- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- 1-798-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06692-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Nukentėjusysis
- K. R.
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, šiuo metu atliekantis arešto bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) 2021 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 6 MGL dydžio baudos bausme, bausmę atlikęs; 2022 m. sausio 27 d. įtrauktas į Probuojamų asmenų registrą, 2022 m. liepos 27 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro, baudą sumokėjęs;
2) 2023 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
3) 2023 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 4 d., 2024 m. birželio 11 d. atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą, šiuo metu atlieka bausmę (teistumas neišnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. smurtaudamas artimoje aplinkoje šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą, būtent: 2024 m. vasario 19 d., apie 14.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmė savo šeimos narį - sugyventinę K. R., dėl ko ji griuvo ant žemės, po ko tyčia, dešine ranka suėmęs nukentėjusiosios K. R. galvą, ją trenkė ne mažiau 4 kartų į lango stiklą, po ko tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai K. R. į veido sritį, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai K. R. sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairės pusės akies vokų-antakio-paakio-skruosto srityse, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kairėje šlaunyje.
2. 2024 m. birželio 27 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog buvo išprovokuotas, išnervintas. Susipyko su K., ir taip gavosi, kad prieš ją pakėlė ranką, t. y. pastūmė ir jai sudavė. Aplinkybių dėl lango neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kuriais teismas gali remtis. Viskas įvyko 2024 m. vasario 19 d. jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą jis nuomojuosi gal pusę metų iki to įvykio, o su K. kartu gyveno virš metų. Bendro ūkio nevedė. Jie buvo sugyventiniai. K. išlaikė jis. Visą tą visą dieną miegojo, nes buvo pagiriotas, tačiau įvykio metu buvo blaivus. Policija jo neblaivumo netikrino. Kadangi ji jam „pudrino smegenis“, tai gavosi taip, kad jis ją pastūmė ir jai sudavė. Konfliktas, kuris tęsėsi apie 5 minutes, įvyko kambaryje. Po konflikto jis išvažiavo iš namų. K. verkė. Prisimena, kad jai prie akies buvo mažas guziukas, tačiau neatsimena prie kurios. Kitų sužalojimų, padarytų K., nematė. Pati K. nieko neaiškino. Kaip ir minėjo, po konflikto jis išėjo iš namų, o grįžęs po valandos susitaikė su K. K. pasiėmė jos atvažiavę tėvai. Taip pat jie ir kreipėsi į policiją. Tėvai, paskambinę K. vaizdo skambučiu, po akimi pamatė „mėlynę“. Iš pradžių jie galvojo neatsiliepti, tačiau K. vis dėl to atsiliepė. Atvažiavę K. tėvai ją nuvežė į ligoninę, kurioje ir buvo nustatyti jai padaryti sužalojimai. Kokie buvo nustatyti sužalojimai, jis nežino. Pripažįsta aplinkybes ir kaltinime nurodytus sužalojimus.
