Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pakuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos);

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo,vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) kelio darbininku, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones, 2015 m. gegužės 19 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 182 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (11 veikų) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme r paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų daugiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą ar mokslą. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas trims metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų daugiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei tęsti darbą ar mokslą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos);

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. V. K. apgaule, nuslėpdamas savo nusikalstamus ketinimus, siekdamas užvaldyti greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2015 m. liepos 21 d., 15.33 val. socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukūrę paskyrą „A. A.“ joje susipažino su A. Š., nieko nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, ir apgaulės būdu, prašydamas leisti pasinaudoti jam priklausančia banko sąskaita išsiųsti pinigus mamai į Angliją, išviliojo jo (A. Š.) vardu išduotos AB „Swedbank“ banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti AB „Swedbank“ banko atidarytoje A. Š. sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taip juos įgijo ir neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nuo 2015 m. liepos 21 d. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio. Taip V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K., neteisėtai panaudodamas įgytus svetimus elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungdamas prie informacinės sistemos, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2015 m. liepos 24 d., 12.07 val. būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje turėdamas tikslą gauti kreditą A. Š. vardu ir apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą - greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, iš nenustatyto įrenginio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.vivus.lt užsiregistravo A. Š. vardu ir asmens duomenimis, nurodydamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštą (duomenys neskelbtini), pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad neva A. Š. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu suteikti 750 eurų paskolą, bei panaudodamas neteisėtai įgytus A. Š. vardu išduotus AB „Swedbank“ banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB SWEDBANK banke, ir pervedė į kredito bendrovės UAB „4finance“ sąskaitą 0,01 eurų registracijos mokestį ir sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 24 d. UAB „4finance“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 750 eurų į A. Š. sąskaitą, po ko 2015 m. liepos 24 d., 12.15 val. interneto svetainėje www.smscredit.lt užsiregistravus A. Š. vardu ir asmens duomenimis, pateikus melagingą informaciją apie tai, kad neva A. Š. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu suteikti 300 eurų paskolą, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 24 d. UAB „4finance“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 300 eurų į A. Š. sąskaitą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke, minėtus viso 1050 eurų (750 eurų ir 300 eurų) iš A. Š. banko sąskaitos pervedė į L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos I. K., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iš L. S. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Vilniuje, Liepkalnio g. 112, bei Vilniaus r., Didžiojoje Riešėje, Molėtų pl. 13, išgrynino ir perdavė V. K., taip pastarasis savo naudai, apgaule įgijo UAB „4finance“ priklausančius 1050 eurų, padarydamas UAB „4finance“ 1050 eurų turtinę žalą,

be to jis, 2015 m. liepos 24 d., 12.43 val. būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir realizuodamas tikslą gauti kreditą A. Š. vardu ir apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą – greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, iš nenustatyto įrenginio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.credit24.lt užsiregistravo A. Š. vardu ir asmens duomenimis, nurodydamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei el. paštą (duomenys neskelbtini), pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad neva A. Š. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) su prašymu suteikti 1500 eurų paskolą, bei panaudodamas neteisėtai įgytus A. Š. vardu išduotus AB „Swedbank“ banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke, ir pervedė į kredito bendrovės UAB „IPF Digital Lietuva“ sąskaitą 0,01 eurų registracijos mokestį ir sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 24 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 1500 eurų į A. Š. sąskaitą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke minėtus 1500 eurų iš A. Š. banko sąskaitos pervedė į L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos I. K., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iš L. S. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Vilniuje, Liepkalnio g. 112, bei Vilniaus r., Didžiojoje Riešėje, Molėtų pl. 13, išgrynino ir perdavė V. K., taip pastarasis savo naudai, apgaule įgijo UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 1500 eurų, padarydamas UAB „IPF Digital Lietuva“ 1500 eurų turtinę žalą,

be to jis, 2015 m. liepos 24 d., 12.49 val. būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir realizuodamas tikslą gauti kreditą A. Š. vardu ir apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą – greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, iš nenustatyto įrenginio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.smspinigai.lt užsiregistravo A. Š. vardu ir asmens duomenimis, nurodydamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei el. paštą (duomenys neskelbtini), pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad neva A. Š. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „Nordecum“ su prašymu suteikti 800 eurų paskolą, bei panaudodamas neteisėtai įgytus A. Š. vardu išduotus AB „Swedbank“ banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke, ir pervedė į kredito bendrovės UAB „Nordecum“ sąskaitą 0,01 eurų registracijos mokestį ir sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 24 d. UAB „Nordecum“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 800 eurų į A. Š. sąskaitą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke minėtus 800 eurų iš A. Š. banko sąskaitos pervedė į L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos I. K., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iš L. S. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Vilniuje, Liepkalnio g. 112, bei Vilniaus r., Didžiojoje Riešėje, Molėtų pl. 13, išgrynino ir perdavė V. K., taip pastarasis savo naudai, apgaule įgijo UAB „Nordecum“ priklausančius 800 eurų, padarydamas UAB „Nordecum“ 800 eurų turtinę žalą,

be to jis, 2015 m. liepos 24 d., 13.15 val. būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir realizuodamas tikslą gauti kreditą A. Š. vardu ir apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą – greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, jis iš nenustatyto įrenginio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.pinigine.lt užsiregistravo A. Š. vardu ir asmens duomenimis, nurodydamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei el. paštą (duomenys neskelbtini), pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad neva A. Š. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „Minibank“ su prašymu suteikti 400 eurų paskolą, bei panaudodamas neteisėtai įgytus A. Š. vardu išduotus AB „Swedbank“ banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke, ir pervedė į kredito bendrovės UAB „Minibank“ sąskaitą 0,01 eurų registracijos mokestį ir sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 24 d. UAB „Minibank“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 400 eurų į A. Š. sąskaitą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke minėtus 400 eurų iš A. Š. banko sąskaitos pervedė į L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos I. K., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iš L. S. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Vilniuje, Liepkalnio g. 112, bei Vilniaus r., Didžiojoje Riešėje, Molėtų pl. 13, išgrynino ir perdavė V. K., taip pastarasis savo naudai, apgaule įgijo UAB „Minibank“ priklausančius 400 eurų, padarydamas UAB „Minibank“ 400 eurų turtinę žalą,

be to jis, 2015 m. liepos 24 d., 13.39 val. būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir realizuodamas tikslą gauti kreditą A. Š. vardu ir apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą – greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, jis iš nenustatyto įrenginio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.creditstar.lt užsiregistravo A. Š. vardu ir asmens duomenimis, nurodydamas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei el. paštą (duomenys neskelbtini), pateikdamas melagingą informaciją apie tai, kad neva A. Š. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „Creditstar Lithuania“ su prašymu suteikti 400 eurų paskolą, bei panaudodamas neteisėtai įgytus A. Š. vardu išduotus AB „Swedbank“ banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke, ir pervedė į kredito bendrovės UAB „Creditstar Lithuania“ sąskaitą 0,01 eurų registracijos mokestį ir sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 24 d. UAB „Creditstar Lithuania“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 400 eurų į A. Š. sąskaitą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. prisijungęs prie elektroninės bankininkystės, susietos su A. Š. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ banke minėtus 400 eurų iš A. Š. banko sąskaitos pervedė į L. S. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos I. K., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. iš L. S. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Vilniuje, Liepkalnio g. 112, bei Vilniaus r., Didžiojoje Riešėje, Molėtų pl. 13, išgrynino ir perdavė V. K., taip pastarasis savo naudai apgaule įgijo UAB „Creditstar Lithuania“ priklausančius 400 eurų, padarydamas UAB „Creditstar Lithuania“ 400 eurų turtinę žalą.

Taip V. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

M. L. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pirmiau nurodytomis analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis padaręs tokias pačias nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, veikdamas kaip bendrininkas su V. K.

