų 121, Ryga, krovinio iškrovimo vieta taip pat SIA „DESMA“, adresu Bikerniekų 121, Ryga, ir nėra jokių duomenų, jog krovinys bus perduotas (transportuojamas) Olandijoje, netgi pastarosios aplinkybės AB „Žemaitijos pienas“ nežinojo ir negalėjo žinoti, nes prekių perpardavimo galutinis gavėjas buvo žinomas tik SIA „DESMA“, t. y. apeliantui faktiniai duomenys rodo, jog krovinio turinys buvo performuotas ar/ir buvo atlikti kiti veiksmai, kurie sukėlė apelianto atžvilgiu neigiamas pasekmes.Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, jog nustatydamas CMR nurodytus prekių kiekių skirtumus ir šia aplinkybe grįsdamas sprendimą, teismas išėjo už ginčo ribų, neva tai atsakovas šia aplinkybe nesirėmė savo atsikirtimuose. Teisminio bylos nagrinėjimo metu AB „Žemaitijos pienas“ atstovų buvo akcentuota ir nurodyta kaip ypač reikšminga ir susijusi su ginčo dalyku ši faktinė aplinkybė, netgi SIA „Desma“ atstovams buvo pateikti klausimai tikslu išsiaiškinti aplinkybes su minimu faktu - atsakymai nebuvo pateikti, todėl teigtina, jog teismas nepažeidė procesinių taisyklių (garso įrašas).Protingas, rūpestingas bei sąžiningas (CK 6.158 str.) asmuo pavestų prekių kokybę vertinti šalių sutartai laboratorijai bei apie tokius ketinimus informuotų santykio šalį, su kurios interesais susijusi paslauga. Neteisėtai ir nepagrįstai apeliantas pasirinko jam priimtinas laboratorijas, apie jas neinformavęs atsakovo, todėl ir šiuo aspektu tyrimo rezultatai laikytini niekiniais (atsakovo veiksmų, susijusių su jo teisėmis ir pareigomis, vertinimas atliktas jam nežinant ir jam nedalyvaujant), o tyrimai atlikti SGS laboratorijoje po daugiau kaip 105 dienų akivaizdžiai įrodo, jog prekių patikrinimas pagal kokybę praėjus 105 dienoms nuo jų atkrovimo momento neatitinka jokių protingumo reikalavimų (CK 6.337 str. 2 d.), todėl ir šis pagrindas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo atžvilgiu civilinė atsakomybė negali būti taikoma dėl apelianto kaltų veiksmų.Visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantas nebuvo informuotas apie privalomas sąlygas, susijusias su prekių sandėliavimu ir transportavimu. Priešingai, būtent sutartyje ir jos prieduose nurodyta, kad turi būti laikomasi sąlygų – a) temperatūra (0 - + 20 C°, b) drėgmė - ne daugiau kaip 80 proc. Prekių kokybinį tinkamumą jų perdavimo metu įrodo UAB „Nepriklausomos tyrimų laboratorijos“ produkto specifikacija, Prekės kokybės sertifikatas/ai Nr. 126-3 (data 2015-02-19) ir Nr. 127, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktas Nr. 63GPGĮ-19, kiti bylos duomenys. Dokumentais patvirtinta, kad prekės kokybiškos, o bendras bakterijų skaičius ne didesnis nei 10 000/g. Apeliantas nepaneigė šių faktų, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti CK 6.333 str. 1 d. ir sutarties (4.2 p., 4.3 p., 8.2 p) nustatyta tvarka. Šalių ginčo kontekste ypač svarbi ir reikšminga aplinkybė – staigus, ženklus ir nenumatytas nugriebto pieno miltelių kainų kritimas pasaulinėse rinkose. Iš esančių byloje duomenų akivaizdžiai matyti, jog 2015 m. vasario mėn. nugriebto pieno miltų vertė buvo pasiekusi aukščiausią kainą, po to sparčiai pradėjo kristi žemyn. Atsakovas mano, kad ieškinio pagalba apeliantas siekia kompensuoti savo patirtus nuostolius tik dėl kainų pokyčių, sąlygotų pasaulinių tendencijų pieno pramonėje. Apelianto nesąžiningumą pagrindžia ir nesąžiningas procesinių veiksmų atlikimas, pateikiant į bylą suklastotus dokumentus. Apeliantas pateikė į bylą „Jonker & Schut b.v.“ pareiškimą (2016-02-11) originalų tekstą (anglų kalboje) bei šio teksto vertimą į lietuvių kalbą. Palyginus abiejų tekstų (lietuviško/angliško) turinius matyti, jog lietuviškas tekstas (vertimas) neatitinka originalaus teksto, aktualu, jog lietuviškajame tekste „panaikinama“ ypač svarbi ir susijusi su ginču aplinkybė (sakinys) - „ Barneveldo sandėlyje nėra vidaus temperatūros ir drėgmės automatinės kontrolės prietaisų“ - tokiu būdu suklastojamas dokumentas. Atsakovas šiems teiginiams pagrįsti pateikia du vertimų variantus iš skirtingų vertėjų ir prašo juos prijungti prie bylos ir juos įvertinti (CPK 