2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo A. G. parodymai (1 tomas, b. l. 87-90). 2023 m. kovo 13 d. apklaustas įtariamuoju A. G. nurodė, kad psichinėmis ligomis jokiomis neserga, nėra registruotas priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre, galvos traumų nėra turėjęs. Jam pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Gynėjas jam ikiteisminio tyrimo metu nereikalingas. Jam jo įtariamojo teisės išaiškintos, jas suprato. K. R. yra jo sugyventinė apie 1 metus, iki įvykio gyveno iš jo pinigų, gyveno, kaip šeima, bendrų vaikų neturi, gyveno tik dviese. Kelis kartus kraustėsi, tačiau įvykio dieną gyveno nuomojamajame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Dabar ten nebegyvena, K. gyvena su tėvais. 2024 m. vasario 19 d. buvo blaivus, nieko nevartojęs, jis ir K. R. buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad jis negali turėti draugių moterų. K. jam kėlė pavydą dėl jo senos draugės. Tuo metu namuose buvo tik dviese. Konflikto metu susistumdė. Jis norėjo, kad ji nurimtų, todėl stūmė ją iš namų, nes butas buvo išnuomotas jo. K. R. rėkė, vadino jį visokiais necenzūriniais žodžiais. Pastaroji stūmė jį, jis stūmė ją. Dėl jo pastūmimo K. parkrito ant žemės, krito ant nugaros, galėjo taip susižaloti nugarinę kūno dalį. Kai ji atsistojo, jie toliau žodžiu konfliktavo kambaryje. Tada jis K. suėmė ranka už galvos ir jos galvą kelis kartus, gal 4 kartus, atrėmė į stiklą. Taip galėjo jai sukelti fizinį skausmą. K. rankomis jį stumdė. Tada jis jai kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį. Pamatė, kad po suduoto smūgio ant veido, kažkurioje pusėje, iššoko patinimas. Tą pamatęs, jis paėmė marškinėlius, juos sušlapino šaltu vandeniu ir uždėjo jai prie veido, kad neliktų „mėlynės“ ar patinimo. Sudavė nesmarkiai, bet to užteko tokiai jos odos reakcijai. Tą padaręs pasakė, kad ji gali daryti ką nori, jis išeina šiek tiek pailsėti. Ji sutiko, sakė eisianti miegoti, o jis išėjo. Namo grįžo po 3-4 valandų. Ji buvo nurimusi, matė, kad jai ant kairės akies yra kraujosruva. Po kiek laiko K. per vaizdo skambutį paskambino tėvai ir pamatė, kad jai po akimi „mėlynė“. Tada sugyventinė parašė pareiškimą. Pilnai pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė K. R. sužalojimus ir fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuo to laiko su K. R. nebendrauja. Jie nusprendė išsiskirti, šiuo metu gyvena atskirai. Tai yra pirmas kartas, kai prieš K. smurtavo. Iš kur pas K. R. yra sužalojimas - odos nubrozdinimas dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, nežino. Ji jam nesakė nieko, mano, kažkada užsigavo pati.
2.2. Perskaičius parodymus kaltinamasis A. G. nurodė, jog jo parodymai teisingi, teismas gali jais remtis. Jis negražiai pasielgė. Faktas, kad gailisi. Su nukentėjusiąja susitaikė. Jau du mėnesius iki bausmės atlikimo jie vėl kartu gyveno. K. jam atleido, vėl atsikraustė pas jį. Įvykio metu jam buvo 19 metų. Teistas jis 4 kartus. Negražiai vertina savo poelgį. Pirmus nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu. Nepamena, kiek jam buvo metų. Šiuo metu už vagystę atlikinėja arešto bausmę. Psichiškai sveikas, jokiose įskaitose nėra įrašytas. Atlikinėdamas arešto bausmę suprato, kad neapsimoka daryti tų nesąmonių. Iki arešto bausmės nedirbo. Anksčiau yra dirbęs operatoriumi prie bėgių. Probacijos sąlygų nevykdė, nes po skyrybų neteko namų. Nori gyventi kaip normalus žmogus. Civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins jį, kai paleis ir pradės dirbti. Atsakydamas į gynėjo advokato klausimus kaltinamasis nurodė, kad turi galimybę padengti civilinį ieškinį, kad tai gali padaryti nors rytoj.
3. Nukentėjusioji K. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi. Tai buvo pirmas jo smurto atvejis jos atžvilgiu. Jam atleido, kartu gyvena. Šiaulių teritorinių ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį atlygins ji pati. Mano, kad kaltinamasis jau pasimokė.
4. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui, gynėjui, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
5. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. R. nurodė, kad 2024 m. vasario 19 d., apie 14 val., būnant su sugyventiniu A. G. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji jo „Facebook“ paskyroje pamatė kitas merginas ir jam papriekaištavo, ar jam neužtenka jos vienos. Šio konflikto metu, būnant koridoriuje, jis rankomis ją pastūmė ir ji nukrito kambaryje, dėl ko užsigavo kairį šoną ties dubeniu. Sukeltą fizinį skausmą vertina 5 balais. Toliau sugyventinis bandė ją išstumti iš buto, tačiau jam tai padaryti nepavykus ir jai nubėgus į kambarį bei atsistojus prie lango, jis dešine ranka paėmė jai už galvos bei 3-4 kartus trenkė galvą į lango stiklą, dėl ko taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 5 balais. Ji, besigindama nuo A. agresijos, jam nagais įdrėskė į šoną, o jis kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų. Tada sugyventinis, daugiau nieko nesakęs, paėmė iš spintos jos marškinėlius, juos sušlapino ir užmetė jai ant galvos, o pats kažkur išėjo. Tos pačios dienos vakare A. G. grįžo į namus, tačiau daugiau nesmurtavo. Taip pat tos pačios dienos vakare pas ją atvažiavo tėvai, kurie pamatę ant jos veido kraujosruvą, nuvežė ją į (duomenys neskelbtini)ligoninę, kur buvo nustatytas sumušimas, jokių lūžių nustatyta nebuvo. Ji tą kartą savo tėvams pasakė, kad krito vonioje ir susižalojo. To, kad ją sumušė sugyventinis, tėvams nesakė, nes nenorėjo su sugyventiniu išsiskirti ir iš jo išsikraustyti. Sugyventinis prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, tačiau ji nei karto policijos nekvietė, jokių tyrimų pradėta nebuvo. Su sugyventiniu A. G. yra pažįstama apie pusantrų metų, kartu gyvena apie metus laiko ir veda bendrą ūkį. Nepilnamečių vaikų jie neturi. Įvykio metu buvo blaivūs. Iš karto į policiją nesikreipė, nes, kaip ir minėjo, nenorėjo su sugyventiniu išsiskirti ir iš jo išsikraustyti. Nuo šiandien gyvens atskirai nuo jo, t. y. pas tėvus (1 tomas, b. l. 9-17).
5.1. 2024 m. kovo 27 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. R. nurodė, kad sutinka duoti parodymus prieš savo buvusį sugyventinį A. G.. A. G. buvo jos sugyventinis apie 1 metus, jie kartu gyveno iš bendrų pinigų, vedė bendrą ūkį, vaikų neturi, gyveno tik dviese. Įvykio metu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 19 d., apie 14 val. jiems būnant namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes ji A. „facebook“ paskyroje pamatė kitas merginas ir jam papriekaištavo, ar neužtenka jos vienos. Šio konflikto metu, būnant koridoriuje, A. rankomis ją pastūmė ir ji nukrito kambaryje, dėl ko užsigavo kairį šoną ties dubeniu. Toliau sugyventinis ją bandė išstumti iš buto, tačiau jam tai padaryti nepavykus, jai nubėgus į kambarį ir atsistojus prie lango, jis dešine ranka paėmė jai už galvos ir 3-4 kartus trenkė galvą į lango stiklą. Ji, besigindama nagais įdrėskė jam į šoną, po ko sugyventinis kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį. Tada paėmė iš spintos jos marškinėlius, juos sušlapino ir užmetė jai ant galvos, o pats kažkur išėjo. Mano, kad jis taip norėjo iš jos pasišaipyti. Tos pačios dienos vakare A. grįžo į namus, tačiau daugiau nesmurtavo. Dėl smurto ji niekam nepranešė, pagalbos centrui neskambino. Konflikto niekas nematė, buvo tik dviese. Vėliau jai paskambino per „Messenger“ mama, per video skambutį, ir pamatė ant jos veido, ant abiejų akių kraujosruvas. Paklausė, kas nutiko, o ji pasakė, kad nukrito vonioje. Tačiau tėvai nepatikėjo ir tos pačios dienos vakare atvažiavo ir pamatę ant jos veido kraujosruvą, ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo nustatytas sumušimas, jokių lūžių nustatyta nebuvo. Ji tą kartą savo tėvams pasakė, kad krito vonioje ir susižalojo. To, kad sumušė sugyventinis nesakė, nes nenorėjo su sugyventiniu išsiskirti ir iš jo išsikraustyti. Sugyventinis yra smurtavęs ir anksčiau, tačiau ji nei karto policijos nekvietė, jokių tyrimų pradėta nebuvo. Įvykio metu abu buvo blaivūs. Nuo to įvykio ji ir A. G. gyvena atskirai. Po įvykio nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kur jai buvo nustatyti sužalojimai. Įvykio metu A. G. jai padarė poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, kairės pusės akies vokų – paakio - skruosto srityse, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kairėje šlaunyje. Ekspertas jai nustatė senesnį sužalojimą, t. y. odos nubrozdinimą dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, tačiau kokiomis aplinkybėmis jis atsirado, ji paaiškinti negali. Civilinio ieškinio nereiškia. Norėtų, kad A. G. teismo sprendimu būtų uždrausta ieškoti ryšių su ja ir jos šeimos nariais, norėtų, kad pastarasis prie jos nesiartintų. Šiuo metu su A. G. daugiau jokių ryšių nebepalaiko, kur jis gyvena, nežino (1 tomas, b. l. 20-23).
