Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, šiuo metu atliekantis arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2021 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 6 MGL dydžio baudos bausme, bausmę atlikęs; 2022 m. sausio 27 d. įtrauktas į Probuojamų asmenų registrą, 2022 m. liepos 27 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro, baudą sumokėjęs;

2) 2023 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2023 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d., 2024 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą, šiuo metu atlieka bausmę (teistumas neišnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. G. smurtaudamas artimoje aplinkoje šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą, būtent: 2024 m. vasario 19 d., apie 14.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė savo šeimos narį - sugyventinę K. R., dėl ko ji griuvo ant žemės, po ko tyčia, dešine ranka suėmęs nukentėjusiosios K. R. galvą, ją trenkė ne mažiau 4 kartų į lango stiklą, po ko tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai K. R. į veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai K. R. sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairės pusės akies vokų-antakio-paakio-skruosto srityse, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kairėje šlaunyje.

2. 2024 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog buvo išprovokuotas, išnervintas. Susipyko su K., ir taip gavosi, kad prieš ją pakėlė ranką, t. y. pastūmė ir jai sudavė. Aplinkybių dėl lango neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais teismas gali remtis. Viskas įvyko 2024 m. vasario 19 d. jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą jis nuomojuosi gal pusę metų iki to įvykio, o su K. kartu gyveno virš metų. Bendro ūkio nevedė. Jie buvo sugyventiniai. K. išlaikė jis. Visą tą visą dieną miegojo, nes buvo pagiriotas, tačiau įvykio metu buvo blaivus. Policija jo neblaivumo netikrino. Kadangi ji jam „pudrino smegenis“, tai gavosi taip, kad jis ją pastūmė ir jai sudavė. Konfliktas, kuris tęsėsi apie 5 minutes, įvyko kambaryje. Po konflikto jis išvažiavo iš namų. K. verkė. Prisimena, kad jai prie akies buvo mažas guziukas, tačiau neatsimena prie kurios. Kitų sužalojimų, padarytų K., nematė. Pati K. nieko neaiškino. Kaip ir minėjo, po konflikto jis išėjo iš namų, o grįžęs po valandos susitaikė su K. K. pasiėmė jos atvažiavę tėvai. Taip pat jie ir kreipėsi į policiją. Tėvai, paskambinę K. vaizdo skambučiu, po akimi pamatė „mėlynę“. Iš pradžių jie galvojo neatsiliepti, tačiau K. vis dėl to atsiliepė. Atvažiavę K. tėvai ją nuvežė į ligoninę, kurioje ir buvo nustatyti jai padaryti sužalojimai. Kokie buvo nustatyti sužalojimai, jis nežino. Pripažįsta aplinkybes ir kaltinime nurodytus sužalojimus.

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo A. G. parodymai (1 tomas, b. l. 87-90). 2023 m. kovo 13 d. apklaustas įtariamuoju A. G. nurodė, kad psichinėmis ligomis jokiomis neserga, nėra registruotas priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre, galvos traumų nėra turėjęs. Jam pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Gynėjas jam ikiteisminio tyrimo metu nereikalingas. Jam jo įtariamojo teisės išaiškintos, jas suprato. K. R. yra jo sugyventinė apie 1 metus, iki įvykio gyveno iš jo pinigų, gyveno, kaip šeima, bendrų vaikų neturi, gyveno tik dviese. Kelis kartus kraustėsi, tačiau įvykio dieną gyveno nuomojamajame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Dabar ten nebegyvena, K. gyvena su tėvais. 2024 m. vasario 19 d. buvo blaivus, nieko nevartojęs, jis ir K. R. buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad jis negali turėti draugių moterų. K. jam kėlė pavydą dėl jo senos draugės. Tuo metu namuose buvo tik dviese. Konflikto metu susistumdė. Jis norėjo, kad ji nurimtų, todėl stūmė ją iš namų, nes butas buvo išnuomotas jo. K. R. rėkė, vadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais. Pastaroji stūmė jį, jis stūmė ją. Dėl jo pastūmimo K. parkrito ant žemės, krito ant nugaros, galėjo taip susižaloti nugarinę kūno dalį. Kai ji atsistojo, jie toliau žodžiu konfliktavo kambaryje. Tada jis K. suėmė ranka už galvos ir jos galvą kelis kartus, gal 4 kartus, atrėmė į stiklą. Taip galėjo jai sukelti fizinį skausmą. K. rankomis jį stumdė. Tada jis jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Pamatė, kad po suduoto smūgio ant veido, kažkurioje pusėje, iššoko patinimas. Tą pamatęs, jis paėmė marškinėlius, juos sušlapino šaltu vandeniu ir uždėjo jai prie veido, kad neliktų „mėlynės“ ar patinimo. Sudavė nesmarkiai, bet to užteko tokiai jos odos reakcijai. Tą padaręs pasakė, kad ji gali daryti ką nori, jis išeina šiek tiek pailsėti. Ji sutiko, sakė eisianti miegoti, o jis išėjo. Namo grįžo po 3-4 valandų. Ji buvo nurimusi, matė, kad jai ant kairės akies yra kraujosruva. Po kiek laiko K. per vaizdo skambutį paskambino tėvai ir pamatė, kad jai po akimi „mėlynė“. Tada sugyventinė parašė pareiškimą. Pilnai pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė K. R. sužalojimus ir fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuo to laiko su K. R. nebendrauja. Jie nusprendė išsiskirti, šiuo metu gyvena atskirai. Tai yra pirmas kartas, kai prieš K. smurtavo. Iš kur pas K. R. yra sužalojimas - odos nubrozdinimas dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, nežino. Ji jam nesakė nieko, mano, kažkada užsigavo pati.

