- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- 1-543-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00041-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirba mažojoje bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" vadovu, deklaruota ir gyvenamoji vieta A. V. g. (duomenys neskelbtini), teistas: 2018 m. kovo 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 66 MGL dydžio (2484,90 eurų) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V., apgaule uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių-paslaugų tiekimų (teikimų) neatliks, priėmė, savo parašais patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, suprasdamas, kad tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, daromam nusikaltimui pasitelkęs įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. K., jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras: 2013-01-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 54760 Lt, PVM 11499,60 Lt, 2015-06-10 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 9500 Lt, PVM 1995 Lt, 2015-07-14 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 14600, PVM 3066 Lt, 2015-05-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 14200, PVM 2982 Lt, 2015-04-24 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 8100 Eur, PVM 1701 Eur, 2015-03-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 7100 Eur, PVM 1491 Eur, 2015-02-05 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 5400 Eur, PVM 1134 Eur, 2015-01-23 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 7800 Eur, PVM 1638 Eur, 2014-12-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 19800 Lt, PVM 4158 Lt, 2014-11-11 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 34200 Lt, PVM 7182 Lt, 2014-10-16 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 26500 Lt, PVM 5565 Lt, 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 20600 Lt, PVM 4326 Lt, 2014-08-07 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 10000 Lt, PVM 2100 Lt, 2014-07-15 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 18000 Lt, PVM 3780 Lt, 2014-06-09 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 19048 Lt, PVM 4000,08 Lt, 2013-12-14 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 51401 Lt, PVM 10794 Lt, 2013-12-27 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 20000 Lt, PVM 4200 Lt, 2013-11-25 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 41823, PVM 8782,83 Lt, 2013-11-07 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 38000, PVM 7980 Lt, 2013-10-31 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 31365 Lt, PVM 6586 Lt, 2013-07-05 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 12600 Lt, PVM 2646 Lt, 2013-07-30 PVM sąskaitas-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 28414, PVM 5966,94 Lt, 2013-07-27 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 26400, PVM 5544 Lt, 2013-07-22 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 18600, PVM 3906 Lt, 2013-08-26 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 14200, PVM 2982 Lt, 2013-08-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 12386 Lt, PVM 2601 Lt, 2013-06-27 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 66300, PVM 13923 Lt, 2013-05-16 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 11100 Lt, PVM 2331 Lt, 2013-05-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 36100 Lt, PVM 7581 Lt, 2013-04-29 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 21200 Lt, PVM 4452 Lt, 2013-04-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 32700 Lt, PVM 6867 Lt, 2013-02-22 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 48000 Lt, PVM 10080 Lt, 2013-03-04 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 50900 Lt, PVM 10689 Lt, 2013-09-16 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 77314 Lt, PVM 16235 Lt, 2013-09-02 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 6586, PVM 1383,06 Lt, 2013-08-09 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 26400 Lt, PVM 5544 Lt, 2013-08-28 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 7014, PVM 1472 Lt, pastarajai nežinant apie įmonės direktoriaus A. V. daromą nusikalstamą veiką, ji į PVM ataskaitą neteisėtai įtraukė 216564 Lt (62721,26 Eur) pirkimo PVM, kurį deklaravo laikotarpio nuo 2013-02-01 iki 2015-08-31 PVM deklaracijose (FR0600) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, taip A. V., veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neteisėtai sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, t. y. panaikino turtinę prievolę sumokėti 216564 Lt (62721,26 Eur) PVM į valstybės biudžetą.
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. V., apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: laikotarpiu nuo 2014-04-14 iki 2014-05-27 jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių-paslaugų tiekimų (teikimų) neatliks, priėmė, savo parašais patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, suprasdamas, kad tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, daromam nusikaltimui pasitelkęs įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. K., jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras: 2014-05-27 PVM sąskaita-faktūra, serija TIDA, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 17000 Lt, PVM 3570 Lt, 2014-04-29 PVM sąskaita-faktūra, serija TIDA, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 24200, PVM 5082 Lt, 2014-04-14 PVM sąskaita-faktūra, serija TIDA, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 21000 Lt, PVM 4410 Lt, pastarajai nežinant apie įmonės direktoriaus A. V. daromą nusikalstamą veiką, ji į PVM ataskaitą neteisėtai įtraukė 13062 Lt (3783,02 Eur) pirkimo PVM, kurį deklaravo laikotarpio nuo 2014-05-01 iki 2015-06-31 PVM deklaracijose (FR0600) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, taip A. V., veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neteisėtai sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, t. y. panaikino turtinę prievolę sumokėti 13062 Lt (3783,02 Eur) PVM į valstybės biudžetą.
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu 2013-01-01 iki 2015-08-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-574 19 ir 37 straipsnius bendrovės santykiuose su kitais asmenimis vienvaldiškai veikdamas bendrovės vardu, būdamas vienasmeniu bendrovės valdymo organu, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, taip pat, pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, nusikalstamai veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią apie A. V. nusikalstamų veikų darymą nežinojusią buhalterę A. K., pažeisdamas BAĮ 2 str. „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 1 d., kurioje nustatyta, kad „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, pažeisdamas BAĮ 4 str., kurioje nustatyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeisdamas BAĮ 6 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdamas BAĮ 12 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais<...>“, pažeisdamas BAĮ 13 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“, jis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir apie A. V. daromą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalteriai A. K., dėl ko A. K. buhalterinėje apskaitoje fiksavus realiai neįvykusias ūkines operacijas, neturinčias juridinės galios, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkinės operacijos turinys (paslaugų/prekių tiekimas) realiai nevyko, tokiu būdu A. V., pasitelkdamas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę, neteisėtai buhalterinės apskaitos registre kaupė grąžintiną PVM ir jį deklaravo PVM deklaracijose (FR0600), dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio.