5.2. 2024 m. balandžio 9 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. R. nurodė, kad A. G. jos sugyventinis buvo apie metus laiko. Santykių eigoje pasitaikydavo žodinių konfliktų, yra ne kartą apsistumdę, jis yra ją įskaudinęs žodžiais ir kokiais nors savo veiksmais, t. y. bendraudamas su kitomis merginomis, grįždamas vėlai namo ir t.t. Todėl ir pasakė, kad A. prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, bet nekvietė policijos dėl žodinių konfliktų, apsistumdymo. Taip, jie yra apsistumdę, tačiau fizinio skausmo sukėlęs jai nebuvo iki 2024 m. vasario 19 d., dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jai yra išaiškinta, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, todėl dabar gali teigti, kad tą dieną buvo pirmas kartas, kai A. G. prieš ją smurtavo, anksčiau konfliktų metu jai sukeldavo tik vidinius išgyvenimus, nes pykčių pasitaikydavo. Jų konfliktų, kurie buvo žodiniai, niekas nematė ir paliudyti negali. Daugiau aplinkybių jų gyvenimo kartu metu nekomentuos ir nenurodys. Taip pat gali nurodyti, kad sužalojimas - nubrozdinimas dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, tai sužalojimas, kurio ji nepastebėjo, iš kur jis yra, ji negali pasakyti, aplinkybių jo atsiradimo nežino ir nenurodys, bet tai tikrai ne dėl A. G. veiksmų. Nes po A. G. veiksmų buvo apžiūrėta medikų, tėvų, savo kūną apsižiūrėjo ir pati. Po 2024 m. vasario 19 d. medikų apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje grįžo pas A. G. į namus, tačiau daugiau jokių konfliktų tarp jos ir A. nebuvo. Kitą rytą ji išvažiavo gyventi pas tėvus ir nuo to laiko daugiau A. G. nematė. Skyrybos su A. G. jai yra skaudžios ir kelia skaudžius prisiminimus, nori viską kuo greičiau pamiršti (1 tomas, b. l. 26-29).
