Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1317-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-11369-433/2017Nutartis · 2017-02-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
2S-1317-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05328-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
A. V.
Kreditorius
T. K., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1317-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05328-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.21.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. (A. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) A. V. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai T. K., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. V. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą dėl sąskaitos arešto įkalinimo įstaigoje; panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. 2017 m. vasario 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų nurašymą ar gavimą. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, taigi, pagrindo panaikinti lėšų areštą nėra. Skolininkas nepateikė duomenų apie tai, jog iš jo buvo išieškotos lėšos iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą (CPK 739 str.), bei apie tai, kad 2009 m. gegužės 12 d. patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į skolininko pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos iš kurios išieškojimas yra negalimas. Be to, patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo priimtas 2009 m. gegužės 12 d., o patvarkymas dėl pas trečiuosiu asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto / išmokėtinų sumų perdavimo / išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, buvo priimtas 2015 m. lapkričio 13 d., todėl – antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti apskundimo terminas jau yra pasibaigęs.Suinteresuoti byloje asmenys T. K. ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo A. V. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdo 2009 m. kovo 9 d. pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-193/1999 dėl 1 448,1 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai; 2009 m. kovo 12 d. pateiktą Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-93/2009 dėl 604,67 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai; 2010 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1509-723/2010 dėl 2 896,2 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai iš A. V.. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolė užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0011/09/01035, Nr. 0011/09/01077, Nr. 0011/10/07371 ir pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolė 2009 m. kovo 10 d. su įteikimo pranešimu skolininkui išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą; laiškas grąžintas neįteiktas. Tuomet antstolė raginimą įvykdyti sprendimą 2009 m. kovo 24 d. persiuntė į Marijampolės pataisos namus, kuris 2009 m. kovo 26 d. įteiktas pareiškėjui; per nurodytą 10 dienų terminą į antstolės I. B. sąskaitą nebuvo pervesta raginime nurodyta suma. Antstolė 2009 m. balandžio 27 d. areštavo skolininko sąskaitas, esančias Lietuvos kredito įstaigose. Antstolė 2009 m. gegužės 12 d. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė į Marijampolės pataisos namus. Antstolė 2013 m. birželio 18 d. areštavo skolininko sąskaitą, esančią AB „Swedbank” banke ir 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurį išsiuntė į Marijampolės pataisos namus. Antstolės kontoroje 2015 m. gruodžio 14 d. gautas skolininko skundas, kuriame jis prašė taikyti vykdomosioms byloms senaties terminą. Antstolė 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo skolininką informavo, jog taikyti senaties terminą nėra teisinio pagrindo, taip pat, vadovaujantis CPK ir sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti CPK IX dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 111-115 str.) numatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Antstolės kontoroje 2016 m. spalio 7 d. gautas skolininko prašymas panaikinti areštą skolininko lėšoms, esančioms Marijampolės pataisos namų sąskaitoje. Antstolė 2016 m. spalio 12 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, jog naikinti areštą nėra teisinio pagrindo. Antstolės kontoroje 2016 m. spalio 24 d. gautas skolininko prašymas suteikti leidimą disponuoti 1 MMA dydžio suma kiekvieną mėnesį. Antstolė 2016 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą, kuriame nurodė kokiais atvejais yra suteikiamas leidimas skolininkui disponuoti tam tikra suma kiekvieną mėnesį, skolininką taip pat informavo, jog tiek naikinti lėšų areštą, tiek suteikti minėtą leidimą nėra teisinio pagrindo. Antstolės kontoroje 2016 m. lapkričio 14 d. gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą; antstolė 2016 m. lapkričio 16 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo informavo skolininką, jog pagrindo naikinti areštą nėra. Antstolės kontoroje 2016 m. gruodžio 28 d. gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą; antstolė 2017 m. sausio 2 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo informavo skolininką, jog pagrindo naikinti areštą nėra. Antstolės kontoroje 2017 m. vasario 6 d. gautas skolininko skundas, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą dėl sąskaitos arešto įkalinimo įstaigoje; panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Antstolė 2017 m. vasario 6 d. patvarkymu atsisakė tenkinti A. V. skundą.Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. gegužės 12 d. patvarkymu vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, antstolė skolininkui paliko teisę disponuoti gaunamomis piniginėmis lėšomis pagal CPK 611, 733-743 straipsnius. Taip pat nustatė, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje minimų lėšų gavimą į skolininko sąskaitą. Skolininkas, CPK 668 straipsnio pagrindu prašydamas panaikinti 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš jam priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kad antstolė viršijo jai suteiktus įgaliojimus tai daryti ir nepaneigė antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Skolininko reikalavimas atsižvelgiant į naujai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 668 straipsnio bei kt. normų taikymo nuteistųjų atžvilgiu, o šiuo konkrečiu atveju į tai, jog Marijampolės pataisos namuose jis nedirba, pajamų prilyginamų darbo užmokesčiui negauna, – taip pat nepaneigia antstolės veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma, todėl, atsižvelgiant į skolininko nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi išnagrinėtoje byloje nustatytą ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija), darė išvadą, jog skolininko minimoje nutartyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios su šioje nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir todėl negali būti taikoma.Teismas papildomai paaiškino, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniuose) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Pasak teismo, skolininkas nuo 2009 m. įsiskolinimų dengimui nėra skyręs nei kiek lėšų. Be to, iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad šiuo metu jokios lėšos nei iš areštuotos skolininko sąskaitos įkalinimo įstaigoje, nei iš jo galimai gaunamų pajamų nėra nuskaičiuojamos, Marijampolės pataisos namai pagal antstolės siųstą patvarkymą į antstolės depozitinę sąskaitą nieko nėra pervedę, todėl teismas darė išvadą, jog nesant įrodymų, kad antstolė išieškojo iš skolininko kokias nors lėšas, iš kurių negalima išieškoti, tai be jokių įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė neteisėtai ir/ar nepagrįstai atliko kokius nors veiksmus, todėl pagrindo naikinti skolininko sąskaitai uždėtą areštą nėra. Teismas sutiko su antstolės nurodytu, jog patvarkymas dėl skolos išieškojimo buvo priimtas 2009 m. gegužės 12 d., o patvarkymas dėl pas trečiuosius asmenis esančio skolininkui priklausančio ar jam perduotino turto / išmokėtinų sumų perdavimo / išmokėjimo arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, buvo priimtas 2015 m. lapkričio 13 d., todėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti apskundimo terminas jau yra pasibaigęs, naikinti šio patvarkymo nėra jokio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir įpareigoti antstolę priimti patvarkymą, kuris leistų disponuoti LR įstatymų nustatyta suma kiekvieną kalendorinį mėnesį Marijampolės pataisos namuose esančioje sąskaitoje. Apeliantui nepakanka pajamų net būtiniausiems poreikiams, tačiau antstolė piktybiškai nenori pakeisti 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymo. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas iš pinigų sumos, viršijančios vyriausybės nustatytą MMA. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas.Teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Suinteresuoti asmenys T. K. ir Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl antstolės teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo tris vykdomąsias bylas pagal 2009 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-193/1999 dėl 1 448,1 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojo Vilniaus apskrities VMI naudai; 2009 m. kovo 12 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-93/2009 dėl 604,67 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai; 2010 m. spalio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1509-723/2010 dėl 2 896,2 Eur skolos išieškojimo 3 eilės išieškotojos T. K. naudai iš A. V.. Antstolė 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo kreipėsi į Marijampolės pataisos namus ir areštavo vykdomosiose bylose išieškomas 4948,97 Eur skolos ir 923 Eur vykdymo išlaidų sumas, iš viso 5871,97 Eur, iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje.Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Nustatyta, kad apeliantas iš esmės skundžia antstolės veiksmus – 2015 m. lapkričio 13 d. priimtą patvarkymą, teikdamas skundą antstolei 2017 m. vasario 3 d. (skundas antstolės I. B. kontoroje gautas 2017 m. vasario 6 d.), t. y. jau praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų ir 90 dienų naikinamąjį apskundimo terminą.Iš vykdomųjų bylų matyti, kad antstolės kontoroje 2015 m. gruodžio 14 d. gautas skolininko skundas, kuriuo jis prašė taikyti vykdomosioms byloms senaties terminą; antstolė 2015 m. gruodžio 17 d. patvarkymu skolininką informavo, jog taikyti senaties terminą nėra teisinio pagrindo, taip pat, vadovaujantis CPK ir sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis skundas dėl antstolio veiksmų turi atitikti CPK IX dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 111-115 str.) numatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Antstolės kontoroje 2016 m. spalio 7 d. gautas skolininko prašymas panaikinti areštą skolininko lėšoms, esančioms Marijampolės pataisos namų sąskaitoje; antstolė 2016 m. spalio 12 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nurodė, jog naikinti areštą nėra teisinio pagrindo. Antstolės kontoroje 2016 m. spalio 24 d. gautas skolininko prašymas suteikti leidimą disponuoti 1 MMA dydžio suma kiekvieną mėnesį; antstolė 2016 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nurodė kokiais atvejais yra suteikiamas leidimas skolininkui disponuoti tam tikra suma kiekvieną mėnesį, skolininką taip pat informavo, jog tiek naikinti lėšų areštą, tiek suteikti minėtą leidimą nėra teisinio pagrindo. Antstolės kontoroje 2016 m. lapkričio 14 d. gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą; antstolė 2016 m. lapkričio 16 d. patvarkymu informavo skolininką, jog pagrindo naikinti areštą nėra. Antstolės kontoroje 2016 m. gruodžio 28 d. gautas skolininko prašymas panaikinti lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, areštą; antstolė 2017 m. sausio 2 d. patvarkymu informavo skolininką, jog pagrindo naikinti areštą nėra.Iš pareiškėjo teiktų skundų motyvų matyti, kad pareiškėjui apie galimą jo teisių pažeidimą iš esmės tapo žinoma po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, priėmimo. Tačiau iš 2016 m. spalio 3 d. pareiškėjo prašymo matyti, kad jam apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 priėmimą buvo žinoma jau 2016 m. spalio 3 d. Taigi net jeigu laikyti, kad terminas antstolės 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymui apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo sužinojimo, kad patvarkymas galbūt pažeidė ir jo teises, t. y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 priėmimo ar 2016 m. spalio 3 d. prašymo pateikimo, darytina išvada, kad yra suėjęs naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti (CPK 512 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl praleisto naikinamojo termino. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno MMA. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, kurioms taikomos normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Minėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Dėl išdėstyto, antstoliai išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, turi vykdyti pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai).Pažymėtina, jog išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, todėl iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, nepagrįstai nesivadovavo aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Pažymėtina, kad kasacinio teismo suformuota praktika, kad tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009. Teismų praktika. 2009, 31).Pažymėtina ir tai, jog antstolis turi savo darbe vadovautis kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, o apeliantui išaiškinama, kad jeigu jis manys, jog antstolės veiksmai nurašant lėšas nuo jo sąskaitos, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų skųsdamas konkretų, antstolės patvarkymo pagrindu atliktą pinigų nurašymą, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog apeliantas yra praleidęs skundžiamo antstolės patvarkymo apskundimo terminą, įstatymas nenumato galimybės teismui vertinti skundžiamo patvarkymo pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 513 str.).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nesivadovavo naujausia kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, tačiau nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė