- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-1720-1092/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00475-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Suinteresuotas asmuo
- V. M.
- Pareiškėjas
- S. Z., V. M.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir S. Z. prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikino pareiškėjų V. M. ir S. Z. santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų pateiktą 2024 m. rugsėjo 3 d. sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas S. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. iš ryto sutartu laiku nuvykęs į K. Z. gyvenamąją vietą negalėjo jos pasiimti ir bendrauti teismo nustatytu laiku, kadangi nepilnametės dukters ir V. M. telefonai buvo išjungti, buto durų niekas neatidarė. Nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. nepilnametės dukters K. Z. telefonas yra užblokuotas ir su ja susisiekti nepavyksta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. M. atsiliepimu prašė atsisakyti išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Nurodė, kad šalys nustatydamos bendravimo su dukra tvarką, be kita ko, susitarė, kad suinteresuotas asmuo turi teisę bendrauti su vaiku K. Z. pusę viso laiko visų jos mokyklinių atostogų metu. Konkretų bendravimo laiką iš anksto suderina su S. Z. prieš savaitę iki vaiko mokyklinių atostogų pradžios (Sutarties 2.2.1. punktas). Analogiškai reglamentuota Sutarties 2.3.3. punkte yra K. Z. bendravimo su S. Z. tvarka nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d., nustačius K. gyvenamąją vietą su mama. Be to, šalys susitarė, kad pareiškėjai aukščiau nurodytas bendravimo su K. Z. tvarkos sąlygas gali keisti tik susitarimu, pakeitimus pareiškėjų bendru išankstiniu susitarimu suderinus SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu (sutarties 2.8 punktas). Suinteresuotas asmuo 2025 m. sausio 9 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui laišką, kuriame aptarė nepilnametės dukters bendravimo tvarką atostogų metu. Nors pareiškėjas neatsakė į šį laišką, tačiau šalys iš esmės laikėsi tokio suderinto bendravimo nepilnametės dukters atostogų metu, t. y. K. pas pareiškėją atostogavo iki liepos 20 d., o nuo liepos 20 d. pats pareiškėjas sudėjo visus nepilnametės dukters daiktus ir K. nuo liepos 20 d. leido atostogų laiką pas mamą. Nors nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. nepilnametės dukters gyvenamoji vieta pasikeitė, tačiau 2025 m. sausio 9 d. el. laišku šalys susitarė, kad dukra su kiekvienu iš tėvų praleis pusę savo atostogų. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 15 d. (ne rugpjūčio 16 d.) atvykęs iš anksto nepranešęs reikalavo, kad K. vyktų kartu su juo, iškvietė policijos pareigūnus, išgąsdino dukrą. Atvykę pareigūnai, pabendravo su dukra, ji pasakė, kad yra pavargusi ir nori likti su mama. Po kelių dienų susisiekė Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ir atliko vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimo nenustatė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino. Teismas nurodė, kad byloje šalys pateikė savo argumentus dėl vykdomojo rašto išdavimo (neišdavimo), tačiau nepridėjo jokių jų dėstomą poziciją patvirtinančių įrodymų. Kadangi tarp šalių yra kilusi konfliktinė situacija dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos laikymosi, teismas nusprendė išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis tinkamai vykdo šalių pasirašytą taikos sutartį, o suinteresuotas asmuo nesilaiko sutarties sąlygų.
5.2. Teismas vykdomąjį raštą nusprendė išduoti nenustatęs, kokie duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nesilaiko sutarties dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
5.3. Šiuo atveju 2025 m. rugpjūčio 16 d. yra ne penktadienis, o šeštadienis, todėl tuo atveju jeigu pareiškėjas teigia, jog atvyko šalių sutartu laiku, privalėjo pridėti tokį šalių susitarimą patvirtinantį rašytinį įrodymą, tačiau tokie duomenys teismui nepateikti.
5.4. 2025 m. sausio 9 d. elektroniniu laišku šalys susitarė, kad dukra su kiekvienu iš tėvų praleis pusę savo atostogų.
5.5. Pareiškėjas nebuvo informavęs, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. suplanavo vykti su vaiku, kadangi tai buvo suinteresuoto asmens atostogų su vaiku laikas, nepilnametė atsisakė vykti su tėčiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
9. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė papildomus įrodymus – 2025 m. sausio 9 d. ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. elektroninio laiško nuorašus bei vykdydama 2025 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo įpareigojimus pateikė 2025 m. rugpjūčio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 7VSV-2667.
11. Atsižvelg damas į tai, jog suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su klausimo nagrinėjimu, taip pat įvertinus, jog naujų įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, pareiškėjas su jais buvo supažindintas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ginčą, susijusį su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas nutaria suinteresuoto asmens naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Suinteresuotas asmuo V. M., nesutikdama su teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą nenustatęs, jog suinteresuotas asmuo nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių suinteresuoto asmens bendravimo tvarkos nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
13. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turi būti sprendžiamas pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023). Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
15. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutarties 2.3.2. punkto nevykdymo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar nagrinėjamu atveju (ne)vykdoma šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nustatyta Sutarties 2.3.2 punkte. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šalių nurodytų argumentų ir aplinkybių dėl sutarties vykdymo (ne)tinkamumo, nenurodė, kokias aplinkybes, patvirtinančias sutarties nevykdymą, teismas nustatė. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išduoti vykdomąjį raštą motyvavo teisiškai nereikšminga aplinkybe, kad tarp šalių yra kilusi konfliktinė situacija. Taigi, pirmosios instancijos teismas šalių ginčo iš esmės nenagrinėjo ir išdavė vykdomąjį raštą remdamasis teisiškai nereikšmingais argumentais. Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu klausimas gali būti išnagrinėtas iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šis teismas toliau iš esmės pasisakys dėl pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo.
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2992-1056/2024 patvirtinta šalių 2024 m. rugsėjo 3 d. sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Minėtos sutarties 2.3.2. papunktyje šalys susitarė, jog „S. Z. nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. bendrauja su skyrium gyvenančia dukra K. Z. kiekvienos savaitės savaitgaliais nuo penktadienio, pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos nuo 20 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.“. Taigi, pagal šį sutarties punktą pareiškėjas turi teisę bendrauti su dukra savaitgaliais, kurie prasideda nuo penktadienio vakaro ir trunka iki sekmadienio vakaro. Pastebėtina, kad Sutarties 2.3.2 punkte nustatyta pareiškėjo bendravimo su nepilnamete dukra pradžios data – 2025 m. rugpjūčio 16 d. Kadangi 2025 m. rugpjūčio 16 d. buvo šeštadienis, tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisę pasiimti dukrą nepertraukiamam savaitgalio bendravimui nuo kitos savaitės penktadienio. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal Sutarties 2.3.2 punktą, pareiškėjas galėjo bendrauti su dukra tik nuo penktadienio, 2025 m. rugpjūčio 22 d., todėl, nesant atskiro tėvų susitarimo, pareiškėjas negalėjo jos pasiimti nei 2025 m. rugpjūčio 15 d., nei 2025 m. rugpjūčio 16 d. Savo ruožtu pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad su V. M. buvo atskirai sutaręs pasiimti dukrą nuo 2025 m. rugpjūčio 15 ar 16 dienos, nors būtent jam teko našta įrodyti tokias aplinkybes.