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, –įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiantį jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011). Vienas iš būdų įrodyti parduodamo daikto atitiktį teisės aktų reikalavimams yra pateikti tai patvirtinančius sertifikatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-611/2015).Byloje nustatyta, kad atsakovas (pardavėjas) ir ieškovas (pirkėjas) 2015 m. vasario 2 d. sudarė sutartį Nr. COM-15-273 (toliau – Sutartis) dėl 96 t lieso pieno miltelių pagaminimo ir atkrovimo (Sutarties 1.1. p., 4.6. p.). Sutarties priedu Nr. 1 nustatyti nugriebto pieno miltelių mikrobiologiniai duomenys, tame tarpe nurodyta, kad maksimalus bendras bakterijų skaičius yra 10 000/g (t. 1, b. l. 16-17). Sutarties 4.1. p. nurodyta, kad prekių kokybė turi atitikti nustatytoms techninėms sąlygoms, kurios yra patvirtintos gamintojo šalyje. Sutarties 6.2 p. („Pardavėjo sąlygos“) nurodyta, kad atkraunat prekes turi būti pridėti sekantys dokumentai : CMR; Kokybės sertifikatas; Įpakavimo lapas; Sąskaitą; Svėrimo lapelio kopija; Produkcijos priėmimo aktas pagal kiekį ir kokybę, dalyvaujant pirkėjo atstovui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra įvykdęs visus Sutarties 6.2 .p. reikalavimus : 2015 m. vasario 19 d. atsakovas ieškovui SIA „DESMA“ yra išrašęs tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius Nr. 0003090 ir Nr. 0003091 (CMR) (t. 1, b. l. 19, 25); pateikęs 2015 m. vasario 19 d. Kokybės sertifikatus Nr. 126-3, ir Nr. 127-3, išduotus UAB „Nepriklausoma tyrimų laboratorija“, kuriuose nustatytas maks. 10 000/g leistinas bendras bakterijų skaičius, kuris atitinka Sutarties priede Nr. 1 nustatytus nugriebto pieno miltelių mikrobiologinius duomenis (t. 1, b. l. 21-22, 27-28); 2015-02-19 išrašęs PVM sąskaitas faktūras Nr. ZTR14017056 ir Nr. ZTR14017057 už bendrą 93 600 Eur sumą. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad Sutarties 4.2. p. ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo prieš atkraunant produkciją su SGS pagalba inspektuoti krovinį kiekiniu, įpakavimo, markiravimo ir kokybės atžvilgiu, dalyvauti produkcijos atkrovimo metu, visa tai iš anksto pranešdamas ir įsiderindamas su atsakovu (pardavėju). Minėtame Sutarties punkte nurodyta, kad po produkcijos atkrovimo pardavėjas (atsakovas) jokių pretenzijų dėl produkto kiekio, įpakavimo, markiravimo ir kokybės nebepriima. SGS išlaidos pirkėjo sąskaita. Atitinkamai Sutarties 8.2 p. nurodyta, kad pirkėjas turi dalyvauti atkraunat prekes ir jas išsitirti, radęs neatitikimų atkrovimo metu, gali prekių nepirkti, šiuo atveju išlaidas apmoka pardavėjas. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas, prieš atsakovui atkraunant produkciją, vadovaujantis Sutarties 4.2 p. ir 8.2 p. nuostatomis, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti, ar atkraunama produkcija tiek kokybės, tiek kiekio ir įpakavimo bei markiravimo atžvilgiu, atitinka jai keliamus reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl ir privalo prisiimti riziką, jog vėliau pardavėjas jokių pretenzijų nepriims. Aplinkybės, kad ieškovas nepasinaudojo Sutarties 4.2 p. aptarta teise, nėra ginčijamos. Todėl ieškovas nuo prekių perdavimo momento (2015-02-19) tapo atsakingas už bet kokį prekių kokybės pasikeitimą. Sutarties 7.5 p. ir 8.1 p. nuostatos leidžia daryti išvadą, kad prekės yra atkraunamos į pirkėjo atsiųstą transportą jų išvežimui, kuris turi atitikti visus reikalavimus skirtus produktų transportavimui. Pažymėtina, kad Sutarties priede Nr. 1 buvo nurodytos laikymo sąlygos, tame tarpe, kad transportavimo temperatūra : (0÷ +20)?C, kad laikymo sąlygos (0÷ +20)?C (t. 1, b. l. 16-17), papildomai dar ir Kokybės sertifikatuose buvo nurodyta, kad laikymas esant ne aukštesnei kaip (0÷ +20)?C temperatūrai ir ne aukštesnei kaip 80 % santykinei oro drėgmei. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas kaip pieno miltelių gamintojas nepateikė jokių norminių dokumentų, kuriuose jis būtų nustatęs savo gaminamos produkcijos saugaus transportavimo ir sandėliavimo sąlygas. Svarbus aspektas, kad ieškovas nebuvo galutinis iš atsakovo įsigytų pieno miltelių naudotojas. Ieškovas iš atsakovo įsigytą produkciją (96,0 metrines tonas) pardavė Olandų kompanijai Hoogwegt International bv pagal 2015-01-29 užsakymą (t. 1, b. l. 36-38). 