Be to, M. L. ir V. K., veikdami kartu bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. apgaule, nuslėpdami savo nusikalstamus ketinimus, siekdami užvaldyti greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, būdami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2015 m. liepos 24 d., 11.40 val. socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukūrę paskyrą „D. K.“, veikdami kartu joje susipažino su J. Z., nieko nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką, ir apgaulės būdu, prašydami leisti pasinaudoti jam priklausančia banko sąskaita išsiųsti pinigus mamai į Angliją, išviliojo jo (J. Z.) vardu išduotos AB SEB banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti AB SEB banko atidarytoje J. Z. sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taip juos įgydami, kuriuos kartu neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nuo 2015 m. liepos 27 d. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio.

Taip M. L. ir V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

M. L. ir V. K., veikdami kartu bendrininkų grupe, neteisėtai panaudodami įgytus svetimus elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungdami prie informacinės sistemos, apgaule savo abiejų naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, 2015 m. liepos 27 d., būdami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir realizuodami bendrą susitarimą gauti kreditą J. Z. vardu ir apgaule savo abiejų naudai užvaldyti svetimą turtą – greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, V. K., iš A. Š. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į J. Z. AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) persiuntė 10 eurų, po to 2015 m. liepos 28 d., iš nenustatyto įrenginio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.credit24.lt užsiregistravo J. Z. vardu ir asmens duomenimis, nurodydami tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštą (duomenys neskelbtini), pateikdami melagingą informaciją apie tai, kad neva J. Z. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvusi UAB „MCB Finance“) su prašymu suteikti 800 eurų paskolą, bei panaudodami neteisėtai įgytus J. Z. vardu išduotus AB SEB banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. Z. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, ir pervedė į kredito bendrovės UAB „IPF Digital Lietuva“ sąskaitą 0,01 eurų registracijos mokestį ir sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 28 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 500 eurų į J. Z. sąskaitą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. prisijungę prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. Z. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke minėtus 500 eurų iš J. Z. banko sąskaitos pervedė į V. P. priklausančią AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos M. L. laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. iš V. P. priklausančios AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Vilniaus r., Trakų Vokėje, Tiškevičiaus g., Vilniuje, Povilaičio g., Vilniuje, Architektų g., išgrynino, taip jie savo abiejų naudai apgaule įgijo UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 500 eurų, padarydami UAB „IPF Digital Lietuva“ 500 eurų turtinę žalą,

be to jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu bendrininkų grupe, 2015 m. liepos 28 d., 19.02 val. būdami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ir realizuodami bendrą susitarimą gauti kreditą J. Z. vardu ir apgaule savo abiejų naudai užvaldyti svetimą turtą - greituosius kreditus teikiančių bendrovių pinigus, iš nenustatyto įrenginio, kurio prisijungimo IP adresas (duomenys neskelbtini), interneto svetainėje www.vivus.lt užsiregistravo J. Z. vardu ir asmens duomenimis, nurodydami tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštą (duomenys neskelbtini), pateikdami melagingą informaciją apie tai, kad neva J. Z. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu suteikti 100 eurų paskolą, bei panaudodami neteisėtai įgytus J. Z. vardu išduotus AB SEB banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2015 m. liepos 28 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. Z. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, ir pervedė į kredito bendrovės UAB „4finance“ sąskaitą 0,01 eurų registracijos mokestį ir sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 28 d. UAB „4finance“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 100 eurų į J. Z. sąskaitą, po to 2015 m. liepos 30 d. turėdami tikslą gauti didesnį kreditą iš UAB „4finance“, 100 eurų grąžino į UAB „4finance“ AB SEB sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 30 d. 23.57 val. prisijungus prie J. Z. vardu sukurto profilio interneto svetainėje www.vivus.lt, pateikus melagingą informaciją apie tai, kad neva J. Z. nori gauti kreditą, kreipėsi į UAB „4finance“ su prašymu suteikti 100 eurų paskolą, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 30 d. UAB „4finance“ šių apgaulingų duomenų pagrindu, pervedė 100 eurų į J. Z. sąskaitą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. prisijungę prie elektroninės bankininkystės, susietos su J. Z. banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke minėtus 100 eurų iš J. Z. banko sąskaitos pervedė į V. P. priklausančią AB SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos M. L., laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. iš V. P. priklausančios AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), bankomatuose, esančiuose Vilniaus r., Trakų Vokėje, Tiškevičiaus g., Vilniuje, Povilaičio g., Vilniuje, Architektų g. išgrynino, taip jie savo abiejų naudai apgaule įgijo UAB „4finance“ priklausančius 100 eurų, padarydami UAB „4finance“ 100 eurų turtinę žalą.

Taip M. L. ir V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

A – Tai tokiu atveju, jums paskolos suma galima iki 500 eurų. Ar jus tenkina ta suma?

B – Na tenkina.

A – Supratu. Tai 500 eurų sumą sakykite kokiam laikotarpiui rinksitės, 12 mėnesių ar 24?

B – 12 mėnesių.

2015 m. liepos 27 d. iš A. Š. banko sąskaitos į J. Z. banko sąskaitą buvo pervesta 10 Eur;

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-716 (17) matyti, kad nustatyti, ar garso įraše „A. Š..mp3“, pateiktame 1 t., b. l. 46, esančiame kompaktiniame diske DVD-R EXTREME, užfiksuotas vyriškas balsas yra kaltinamojo V. K. ar kaltinamojo M. L., negalima. Tiriamajame garso įraše CD.mp3, pateiktame kompaktiniame diske CD-R TITANUM (3 t., b. l. 25) „V. K.“ balsas ir kalba neužfiksuota. Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše CD.mp3, pateiktame diske CD-R Titanum (3 t., b. l. 25), užfiksuotas vyro balsas ir kalba yra „M. L.“ (6 t., b. l. 124-127).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų M. L. ir V. K. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 198¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015).

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taigi baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad M. L. pareikštas kaltinimas pasitvirtino iš dalies, tuo tarpu V. K. pareikštas kaltinimas pasitvirtino iš esmės visa apimtimi, išskyrus kaltinimo dalį dėl bendrininkavimo darant nusikalstamas veikas prieš nukentėjusįjį A. Š.

Dėl veikos prieš nukentėjusįjį A. Š. Teismas konstatuoja, kad šioje dalyje kaltinimas pasitvirtino ta apimtimi, kiek jame pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį kaltinamas V. K. Tuo tarpu analogiška kaltinimo dalis dėl M. L. dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje kaip bendrininko, neįrodyta byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, todėl kaltinamasis M. L. dėl šių veikų išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Teismo vertinimu šioje kaltinimo dalyje kaltinamojo V. K. parodymai iš esmės nuoseklūs ir atitinka tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (T. 5, b. l. 50), tiek kito kaltinamojo M. L. parodymus, taip pat ir kitus objektyvius bylos įrodymus. Pastebėtina, kad kaltinamasis M. L. taip pat dėl šios kaltinimo dalies parodė, jog šiose nusikalstamose veikose jis nedalyvavo, dėl veikos prieš nukentėjusįjį A. Š. jis praktiškai nieko nežino. Tokie pastarojo kaltinamojo parodymai šioje kaltinimo dalyje iš esmės liko nuoseklūs proceso metu, jie pagrindinėse detalėse atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, o valstybinio kaltintojo nurodyti įrodymai bei argumentai šių kaltinamojo M. L. parodymų iš esmės nepaneigia (T. 5, b. l. 83).

