Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N. (E. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019 m. gegužės 13 d. apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie lošimų automatų salono (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų kumščiu sudavė ir spyrė O. K. į įvairias kūno vietas (galvos, veido sritis, juosmens ir pan.), padarydamas nukentėjusiajam O. K. poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veide ir juosmens kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tokiais veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. – gegužės 20 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-6/2022 konstatuota, kad E. N. 2019 m. gegužės 13 d. buvo paranoidinės šizofrenijos remisija, mišrūs asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. E. N. 2019 m. gegužės 13 d. galėjo suprasti inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, savo veiksmų reikšmę ir galėjo valdyti savo veiksmus. Šiuo metu E. N. yra medikamentinė paranoidinės šizofrenijos remisija, mišrūs asmenybės sutrikimai bei atskirų psichikos sutrikimų simptomų simuliacija, jis supranta jam inkriminuojamos veikos pavojingą pobūdį, savo veiksmų reikšmę ir gali valdyti veiksmus. Paranoidinei šizofrenijai nėra būdingas staigus agresyvus smurto protrūkis. Alkoholio vartojimas neigiamai paveikia visus asmenis, įskaitant psichikos liga sergančiuosius, nes dėl alkoholio pavartojimo tam tikram laikui susilpnėja asmens savikontrolė, padidėja dirglumas ir impulsyvumas. Paranoidinės šizofrenijos paūmėjimą nulemia ne alkoholio pavartojimas, o dopamino apykaitos pokyčiai. Sergant paranoidine šizofrenija ir nesant psichozės reiškinių, savanoriškas alkoholio pavartojimas nenulemia asmens negebėjimo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, t. y. nenulemia nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenos. Kokybiškai gydant paranoidinę šizofreniją galima pasiekti remisiją – klinikinių simptomų nebuvimą. Šiuo metu E. N. yra medikamentinė paranoidinės šizofrenijos remisija, mišrūs asmenybės sutrikimai bei atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija. Šiuo metu jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir atlikti bausmę. Be to, šiuo metu E. N. gali duoti adekvačius parodymus, jam nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (3 t., b. l. 94–111).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pripažįstama, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-719/2012, 2K-318/2012, 2K-406/2013, 2K-229/2014).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-7-404/2014). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).

Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-404/2014, 2K-382-1073/2017).

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. N. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų V. K., J. J., E. J. ir M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išrašas ir specialisto išvados, patvirtina, kad kaltinamasis E. N., kaltinime nurodytu adresu ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie lošimo automatų salono „U.“, t. y. vietoje laisvai prieinamoje bet kuriam asmeniui, pašalinių žmonių akivaizdoje, smurtavo prieš nukentėjusįjį O. K., t. y. nenustatytą kiekį kartų kumščiu sudavė ir spyrė O. K. į įvairias kūno vietas (galvos, veido sritis, juosmens ir pan.), padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veide ir juosmens kairėje, t. y., nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes įvykį matę pašaliniai žmonės dėl viešo smurto patyrė neigiamų pojūčių.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmais viešoji rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta. Kaltinamasis savo veiksmus atliko viešoje vietoje – prie lošimų automatų salono, matant pašaliniams asmenims, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs ir truko kurį laiką. Kaip užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo peržiūrėtas į bylą pateiktas vaizdo įrašas, pašaliniai asmenys bandė išskirti kaltinamąjį su nukentėjusiuoju. Apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešė liudytoja apklausta lošimo automatų salono darbuotoja E. J., iš kurios pranešimo Bendrajam pagalbos centrui akivaizdu, jog liudytoja buvo susijaudinusi dėl jos darbo metu įvykusio incidento, prašė pareigūnus atvykti kuo skubiau. Kita lošimo automatų salono darbuotoja – liudytoja M. G., mačiusi įvykį, taip pat parodė buvusi išsigandusi. Tokiu būdu dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų asmenų poilsis ir lošimo automatų salono darbuotojų darbas buvo sutrikdytas. Be to, dėl neteisėtų E. N. veiksmų į įvykio vietą buvo iškvieti apsaugos darbuotojai, pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba.