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaip ir ankstesnėje byloje, nagrinėtoje prieš metus laiko, buvo panaši situacija. Tuo laikotarpiu įmonėje buvo pakankamai didelė apyvarta, daug darbuotojų įdarbinta, turėjo ir daug skolininkų. Mokesčius, atlyginimus reikėdavo mokėti, tai pritrūkdavo pinigų ir susidėjo su bloga kompanija iš Vilniaus. Jais patikėjo, o jie pažadėjo pagelbėti. Tuo metu atrodė, kad pagelbės, nors suprato, kad nesąžiningai. Buvo užburtas ratas, pinigų trūko. Reikėjo, ne tiek jam asmeniškai, kiek įmonei išgyventi ir įsivėlė į tokią situaciją, nes reikėjo pinigų mokesčiams sumokėti, atlyginimams sumokėti. Patikėjo tais žmonėmis, susisuko galva, galvojo, kad sutaupys tuo atžvilgiu. Tikėjo, kad įmonės situacija pagerės. Buvo numatyta tai daryti trumpam laikui. Kai patikrino mokesčiai, suprato, kad tos sąskaitos-faktūros nebuvo įtrauktos į apskaitą iš jų pusės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė 2011 m. kovo mėnesį. Nuo 2011 m. balandžio ar gegužės mėnesio iki dabar jis (kaltinamasis) yra įmonės vadovas. Dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 buvo įmonės vadovu ir direktoriumi. Nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 įmonė buvo veikli, dirbo virš 50-60 žmonių, tik trūko apyvartinių lėšų. Finansinė padėtis nebuvo labai bloga ir tikėjosi, kad išbris iš balos. Buvo sunki mokestinė našta. Reikėdavo mokėti Sodros mokesčius, o jų trūkdavo. Atlyginimai vėluodavo, žmonės kreipdavosi į darbo ginčų komisiją. Po komisijos nespėdavo sumokėti, tai darbuotojai kreipdavosi pas antstolius. Bendri pažįstami supažindino su R. T., kuris atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. T. buvo garbaus amžiaus, atrodė pakankamai inteligentiškai, nuramino, sakė, kad viskas bus gerai, išrašys PVM sąskaitas-faktūras, uždeklaruos ir reikės valstybei mokėti mažiau. Šios įmonės išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras už atliktus darbus, nes saugodavo objektus, montuodavo kameras, darydavo signalizacijas. Realiai atliko tuos darbus, bet nurodė, kad juos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos kaltinime nurodytos ir prokuroro pagarsintos PVM sąskaitos-faktūros buvo fiktyvios. Šias sąskaitas-faktūras pateikdavo buhalterei A. K. ir ji jas įtraukdavo į apskaitą. Suvesdami sąskaitas-faktūras susimažino mokestinę prievolę apie 60.000 Eur, tai PVM mokestį, kurį turėjo sumokėti. Prisiima atsakomybę už savo įmonę, kur buvo vadovu. Nevykdė teisingai apskaitos, susimažino mokestinę prievolę. R. T. neliepė jam taip daryti, bet patardavo, o vėliau sakė, kad jis sąskaitų neišrašinėjo. PVM sąskaitos-faktūros buvo rašomas jo iniciatyva, buhalterė dirbo tik kaip techninis darbuotojas. Darbus, dėl kurių buvo išrašytos fiktyvios sąskaitos-faktūros, atliko jo įmonės darbuotojai. Deklaravo, kad darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors darbus atliko jo darbuotojai. Darbas buvo vienas, o sąskaitos-faktūros iš dalies buvo dvi išrašytos. Su mokesčių inspekcijos civiliniu ieškiniu susipažinęs ir jį pripažįsta. Buvo nuvykęs konsultacijai į mokesčių inspekciją, kad leistų išsimokėti dalimis, nes suma nemaža. Šiuo metu yra įkurta maža bendrija, kuri toliau vykdo tas pačias paslaugas - montuoja signalizacijas. Per mėnesį gauna apie 400 Eur, išsiskyręs, turi mažametį vaiką, kuriam moka išlaikymą. Šiuo metu materialinė padėtis sunki. Gailisi dėl to, ką padarė.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir teismo išvados dėl sukčiavimo
pagal BK 182 straipsnio 2 dalį
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2018-07-30 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu Nr. (12.1-4.7.1)-K-2690 dėl UAB,, (duomenys neskelbtini)" veiklos, kuriame nurodyta, jog atlikus UAB,, (duomenys neskelbtini)" mokestinį patikrinimą nustatyta, kad įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos realiai neįvykusių ūkinių operacijų įsigijimą pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)", UAB ,, (duomenys neskelbtini)" išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, ir dėl to iš dalies nebuvo galimybės nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013-01-01- iki 2015-08-31. (1 tomas, b. l. 1-2)
2018-06-21 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. FR0680-257, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-10 sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reklaminės produkcijos kūrimo, gamybos, įskaitant maketų ir prototipų, vizualinės reklamos gamybos darbų. 2013-01-01 sutarties šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų klientų grupę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo dirbti su minėtomis įmonėmis, lanksčiai atsakinėti į kylančius klausimus, spręsti konfliktines situacijas, analizuoti objekto apsaugos lygį, reikalui esant priimti sprendimus objekto apsaugos lygiui didinti, anonimiškai tikrinti apsaugos darbuotojus, budinčius objektuose, priimti/atleisti darbuotojus, išanalizuoti naujų priimamų darbuotojų kompetenciją, didinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinomumą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. V. negalėjo įvardinti, kokias ir kada reklamos paslaugas bei kokias konkrečiai administravimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas nurodytoms įmonėms (6 lentelė) išrašydavo pats mokesčių mokėtojas (UAB „(duomenys neskelbtini)“), apmokėjimai buvo vykdomi į jo banko sąskaitą. Siekiant nustatyti minėtų sandorių aplinkybes, 2015-09-29 raštu buvo išsiųstas paklausimas Vilniaus apskrities VMI. 2015-11-11 Vilniaus apskrities VMI informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas pranešimas dėl numatomo operatyvaus patikrinimo, tačiau pranešime nurodytu laiku įmonės atstovai neatvyko ir buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė. Bendrovė deklaruojamu adresu veiklos nevykdo, susisiekti su buvusiu įmonės vadovu R. T. ir akcininku V. J. nepavyko. 2016-03-31 buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis tyrimas už 2012 m. ir 2014 m. laikotarpį. Tyrimo metu bendrovės atstovai į Vilniaus AVMI neatvyko ir dokumentų nepateikė, todėl mokestinis tyrimas buvo atliktas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ archyvinėje byloje turimą informaciją ir iš trečiųjų šalių gautą informaciją (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei 4 asmenų, kurie buvo įdarbinti bendrovėje, paaiškinimus. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė PVM deklaracijose už 2014 m. deklaravo 1704845 Lt mažiau PVM apmokestinamų tiekimų, nei 2014 m. gavo įplaukų per banką ar grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė dokumentų PVM atskaitai pagrįsti, iš bankų pateiktos informacijos nenustatyta, kad bendrovė mokėjo kitiems ūkio subjektams už prekes ir paslaugas. Iš juridinių asmenų gauti pinigai buvo išgryninami per įmonės kortelę arba juos išgrynindavo R. T. (išgryninta 5007670 Lt). Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, ar išgrynintos piniginės lėšos panaudotos bendrovės veikloje. 2016-04-22 FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimų, numatytų BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. 2017-01-31 Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui T. O. buvo išsiųstas prašymas dėl leidimo susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo medžiaga, daryti reikiamų dokumentų kopijas ir jas panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo metu. 2018-03-01 FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja E. K. pateikė 2017-04-07 įtariamojo R. T. papildomos apklausos protokolą. Protokolas surašytas dalyvaujant advokatui P. R.. Apklausos metu R. T. paklausus, kas jį sieja su grupe įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), R. T. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2012 m. iš J. M., dėl visų pirkimo sąlygų tarėsi su K. J.. R. T. teigimu iki 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek jam yra žinoma, vykdė veiklą. Vėliau įmonė turėjo finansinių sunkumų dėl ko K. J. perleido šią įmonę R. T. už simbolinį 1 Lt mokestį ir toliau jie vykdė veiklą. Apklausos protokole R. T. nurodo, kad realiai įmonė veiklą vykdė apie metus, o 2013 m. pabaigoje realių darbų neatliko, liko tik tikrovės neatitinkančių dokumentų išrašymas. 2015 m. pradžioje gavus iš VMI pranešimą apie numatomą atlikti patikrinimą, su K. J. pasitaręs nutarė neteikti dokumentų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ fiktyviai parduoti K. J. surastam asmeniui V. J.. Įtariamojo apklausos protokole R. T. nurodė, kad įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ su K. J. tapo partneriais ir veikė šios bei kitų įmonių vardu. R. T. nurodė, kad jis ir K. J. šių įmonių vardu (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) realiai veikiančioms įmonėms išrašydavo tikrovės neatitinkančius dokumentus bei už tai iš realiai veikiančių įmonių vadovų paimdavo iš anksto nustatyto dydžio užmokestį. K. J. išrašydavo tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuos suklastojant įmonių vadovų ar jų pavaduotojų parašus pasirašydavo R. T.. Apklausos protokole R. T. paaiškino, kad realiai atlikti tokių darbų, kokie buvo išrašomi darbų atlikimo aktuose nuo 2013 m. iki 2017 m., negalėjo, kadangi neturėjo nei tam skirtų patalpų, nei įrenginių, nei žmonių, kurie galėjo tuos darbus atlikti. Taip pat niekada nepirko darbų iš kitų įmonių. Mokestinio patikrinimo metu, pagal surinktą medžiagą nenustatyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė bei VMI pateiktose PVM deklaracijose deklaravo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei į biudžetą sumokėjo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose išskirtą pardavimo PVM, nes UAB „Pigi reklama“ atstovai nei operatyvaus patikrinimo, nei mokestinio tyrimo metu į VMI neatvyko ir buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir į PVM atskaitą įtraukė dvi UAB ,, (duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitas - faktūras, išrašytas jau po UAB ,, (duomenys neskelbtini)" išregistravimo iš PVM mokėtojų datos. Mokestinio patikrinimo metu pagal surinktą medžiagą nenustatyta, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje apskaitė bei VMI pateiktose deklaracijose deklaravo sandorius su UAB,, (duomenys neskelbtini)" bei į biudžetą sumokėjo išrašytose sąskaitose faktūrose išskirtą pardavimo PVM, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)" atstovai nei operatyvaus patikrinimo nei mokestinio patikrinimo metu į VMI neatvyko ir buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė. Tačiau apibendrinus mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, UAB ,, (duomenys neskelbtini)" mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo R. T. apklausos protokole pateiktus duomenis konstatuojama, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)" vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tik buvo surašyti apskaitos dokumentai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buvo naudojama kaip priemonė neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų , visuomenei priešiškų interesų bei padėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)" neteisėtai suformuoti 2013 - 2014 m. - 185159,31 Lt (53625,84 Eur) PVM, 2015 m. sausio - liepos mėn. -14007 Eur PVM, viso 67 632,84 Eur PVM atskaitą, tuo padarant žalą valstybės biudžetui. (1 tomas, b. l. 7-31).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Kauno apygardos valdybos vyresniojo tyrėjo V. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje 2018-08-01 gautas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-07-30 raštas Nr. (12.1-4.7.1)-K-2690 dėl UAB "(duomenys neskelbtini)" galimai nusikalstamų veikų valstybės finansų sistemai. Iš pateiktos informacijos matyti, kad 2015-10-02 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Kauno AVMI) pradėjo UAB "(duomenys neskelbtini)" kontrolės veiksmus, o jų rezultatus įformino 2018-06-21 mokestinio patikrinimo aktu Nr. FR0680-257. Akte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 įsigijo įvairių reklamos, įrangos montavimo ir kitų paslaugų iš UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)". Iš viso paslaugų buvo įsigyta už 460272,66 Eur, iš kurių 79882,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Apmokėjimai už paslaugas buvo atlikti grynaisiais pinigais per UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorių atskaitingą asmenį A. V.. Įvertinus Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" minėtu laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje fiksavo faktiškai neįvykusių paslaugų įsigijimą pagal UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir galimai neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 79882,03 Eur pirkimo PVM (1 tomas, b. l. 34).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 buhalterinėje apskaitoje užfiksavo faktiškai neįvykusių paslaugų įsigijimą pagal UAB "(duomenys neskelbtini)", UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir įtraukė į PVM atskaitą 79882,03 Eur pirkimo PVM. Tokiu būdu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 str. 1 d., 64 str. 1 d., 80 str. 1 d., mokesčių mokėtojas, galimai imituodamas sandorius pridėtinės vertės mokesčio apmokestinamoje veikloje, siekė fiktyviai suformuoti PVM atskaitą ir taip panaikinti valstybės teisėtus turtinius interesus (1 tomas, b. l. 37-38).