Gretinant kaltinamojo V. K. šioje kaltinimo dalyje duotus parodymus, su kitais bylos įrodymais matyti, kad jis iš esmės nurodė teisingas faktines aplinkybes, kurias detalizuoja bylos medžiaga. Antai iš užsienio kompanijos „Facebook“ gautos informacijos matyti, kad paskyra „A. A.“ įregistruota 2015 m. liepos 21 d., 15:33: 09 UTC, registracijos IP (duomenys neskelbtini), kuriai priskirtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 4-5, 10). Pasak kaltinamojo V. K., jis ir sukūrė šią „Facebook“ paskyrą siekdamas neteisėtai gauti kitų asmenų prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis bei vėliau jais pasinaudodamas apgaule gauti kreditus ir finansinių kompanijų. Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jam 2015 m. parašė „Facebook“ anketos „A. A.“ savininkas, jis galvojo, kad tai mergina. Parašęs asmuo prašė jo (nukentėjusiojo) sąskaitos numerio, kodo ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, pasakė, kad jai reikia pervesti pinigus mamai, nes yra problema su mama. Mergina prašė sąskaitos numerio ir kodų. Jis šiuos duomenis davė per „Facebook“, nufotografavo juos ir nusiuntė. Tokius nukentėjusiojo A. Š. parodymus iš dalies patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. rugsėjo 29 d. savanoriško daiktų (dokumentų) pateikimo protokolu pateikti „Facebook“ anketos „A. A.“ duomenys ir susirašinėjimas (T. 1, b. l. 13-16). Taigi sugretinus kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo A. Š. parodymus matyti, kad išties būtent V. K. „Facebook“ paskyroje „A. A.“ melagingai prisistatęs mergina ir nurodydamas išgalvotą priežastį, apgaule išviliojo nukentėjusiojo A. Š. vardu išduotos AB „Swedbank“ banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti AB „Swedbank“ banko atidarytoje A. Š. sąskaitoje. Taip A. K. neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai laikė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nuo 2015 m. liepos 21 d. iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko. Tokia kaltinamojo V. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo V. K. kaltę dėl neteisėtai įgytų ir laikytų svetimų, A. Š. priklausančių, elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėto panaudojimo ir informacinių sistemų apsaugos priemonių pažeidimo, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos bei apgaule savo naudai svetimo turto įgijimo, patvirtina eilė kitų bylos įrodymų. Antai iš 2016 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas A. Š. sąskaitos išrašas nuo 2015 m. liepos 1 d.; UAB „Minibank“ atsakymas į 2015 m. spalio 6 d. prašymą dėl informacijos pateikimo; UAB „Nordecum“ atsakymas į 2015 m. spalio 6 d. prašymą dėl informacijos pateikimo; UAB „MCB Finance“ atsakymas į 2015 m. spalio 6 d. prašymą dėl informacijos pateikimo; UAB „Credit Star“ atsakymas į 2015 m. spalio 6 d. prašymą dėl informacijos pateikimo; 2015 m. spalio 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-56637 atsakymas dėl informacijos pateikimo apie IP adresą; 2015 m. lapkričio 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-62142 atsakymas dėl informacijos pateikimo apie IP adresą; 2015 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-57164 atsakymas dėl informacijos pateikimo apie IP adresą. Apžiūrėjus aukščiau nurodytus dokumentus, buvo nustatyta, kad: 1. 2015 m. liepos 24 d. prisijungus prie A. Š. banko sąskaitos buvo paimta paskola UAB „4Finance.LT – 750 Eur. Imant paskolą buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) IAP abonentas; 2. 2015 m. liepos 24 d. prisijungus prie A. Š. banko sąskaitos buvo paimta paskola UAB „4Finance.LT“ – 300 Eur. Imant paskolą buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė Tel Nr. (duomenys neskelbtini) IAP abonentas; 3. 2015 m. liepos 24 d. prisijungus prie A. Š. banko sąskaitos buvo paimta paskola UAB „Nordecum“ – 800 Eur. Imant paskolą buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) IAP abonentas; 4. 2015 m. liepos 24 d. prisijungus prie A. Š. banko sąskaitos buvo paimta paskola UAB „Minibank“ – 400 Eur. Imant paskolą buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) IAP abonentas; 5. 2015 m. liepos 24 d. prisijungus prie A. Š. banko sąskaitos buvo paimta paskola UAB „MBC Finance“ – 1500 Eur. Imant paskolą buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) IAP abonentas; 6. 2015 m. liepos 24 d. prisijungus prie A. Š. banko sąskaitos buvo paimta paskola UAB „Creditstar“ – 400 Eur. Imant paskolą buvo jungtasi iš IP (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) IAP abonentas (t. 1, b. l. 25-26). Šie įrodymai patvirtina kredito bendrovių į A. Š. sąskaitą pervestas sumas. Pats A. Š. apklausiamas teisme paneigė faktą, kad jis pildė paraiškas šioms paskoloms ir jas paėmė. Jokių įrodymų apie tai, kad tokius veiksmus galėjo atlikti M. L., byloje nepateikta. Tuo tarpu V. K. teigė, kad būtent jis pasinaudodamas iš A. Š. gautais kodais ir identifikaciniais duomenimis prisijungė prie pastarajam priklausančios AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės sistemos ir iniciavo finansines operacijas (paėmė paskolas, vėliau gautus pinigus pervedė kitiems asmenims), t. y. jis pateikė banko informacinei sistemai save kaip teisėtą sąskaitos valdytoją. Taigi, V. K. neteisėtai įvedė teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, taip suklaidindamas sistemą. Tokia jo veika laikytina šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (BK 198¹ straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kaltinamojo V. K. parodymais apie tai, jog prisijungimą prie sistemos ir paraiškų kreditams gauti užpildymo A. Š. vardu bei kitus kreditų gavimo veiksmus atliko būtent jis, teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi pastarasis parodė, jog jungėsi prie nukentėjusiojo A. Š. internetinės bankininkystės bei pastarojo vardu paėmė pirmiau išdėstytas sumas kreditų iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo dabartinė sutuoktinė I. K.. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina objektyvūs duomenys apie, susiję su telefonų abonentais, jų prisijungimu prie bazinių stočių. Štai iš abonento numerio išklotinės matyti, kad joje pateikta abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“) telefoninių pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. 00:00:00 iki 2015 m. spalio 22 d. 23:59:59 (1 t., b. l. 112). Būtent jungiantis iš šio telefono numerio pagal IP adresus buvo paimti kreditai (T. 1, b. l. 25-26). Iš UAB „Tele2“ 2015 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. SD-22500 matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami. Pridedama minėto tel. Nr. įeinančių bei išeinančių skambučių, SMS žinučių, taip pat bazinių stočių, kurių teritorijoje teiktos mobiliojo ryšio paslaugos laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 22 d., išklotinė (1 t., b. l. 114-116). Tuo tarpu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. G. 2016 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 24 d., 12.10 val., 12.43 val., 13.09 val., 13.15 val. buvo jungtasi prie tinklapių www.vivus.lt, credit24.lt, piniginė.lt iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurio elektroninių ryšių įvykiai fiksuoti celėse Nr. 717, 713, esančių adresu Šalčininkų raj. Pagojų k. veikimo zonoje (1 t., b. l.117). Taigi ši teritorija apima ir kaltinamojo V. K. nurodytą vietovę, iš kurios jis teigė atlikęs nusikalstamus veiksmus. Tuo tarpu nukentėjusysis A. Š., kurio sąskaita buvo pasinaudota, gyvena Vilniuje, o apie kaltinamojo M. L. tuometinę buvimo vietą byloje nėra.

Tiesioginį V. K. dalyvavimą apgaule pasisavinant nukentėjusiojo A. Š. vardu gautus, kaltinime nurodytus kreditus, iš dalies patvirtina ir garso įrašas, kurį pateikė UAB „IPF Digital Lietuva“. Apžiūros protokole užfiksuotas pokalbis tarp asmens, prisistačiusio „A.“ ir UAB „IPF Digital Lietuva“ darbuotojos, prisistačiusios J. iš Credit 24 (T. 1, b. l. 47-49). Kaltinamasis V. K. teisme patvirtino, kad girdi šiame įraše savo balsą, tuo tarpu kitas kaltinamasis M. L. teigė, kad tai ne jo balsas. Pažymėtina, kad teismas paskyrė fonoskopinę ekspertizę. Buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 11-716 (17), kuriame konstatuota, jog nustatyti, ar garso įraše „A. Š.mp3“, pateiktame 1 t., b. l. 46, esančiame kompaktiniame diske DVD-R EXTREME, užfiksuotas vyriškas balsas yra kaltinamojo V. K. ar kaltinamojo M. L., negalima. Taigi liko nepaneigta kaltinamojo V. K. versija apie tai, jog su Credit24.lt darbuotoja A. Š. vardu bendravo būtent jis (T. 6, b. l. 124-127). Tačiau vertinant sistemiškai šis ekspertizės aktas iš esmės paneigė ikiteisminio tyrimo metu gautą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadą Nr. 140-(4577)-IS1-5124, iš kurios matyti, kad kompaktinėje plokštelėje (CD. Nr. 1) įrašuose A. Š.wav ir CD.wav, su moterimis kalbantis vyras yra vienas ir tas pats asmuo (T. 3, b. l. 32-33). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisme apklaustas pastarąją specialisto išvadą surašęs specialistas G. K. nebuvo kategoriškas, ir teigė, kad dalis tyrimo sėkmės priklauso nuo asmenų balso lyginamųjų pavyzdžių, kurių jis neturėjo. Todėl teigė, kad turint šiuos pavyzdžius išvada galėtų būti kita. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas šiuo atveju surašytas ekspertams įvertinus kaltinamųjų balso lyginamuosius pavyzdžius, o jame taip pat nurodyta, kad bendros A. Š.Wav garso įraše užfiksuotos konkretaus asmens kalbos trukmės nepakanka jokiems identifikaciniams tyrimams atlikti (T. 6, b. 125). Taigi šis ekspertizės aktas neatskleidė jokių M. L. sąsajų su šioje kaltinimo dalyje nurodyta nusikalstama veika, todėl konstatuotina, kad visus šiuos veiksmus atliko V. K.