6. Liudytoja M. V. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. R. yra jos pilnametė dukra, A. G. yra buvęs dukros sugyventinis. Iš pradžių jie tik draugavo, o apie pusę metų buvo sugyventiniais, gyveno iš jo pinigų. Jie taip pat duodavo dukrai pinigų. Iš karto ji ir vyras buvo prieš jų santykius, nes A. G. pajamos buvo neaiškios, dukra vos 18 metų sulaukusi pabėgo iš namų. A. G. iškart rodė agresiją. Įvykio metu dukra ir A. G. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), nuomojamajame vieno kambario bute. 2024 m. vasario 19 d. vakare, apie 21 val. paskambino dukrai K. per programėlę „Messenger“ video skambučiu. Skambino be priežasties, pasikalbėti su dukra. Paskambinusi pamatė, kad ji savo bute, guli lovoje, vieną veido pusę buvo įkniaubusi į pagalvę, lyg slėptų veidą, ant kitos akies pamatė nežymią kraujosruvą, dukra atrodė liūdna, lyg būtų prieš tai verkusi. Matė, kad namuose ji ne viena, kad yra ir A. Ji dukros paprašė parodyti visą veidą ir pamatė, kad ant kitos akies yra didelė kraujosruva. Dukra skundėsi pykinimu, galvos skausmu, sakė, kad vėmė ne kartą. Paklausus, iš kur sužalojimai ant jos veido, K. pasakė, kad lipdama iš vonios krito ant vonios plytelių. Kai dukra pasakė šias aplinkybes, įtarė, kad ji meluoja ir yra sumušta sugyventinio. Su sutuoktiniu K. R. nuvyko į jų butą apie 22 val. Duris atidarė K., namuose buvo ir A. Abu jie atrodė blaivūs. A. G. liepė parodyti rankas, ant jų sumušimų nebuvo. A. neigė kažką padaręs dukrai, sakė, kad nieko jis nedarė, nieko nežino, pats ką tik grįžo namo. Tada nedelsiant dukrą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta medikų ir buvo nustatyti veido sumušimai, lūžių nebuvo, smegenų sukrėtimo nenustatė, po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Visą laiką dukra jiems melavo. Kitą dieną jie pasiėmė dukrą, prikalbino ją šiek tiek pagyventi pas juos, nes reikia ja pasirūpinti, apgydyti kraujosruvas. Tada, parsivežus namo, K. jai prisipažino, kad ją sumušė sugyventinis A., pasakė, kad pastarasis jos galvą trenkė į virtuvės langą ne kartą, kad kumščiu sudavė į veidą, po ko užmetė šlapią drabužį ant veido ir iš buto pasišalino. Nedelsiant dukrą nuvežė į policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą, gavo užduotį pas med. ekspertus, kur ją ir nuvežė. Nuo to laiko dukra gyvena jų namuose, su A. G. nebepalaiko ryšių. Po įvykio jis įkyriai ieškojo ryšių su dukra, vyko į jų namus, vaikščiojo palei tvorą, rėkė, reikalavo su ja susitikti. Po įvykio dukra geria jai išrašytus raminamuosius vaistus nuo panikos atakų, nemigos. Dukrai po tokių santykių prireiks nemažai laiko atsigauti, šiuo metu ji emociškai silpna, A. G. daro jai žalingą įtaką, bijo, kad jis gali ją parsivilioti atgal. Todėl prašo teismo spręsti klausimą dėl A. G. apribojimų artintis prie dukros ir jos šeimos narių taikymo, kad pastarajam būtų uždrausta ieškoti ryšių su dukra (1 tomas, b. l. 65-68).
7. Liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad K. R. yra jo pilnametė dukra, A. G. yra buvęs jos sugyventinis. Iš pradžių jie tik draugavo, apie pusę metų buvo sugyventiniais ir gyveno kartu, gyveno iš jo pinigų, jie taip pat duodavo dukrai pinigų. Jis buvo prieš jų santykius, nes A. G. pajamos buvo neaiškios, dukra vos 18 metų sulaukusi pabėgo iš namų, A. iškart rodė agresiją, kažkaip sugebėjo apsukti K. galvą, nuteikė ją prieš tėvus. Tai buvo pirmi jos rimtesni santykiai. 2024 m. vasario 19 d. vakare, apie 21 val. jo sutuoktinė paskambino dukrai K. per programėlę „Messenger“, video skambučiu. Jis buvo tuo metu šalia. Paskambinę jai, pamatė, kad ji guli lovoje, vieną veido pusę buvo įkniaubusi į pagalvę, lyg slėptų veidą, ant akies pamatė nežymią kraujosruvą. Dukra atrodė liūdna, lyg būtų prieš tai verkusi, matė, kad namuose ji ne viena, kad namuose yra ir A. Žmona paprašė dukros parodyti visą veidą ir pamatė, kad ant dukros kitos akies yra didelė kraujosruva. Dukra skundėsi pykinimu, galvos skausmu, sakė, kad vėmė ne kartą. Paklausus, iš kur sužalojimai ant jos veido, pasakė, kad lipdama iš vonios krito ant vonios plytelių. Kai dukra pasakė šias aplinkybes, įtarė, kad