2.2. Perskaičius parodymus kaltinamasis A. G. nurodė, jog jo parodymai teisingi, teismas gali jais remtis. Jis negražiai pasielgė. Faktas, kad gailisi. Su nukentėjusiąja susitaikė. Jau du mėnesius iki bausmės atlikimo jie vėl kartu gyveno. K. jam atleido, vėl atsikraustė pas jį. Įvykio metu jam buvo 19 metų. Teistas jis 4 kartus. Negražiai vertina savo poelgį. Pirmus nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu. Nepamena, kiek jam buvo metų. Šiuo metu už vagystę atlikinėja arešto bausmę. Psichiškai sveikas, jokiose įskaitose nėra įrašytas. Atlikinėdamas arešto bausmę suprato, kad neapsimoka daryti tų nesąmonių. Iki arešto bausmės nedirbo. Anksčiau yra dirbęs operatoriumi prie bėgių. Probacijos sąlygų nevykdė, nes po skyrybų neteko namų. Nori gyventi kaip normalus žmogus. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins jį, kai paleis ir pradės dirbti. Atsakydamas į gynėjo advokato klausimus kaltinamasis nurodė, kad turi galimybę padengti civilinį ieškinį, kad tai gali padaryti nors rytoj.

8. 2024 m. vasario 20 d. K. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog K. R. pareiškė, kad 2024 m. vasario 19 d., apie 14 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. G. vieną kartą ją pastūmė, 3-4 kartus jos galvą trenkė į lango stiklą, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo A. G. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 9-12).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G243/2024(04) (tyrimas pradėtas 2024 m. vasario 21, tyrimas baigtas 2024 m. vasario 28 d.) nurodyta, jog K. R. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės pusės akies vokų-antakio-paakio-skruosto srityse, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje. K. R. nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. Odos nubrozdinimas dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje pagal makromorfologinį vaizdą padarytas paros laikotarpyje iki apžiūros. K. R. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais). K. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. K. R. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 45-46).

Motyvuojamoji dalis

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

12. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę 2024 m. vasario 19 d., apie 14.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmęs savo šeimos narį - sugyventinę K. R., dėl ko ji griuvo ant žemės, po ko tyčia, dešine ranka suėmęs nukentėjusiosios K. R. galvą, ją trenkęs ne mažiau 4 kartus į lango stiklą, po ko tyčia kumščiu sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajai K. R. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti. A. G. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimas ir kt.

15. Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Jis yra jauno amžiaus, tačiau iš byloje pateikto Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. G. nusikalto būdamas teistas jau 4 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas. Pirmą kartą A. G. teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu - 2021 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 6 MGL dydžio baudos bausme, bausmes atlikęs. Vėliau teistas tris kartus už nesunkaus, apysunkio nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą laisvės apribojimo bausmėmis, kurios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri A. G. nevykdant teismo įpareigojimų, 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, ją vykdo nuo 2024 m. birželio 11 d. Taigi, A. G. tinkamai nevykdė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, bei jos vykdymo metu padarė naują, šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, IBPS duomenimis, ikiteisminių tyrimų neatliekama. A. G. ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, administracinės nuobaudos galioja (1 tomas, b. l. 126-142), nedirbantis (1 tomas, b. l. 143-144), Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 tomas, b. l. 145). Iš Antstolių informacinės sistemos registro išrašo matyti, jog jo atžvilgiu vykdoma ne viena vykdomoji byla, išieškomos administracinės baudos, bei kitos skolos. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

16. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – jis teisiamas penktą kartą, yra linkęs nusikalsti. Parenkant kaltinamajam bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nusikalto neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi trejais teismo nuosprendžiais paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės, kuri dėl netinkamo jos vykdymo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Kaltinamasis nedirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau administracinių baudų nesumokėjęs, jos bei kitos skolos išieškomos priverstinai antstolio. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis dėl ankstesnių teistumų bei jam paskirtų švelnesnių bausmių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas minimaliam bausmės dydžiui. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšys ir jos dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimaliausia bausmės tikslams pasiekti.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

18. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrintos 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės (nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos bausmės dalis 65 paros arešto), prieš tai arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu). Bausmių subendrinimo būdas ir pridedamos bausmės dydis parinktinas įvertinus kaltinamojo asmenybę (pripažino esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nukentėjusiosios dėl šio įvykio atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu - prašymą skirti kaltininkui švelnesnę bausmę) ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas).

19. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

20. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. šiuo nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo padarymą teisiamas penktą kartą, šiuo metu realiai atlieka maksimaliausią arešto bausmę, kuri jam pakeista dėl to, jog A. G. netinkamai vykdė jam paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę. A. G. daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, nedirbantis. Apibendrinant nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai A. G. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam laisvės atėmimo bausmę atliekant realiai, jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas nėra pagrindo.

21. Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (1 tomas, b. l. 91-98).

22. Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 93,12 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 tomas, b. l. 170-176). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. G.

23. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 27 d. pažyma Nr. APD-2024-06862 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje A. G. susidarė 160,42 Eur išlaidų, todėl prašoma šią sumą priteisti valstybės naudai (2 tomas, b. l. 16-20).

24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba A. G. buvo teikiama ne paties kaltinamojo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančiam arešto bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.

25. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

26. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. G. skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir A. G. skirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2024 m. liepos 4 d. .

Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo A. G. priteisti 93,12 Eur (devyniasdešimt tris eurus 12 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.