Pažymėtina, kad iš A. Š. priklausančios banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad juose užfiksuotos finansinės operacijos minėtoje sąskaitoje laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. bei nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d., taip pat prisijungimo interneto banku IP. Iš A. Š. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, be kita ko, matyti, kad 2015 m. liepos 24 d. dieną jam UAB „4Finance“ suteikti kreditai Nr. (duomenys neskelbtini) (750 eurų) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (300 eurų), UAB „Creditstar Lithuania“ suteiktas kreditas Nr. (duomenys neskelbtini) (400 eurų), UAB „MCB Finance“ suteiktas kreditas Nr. (duomenys neskelbtini) (1500 eurų), UAB „Minibank“ suteiktas kreditas Nr. (duomenys neskelbtini) (400 eurų), UAB „Nordecum“ suteiktas kreditas Nr. (duomenys neskelbtini) (800 eurų). Tą pačią dieną iš A. Š. minėtos banko sąskaitos į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervesta 1150 erų, 2015 m. liepos 25 d. pervesta 1150 eurų, 2015 m. liepos 26 d. pervesta 1150 eurų ir 2015 m. liepos 27 d. pervesta 688 eurai, 2015 m. liepos 27 d. į J. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB“, pervesta 10 eurų (1 t., b. l. 17-18, 23-24). Be to, iš 2015 m. lapkričio 10 d. AB „Swedbank“ rašto Nr. S/11495 matyti, kad juo pateikta informacija apie liudytojos L. S. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vykusias finansines operacijas nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 22 d., ir bankomatų, kuriuose buvo atliktos pinigų išgryninimo operacijos, nuotraukos, iš kurių matyti, kad bankomatuose pinigus laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2015 m. liepos 27 d. išiminėjo I. K. ir V. K. (1 t., b. l. 123-140).

Teismo vertinimu, kaltinamojo V. K. veiksmai užpildant nukentėjusiojo A. Š. vardu paraiškas kreditams gauti, taip pat vėliau gautų kredito sumų pervedimas iš A. Š. banko sąskaitos į L. S. banko sąskaitą, kvalifikuotini kaip neteisėtas finansinių operacijų atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (BK 215 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu apgaulės panaudojimas prieš kaltinime nurodytas kredito bendroves pristatant save kaip A. Š., ir gaunant jo vardu paskolas, kurios vėliau buvo pervestos į L. S. banko sąskaitą ir padedant I. K. išgrynintos bei pasisavintos, leidžia spręsti, kad kaltinamasis V. K. realizavo visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Apibendrinant pirmiau išdėstytų įrodymų visuma nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis V. K. neteisėtai panaudodamas įgytus svetimus, nukentėjusiajam A. Š. išduotus elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones prisijungdamas prie informacinės sistemos, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. UAB „4finance“ priklausančius 1050 eurų, UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 1500 eurų, UAB „Nordecum“ priklausančius 800 eurų, UAB „Minibank“ priklausančius 400 eurų, UAB „Creditstar Lithuania“ priklausančius 400 eurų. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atsižvelgus į BK 190 straipsnyje numatytą turto vertės išaiškinimą, kaltinamojo V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

M. L. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis nukentėjusiojo A. Š. epizode padaręs pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, veikdamas kaip bendrininkas su V. K.. Valstybinis kaltintojas kaltinamųjų M. L. ir V. K. bendrininkavimą šioje kaltinimo dalyje, ir apskritai visame kaltinime, motyvuoja keletu argumentų. Pirmiausia tuo, kad M. L. tokia sukčiavimo schema buvo žinoma iš ankstesnių V. K. bylų, vienoje iš kurių jis pats buvo liudytojas. Antra, pagal kaltinamųjų parodymus antrame šios bylos epizode M. L. išviliojus iš J. Z. prisijungimą prie pastarojo sąskaitų ir pamačius, kad sąskaitoje nėra pinigų bei paskambinus V. K., pastarasis netrukus pervedė 10 Eur iš A. Š. sąskaitos į J. Z. sąskaitą ir net neprašė šių pinigų grąžinti. Trečia, prisijungimo duomenų išviliojimo būdas visiškai analogiškas tiek A. Š., tiek J. Z. atveju, t. y. sukuriant „Facebook“ paskyras neegzistuojančių merginų vardais. Ketvirta, prie abiejų buvo jungtasi iš to paties IP adreso, nors ir po veikų padarymo, t. y. 2015 m. rugsėjo 12 d.

Vis tik teismas vertindamas įrodymų visumą sprendžia, kad pirmiau nurodyti valstybinio kaltintojo argumentai, pasak pastarojo rodantys, jog kaltinamieji veikė kaip bendrininkai yra svarbūs sprendžiant tik dėl veikos, padarytos prieš J. Z., kas bus aptarta vėliau. Tuo tarpu kaltinimo dalyje dėl veikos prieš A. Š. šios aplinkybės pernelyg nutolusios nuo padarytos nusikalstamos veikos bei neturi neabejotino ryšio su kaltinamuoju M. L., todėl vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad ir prieš A. Š. kaltinamieji veikė kaip bendrininkai ir, kad šioje veikoje dalyvavo M. L.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių aiškių ir neabejotinų įrodymų apie kaltinamųjų išankstinį susitarimą daryti sukčiavimą prieš nukentėjusįjį A. Š., kartu pažymėtina, kad jokių šios veikos tiesioginių sąsajų su kaltinamuoju M. L., išskyrus prielaidų pobūdžio valstybinio kaltintojo argumentus, teismas nenustatė.

Pirmiausia šioje dalyje nėra įtikinamas valstybinio kaltintojo argumentas apie tai, kad M. L. panašių veikų darymo schema buvo žinoma iš anksčiau, kadangi jis buvo liudytoju V. K. ankstesnėje sukčiavimo byloje. Išties pati schema bylose panaši, nes buvo užvaldytos kredito bendrovių suteiktos paskolos pasinaudojant kitų asmenų sąskaita, tačiau ankstesnėje byloje pačių sąskaitų duomenys nebuvo viliojami prisistatant nukentėjusiesiems mergina, išsireikalaujant užuojautos dėl motinos ir pan. Be to teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog negalimas vienos veikos padarymo preziumavimas anksčiau padaryta veika, nesant visos vieningos įrodymų visumos.

Antra, argumentas apie tai, kad V. K. iš A. Š. sąskaitos pervedė į J. Z. sąskaitą 10 Eur, svarbus tik sprendžiant dėl kaltinamųjų bendrininkavimo nukentėjusiojo J. Z. epizode, tačiau niekaip nesudaro pagrindo išvadai, kad M. L. dalyvavo ir nusikalstamoje veikoje prieš nukentėjusįjį A. Š., kadangi J. Z. epizode pinigai pervesti praėjus trims dienoms po nusikalstamos veikos, padarytos prieš A. Š., t. y. 2015 m. liepos 27 d. ir jau gavus pastarojo vardu kreditus.