Kaip teigė kaltinamasis, jo elgesį lėmė suvartotas alkoholis, tačiau pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Tai reiškia, jog tai, kad asmuo dėl neblaivumo neprisimena įvykio aplinkybių arba teigia jų nesuvokęs, nors yra pakaltinamas, neatleidžia kaltininko nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, esant neblaiviam. Šiuo atveju kaltinamasis įvykio metu suprato, jog elgiasi neteisėtai, matant pašaliniams asmenims sukėlė konfliktą, specialiai sužalojo nukentėjusįjį padarydamas poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veide ir juosmens kairėje. Akivaizdu, kad jo veiksmai buvo sąmoningi ir kryptingi, kadangi nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visa tai rodo, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nors iš byloje esančios medžiagos matyti, jog E. N. yra diagnozuotas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, tačiau galutiniame teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog įvykio metu jam buvo paranoidinės šizofrenijos remisija ir jis 2019 m. gegužės 13 d. galėjo suprasti inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, savo veiksmų reikšmę ir galėjo valdyti savo veiksmus, o suvartotas alkoholis pats savaime nelemia psichikos sutrikimo paūmėjimo ir asmens negebėjimo suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, t. y. nenulemia nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo būsenos.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. N. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. N. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.). Teisiamojo posėdžio metu E. N. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, jog atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą, jie susitaikė. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, jokių pretenzijų jam neturi, sutinka, kad kaltinamajam baudžiamoji byla būtų nutraukta. Valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui E. N. atžvilgiu. Be to, nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinamasis jam padarytą žalą atlygino, jokių pretenzijų jam neturi (3 t., b. l. 130, 132). Iš karto po paskutinio teisiamojo posėdžio pateiktas mokėjimo išrašas, patvirtina, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta žala taip pat visiškai atlyginta (3 t., b. l. 140).

E. N. anksčiau neteistas, nors praeityje ikiteisminio tyrimo metu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau tai buvo pakankamai seniai (2006 m.) (1 t., b. l. 110–113), baustas administracine tvarka, įskaitant ir nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau taip pat pakankamai seniai (2019 m.) (1 t., b. l. 114–131), niekur nedirba (1 t., b. l. 134), serga paranoidine šizofrenija, šiuo metu konstatuojama ligos remisija (3 t., b. l. 94–111). Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra, todėl vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. N. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos E. N. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas E. N. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 45,90 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas O. K., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1 t., b. l. 80–81). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas nukentėjusiojo O. K. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 82), patvirtinantis ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Iš karto po paskutinio teismo posėdžio, kaip minėta, kaltinamojo gynėjas elektoriniu paštu pateikė teismui mokėjimo išrašą, patvirtinantį, jog prašoma priteisti turtinė žala buvo visiškai atlyginta (3 t., b. l. 140), atsisakymo nuo pareikšto ieškinio teisme negauta, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Taip pat nukentėjusysis O. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 44 Eur turtinės žalos, kuri buvo padaryta suplėšius jam priklausančią striukę, ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49), tačiau teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinamasis jam atlygino visą padarytą žalą ir jokių pretenzijų jam nebeturi. Kadangi byloje šiuo atveju nėra tiesioginio atsisakymo nuo civilinio ieškinio, bet abiem šalims (tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam) patvirtinus, jog padaryta žala visiškai atlyginta, byloje pareikštas O. K. civilinis ieškinys taip pat atmestinas.

E. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 14), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) nuo raudonos spalvos dėmės, rastos ant grindinio apie 10 metrų nuo įėjimo į lošimo automatų saloną, paimta nuoplova, supakuota į voką Nr. 1, saugoma voke prie 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina; 2) kompaktinės laikmenos, saugomos voke Nr. 2 prie bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. (E. N.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju O. K., ir baudžiamąją bylą E. N. (E. N.) atžvilgiu nutraukti.

E. N. (E. N.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 45,90 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo O. K. civilinį ieškinį dėl 44 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu 1 dalies 3 ir 4 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) nuo raudonos spalvos dėmės, rastos ant grindinio apie 10 metrų nuo įėjimo į lošimo automatų saloną, paimtą nuoplovą, supakuotą į voką Nr. 1, saugomą voke prie 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) kompaktines laikmenas, saugomos voke Nr. 2 prie bylos 2 tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.