dukra meluoja ir yra sumušta sugyventinio. Nedelsiant su žmona nuvyko į jų butą. Jis kalbėjo su A. G., kuris iškart sakė, kad nieko nežino, ką tik grįžo, kaip susižeidė K., nežino. Klausė, kodėl jos nevežė į ligoninę, kodėl greitosios nekvietė, jis muistėsi, melavo, vengė atsakyti į klausimus. Klausė jo, ar nemušė dukros, A. jam neprisipažino. Išvartytų daiktų bute nepastebėjo. Tą dieną dukra atrodė apsvaigusi nuo sužalojimų, streso būsenoje, išsigandusi. Dukra labai bijojo, mano, kad bijojo jiems prisipažinti, kad yra sumušta, dėl pasekmių jos sugyventiniui A., nes jos meilė tam vaikinui akivaizdžiai yra nesveika ir nenormali. Tada nedelsiant dukrą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta medikų. Buvo nustatyti veido sumušimai, lūžių nebuvo, smegenų sukrėtimo nenustatė. Po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Visą laiką dukra jiems melavo. Kitą dieną jie pasiėmė dukrą, prikalbino ją šiek tiek pagyventi pas juos, nes po medikų apžiūros dukra grįžo pas sugyventinį. Tada, parsivežus namo, K. žmonai prisipažino, kad ją sumušė sugyventinis A. Tada nedelsiant dukrą nuvežė į policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą. Nuo to laiko dukra gyvena jų namuose, su A. G. nebepalaiko ryšių. Po įvykio A. G. įkyriai ieškojo ryšių su jo dukra, vyko į jų namus, vaikščiojo palei tvorą, rėkė, reikalavo su dukra susitikti, bandė susisiekti per kitus asmenis. Po įvykio dukra geria jai išrašytus raminamuosius vaistus nuo panikos atakų, nuo nemigos. Dukrai po tokių santykių prireiks nemažai laiko atsigauti, šiuo metu ji emociškai silpna, A. G. daro jai žalingą įtaką. Bijo, kad jis gali ją parsivilioti atgal, dukra buvo įsitikinusi, kad ją myli, negali be jo gyventi. Mano, kad dukrai buvo išsivysčiusi priklausomybė nuo sugyventinio. Šiai dienai situacija ir dukros būsena stabilizuota. Todėl prašo teismo spręsti klausimą dėl apribojimų taikymo A. G. artintis prie dukros ir jos šeimos narių, kad pastarajam būtų uždrausta ieškoti su jo dukra ryšių (1 tomas, b. l. 71-74).
8. 2024 m. vasario 20 d. K. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog K. R. pareiškė, kad 2024 m. vasario 19 d., apie 14 val. namuose, (duomenys neskelbtini), sugyventinis A. G. vieną kartą ją pastūmė, 3-4 kartus jos galvą trenkė į lango stiklą, vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Prašo A. G. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 tomas, b. l. 9-12).
9. 2024 m. vasario 20 d. asmens apžiūros protokole su priedu (fotoletele) nurodyta, jog atlikta K. R. asmens apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog veido srityje matomas patinimas su neryškia kraujosruva, abiejų akių vokuose matomos kraujosruvos (1 tomas, b. l. 30-39).
10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G243/2024(04) (tyrimas pradėtas 2024 m. vasario 21, tyrimas baigtas 2024 m. vasario 28 d.) nurodyta, jog K. R. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, kairės pusės akies vokų-antakio-paakio-skruosto srityse, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje. K. R. nustatyti sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimą dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. Odos nubrozdinimas dešiniojo peties užpakaliniame paviršiuje pagal makromorfologinį vaizdą padarytas paros laikotarpyje iki apžiūros. K. R. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais) ir/ar paviršiumi (-iais). K. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminių poveikių metu. K. R. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 45-46).
Motyvuojamoji dalis
11. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
12. Pagal teismų praktiką, BK 140 straipsnyje numatyta veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajuto fizinį skausmą. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais (mušant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019). Be objektyviosios nusikalstamos veikos pusės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiškia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra aptariamos nusikalstamos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.
13. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę 2024 m. vasario 19 d., apie 14.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis pastūmęs savo šeimos narį - sugyventinę K. R., dėl ko ji griuvo ant žemės, po ko tyčia, dešine ranka suėmęs nukentėjusiosios K. R. galvą, ją trenkęs ne mažiau 4 kartus į lango stiklą, po ko tyčia kumščiu sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajai K. R. į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus padarinius, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kiti. A. G. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Bausmės skyrimas ir kt.
15. Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Jis yra jauno amžiaus, tačiau iš byloje pateikto Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. G. nusikalto būdamas teistas jau 4 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas. Pirmą kartą A. G. teistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu - 2021 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo ir 6 MGL dydžio baudos bausme, bausmes atlikęs. Vėliau teistas tris kartus už nesunkaus, apysunkio nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo padarymą laisvės apribojimo bausmėmis, kurios Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri A. G. nevykdant teismo įpareigojimų, 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, ją vykdo nuo 2024 m. birželio 11 d. Taigi, A. G. tinkamai nevykdė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, bei jos vykdymo metu padarė naują, šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, jo atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, IBPS duomenimis, ikiteisminių tyrimų neatliekama. A. G. ne kartą baustas administracine tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, administracinės nuobaudos galioja (1 tomas, b. l. 126-142), nedirbantis (1 tomas, b. l. 143-144), Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 tomas, b. l. 145). Iš Antstolių informacinės sistemos registro išrašo matyti, jog jo atžvilgiu vykdoma ne viena vykdomoji byla, išieškomos administracinės baudos, bei kitos skolos. Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.
16. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – jis teisiamas penktą kartą, yra linkęs nusikalsti. Parenkant kaltinamajam bausmės rūšį atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis nusikalto neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. nutartimi trejais teismo nuosprendžiais paskirtos subendrintos laisvės apribojimo bausmės, kuri dėl netinkamo jos vykdymo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Kaltinamasis nedirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau administracinių baudų nesumokėjęs, jos bei kitos skolos išieškomos priverstinai antstolio. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis dėl ankstesnių teistumų bei jam paskirtų švelnesnių bausmių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas minimaliam bausmės dydžiui. Teismo nuomone, tokia bausmės rūšys ir jos dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimaliausia bausmės tikslams pasiekti.
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
18. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrintos 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės (nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos bausmės dalis 65 paros arešto), prieš tai arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu). Bausmių subendrinimo būdas ir pridedamos bausmės dydis parinktinas įvertinus kaltinamojo asmenybę (pripažino esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nukentėjusiosios dėl šio įvykio atsiprašė, ši jam atleido, jie susitaikė, nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu - prašymą skirti kaltininkui švelnesnę bausmę) ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas).
19. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
20. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. šiuo nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo padarymą teisiamas penktą kartą, šiuo metu realiai atlieka maksimaliausią arešto bausmę, kuri jam pakeista dėl to, jog A. G. netinkamai vykdė jam paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę. A. G. daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, nedirbantis. Apibendrinant nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai A. G. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam laisvės atėmimo bausmę atliekant realiai, jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas nėra pagrindo.
21. Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (1 tomas, b. l. 91-98).
22. Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 93,12 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 tomas, b. l. 170-176). Šią žalą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. G.
23. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 27 d. pažyma Nr. APD-2024-06862 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje A. G. susidarė 160,42 Eur išlaidų, todėl prašoma šią sumą priteisti valstybės naudai (2 tomas, b. l. 16-20).
24. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba A. G. buvo teikiama ne paties kaltinamojo, o teismo iniciatyva, kaip atliekančiam arešto bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra (nedirba, turto neturi), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme, netenkintinas.
25. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
26. Dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir A. G. skirti sumažintą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 26 d. nutartimi subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir A. G. skirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2024 m. liepos 4 d. .
Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo A. G. priteisti 93,12 Eur (devyniasdešimt tris eurus 12 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.