17. Pareiškėjas prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. iš ryto sutartu laiku nuvyko į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, bet jos negalėjo pasiimti. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad jis nepilnametės dukros pasiimti buvo atvykęs 2025 m. rugpjūčio 15 d. Iš byloje esančio Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 7VSV-2667 matyti, kad būtent 2025 m. rugpjūčio 15 d. skyriuje registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodoma, jog pranešėjas (S. Z.) teigia, kad vaiko motina V. M. naudoja prieš mergaitę psichologinį smurtą, negrąžina vaiko tėvui. Suinteresuotas asmuo V. M. tiek atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek atskirajame skunde patvirtino, kad pareiškėjas buvo atvykęs pasiimti nepilnametės dukros ne 2025 m. rugpjūčio 16 d., o 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo atvykęs pasiimti dukros 2025 m. rugpjūčio 15 d., nors Sutarties 2.3.2 punktas pareiškėjui taikomas tik nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d. Vadinasi, negalima laikyti, kad suinteresuotam asmeniui 2025 m. rugpjūčio 15 d. neperduodant nepilnametės dukros buvo pažeistas Sutarties 2.3.2 punktas, kadangi jis taikomas nuo 2025 m. rugpjūčio 16 d.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šalių patvirtintos Sutarties 2.2.1 punktu šalys susitarė, jog „V. Z. turi teisę bendrauti su vaiku K. Z. pusę viso laiko visų jos mokyklinių atostogų metu. Konkretų bendravimo laiką iš anksto suderina su S. Z. prieš savaitę iki vaiko mokyklinių atostogų pradžios.“, o Sutarties 2.3.3 punktu susitarė, kad „S. Z. turi teisę bendrauti su vaiku K. Z. pusę viso laiko visų jos mokyklinių atostogų metu. Konkretų bendravimo laiką iš anksto suderina su V. Z. prieš savaitę iki vaiko mokyklinių atostogų pradžios“. Iš aptartų Sutarties 2.2.1 ir Sutarties 2.3.3 punktų matyti, kad tiek suinteresuotas asmuo V. M., tiek pareiškėjas S. Z. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra pusę viso laiko visų nepilnamečio vaiko mokyklinių atostogų metu, konkretų bendravimo laiką suderinę tarpusavyje.
19. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. sausio 9 d. elektroninio laiško nuorašą, kuris patvirtina, kad tarp šalių buvo derinama tėvų bendravimo su nepilnamete dukra tvarka jos atostogų laikotarpiu. Minėtame elektroniniame laiške nurodyta, kad pas pareiškėją dukra praleis atostogų laikotarpį nuo 2025 m. birželio 7 d. iki 2025 m. liepos 19 d., o nuo 2025 m. liepos 19 d. likusį laiką praleis su suinteresuotu asmeniu. V. M. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui teigė, kad tokio grafiko (susitarimo) faktiškai tarp šalių buvo laikomasi ir dukra su tėvu atostogavo iki 2025 m. liepos 19 d. Savo ruožtu pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė argumentų ar įrodymų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas prieštaravo suinteresuoto asmens elektroniniame laiške siūlytai bendravimo vasaros laikotarpiu tvarkai, kad toks susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas, kad nepilnametė dukra pusę 2025 metų vasaros atostogų nepraleido su pareiškėju.
20. Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles būtent pareiškėjui nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti ir pagrįsti, kad Sutartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos yra netinkamai vykdoma (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas mano, kad šalys susitarė dėl vaiko bendravimo tvarkos jo mokyklinių vasaros atostogų metu, kad S. Z. bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu laikas pasibaigė 2025 m. liepos 19 d. Vadinasi, S. Z. pagal Sutartį neturėjo teisės reikalauti bendravimo su dukra jos vasaros atostogų, kurias ji nuo 2025 m. liepos 20 d. pagal šalių suderintą grafiką turėjo leisti su mama, metu.
21. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė Sutartį dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, nenustatė, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, byloje esančių duomenų, susijusių su santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties (ne)vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
23. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
24. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Suinteresuotas asmuo V. M. prašė priteisti 150 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis (2025 m. rugsėjo 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 66, 2025 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas, šios suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo. Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
27. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog patyrė 100 Eur advokato pagalbos išlaidų (2025 m. rugsėjo 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 68, 2025 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymas) už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas buvo patenkintas, todėl iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui turi būti priteistas 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų išlaidų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. Z. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo S. Z. suinteresuotam asmeniui V. M. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš pareiškėjo S. Z. suinteresuotam asmeniui V. M. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.