Trečia, valstybinio kaltintojo argumentas dėl duomenų išviliojimo analogiško būdo tiek A. Š., tiek J. Z. atveju, t. y. sukuriant „Facebook“ paskyras neegzistuojančių merginų vardais, nurodant analogišką priežastį, kodėl reikalingos nukentėjusiųjų sąskaitos, vėl gi svarbus sprendžiant dėl bendrininkavimo būtent antrajame epizode (J. Z.). Teismo vertinimu, išties, kaltinamajam V. K. pavykus išvilioti reikalingus duomenis iš A. Š., jis pasidalino sėkmingu nuskalstamos veikos būdu su kaltinamuoju M. L. ir antruoju atveju jie veikė kartu, kas, kaip jau minėta, bus aptarta vėliau. Tačiau tai nesudaro pagrindo neabejotinai spręsti, kad ir pirmuoju atveju (prieš A. Š.) jie veikė kartu.

Ketvirta, iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. „Facebook“ paskyra „A. A.“ sukurta 2015 m. liepos 21 d. 15.33 val. (2 t., b. l. 4-5, 10), ir visi duomenys išvilioti iš nukentėjusiojo A. Š. iki 2015 m. liepos 24 d., o jau šios dienos 12.07 val. paimtas pirmasis kreditas, kiti kreditai paimti tą pačią dieną vėliau. Jokių įrodymų, kad nors viename iš šių prieš nukentėjusįjį A. Š. nukreiptų veiksmų dalyvavo M. L. byloje nėra. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog M. L. „Facebook“ anketą „D. K.“ sukūrė 2015 m. liepos 24 d., 11.40 val. (4 t., b. l. 24-36). Taigi jau praėjus trims dienoms po to kai V. K. sukūrė anketą „A. A.“ ir išviliojo iš A. Š. reikalingus prisijungimo duomenis, tačiau dar prieš šiam paimant pirmąjį kreditą 2015 m. liepos 24 d. 12.07 val. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. L. dar iki V. K. paimant nukentėjusiojo A. Š. vardu kreditus galėjo sužinoti apie sėkmingą prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų išviliojimo būdą, ir žinant ankstesnę jo patirtį galėjo numanyti, o galbūt ir žinojo tolimesnius V. K. veiksmus pateikiant nukentėjusiojo A. Š. vardu paraiškas kreditams gauti bei juos pasisavinant. Vis tik vien galimo žinojimo ar numanymo, kas iš esmės byloje taip pat neįrodyta, nepakanka M. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pirmiaus dėl to, kad galėjimas žinoti ir numanyti yra neatsargios kaltės sąvokos, tuo tarp kaltinime nurodytos veikos gali būti padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia. Minimų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo M. L. anketos „D. K.“ sukūrimą 2015 m. liepos 24 d. 11.40 val. ir V. K. pirmąjį kredito paėmimą 2015 m. liepos 24 d. 12.07 val. skiria dvidešimties minučių laikotarpis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. sukurta anketa „D. K.“ ir V. K. paimtas kreditas prisijungus iš skirtingų IP adresų, atitinkamai (duomenys neskelbtini) (4 t. b. l. 24-36) ir IP (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28-29). Byloje nėra duomenų apie tai, kad šie IP adresai veiktų toje pačioje vietoje, ar šie veiksmai atlikti tuo pačiu telefonu ar kitu vienu įrenginiu. Tas faktas, kad gerokai po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2015 m. rugsėjo 12 d., artimu laiku iš V. K. telefono buvo jungtasi prie „Facebook“ paskyrų „A. A.“ ir „D. K.“, neįrodo M. L. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje prieš A. Š., nes yra prielaidų pobūdžio, nors sistemiškai vertinant įrodymų visumą, tai yra svarbus argumentas sprendžiant dėl kaltinamųjų bendrininkavimo nukentėjusiojo J. Z. epizode.

Bendrame šių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta BK 24 straipsnio nuostatose. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis M. L. įvykdė nors vieną objektyvų veiksmą pasisavinant A. Š. vardu paimtus kreditus. Šioje kaltinimo dalyje jokie konkretūs kaltinamojo M. L. objektyvūs veiksmai nenurodyti ir nedetalizuoti, apsiribojant bendromis frazėmis apie kaltinamųjų veikimą kartu, kuris kaltinime iš esmės preziumuojamas pirmiau aptartais faktais, rodančiais kaltinamųjų bendrininkavimą antrajame (J. Z.) epizode. Sugretinus tarpusavyje pirmiau aptartus duomenis, nesudarančius neabejotino pagrindo įžvelgti M. L. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje prieš A. Š., taip pat įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. tai, kad byloje yra duomenys, jog išgryninant A. Š. vardu gautus kreditus dalyvavo tik kaltinamasis V. K. ir jam artimi asmenys (I. K., L. S.), tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad šiame procese dalyvautų M. L., taip pat tai, kad nėra įrodymų patvirtinančių, jog su pastaruoju būtų dalintasi pinigais, teismas sprendžia, kad nėra pakankamai neabejotinų įrodymų, jog kaltinamasis M. L. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas A. Š. epizode. Pažymėtina, kad apklausiamos teisme L. S. ir I. K. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad veikoje dalyvavo ir M. L., o L. S. apskritai teigė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik V. K.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šiuo atveju konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir remiantis jais nustatytų faktinių aplinkybių analizė palieka per daug abejonių dėl kaltinamojo M. L. dalyvavimo šiose nusikalstamose veikos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, M. L. išteisintinas iš kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje A. Š. epizode, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Dėl veikos prieš nukentėjusįjį J. Z.. Teismas pažymi, kad šioje kaltinimo dalyje sisteminė bylos įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji M. L. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad kaltinamasis V. K. dėl šių veikų kaltės nepripažino ir parodė, kad apie „D. K.“ anketą sužinojo tik tada, kai prasidėjo tyrimas. Su M. L. prieš tai apie šią anketą nebuvo kalbėjęs. Jam paskambino M. L., prašė pervesti pinigus į J. Z. sąskaitą. M. L. pasakė, kad reikia 10 Eur ir kad tuoj atsiųs sąskaitos numerį. Matė, kad tai ne M. L. sąskaita, bet kadangi M. L. prašė ten pervesti pinigus, jis ir pervedė. Nesidomėjo, kodėl pinigus prašė pervesti į tą sąskaitą. Negali paaiškinti, kodėl byloje yra M. L. parodymai apie tai, kad M. L. jam sakė, jog sukūrė „D. K.“ anketą „Facebook“ ir pasakojo, jog išviliojo pinigus. Tokio pokalbio nebuvo.

Tuo tarpu M. L. savo kaltę dėl šių veikų nukentėjusiojo J. Z. epizode iš esmės pripažino, išskyrus kaltinimo dalį dėl veikimo bendrininkų grupe su V. K., ir parodė, kad jis vienas sukūrė anketą „Facebook“ puslapyje, išviliojo iš J. Z. el. bankininkystės duomenis ir paėmė du kreditus iš Credit24.lt ir vivus.lt. Sukūręs „Facebook“ paskyrą „D. K.“, SMS žinutėmis susipažino su J. Z., pradėjo jo prašyti, kad jis duotų el. bankininkystės duomenis. Duomenis gavo susirašinėjimo žinutėmis metu. Prašė duomenų, kad galėtų paimti greituosius kreditus, o J. Z. nurodė, kad pinigus reikia išsiųsti mamai į Angliją. Tada paskambinęs V. K. paprašė, kad jam (t. y. M. L.) persiųstų pinigų, nes J. Z. sąskaitoje jų nebuvo. V. jam persiuntė 10 Eur į J. Z. sąskaitą (iš kokios sąskaitos nežino). Tada paėmė 500 Eur dydžio kreditą iš Credit24.lt ir 100 Eur dydžio kreditą iš Vivus.lt. Registravosi J. Z. vardu ir pavarde, sukūrė el. paštą, pervedė vieną centą. Iš Credit24.lt paskambino moteris ir klausinėjo vardo, pavardės, gimimo metų, kažkokių kitų duomenų. Jis viską atsakė. Prašė 800 Eur dydžio kredito, tačiau suteikė tik 500 Eur, nes jis buvo nedarbingas. Neturėjo, kaip išsigryninti pinigų, todėl per „Facebook“ sukurtą anketą susirado vaikiną iš (duomenys neskelbtini) V. P., kuris sutiko jam duoti savo prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, banko kortelę su kodais. Tada pervedė gautą kreditą į V. P. sąskaitą. T. K. nuėjo paimti iš V. P. kortelę, nes jis pastarojo to paprašė. T. K. paėmė kortelę, atnešė jam (M. L.), o jis išsigrynino pinigus Trakų Vokėje, Lazdynuose ir Trakuose. Pinigus išgrynino per du ar tris kartus po 280 Eur. Išgrynino iš Credit24.lt ir Vivus.lt gautus pinigus. Su Vivus.lt kreditu viskas vyko analogiškai, pinigus pervedė į to paties V. P. sąskaitą. Jis V. K. nesakė, kad sukūrė „Facebook“ paskyrą, apie ją nieko nekalbėjo. Teismui pagarsinus dalį M. L. apklausos protokolo, esančio t. 5, b. l. 81-83, kaltinamasis M. L. nurodė, kad ten yra jo parašas ir jo parašyta „iš mano žodžių surašyta teisingai“. Gal buvo pasakęs V. K., kad sukūrė anketą, kai jau buvo persiuntęs pinigus. Nelabai atsimena, ką nurodė V. jam paskambinęs. Prašė, kad V. jam pervestų 10 Eur, sakė, kad atsiųs jam sąskaitos numerį, vardą ir pavardę. V. K. nesidomėjo, kodėl pinigus reikia pervesti ne į jo sąskaitą. Gal ir buvo pasakęs V. apie „Facebook“ anketą, dabar neatsimena. Apie „Facebook“ anketą V. pasakė tikriausiai tada, kai pastarasis jau pervedė 10 Eur. Neatsimena ką, bet jiedu kažką kalbėjo, kai pervedė pinigus.

Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis V. K. apskritai neigė dalyvavęs darant nusikalstamas veikas J. Z. epizode, o kaltinamasis M. L. tvirtino, kad šias veikas padarė veikdamas vienas, o ne bendrininkų grupe su V. K., tačiau teismas šią jų parodymų dalį atmeta, kadangi ją paneigia bylos įrodymų visuma. Šioje kaltinimo dalyje kaltinamųjų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, jie dalyje prieštaringi tarpusavyje bei neatitinka kitų įrodymų turinio. Išties, bylos įrodymų visumos analizė sudaro pagrindą manyti, kad didžioji dalis M. L. parodymų atitinka objektyvią tiesą, kitų įrodymų turinį, tačiau ne visa, todėl teismas šiuos jo parodymus esminėse detalėse pripažįsta patikimais, išskyrus tą dalį, kuria jis neigia kito kaltinamojo V. K. dalyvavimą šiose nusikalstamos veikose kaip bendrininko.

Pirmiausia teismas neturi pagrindo abejoti ta kaltinamojo M. L. parodymų dalimi, kurioje jis teigė, kad būtent jis „Facebook“ socialiniame tinkle sukūrė merginos vardu anketą „D. K.“. Štai iš užsienio kompanijos „Facebook“ gautos informacijos matyti, kad buvo gauta informacija apie Facebook paskyros „D. K.“ vartotoją ir IP adresus, iš kurių buvo jungtasi prie paskyros. Iš informacijos matyti, kad paskyra įregistruota 2015 m. liepos 24 d., 11:40:56 UTC laiku iš IP adreso (duomenys neskelbtini), paskyrai priskirtas el. paštas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 24-36). Vis tik teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad šios anketos sukūrimas buvo bendras kaltinamųjų V. K. ir M. L. sumanymas. Tokią išvadą leidžia daryti jau anksčiau A. Š. epizode aptarta įvykių eiga, iš kurios matyti, kad būtent V. K. analogišku būdu vos prieš tris dienas iki anketos „D. K.“ sukūrė kitą anketą „A. A.“, kurioje sėkmingai apgaule išviliojo kito nukentėjusiojo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Pažymėtina, kad trumpu laikotarpiu realizuotas analogiškas sėkmingas būdas gauti sukčiavimui daryti būtinus duomenis rodo, jog kaltinamųjų pastangos randant naujų aukų, buvo apjungtos vieninga tyčia, ką patvirtina vėlesni V. K. veiksmai, kurie bus aptarti vėliau. Štai nukentėjusysis J. Z. apklausiamas teisme parodė, kad jam parašė iš „D. K.“ anketos, prašė duoti savo banko sąskaitos duomenis, sakė, kad mamai reikia pervesti pinigų į Angliją. Jis patikėjo ir davė sąskaitos duomenis. Vėliau asmuo paprašė numerio. Jam paskambino mergina, paprašė paimti visus banko duomenis ir padiktuoti. Jis merginai viską padiktavo. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiame kontekste teismas pažymi, kad prieš J. Z. buvo panaudotas analogiškas apgaulės būdas, kokį kaltinamasis V. K. pripažino panaudojęs ir prieš nukentėjusįjį A. Š., t. y. sukurta melaginga merginos anketa, nurodyta analogiška priežastis, kuriai įgyvendinti reikalingi prašomi duomenys (mamai piniginė perlaida į Angliją). BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad skirtingai nei M. L., kurio tiesioginių sąsajų su „Facebook“ anketa „A. A.“ nenustatyta, būtent V. K. yra tiesiogiai susijęs su abiem „Facebook“ anketomis („A. A.“ ir „D. K.“), stiprina kompanijos Facebook Inc. pateikta informacija (T. t. 2, b. l. 4-5, 10; t. 4, b. l. 24-36). Pažymėtina, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. G. 2016 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog išanalizavus Facebook pateiktų el. pašto ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) IP adresų duomenis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., 21:06:05 val. bei 2015 m. rugsėjo 12 d. 21:08:39 val. iš Facebook paskyros, kuriai priskirtas el. paštas (duomenys neskelbtini) jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., 21:04:05 val. iš Facebook paskyros, kuriai priskirtas el. paštas (duomenys neskelbtini) jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 95). Tuo tarpu iš 2016 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad juo buvo apžiūrėta užsienio kompanijos apie „Facebook“ pateikta informacija ir 2015 m. lapkričio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10PR2-64576 dėl informacijos apie IP vartotoją. Šiame apžiūros protokole nurodoma, kad išanalizavus kompanijos pateiktų el. pašto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) IP adresų duomenis, nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. 21:06:05 val. bei 2015 m. rugsėjo 12 d. 21:08:39 val. iš Facebook paskyros „A. A.“, kuriai priskirtas el. paštas (duomenys neskelbtini), jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. 21:04:05 val. iš Facebook paskyros „D. K.“, kuriai priskirtas el. paštas (duomenys neskelbtini), jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytą informaciją dėl IP adresų, IP priklausomybės bei prisijungimo laiko, nustatyta, kad prie jų buvo jungtasi iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė V. K. (šį numerį V. K. nurodė kaip kontaktinį ikiteisminio tyrimo metu užpildant apklausiamo asmens duomenų pažymą (4 t., b. l.38-39). Taigi šių dokumentų analizė taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad V. K. tiesiogiai susijęs ir su BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kuri buvo padaryta prieš J. Z.. Tokios faktinės aplinkybės, įvertinus dar ir po anketos „D. K.“ sukūrimo sekusius veiksmus, kai V. K. iš nukentėjusiojo A. Š. sąskaitos pervedė veikai daryti būtinus 10 Eur į nukentėjusiojo J. Z. sąskaitą, rodo, kad kaltinamieji V. K. ir M. L. veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami Facebook anketa „D. K.“, neteisėtai įgijo ir laikė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. (J. Z.) vardu išduotos AB SEB banke kintamų slaptažodžių kortelės ir prisijungimo prie AB SEB banko elektroninės bankininkystės sistemos naudotojo nuolatinio atpažinimo (autentifikavimo) kodą bei slaptažodį. Tokia kaltinamųjų V. K. ir M. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų V. K. ir M. L. kaltę dėl neteisėtai įgytų ir laikytų svetimų, J. Z. priklausančių, elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėto panaudojimo ir informacinių sistemų apsaugos priemonių pažeidimo, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos bei apgaule savo naudai svetimo turto įgijimo, patvirtina eilė kitų bylos įrodymų. Štai iš 2015 m. spalio 21 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ rašto matyti, kad norint gauti paskolą UAB „IPF Digital Lietuva“, reikia užpildyti paskolos paraišką internetu www.credit24.lt puslapyje bei turėti sąskaitą viename iš komercinių Lietuvos bankų. Užpildęs registraciją internetu, klientas turi per internetinę bankininkystę pervesti 0,01 Eur registracijos mokestį, kuriame turi nurodyti tikslų jam priskirtą MD5 kodą, į IPF Digital Lietuva, UAB sąskaitą. J. Z. vardu registracija Nr. (duomenys neskelbtini) internetu gauta 2015 m. liepos 28 d., 18:01:09. IP adresas (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 28 d. 18:28:59 internetu gauta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta ir paskolos suma 500,00 Eur, 360 dienų terminas (buvo pasirinkta 800 Eur suma 720 dienų terminui, tačiau papildomai įvertinus duomenis buvo suteikta mažesnė suma), pervesta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti duomenys: IP adresas (duomenys neskelbtini), mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). (3 t., b. l. 21-24, 25). Tuo tarpu iš UAB „4finance“ 2015 m. lapkričio 3 d. rašto matyti, kad 2015 m. liepos 28 d. 19:02:33 val. J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu užsiregistruota UAB „4finance“ wvvw.vivus.lt internetinėje svetainėje, kurios IP (duomenys neskelbtini) iš kompiuterinės sistemos 1P adresu (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti tokie duomenys: mob. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini). Kliento registracija patvirtinta 2015 m. liepos 28 d. iš asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4finance“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB‘‘ bankas, pervedant 0,01 Lt registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad sutinkama su Vivus.lt paskolos sutarties sąlygomis, kurių MD5 kodas (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 28 d. 19:02:33 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt buvo gauta paraiška 100.00 Eur paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2015 m. liepos 28 d. J. Z. sutelkta 100.00 Eur dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis – 18 mėnesių. 2015 m. liepos 30 d. gautas apmokėjimas už vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke. Imant paskolą antrą kartą, registruotis nebereikia, 0,01 Lt mokesčio pervesti taip pat nebereikia. Užtenka pateikti paraišką prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje. 2015 m. liepos 30 d. 23:57:44 val. prisijungus prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.vivus.lt iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo gauta paraiška 100.00 Eur paskolai gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką 2015 m. liepos 31 d. J. Z. suteikta 100.00 Eur dydžio paskola, pervedant ją į sąskaitą (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos laikotarpis - 14 mėnesių (3 t., b. l. 44-47). Šie įrodymai patvirtina, kad bendroje sumoje J. Z. vardu buvo paimta kreditų 600 Eur sumai. Pats nukentėjusysis J. Z. paneigė ėmęs kreditus, tuo tarpu kaltinamasis M. L. pripažino šiuo kreditus paėmęs bei juos vėliau pervedęs į taip pat apgauto V. P. sąskaitą bei pats išgryninęs. M. L. veiksmus šioje kaltinimo dalyje patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 14 d. ekspertizės aktas Nr. 11-716 (17), iš kurio matyti, kad tikėtina, jog tiriamajame garso įraše CD.mp3, pateiktame diske CD-R Titanum (3 t., b. l. 25), užfiksuotas vyro balsas ir kalba yra „M. L.“ (6 t., b. l. 124-127). Visgi teismas pažymi, kad nors didžiąją dalį veiksmų neteisėtai panaudojant elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pažeidžiant informacinių sistemų apsaugos priemones neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos bei apgaule savo naudai įgyjant svetimą turtą realizavo būtent M. L., tačiau šioje dalyje tiek jo, tiek kito kaltinamojo V. K. veiksmus siejo vieninga tyčia, o V. K. taip pat atliko ir objektyvius veiksmus, kurie sudarė sąlygas realizuoti bendrą sumanymą pasisavinti kredito bendrovių pinigus panaudojant J. Z. sąskaitą. Pažymėtina, kad bylos duomenimis J. Z. sąskaitoje nebuvo jokių lėšų. Tam, kad gauti kreditus iš kredito bendrovių, būtina pervesti 0,01 Eur registracijos mokestį. Iš kaltinamųjų V. K. ir M. L. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. K. iš kito nukentėjusiojo šioje byloje A. Š. sąskaitos pervedė 10 Eur sumą į nukentėjusiojo J. Z. sąskaitą, o šie pinigai buvo naudojami gaunant nukentėjusiojo vardu kreditus iš kredito bendrovių. Tokias aplinkybes patvirtina ir J. Z. sąskaitos išrašas (3 t., b. l. 4-6). Tokie kaltinamojo V. K. veiksmai, sugretinus su jau minėtomis aplinkybėmis, t. y. identišku veikų darymo būdu, jungimusi prie abiejų „Facebook“ paskyrų, rodo, kad kaltinamieji nukentėjusiojo J. Z. epizode nusikalstamas veikas darė kaip bendrininkai.