R. T. papildomos apklausos protokolu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prijungtas prie šio ikiteisminio tyrimo medžiagos ir kuriame jis parodė, kad jis 2012 m. nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš J. M., o dėl visų sąlygų tarėsi su K. J.. Kiek jam yra žinoma, iki 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama K. J. vykdė veiklą. Šioje įmonėje dirbo ir A. V.. Po 2012 m., kiek jam yra žinoma, K. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nemažų finansinių sunkumų, t. y. buvo skolinga fiziniam asmeniui apie 20000 Lt. Todėl K. J. šią įmonę perleido jam už simbolinį 1 Lt mokestį, o jis toliau su K. J. vykdė šios įmonės veiklą. Nori paaiškinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai veiklą vykdė apie metus, t. y. nuo 2012 m. iki 2013 m. Darbus atlikinėjo A. V., K. J., ir kiti, kurių nepamena, taip pat nori paaiškinti, kad realūs darbai nuo 2012 m. iki 2013 m. buvo atliekami nuo 50 proc., o metų pabaigoje beliko 10 proc. realių darbų. Visa kita buvo fiktyvūs sandoriai. 2013 m. pabaigoje realių darbų nebeliko, liko tik tikrovės neatitinkančių dokumentų išrašymas. Į R. T. užduotą klausimą: ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2017-02-21 realiai vykdė veiklą, kokią ir kas tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, R. T. atsakė, kad, kaip ir minėjo, įmonės realiai jokios veiklos nevykdė. Šių įmonių vardu realiai veikiančioms įmonėms būdavo išrašomi tikrovės neatitinkantys dokumentai bei iš realiai veikiančių įmonių vadovų paimdavo iš anksto nustatyto dydžio užmokestį (1 tomas, b. l. 120-122).
2018 m. lapkričio 26 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko raštu, kuriame nurodoma, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu, buvo atliktos kratos UAB ,, (duomenys neskelbtini)" registracijos bei veiklos vykdymo vietose, taip pat pas atsakingus asmenis. Kratų metu buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su UAB ,, (duomenys neskelbtini)" nebuvo rasti. (1 tomas, b. l. 175)
BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.
Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis A. V., apgaule uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai panaikino turtinę prievolę, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, žinodamas, kad UAB „Pigi reklama“ prekių-paslaugų tiekimų (teikimų) neatliks, priėmė, savo parašais patvirtino UAB „Pigi reklama“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, suprasdamas, kad tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai įgis teisę į PVM atskaitą, daromam nusikaltimui pasitelkęs įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. K., jai pateikė UAB „Pigi reklama“ išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras: 2013-01-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 54760 Lt, PVM 11499,60 Lt, 2015-06-10 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 9500 Lt, PVM 1995 Lt, 2015-07-14 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 14600, PVM 3066 Lt, 2015-05-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 14200, PVM 2982 Lt, 2015-04-24 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 8100 Eur, PVM 1701 Eur, 2015-03-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 7100 Eur, PVM 1491 Eur, 2015-02-05 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 5400 Eur, PVM 1134 Eur, 2015-01-23 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 7800 Eur, PVM 1638 Eur, 2014-12-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 19800 Lt, PVM 4158 Lt, 2014-11-11 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 34200 Lt, PVM 7182 Lt, 2014-10-16 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 26500 Lt, PVM 5565 Lt, 2014-09-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 20600 Lt, PVM 4326 Lt, 2014-08-07 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 10000 Lt, PVM 2100 Lt, 2014-07-15 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 18000 Lt, PVM 3780 Lt, 2014-06-09 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 19048 Lt, PVM 4000,08 Lt, 2013-12-14 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 51401 Lt, PVM 10794 Lt, 2013-12-27 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 20000 Lt, PVM 4200 Lt, 2013-11-25 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 41823, PVM 8782,83 Lt, 2013-11-07 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 38000, PVM 7980 Lt, 2013-10-31 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 31365 Lt, PVM 6586 Lt, 2013-07-05 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 12600 Lt, PVM 2646 Lt, 2013-07-30 PVM sąskaitas-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 28414, PVM 5966,94 Lt, 2013-07-27 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 26400, PVM 5544 Lt, 2013-07-22 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 18600, PVM 3906 Lt, 2013-08-26 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 14200, PVM 2982 Lt, 2013-08-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 12386 Lt, PVM 2601 Lt, 2013-06-27 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 66300, PVM 13923 Lt, 2013-05-16 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 11100 Lt, PVM 2331 Lt, 2013-05-30 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 36100 Lt, PVM 7581 Lt, 2013-04-29 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 21200 Lt, PVM 4452 Lt, 2013-04-12 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 32700 Lt, PVM 6867 Lt, 2013-02-22 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 48000 Lt, PVM 10080 Lt, 2013-03-04 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 50900 Lt, PVM 10689 Lt, 2013-09-16 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 77314 Lt, PVM 16235 Lt, 2013-09-02 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 6586, PVM 1383,06 Lt, 2013-08-09 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 26400 Lt, PVM 5544 Lt, 2013-08-28 PVM sąskaita-faktūra, serija R, Nr. (duomenys neskelbtini), suma 7014, PVM 1472 Lt, pastarajai nežinant apie įmonės direktoriaus A. V. daromą nusikalstamą veiką, ji į PVM ataskaitą neteisėtai įtraukė 216564 Lt (62721,26 Eur) pirkimo PVM, kurį deklaravo laikotarpio nuo 2013-02-01 iki 2015-08-31 PVM deklaracijose (FR0600) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, taip A. V., veikdamas per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę A. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neteisėtai sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, t. y. panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 216564 Lt (62721,26 Eur) PVM į valstybės biudžetą. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau teismo aprašyti dokumentai tai 2018-07-30 Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas Nr. (12.1-4.7.1)-K-2690 dėl UAB,, (duomenys neskelbtini)" veiklos, 2018-06-21 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. FR0680-257, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos vyresniojo tyrėjo V. V. tarnybinis pranešimas, R. T. apklausos protokolai. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.
