Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, neatitinka suformuotos teismų praktikos. Pareiškėjas neturi jokių galimybių kitu būdu įgyti nuosavybės teisės į žemės sklypą, ant kurio stovi jo pagal testamentą paveldėti statiniai. Jis nepertraukiamai, teisėtai, atvirai, sąžiningai valdė savininko neturinti žemės sklypą. Tai, kad žemės sklypas vis dar nekilnojamojo turto registre įregistruotas mirusio asmens vardu niekaip nepriklauso nuo pareiškėjo valios ir jis šio registro įrašo pakeisti neturėjo ir neturi jokių teisinių priemonių. Buvęs žemės sklypo savininkas neturėjo ir neturi jokių įstatyminių paveldėtojų, o valstybė ar savivaldybė nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Palikėjui ir buvusiam žemės sklypo savininkui mirus, nekilnojamojo turto registracija tampa ne reali, o formali. Be to, turto registracija atlieka išviešinimo funkciją, o ne teises nustatančią, todėl turto registracijos sąlyga įgyjamosios senaties institute taikoma tik tam, kad turto neįgytų nesąžiningas valdytojas. Asmens nuosavybės teisių į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių. Be to, visos įgyjamosios senaties sąlygos yra tenkinamos, faktinis bei juridinis pagrindas pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą pareiškėjui taip pat yra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, įskaitant, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turi būti nurodyti CPK 531 str. įtvirtinti papildomi reikalavimai, t.y. daikto aprašymas, daikto valdymo terminas, nurodyta kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, o valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, taip pat nurodyta, ar nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Iš minėtos normos akivaizdu, kad pareiškimo priėmimo stadijoje reikalaujama nurodyti, tačiau ne įrodyti šiuose CPK 531 str. 1-5 punktuose reglamentuotas aplinkybes. Pareiškimo priėmimo metu pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumas ar jų įrodomoji reikšmė nėra vertinami, todėl pirmosios instancijos pareiškimo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti ieškovo pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir konstatuoti, kad pareiškimas neatitinka CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t.y. neįrodžius CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškėjo pareiškimo netenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį ar pareiškimą yra procesinė asmens teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas neturi teisės atsisakyti priimti pareiškimo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra reikšmingi pareiškimo patenkinimui, o ne teisei pareikšti pareiškimą ar ieškinį. Atskirajame skunde apelianto nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas ir atitikimas įgyjamosios senaties taikymo sąlygoms, šiuo atveju gali turėti reikšmės tik sprendžiant pareiškimo reikalavimo pagrįstumą, o ne pareiškimo priėmimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako ir jų nevertina.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą ir nepagrįstai pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Pažymėtina, kad remiantis CPK nuostatomis tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinant ir pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduodant nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. Ž. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.