Apibendrinant pirmiau išdėstytų įrodymų visuma nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamieji V. K. ir M. L., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai panaudodami įgytus svetimus, nukentėjusiajam J. Z. išduotus elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones prisijungdami prie informacinės sistemos, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. UAB „IPF Digital Lietuva“ priklausančius 500 eurų ir UAB „4finance“ priklausančius 100 eurų. Teismas pažymi, kad kaltinime dėl UAB „4finance“ pasisavintos sumos padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad kaltinamieji 800 eurų iš J. Z. banko sąskaitos pervedė į V. P. priklausančią AB SEB banko sąskaitą. Bylos aplinkybės rodo, kad buvo pervesta ne 800 Eur suma, o 100 Eur, todėl ši kaltinimo dalis tikslintina. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei atsižvelgus ir į BK 190 straipsnyje numatytą turto vertės išaiškinimą, kaltinamųjų V. K. ir M. L. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

Nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį A. Š. epizode civilinis ieškovas UAB „4finance“ byloje pateikė 1143,58 Eur ieškinį (1050 Eur pasisavinta suma kartu su 93,58 Eur palūkanomis) turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 31), ieškovas UAB „IPF Digital Lietuva“ pareiškė 2693,82 Eur civilinį ieškinį (1500 Eur pasisavinta suma kartu su 1193,82 Eur palūkanomis) turtinei žalai atlyginti bei 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms advokatui už ieškinio parengimą atlyginti (t. 1, b. l. 51-52), ieškovas UAB „Nordecum“ pareiškė 886,13 Eur ieškinį (800 Eur pasisavinta suma su 86,13 Eur palūkanomis) turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 60), UAB „Minibank“ pareiškė ieškinį dėl 984,96 Eur turtinės žalos atlyginimo (400 Eur pasisavinta suma su 584,96 Eur palūkanomis) (t. 1, b. l. 71-72), UAB „Creditstar Lithuania“ pareiškė 886,08 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti (400 Eur pasisavinta suma su 486,08 Eur palūkanomis) (t. 1, b. l. 96-97).

Nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį J. Z. epizode civilinis ieškovas UAB „4finance“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 123,11 Eur (100 Eur pasisavinta suma ir palūkanos) turtinės žalos atlyginimo, UAB „IPF Digital Lietuva“ pareiškė 874,97 Eur civilinį ieškinį (pasisavinta suma 500 Eur, kartu su palūkanomis 322,40 Eur bei 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti) turtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad būtent kaltinamasis V. K. iš pirmiau nurodytų kredito bendrovių padarydamas nusikalstamas veikas pasisavino nukentėjusiojo A. Š. vardu neteisėtai gautus kreditus, būtent V. K. pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas turi atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis V. K. iš esmės pripažino pirmiau nurodytus civilinius ieškinius, todėl dėl jų dydžių, išskyrus ieškinių dalis dėl palūkanų priteisimo, nekyla abejonių. Dėl šios priežasties ieškinių dalys dėl sukčiaujant pasisavintų sumų tenkinama visiškai. Vis tik teismas pažymi, kad ieškovų UAB „4finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Nordecum“, UAB „Minibank“, UAB „Creditstar Lithuania“ ieškinių dalys dėl palūkanų priteisimo netenkinamos, kadangi žala atsirado ne iš sutarčių nevykdymo, o iš delikto, t. y. kaltinamojo V. K. nusikalstamos veikos.