Įrodymai ir teismo išvados dėl sukčiavimo
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2018-10-24 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro V. L. reikalavimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1d., dėl apgaule UAB,, (duomenys neskelbtini)" naudai panaikintos 3783,02 Eur PVM prievolės sumokėjimo valstybei. (1 tomas, b. l. 43)
2018-06-21 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas Nr. FR0680-257, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras už įrangos montavimo darbus pagal sąmatas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, buhalterinėje apskaitoje apskaitė įsigijimus už 75262 Lt, iš jų 13062 Lt pridėtinės vertės mokesčio (7 lentelė). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimą už įsigytas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino grynaisiais pinigais per atskaitingą asmenį A. V., t. y. 2014 m. balandžio-gegužės mėn. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 75262 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus kasos pajamų orderių kvitus, pasirašytus mokėtojo vadovo A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterio/kasininko K. G.. Mokėtojo pateiktas PVM sąskaitas faktūras pasirašė R. T.. Mokestinio patikrinimo metu bei ankstesnių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu vykdytų kontrolės veiksmų metu, mokėtojas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sąmatų nepateikė. Pateiktuose atliktų darbų perdavimo priėmimo aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodyti objektai (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.) atlikti darbai remontas/montavimas/demontavimas, atliktų darbų skaičius vienetais bei bendra jų kaina, neišskiriant kiekviename objekte atliktų darbų kainos. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus mokėtojo pateiktuose atliktų darbų perdavimo priėmimo aktuose nurodytą informaciją, atrinktos trys įmonės/įstaigos kurioms 2015-10-16 išsiųsti paklausimai: UAB „(duomenys neskelbtini)“, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktuose paklausimuose paprašyta pateikti duomenis apie laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtus sandorius bei šiuos sandorius patvirtinančius dokumentus, taip pat pateikti paaiškinimą, kas atliko įrangos montavimo darbus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar jo samdyti subrangovai. 2015-10-20 atsakyme į paklausimą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2013-11-26 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą sutartį dėl užtvarų sistemų ir vaizdo įrenginių priežiūros ir remonto paslaugų; (duomenys neskelbtini) sutartį dėl apsaugos sutartį dėl apsaugos paslaugų pirkimo; (duomenys neskelbtini) sutartį dėl fizinės objekto apsaugos paslaugų pirkimo bei atsiskaitymo žiniaraščius. 2015-10-22 atsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą įrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu vykdytojas (Mokėtojas) įsipareigojo Užsakovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teritorijoje įrengti lauko signalizaciją bei vaizdo stebėjimo sistemą, taip pat pateikė 2013-06-01 šalių pasirašytą darbų perdavimo priėmimo aklą bei atsiskaitymo žiniaraščius. 2015-10-27 pateiktame atsakyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad vaizdo kamerų montavimo darbus iš Mokėtojo įsigijo 2013-09-25 pagal PVM sąskaitą faktūrą JSG Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau jokių paslaugų iš mokėtojo nepirko. Montavimo paslaugas atliko pati įmonė. Atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdytas per atskaitingą asmenį. Išanalizavus įmonių pateiktus dokumentus, taip pat nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtojo užsakymu vykdė darbus aukščiau minėtose įmonėse. Pagal pateiktus dokumentus įrangos montavimo darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti 2013 m. birželio-rugsėjo mėn., kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtojui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) PVM sąskaitas faktūras už atliktus montavimo darbus įformino 2014 m. balandžio-gegužės mėn. Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovui ankstesnių kontrolės veiksmų metu buvo pateiktas klausimynas. Atsakydamas į jį, A. V. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo rasta pasitelkus pažintis su verslo partneriais tiek prieš sudarant sandorius, tiek juos įgyvendinant, buvo bendrauta su R. T.. A. V. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas siūlė už žemesnę nei rinkos kaina, darbai nebuvo itin kokybiški, tačiau pateisino UAB „(duomenys neskelbtini)“ lūkesčius. Sutartis su šia įmone nebuvo pasirašyta, kadangi buvo mokama už realiai atliktus darbus, nebuvo mokamas avansas. Ne visais atvejais buvo sudaromos darbų sąmatos, buvo dalis darbų, kurie buvo derinami paprastuoju būdu, derantis su paslaugų tiekėju. Į klausimą, ar prieš nustatant atliktų darbų kainas buvo apžiūrimi (įvertinami) objektuose atlikti darbai, A. V. atsakė, kad priklausomai nuo objekto sudėtingumo buvo elgiamasi įvairiai, bet negalėjo detalizuoti, kurie objektai buvo apžiūrėti, kurie ne. A. V. nurodė, kad atsiskaitymas už suteiktas paslaugas vykdavo įvairiose Kauno, Vilniaus, Jonavos, Alytaus vietose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidavimu atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais. Mokėtojo vadovas taip pat nurodė, kad dėl sandorių finansinės naudos buvo taikomasi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pageidavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir sandorių su UAB „Pigi reklama“ atveju, tiek prieš sudarant sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek juos įgyvendinant buvo bendrauta su tuo pačiu asmeniu – R. T.. Pateiktame paaiškinime A. V. pabrėžia sandorių finansinę naudą, kai tuo tarpu patiems darbams nekelia didelių reikalavimų (nebuvo itin kokybiški, ne visais atvejais sudaromos darbų sąmatos, apžiūrimi (įvertinami) atlikti darbai buvo tik priklausomai nuo objekto sudėtingumo, t. y ne visai atvejais ir kt.). Dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių šių darbų atlikimo faktą, A. V. nepateikė. