Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso išnagrinėjo nuteistojo A. V. prašymą dėl 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-543-836/2019 civiliniu ieškiniu priteistos sumos išdėstymo ir antstolės patvarkymo sustabdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas nuteistojo A. V. prašymas, kuriuo jis prašo išdėstyti 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteistą 66 504,28 Eur sumą, nustatant, kad kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos privalo sumokėti po 200 Eur žalos atlyginimo, pradedant nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki visiško žalos atlyginimo sumokėjimo. Taip pat prašo sustabdyti antstolės I. G. 2019 m. liepos 1 d. areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą. Prašyme A. V. nurodė, kad priteista suma yra didelė, o jo turtinė padėtis yra nelengva. Areštuotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas. Turi nepilnametį vaiką, kuriam moka išlaikymą. Jo gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Mano, kad priteistos turtinės žalos išdėstymas nesukels valstybei neigiamų pasekmių.

Per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Valstybinė mokesčių inspekcija.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad A. V., 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (66 MGL (2 484,9 Eur) bauda), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (baudą), ir galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš A. V. civiliniam ieškovui priteista 66 504,28 Eur valstybei padarytos žalos atlyginimo. 2018 m. lapkričio 28 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. į jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir teismo sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo.

Pažymėtina, kad pagal BPK 113 straipsnio nuostatas, tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Vadinasi, nagrinėjant nuteistojo A. V. prašymą dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo vadovaujamasi CPK nuostatomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Be to, bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Be to, pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (BPK 335 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad BPK numato vienintelį atvejį, kai nuosprendžio (nutarties) vykdymas gali būti sustabdomas. BPK 374 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atrankos kolegija, priėmusi kasacinį skundą nagrinėti, arba teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko paskirtas teisėjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Taigi, pagal įstatymo nuostatas, teismo procesinio sprendimo vykdymą sustabdyti gali tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo atveju, jei priima nagrinėti kasacinį skundą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 4 d. teismas civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai išdavė vykdomąjį raštą dėl 66 504,28 Eur valstybei padarytos žalos atlyginimo. Taip pat, išieškotojai valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 5,37 Eur proceso išlaidų išieškojimo. A. V. teigimu, antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl 66 504,28 Eur sumos išieškojimo civiliniam ieškovui. Įvertinus tai, kad nuosprendžiui įsiteisėjus vykdomasis raštas išduotas, todėl šiuo atveju sprendimo vykdymo išdėstymas negalimas, tačiau CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas, baudžiamojoje byloje išduoti vykdomieji dokumentai, todėl nuteistojo A. V. prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo atmestinas.

A. V. taip pat prašo sustabdyti antstolės I. G. 2019 m. liepos 1 d. areštuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą. Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. V. į jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu teismas nusprendė 2018 m. lapkričio 28 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. V. į jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir teismo sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. BPK 151 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nereikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. civiliniam ieškovui nėra atlyginęs 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu priteistos žalos, nenustačius kitų aplinkybių, spręstina, kad A. V. prašymo dėl arešto nekilnojamam turtui panaikinimo (sustabdymo) nėra pagrindo, todėl jis yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 353, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. V. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.