Be to byloje nustačius, kad būtent kaltinamieji V. K. ir M. L., veikdami bendrininkų grupe iš pirmiau nurodytų kredito bendrovių padarydami nusikalstamas veikas pasisavino nukentėjusiojo J. Z. vardu neteisėtai gautus kreditus, būtent V. K. ir M. L. pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas turi solidariai atlyginti civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis M. L. iš esmės pripažino pirmiau nurodytus civilinius ieškinius, tuo tarpu V. K. neigdamas dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje šių ieškinių nepripažino. Vis tik teismas sprendžia, kad dėl ieškinių įrodytumo bei jų dydžių, išskyrus ieškinių dalis dėl palūkanų priteisimo, nekyla abejonių. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai, į bylą pateiktos sąskaitų išklotinės, taip pat kaltinamojo M. L. parodymai. Dėl šios priežasties ieškinių dalys dėl sukčiaujant pasisavintų sumų tenkinamos visiškai. Vis tik teismas pažymi, kad ieškovų UAB „4finance“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ieškinių dalys dėl palūkanų priteisimo netenkinamos, kadangi žala atsirado ne iš sutarčių nevykdymo, o iš delikto, t. y. kaltinamųjų V. K. ir M. L. padarytos nusikalstamos veikos.

UAB „IPF Digital Lietuva“ reikalavimas priteisti kiekviename epizode iš kaltinamųjų po 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidoms advokatui už ieškinių parengimą atlyginti tenkintinas, kadangi yra pagrįstas.

Dėl skirtinų bausmių ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Dėl M. L. skirtinos bausmės. Teismas skirdamas bausmę M. L., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalies, 55 straipsnio nuostatas, t. y. įvertina padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs ir du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, kurie padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir tarpusavyje susiję bei yra savanaudiško pobūdžio. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe su kaltinamuoju V. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nenustatė kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal teismų praktiką kaltininko BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nors kaltinamasis M. L. pripažino savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje ir teigė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau pažymėtina, kad jis nuosekliai neigė kito kaltinamojo dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje, taip apsunkindamas bylos tyrimą ir nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo pripažinti, kad jis visiškai nuoširdus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. L. – yra jauno amžiaus, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (asmens duomenų tomas, b. l. 10), baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą (asmens duomenų tomas, b. l. 8-9), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 5, b. l. 124), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (t. 5, b. l. 126).

Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. L. šiuo metu nėra degradavusi asmenybė, jo veikos buvo padarytos iš dalies dėl kitų asmenų įtakos, esant netinkamoje draugijoje, silpnavališkai susigundžius lengvu uždarbiu. Tai rodo, kad šiuo metu nėra teisinių prielaidų skirti jam laisvės atėmimo bausmę ir jis gali grįžti į dorą gyvenimą ir pritaikius švelnesnes atsakomybės priemones. Juo labiau, kad šiuo metu dar nėra pagrindo abejoti jo noru keisti gyvenimo būdą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, tarp jų ir faktą, kad M. L. dirbantis asmuo, taip pat vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostata, numatančia, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. L. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalies, 198¹ straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies bei 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, vidurkio.

Dėl V. K. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas skirdamas bausmę V. K., atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. įvertina padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – dviejuose nusikalstamų veikų epizoduose padaryti keturi nesunkūs ir keturi apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, kurie padaryti veikiant tiesiogine tyčia ir kiekviename nusikalstamų veikų epizode po keturias veikas yra tarpusavyje susijusios bei yra savanaudiško pobūdžio. Skiriant bausmę už nukentėjusiojo J. Z. epizode padarytas nusikalstamas veikas įvertinama ir kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe su kaltinamuoju M. L. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už nusikalstamas veikas nukentėjusiojo J. Z. epizode nenustatė kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu sprendžiant dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio už nusikalstamas veikas nukentėjusiojo A. Š. epizode teismas pripažįsta kaltinamojo V. K. atsakomybę švelninančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustato jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgiamą į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K. – yra jauno amžiaus, nuo 2016 m. dirbantis (duomenys neskelbtini), kurio yra apibūdinamas tik teigiamai (t. 6, b. l. 55), taip pat teigiamai apibūdinamas ir ankstesnio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 56). V. K. anksčiau teistas keturis kartus (asmens duomenų tomas b.l. 22-23), baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (asmens duomenų tomas b. l. 20-21), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 5, b. l. 72), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (t. 5, b. l. 71). Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo kaltinamojo V. K. besiformuojančias antivisuomenines nuostatas, polinkį ieškoti galimybių darant nusikalstamas veikas lengvai gauti piniginių lėšų. Jo pavojingumas visuomenei yra matomas iš sistemingo nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2015 metų vidurio (asmens duomenų tomas b. l. 22-23). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. K. už padarytus nusikaltimus kiekviename nusikalstamų veikų epizode paskyrus BK 214 straipsnio 1 dalies, 198¹ straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies bei 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas nesiekiantis minimų straipsnių sankcijose numatytų šios bausmės rūšies vidurkių.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju būtina apsvarstyti BK 75 straipsnio taikymo galimybę kaltinamajam V. K. BK 75 straipsnio 1 dalis leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad V. K. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Be to pastebėtina, kad iš V. K. atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių matyti, jog jis anksčiau teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas padarytas dar iki nusikalstamų veikų arba labai artimu laiku veikoms, už kurias jis teisiamas šiuo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu V. K. taikytas BK 75 straipsnis ir atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas trejiems metams. Iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos 2017 m. vasario 20 d. rašto matyti, jog V. K. yra prižiūrimas šios tarnybos dėl ankstesnio teistumo pagal 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir laikosi visų įpareigojimų, vykdo probacijos sąlygas, dirba, administracine tvarka nebaustas, naujų ikiteisminių tyrimų prieš jį nepradėta (t. 6, b. l. 57). Be to, V. K. pateikė santuokos liudijimo kopiją iš kurios matyti, kad po veikų padarymo, t. y. 2015 m. rugsėjo 26 d. jis susituokė su I. K. (t. 6, b. l. 157), be to, 2017 m. liepos 3 d. su sutuoktine susilaukė kūdikio (t. 6, b. l. 158). Sugretinus minimas aplinkybes tarpusavyje, teismas sprendžia, kad V. K. nuo laikotarpio, kuriuo jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas keturiais ankstesniais nuosprendžiais bei teisiamas šiuo nuosprendžiu, savo elgesį pakeitė teigiama linkme. Jo dabartinis elgesys rodo pastangas integruotis į visuomenę, dorai gauti pajamas ir elgiantis atsakingai išlaikyti savo šeimą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl šių priežasčių kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose – neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir kaltinamajam M. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (1506, 40 Eur) dydžio baudą.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš J. Z.) ir paskirti jam vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir kaltinamajam V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (veika prieš A. Š.) ir paskirti jam vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje (veika prieš A. Š.) ir paskirti jam dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje (veika prieš A. Š.) ir paskirti jam vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš A. Š.) ir paskirti jam vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), o po to vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, jas iš dalies sudedant, ir kaltinamajam V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis V. K. paskirtas subendrintas vienerių metų ir devynių mėnesių (J. Z. epizodas) bei dvejų metų ir dviejų mėnesių (A. Š. epizodas) laisvės atėmimo bausmes, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir kaltinamajam V. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti V. K. galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. K. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią V. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas nukentėjusiojo A. Š. epizode.

Iš V. K. priteisti: civiliniam ieškovui UAB „4finance“ 1050 eurų turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui UAB „IPF Digital Lietuva“ 1500 eurų turtinei žalai atlyginti ir 52,57 eurus bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti, civiliniam ieškovui UAB „Nordecum“ 800 eurų turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui UAB „Minibank“ 400 eurų turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui UAB „Creditstar Lithuania“ 400 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš V. K. ir M. L. priteisti solidariai: civiliniam ieškovui UAB „IPF Digital Lietuva“ 500 eurų turtinei žalai atlyginti ir 52,57 eurus bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už ieškinio parengimą apmokėti, taip pat civiliniam ieškovui UAB „4finance“ 100 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.