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją taip pat nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu galėjo atlikti darbus šiose įmonėse, todėl apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros buvo įformintos realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms. VMI informacinių duomenų bazių duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota veikla – architektūros veikla bei inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos. Sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo registruotą buveinę adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2012-06-29 iki 2018-01-30 buvo R. T.. Nuo 2014-07-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi deklaruotos veiklos vykdymo vietos, 2015-01-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota iš PVM mokėtojų. Nuo 2018-01-30 turi bankrutuojančios įmonės statusą. Kauno apskrities VMI turimais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nerandama registracijos bei veiklos vykdymo vietose, bendrovės vadovui R. T. buvo išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas, raginimas atvykti į Kauno apskrities VMI patalpintas VMI interneto svetainėje, tačiau vadovas į Kauno apskrities VMI neatvyko ir dokumentų nepateikė, dėl ko nėra galimybės patikrinti, ar bendrovė realiai atliko įrangos montavimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš ko įsigijo prekes/paslaugas, kurios buvo panaudotos minėtiems darbams atlikti, PVM deklaracijose už 2014 m. 04-05 mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo didesnį pardavimo PVM negu apskaitytas išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Bendrovės PVM nepriemoka 2015-10-12 sudarė 3 791,91 Eur. Sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo metu bendrovėje buvo įdarbinti trys asmenys: direktorius R. T., jo žmona T. T. ir buvęs akcininkas G. Z.. Kauno apskrities VMI pagal 2015-09-01 pavedimą tikrinti buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompleksinis mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-01-24, kurio rezultatai įforminti 2016-09-30 patikrinimo aklu, patvirtinti 2016-12-19 sprendimu. Patikrinimas inicijuotas po atlikto operatyvaus patikrinimo. Patikrinimo metu mokesčių mokėtojas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, mokestiniam patikrinimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl duomenys, reikalingi mokesčių apskaičiavimui buvo surinkti iš trečiųjų šaltinių, tiekėjų ir pirkėjų, dėl ko negalima buvo iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Mokestinio patikrinimo metu buvęs bendrovės akcininkas G. Z., atvykęs į Kauno apskrities VMI, pateikė paaiškinimą kuriame nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė. Pagal ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, 2017-04-17 įtariamojo R. T. papildomos apklausos protokole R. T. nurodė, kad apie 2012 m. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, R. T. teigimu po 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kt. apklausos protokole nurodytos įmonės jokios veiklos nevykdė. Šių įmonių vardu veikiančioms įmonėms būdavo išrašyti tikrovės neatitinkantys dokumentai, bei už tai imamas iš anksto nustatyto dydžio užmokestis. Apklausos protokole R. T. teigia, kad nuo 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats. R. T. teigimu, K. J. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. išrašydavo tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriuos pasirašydavo R. T.. Apklausos protokole R. T. paaiškino, kad realiai atlikti tokių darbų, kokie buvo išrašomi darbų atlikimo aktuose nuo 2013 iki 2017 m., jie negalėjo atlikti, kadangi neturėjo nei tam skirtų patalpų, nei įrenginių nei žmonių, kurie galėjo tuos darbus atlikti. Taip pat niekada nepirko darbų iš kitų įmonių.
Mokestinio patikrinimo metu, pagal surinktą medžiagą nenustatyta, ar UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje apskaitė bei VMI pateiktose deklaracijose deklaravo sandorius su UAB ,, (duomenys neskelbtini)" bei į biudžetą sumokėjo išrašytose sąskaitose faktūrose išskirtą pardavimo PVM, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)" atstovai nei operatyvaus patikrinimo nei mokestinio patikrinimo metu į VMI neatvyko ir buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė. Tačiau apibendrinus mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)" vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko, tik buvo surašyti apskaitos dokumentai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)" buvo naudojama kaip priemonė neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų , visuomenei priešiškų interesų bei padėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)" neteisėtai suformuoti 2014 m. 04-05 mėn. -13062 LT (3783,02 Eur) PVM atskaitą, tuo padarant žalą valstybės biudžetui. (1 tomas, b. l. 14-16).
Įrodymai ir teismo išvados dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2018-07-27 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-248, kuriame nurodoma, kad mokėtojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buhalterinė apskaita už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) reikalavimus: 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, nes mokėtojas buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ūkines operacijas pagal įformintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu ir iškreipia tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Mokėtojas VMI pateiktose PVM deklaracijose už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 deklaravo neteisingus duomenis, neįvykusių ūkinių operacijų pagrindu bei pažeidžiant BAĮ 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, nes mokėtojas buhalterinės apskaitos registruose apskaitė duomenis pagal juridinės galios neturinčias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras ir jų pagrindu užfiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas. Pagal BAĮ 21 straipsnį už mokėtojo buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas A. V.. Pagal BAĮ 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012-08-17 iki 2016-01-03 tvarkė A. K., o laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2018-01-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie buhalterinės apskaitos registruose apskaitė nurodytomis sąlygomis neįvykusias ūkines operacijas. Atsižvelgiant į nustatytus BAĮ pažeidimus bei įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, dėl mokėtojo buhalterinėje apskaitoje apskaitytų realiai neįvykusių ūkinių operacijų, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros dydžio už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 (1 tomas, b. l. 54-55).
2018-07-27 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-248, kuriuo patvirtintas 2018-06-21 patikrinimo aktas Nr.FR0680-257. (1 tomas, b. l. 54-62)
2018-09-04 tarnybinis pranešimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB,, (duomenys neskelbtini)" sudaryti fiktyvūs sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įvertinti 2018 m. kovo 20 d. nuosprendyje, todėl šioje dalyje tikslinga tyrimą nutraukti (1 tomas, b. l. 65-68).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis, iš kurio matyti, jog A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)" neįvykusių ūkinių santykių su UAB ,, (duomenys neskelbtini)" apskaitymo ir 8466,17 Eur PVM išvengimo (1 tomas, b. l. 69-79).
BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu 2013-01-01 iki 2015-08-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-574 19 ir 37 straipsnius bendrovės santykiuose su kitais asmenimis vienvaldiškai veikdamas bendrovės vardu, būdamas vienasmeniu bendrovės valdymo organu, organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, taip pat, pagal 2001-11-06 BAĮ Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, nusikalstamai veikdamas per įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią apie A. V. nusikalstamų veikų darymą nežinojusią buhalterę A. K., pažeisdamas BAĮ 2 str. „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 1 d., kurioje nustatyta, kad „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“, pažeisdamas BAĮ 4 str., kurioje nustatyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeisdamas BAĮ 6 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdamas BAĮ 12 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pažeisdamas BAĮ 13 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, jis laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas fiktyvias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir apie A. V. daromą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalteriai A. K., dėl ko A. K. buhalterinėje apskaitoje fiksavus realiai neįvykusias ūkines operacijas, neturinčias juridinės galios, nes PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ūkinės operacijos turinys (paslaugų/prekių tiekimas) realiai nevyko, tokiu būdu A. V., pasitelkdamas įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę, neteisėtai buhalterinės apskaitos registre kaupė grąžintiną PVM ir jį deklaravo PVM deklaracijose (FR0600). Dėl nurodytų įstatymų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau teismo nurodyta bylos medžiaga tai 2018-07-27 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45) FR0682-248, 2018 m. lapkričio 26 d. FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko raštu, kuriame nurodoma, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00018-16 metu, buvo atliktos kratos UAB ,, (duomenys neskelbtini)" registracijos bei veiklos vykdymo vietose, taip pat pas atsakingus asmenis. Kratų metu buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su UAB ,, (duomenys neskelbtini)" nebuvo rasti. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri, teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje ir už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė.
Bausmės skyrimas
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltimų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo gynėjas advokatas Antanas Jarašius prašė atsakomybę lengvinančia aplinkybę, pripažinti numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties, motyvuodamas, jog byloje yra duomenys, kad įmonės finansinė padėtis buvo labai bloga ir visa tai atsiliepė netgi ir šeimos santykiams. Visa šita bloga aplinka atvedė iki to, kad iširo kaltinamojo šeima. Šiuo metu su buvusia žmona gyvena atskirai, atskiruose miestuose, moka lėšas vaiko išlaikymui.
Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė – nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties – yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2009). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuomet, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, kaltininko ar jo šeimos nario liga, netinkamas artimo elgesys ir pan.) turi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaip matyti kaltinamojo gynėjas A. V. sunkią turtinę padėtį grindžia tuo, kad buvo labai bloga įmonės finansinė padėtis, kuri atsiliepė net šeimos santykiams. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis dirbo vadovaujamą darbą, bloga finansinė padėtis buvo ne jo paties, ar jo šeimos, o jo vadovaujamos įmonės, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, būdamas jauno amžiaus turėjo galimybę dirbti ir kitą darbą ir taip gauti lėšas pragyvenimui, kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įmonės finansinės padėties pagerinimo, tačiau to nedarė, todėl piniginių lėšų gavimas darant nusikaltimus negali lengvinti jo atsakomybės, juolab, kad nusikalstamos veikos buvo daromas gan ilgą laikotarpį, daugiau nei du metus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nusikalstamų veikų padarymo metu paties kaltinamojo turtinė padėtis nelėmė nusikalstamų veikų padarymo, tai nulėmė paties kaltinamojo iki nusikalstamų veikų padarymo susiformavusios antivisuomeninės nuostatos. Kadangi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė dėl kitų savo siekių – iš savanaudiškumo, siekiant panaikinti kaltinamojo vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę sumokėti valstybei (66504,28 Eur) PVM, o ne dėl labai sunkios turtinės padėties, todėl nėra pagrindo šios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamasis A. V. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį ir vieną sunkų tyčinius nusikaltimus valstybės finansų sistemai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 5 dalis). Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, siekiant panaikinti kaltinamojo vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę sumokėti valstybei 66504,28 Eur) PVM, nusikalstamos veikos baigtos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis turi nepilnametį vaiką, kuriam kaip nurodė teikia išlaikymą, dirba, turi gyvenamąją vietą, teistas vieną kartą už analogiškas nusikalstamas veikas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 tomas, b. l. 69-79, 2 tomas, b. l. 111-115, 116-118). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, per tą laiką A. V. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Atsižvelgtina ir tai, jog kaltinamojo vadovaujamos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis buvo bloga, jis iki šiol nėra sumokėjęs 66504,28 Eur PVM, kuris turės būti sumokėtas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas griežčiausias bausmes - laisvės atėmimą mažesnio nei vidutinio dydžio.
Prokuroras vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes prašė subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Taikant baudžiamąjį įstatymą būtina apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra idealioji, ar realioji sutaptis. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2010, 2K-37/2011). Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-536/2010, 2K-37/2011). Dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties nustatymo, kai, siekiant sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą (BK 182 str.), kartu padaromos ir tokios veikos kaip dokumentų suklastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012, joje konstatavus, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padaromos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 str.), tai gali padaryti kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 str.), ir pan. Kasacinis teismas nurodė, jog nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui, – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai. (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-23 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-557/2017). Teismas atsižvelgia į tai, kad trys nusikaltimai buvo padaryti kaltinamajam turint vieningą sumanymą – į biudžetą mokėtino PVM sumažinimą, o visi kiti jo veiksmai (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo tik priemonė pasiekti pirmiau minėtą tikslą. Visus padarinius, nors jie atsirado ne vienu metu, sukėlė vienas veiksmas – suklastotų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą. Atsižvelgus į šios bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tai yra ideali nusikaltimų sutaptis, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą, subendrinamos apėmimo būdu.
Baudžiamojoje byloje buvo atliktas BPK 273 straipsnyje numatyta tvarka sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, todėl apėmimo būdu subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo, savo veiksmus įvertino savikritiškai, nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, per tą laiką A. V. jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengia žalos atlyginimo (sutiko su civiliniu ieškiniu), taip pat į valstybės interesą gauti turtinės žalos atlyginimą, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vidutiniam laikotarpiui, tačiau paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punkte ir 8 punkte, 2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija galiojusi iki 2017-10-06).