2015-02-21 važtaraščiu Nr. AL513KR009 ieškovas pakrovė Klaipėdoje du konteinerius su pieno milteliais, gavėju nurodydamas Olandų kompaniją Jonker&Schut B.V. (t. 1, b. l. 40-41). Tai reiškia, kad nuo 2015-02-19 (prekių pakrovimo Telšiuose iš atsakovo ieškovui) iki 2015-02-21 prekių pakrovimo Klaipėdos uoste, prekės buvo ieškovo atsiųstame transporte. Iš atsakovo į bylą pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažymos matyti, kad prekių Klaipėdos uoste atkrovimo dieną (2015-02-21) Klaipėdos meteorologijos stoties duomenimis maksimali santykinė oro drėgmė buvo 88 %, o 2015-02-20 maksimali santykinė oro drėgmė buvo net 92 %, t. y. prekių transportavimo metu oro drėgmė viršijo leistinas normas. Krovinys siuntėjo nurodytu adresu Olandų kompanijai Jonker&Schut B.V. buvo pristatytas 2015-03-10, t. y. praėjus 19 dienų nuo pakrovimo pas pardavėją (atsakovą). Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina ir to niekas neginčija, kad ieškovo nurodomi tyrimai, kuomet buvo rastas padidintas Bendras bakterijų kiekis, buvo atlikti Olandų kompanijos Jonker & Schut B.V. sandėliuose, tyrimai atlikti 2015-03-30 ir 2015-04-10, t. y. praėjus atitinkamai 39 ir 50 dienų nuo tada, kai prekės buvo pakrautos pas pardavėją (atsakovą) (t. 1, b. l. 48-62). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Olandų kompanija Jonker & Schut B.V., atsakydama į ieškovo paklausimą pateikė informaciją, kad jų sandėlyje prekės yra laikomos sausose patalpose geromis sąlygomis, kur vidutinė vidinė temperatūra yra nuo 0?C iki 20?C, o santykinė oro drėgmė yra ne didesnė nei 80 %. Tačiau yra nurodyta, kad sandėlis Barnevelde neturi įrangos, kuri automatiškai kontroliuotų vidinę temperatūrą ir drėgmę (t. 2, b. l. 132-135). Pažymėtina, kad minėto atsakymo vertimą pateikė atsakovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir šiuo įrodymus apeliacinės instancijos teismas priėmė (CPK 314 str.), nes ieškovo pateiktame to paties dokumento vertime, tikėtina dėl vertimo aplaidumo, pastraipa apie tai, kad sandėlis Barnevelde neturi įrangos, kuri automatiškai kontroliuotų vidinę temperatūrą ir drėgmę, buvo aplamai neišversta, t. y. „nutylėta“ (CPK 185 str.) (t. 2, b. l. 69-70).Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tiek Dongen Repackaging BV laboratorijos 2015-03-30 atliktų tyrimų duomenimis, kada buvo nugriebto pieno milteliuose (partijos Nr. 0372181 ir partijos Nr. 0372188) nustatytas bendras bakterijų skaičių atitinkamai 1700000/g ir 500000/g (t. 1, b. l. 49, 52), tiek Westland Independent Laboratories b.v. 2015-04-15 atlikto tyrimo metu nustatyti pieno miltelių bakteriologiniai duomenys (t. 1, b. l. 55, 58, 61) suteikia pagrindo išvadai, kad jau 2015-03-30 prekė nebeatitiko jau tiek pirkimo – pardavimo sutartimi, tiek ir sertifikatu nustatytų reikalavimų. Minėtų laboratorijų kompetencija nėra pagrindo abejoti, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo išvados pripažintinos nepagrįstomis.Tačiau, nepaisant to, kitos anksčiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas pažeidė 2015-02-02 sudarytą sutartį, t. y. ieškovui pateikė užsakymuose aprašytos kokybės neatitinkančius pieno miltelius.Kaip jau buvo minėta, nuo prekių pakrovimo iki pirmo Olandijoje atlikto prekių kokybės tyrimo, praėjo daugiau nei mėnuo laiko (39 dienos), atsakovas pakraunat prekes, pateikė įrodymus, kad jo prekės atitinka joms nustatytus kokybės reikalavimus, ieškovas sutartyje aptarta teise (Sutarties 4.2 p.) nepasinaudojo, kartu neįvykdydamas ir Sutarties 8.2. p. numatytos pareigos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vėliau ieškovas reikšti pretenzijų atsakovui nebegali, nes taip šalys yra susitarusios (Sutarties 4.3 . p.) (CK 6.189 str., 6.193 str.). Šiame kontekste pažymėtina, kad po prekių atidavimo ieškovo žinion jose nustatytų kokybės reikalavimų trūkumų nėra pagrindo pripažinti paslėptais (6.334 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įrodė, jog daiktų kokybės reikalavimų trūkumai atsirado po daiktų perėjimo ieškovo žinion (CK 6.333 str. 3 d., CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į bylą yra pateikęs AB „Žemaitijos pienas“ klientų aptarnavimo skyriaus sausų pieno produktų sandėlio Temperatūros kontrolės žurnalo išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovo sandėlyje buvo tinkama temperatūra ir drėgmė pieno milteliams sandėliuoti (t. 2, b. l. 58-62). Kai ieškovas negalėjo pateikti įrodymų, jog įsigyti pieno milteliai buvo tiek transportuojami, tiek sandėliuojami pagal Sutartyje, jos priede ir Kokybės sertifikatuose nustatytus reikalavimus (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad Olandų kompanija Jonker & Schut B.V., kurios sandėliuose buvo laikomi pieno milteliai, atsakydama į ieškovo paklausimą pateikė informaciją, kad neturi galimybės pateikti laikymo sąlygų patikrinimo duomenų įrašų, kadangi jų saugojimo laikas (terminas) yra pasibaigęs (t. 2, b. l. 69, 133, 135). Pažymėtina, kad nuo pieno miltelių sandėliavimo pradžios minėtos kompanijos sandėliuose iki atsakymo į paklausimą (2016-02-11) nepraėjo nė metai, todėl kyla klausimas, kokio gi trumpumo terminai yra nustatyti minėtų patikrinimų duomenims saugoti, jei jie aplamai buvo atliekami (CPK 185 str.).Atsakovas, įrodinėdamas tinkamą savo pareigos įvykdymą – parduoti Sutarties, sertifikatų nustatytus reikalavimus atitinkančius pieno miltelius, pateikė 2015 m. spalio 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktą, patikrinimo tikslas – įvertinti įmonėje 2014 m. pagaminto nugriebto pieno miltelių partijos Nr. 70 atitiktį teisės aktų reikalavimams. Išvadoje nurodyta, kad esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta, poveikio priemonės ūkio subjektui netaikomos (t. 2, b. l. 35, 36-42). Atkreiptinas dėmesys, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad perkraunant pieno miltelius iš jūros transporto į kelių transportą, tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 275965 nurodytas svoris bruto 24760 kg neatitiko ieškovui atsakovo perduoto svorio 24670 kg (t. 1, b. l. 19, t. 2, b. l. 26 h). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tai galėjo būti tiesiog techninė klaida (skaičių „6“ ir „7“ sukeitimas vietomis). Šiuo atveju pripažintinos nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis teismas suabejojo, kad ginčo objektu tapę pieno milteliai yra būtent atsakovo. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo pieno milteliai yra būtent tie, kuriuos ieškovas įsigijo iš atsakovo (CPK 185 str.), tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos priešingos išvados nėra pagrindas keisti ar naikinti teismo sprendimą, konstatavus, kad dėl miltelių neatitikimo kokybės reikalavimams nėra atsakovo kaltės. Pripažintini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad nustatydamas CMR nurodytus prekių kiekių skirtumus ir šia aplinkybe grįsdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų, neva tai atsakovas šia aplinkybe nesirėmė savo atsikirtimuose. Tiek teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, tiek išklausius 2016 m. vasario 18 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas AB „Žemaitijos pienas“ nurodė, kad reikšminga ir susijusi su ginčo dalyku faktinė aplinkybė, kad skiriasi pakrauto ir iškrauto krovinio svoriai, ieškovo SIA „DESMA“ atstovams buvo pateikti klausimai, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų reikalavimų, neišėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo motyvai apie tai, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai nepagrįsti. Įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, kad ginčo pieno milteliai galėjo būti ne tie, kuriuos ieškovas įsigijo iš atsakovo, kad nepagrįstai suabejojo ieškovo pateiktų laboratorinių tyrimų rezultatais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė, jog įsigytus pieno miltelius transportavo ir sandėliavo tinkamos sąlygomis, o atsakovas įrodė, kad pardavė tinkamos kokybės pieno miltelius, t. y. atsakovas, kaip pardavėjas, nepažeidė pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą, nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl išdėstyto, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.