Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. (J. Ž.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas A. P. parodė, kad turtas yra įregistruotas kito asmens vardu. CK 4.69 str. 3 d. draudžia įgyti turtą, jeigu jis yra įregistruotas kito asmens vardu. Neginčija fakto, kad pareiškėjas valdo, naudojasi žemės sklypu apie 10 metų, bet šis skypas yra įregistruotas kito asmens vardu. Asmeniui mirus, registracija išlieka, kai kitas asmuo priima palikimą. Valstybė nėra priėmusi palikimo – žemės sklypo po V. S. mirties. Šiuo klausimu vyksta susirašinėjimas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad V. S. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko J. Ž. (b.l. 15). V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Jo palikimą priėmė J. Ž., jam (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b.l. 16, 91). Po V. S. mirties liko nepaveldėtas, palikėjo vardu registruotas 1,68 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 19, 65). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo 11 punkto matyti, kad žemės sklypo adresas įrašytas (patikslintas) pagal 2011-11-14 adresų registro duomenis, statiniai – registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19, 65). Nuosavybės teisės į žemės sklypą V. S. atkurtos ir įregistruotos Vilniaus apskrities viršininko 2001-07-25 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. savininkui dar esant gyvam (b.l. 19, 52-53). Byloje nėra duomenų, kad V. S. yra išreiškęs valią 1,68 ha žemės sklypą palikti J. Ž., sklypas nėra paveldėtas. Pareiškėjas 2013-10-29 prašymu yra inicijavęs žemės sklypo paveldėjimo valstybės vardu procesą, po kurio ketina minėtą žemės sklypą, ant kurio yra jo statiniai, išsipirkti iš valstybės ne konkurso tvarka (b.l. 86-87). Tarp suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos vyksta susirašinėjimas dėl ginčo žemės sklypo paveldėjimo (b.l. 88-90).

Liudytoja M. P. parodė, kad pažįsta pareiškėją, jis paveldėjo po V. S. mirties turtą ir žemę. J. Ž. jai sakė, kad paveldėjo pastatus ir žemės sklypą, kurį dirba. Pareiškėjas atvirai naudojasi ir valdo sklypą kaip savo. Mano, kad sklypas po V. S. mirties priklauso pareiškėjui. Jokių dokumentų ji nematė. Žinojo, kad V. S. buvo surašęs testamentą, bet testamento turinio nežino. Liudytojas V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime nuo 2013 m. birželio mėnesio. Pažįsta pareiškėją, jis yra kaimynas. Mirusio V. S. nepažinojo. J. Ž. pastoviai dirba tą žemės sklypą ir naudojasi iki šiol, turi šilnamį, sodina daržus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.68 straipsnis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Pareiškėjas ir jo atstovas prašo tokį faktą nustatyti, nes mano, jog yra visos įstatymo tam numatytos sąlygos.

Teismas su tokiais pareiškėjo ir jo atstovo teiginiais nesutinka ir konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2001-09-03 (b.l. 19). Registre taip pat įregistruotos V. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškimas neatitinka CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, tačiau CK 4.69 str. 3 d. imperatyviai nustato, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, kuria remiasi pareiškėjas ir suintersuotas asmuo, yra pabrėžęs, kad CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei, savivaldybei ar kitam asmeniui. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.

CK 4.69 str. 3 d. prasme, žemės sklypas, kurį pareiškėjas nori įgyti nuosavybėn įgyjamąja senatimi, yra registruotas kito asmens vardu, todėl sklypo įgyti pareiškėjas negali, nepaisant to, kad kitas įgyjamosios senaties sąlygas galimai atitinka. Nuosavybės teisė į mirusiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusius daiktus įgyjama ne įgyjamąja senatimi, o paveldėjimu. Pagal CK 5.2 str. 3 d., jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Be to, pagal CK 4.70 str. asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t.y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pareiškėjas patvirtino, kad nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos žinojo, kad sklypas įregistruotas V. S. vardu, notaras ir žemėtvarkos tarnyba paaiškino, kad negalima įteisinti žemės sklypo nuosavybės, mokesčių už žemę nemokėjo, taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad negalima pripažinti, jog pareiškėjas žemės sklypą sąžiningai įgijo ir teisėtai, atvirai ir kaip savo valdė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1,68 ha ploto žemės sklypą, todėl pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. Ž. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.