Prokuroras prašė skirti kaltinamajam papildomą įpareigojimą per 3 metus atlyginti padarytą turtinę žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį (66504,28 Eur). BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas išvardintas 2 dalyje. Visų pirma, šio straipsnio antroje dalyje toks įpareigojimas nėra numatytas. Antra, BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Tačiau prokuroras nenurodė jokių motyvų, argumentų kodėl prašo tokios pareigos kaltinamajam ir kaip ši pareiga darys įtaką nuteistojo elgesiui.
Teismas, svarstydamas pareigos skyrimą kaltinamajam turi įvertinti ar kaltinamasi turės realią galimybę įvykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, šiuo atveju per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (prokuroras nurodė 3 metus), atlyginti padarytą didelę (66504,28 Eur) turtinę žalą civiliniam ieškovui. Išklausius kaltinamąjį, jog jis per mėnesį gauna apie 400 Eur, išsiskyręs, turi mažametį vaiką, kuriam moka išlaikymą, jo turtinė padėtis labai sunki, teismo vertinimu kaltinamasis negalės tokio įpareigojimo įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių. Civilinio ieškinio klausimas yra išspręstas, jo užtikrinimo priemonės taip pat pritaikytos, todėl skirti tokio pobūdžio įpareigojimą nėra pagrindo.
Kaltinamasis teisiamas, kai pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nėra atlikęs bausmės (nesumokėjo baudos), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrintina su neatlikta bausme.
Prokuroras prašė bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 66 MGL dydžio bauda ir paskirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę su 66 MGL dydžio bauda.
Kaltinamojo gynėjas advokatas Antanas Jarašius nurodė, jog 2018 m. kovo 21 d. Jonavos rūmų nuosprendžiu A. V. yra nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-05-01. Šis kaltinimas pateiktas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31. Tai 2014 m. yra tarpe tarp 2013 m. ir 2015 m. Už dalį nusikalstamos veikos A. V. jau yra nuteistas ankstesniu nuosprendžiu 66 MGL bauda. Mano, jog prokuroro prašymas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, jas sudedant neatitinka įstatymo raidai ir prasmei. 2018 m. nuosprendžiu A. V. nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas tame laikotarpyje, už kurias teisiamas šiandien, atsižvelgiant į kaltinamąjį aktą, kuriame nurodyta, kad A. V. padarė tęstines nusikalstamas veikas, ir atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 10 dalį, kuriame nurodyta, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo organai dirbtinai suskaldė vieningą tyčią, tęstinę nusikalstamą veiką į dvi baudžiamąsias bylas, negali sunkinti A. V. teisinės padėties, ir neturėtų būti taikomas bausmių sudėjimo principas pagal abu nuosprendžius. Šiuo atveju turėtų būti ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė apimta šiuo nuosprendžiu.
Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis padarė tęstines nusikalstamas veikas, todėl yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, bausmės bendrinamos apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme apimant 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę –baudą.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu pareiškė 66504,28 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31 buhalterinėje apskaitoje užfiksavo realiai neįvykusius prekių/paslaugų įsigyjimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukė į PVM atskaitą 79882,03 Eur pirkimo PVM (2013 m. - 44615,45 Eur PVM, 2014 m. 21259,58 Eur PVM, 2015 m. 01-08 mėn. - 14007,00 Eur PVM). Mokestinio patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių prekių/paslaugų įsigijimo faktą iš šių įmonių, nepateikė, apmokėjimai buvo vykdomi grynais pinigais per atskaitingą asmenį - direktorių A. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai vykusių ikiteisminių tyrimų apklausų metu patvirtino, kad įmonės neturėjo galimybių atlikti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, jų vardu buvo išrašytos sąskaitos neįvykusiam prekių tiekimui kitoms įmonėms bei buvo išskirtas PVM už neteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas nuosprendis bei priteista valstybės biudžetui padaryta žala. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytų, realiai neįvykusių ūkinių operacijų, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-08-31. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino 66504,28 Eur žalos, todėl Kauno AVMI teikia civilinį ieškinį žalą padariusiam asmeniui - įmonės direktoriui A. V. (1 tomas, b. l. 177-178, 180).
Teismo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo atstovas V. J. paaiškino, jog civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija baudžiamojoje byloje yra pareiškusi 66504,28 Eur civilinį ieškinį. Ieškinys pareikštas remiantis patikrinimo aktais. Ieškinį sudaro padaryta valstybei turtinė žala, kuri susidarė iš neteisėtai sumažinto pridėtinės vertės mokesčio. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo A. V., pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras neteisėtai sumažino pridėtinės vertės mokestį 62721,26 Eur, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras neteisėtai sumažino pridėtinės vertės mokestį 3783,02 Eur. Viso valstybei padaryta turtinė žala 66504,28 Eur, kurią prašo priteisti valstybinei mokesčių inspekcijai iš A. V..
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, kaltinamasis su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo. Ši valstybės biudžetui padaryta turtinė žala atsidaro dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą valstybės biudžetui turi pareigą atlyginti kaltinamasis.
Dėl kitų procesinių klausimų
2018 m. lapkričio 28 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. V. į jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 98-104).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, arba išplėstinis turto konfiskavimas. Byloje yra pareikštas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl valstybės biudžetui padarytos 66504,28 eurų turtinės žalos, todėl siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam A. V. į jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) pratęsiamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir teismo sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo.
Turto saugotoju palikti paskirtą patį savininką A. V..
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti: nėra.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. (2 tomas, b. l. 105-106)
Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 5,37 Eur), priteisti iš kaltinamojo A. V., valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2018 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (66 MGL (2 484,9 Eur) bauda), griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (baudą), ir galutinę bausmę paskirti 2 (du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, A. V. paskiriant įpareigojimus:
1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 66504,28 eurus (šešiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 28 centus) valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, į bet kurią biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 7290.
2018 m. lapkričio 28 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. V. į jam priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir teismo sprendimo dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo.
Turto saugotoju palikti paskirtą patį savininką A. V..
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Iš nuteistojo A. V. priteisti 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.