Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria atmestas R. M. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 23 d. nutarimas nubausti R. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 150 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2011-12-30, 11.15 val., Nemenčinės plente, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, v/n (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21 p. reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

R. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N444-1502/2011, N575-159/2012).

R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis, nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Toks kaltinimas buvo grindžiamas tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis nurodant, kad 2011-12-30 policijos pareigūnui J. R. dirbant kartu su kolega D. B., apie 11.15 val. Nemenčinės plente jie pastebėjo automobilį „Citroen Berlingo“, kurio vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu be laisvų rankų įrangos, t. y. laikė mobiliojo ryšio telefoną kairėje rankoje, ranką pridėjęs prie kairės ausies. Policijos pareigūnai aiškiai matė teisės pažeidimą šviesios paros metu (b.l. 24).

Kita vertus, R. M. nuo pat proceso pradžios neigė padaręs inkriminuotą teisės pažeidimą. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad vairuodamas automobilį, jis nekalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, kadangi naudojasi laisvų rankų įranga (b.l. 3-4, 23, 43-44). Ekskomisarų biuro 2012-02-13 pažyma Nr. SD-389 patvirtina, kad R. M. darbo reikalais yra suteiktas vienintelis telefono numeris (SIM kortelė) Nr. 8 686 77081 (b.l. 8). Iš UAB „Omnitel“ telefono Nr. 8 686 77081 sąskaitos išklotinės, kurią pateikė R. M., matyti, kad šiuo abonento numeriu 2011-12-30, 11.15 val., nebuvo naudotasi (b.l. 9). UAB „Bitė Lietuva“ telefono Nr. 8 652 15167 sąskaitos išklotinė taip pat patvirtina, kad minėtu laiku pastaruoju telefono numeriu nebuvo naudotasi (b.l. 18-19). Pasak apelianto, jis nesinaudoja kitais telefonų numeriais.

Išanalizavus anksčiau aptartus įrodymus ir vadovaujantis principu, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. M. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Apelianto kaltė buvo grindžiama tik tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, kad šis, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis. Nors tą patvirtino teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai J. R. ir D. B., tačiau R. M. nuosekliai neigė teisės pažeidimo padarymą. Apelianto pateiktos telefonų numerių sąskaitų išklotinės patvirtina, kad jis inkriminuotu laiku nekalbėjo mobiliuoju telefonu. Apylinkės teismo nutartyje nurodytas teiginys, kad R. M. tuo metu galėjo naudotis kitu mobiliojo ryšio telefonu, vertintina kaip prielaida, kuri nepagrįsta jokiais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju atsižvelgiant į policijos pareigūnų parodymus, jog R. M. laikė mobiliojo ryšio telefoną prie ausies, šis negalėjo rašyti SMS žinučių, naudotis mobiliojo ryšio telefonu kaip navigacine priemone, naršyti internete ar atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su kalbėjimu mobiliojo ryšio telefonu.

R. M. teigė, kad jis, vairuodamas automobilį, naudojasi laisvų rankų įranga ir tai jis teigė jau savo pirminiuose paaiškinimuose. Ši aplinkybė nėra paneigta, nes policijos pareigūnai, turėdami informaciją apie laisvų rankų įrangos buvimą, neapžiūrėjo šios įrangos. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 268 str. leidžia atlikti daiktų patikrinimą. Taigi, policijos pareigūnai, manydami, kad R. M. galimai padarė teisės pažeidimą, turėjo teisę prašyti jo pateikti mobiliojo ryšio telefoną ir taip patikrinti, ar apeliantas iš tikrųjų naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Mobiliojo ryšio telefonuose paprastai yra fiksuojamas skambinimo ir skambučių priėmimo laikas. Tokiu būdu būtų pašalintos visos abejonės sprendžiant klausimą, ar R. M. iš tikrųjų naudojosi mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas transporto priemonę.

Pažymėtina, kad vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje nereiškia KET 21 punkto pažeidimo. Šiame punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Atkreiptinas dėmesys, jog lietuvių kalboje žodis „naudoti“ reiškia: 1) vartoti ką patiriant naudą, kaip priemonę, įrankį kokiam nors tikslui; 2) turėti, gauti naudą; 3) savintis svetimo darbo vaisius, eksploatuoti (www.lkz.lt/startas.htm). Aiškinant žodžio „naudoti(s)“ prasmę dėl KET 21 punkto taikymo, naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu reikia suprasti kaip telefono tiesioginį naudojimą pagal paskirtį, jo eksploatavimą, vairuojant automobilį, t. y., pokalbius telefonu, SMS žinučių rašymą ir siuntimą, mygtukų spaudymą, ieškant adresatų telefono knygoje, naršant internete, žaidžiant žaidimus ir pan. Vien mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje, neatliekant aukščiau aptartų veiksmų, nėra KET 21 punkto pažeidimas, nes tai nėra naudojimasis daiktu pagal jo paskirtį (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-844-648/2011, ATP-218-648/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-26 nutartis palikti Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-23 nutarimą nepakeistą naikinama bei priimamas naujas nutarimas: panaikinti Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-23 nutarimą ir nutraukti R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant R. M. veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti R. M. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 23 d. nutarimą nubausti R. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 150 Lt bauda bei priimti naują nutarimą: panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 23 d. nutarimą ir nutraukti R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant R. M. veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas neskundžiamas.