Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos nagrinėjant pareiškėjų J. S. ir I. N. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys notarė Airida Aleksonienė ir A. P., priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintų ieškinio (pareiškimo) pateikimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

8. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

10. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškė du reikalavimus, vienas iš jų – pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999 m. spalio 6 d. sutarties pagrindu yra įgytas J. K. ir B. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nustatyta, kad minimas butas buvo įgytas J. K. ir B. K. santuokos metu.

12. Galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Pagal SŠK bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas buvo vienintelis galimas sutuoktinių turto teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1008/2002). Taigi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nagrinėjamos bylos atveju kiekviena sutuoktinių J. K. ir B. K. santuokos metu įgyto turto dalis, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

13. Kadangi teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, ir byloje esant įrodymams, kad J. K. ir B. K. įgijo butą, jo dalis, santuokos metu, o jungtinė nuosavybė preziumuojama pagal įstatymą, todėl juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu nesukuria savarankiško juridiškai reikšmingo fakto, yra perteklinis ir nereikalingas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį reikalavimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjų nurodomas suinteresuoto asmens atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškimas nagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti pareiškėjų gali būti skundžiamas teismui CPK 511 straipsnio nustatyta tvarka.

14. Vertinant antrąjį pareiškėjų reikalavimą, nurodytą nutarties 1.2 punkte, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. K. ir B. K. nuosavybė, o pareiškėjos byloje siekia nustatyti, kad ½ dalis šios bendrosios jungtinės nuosavybės priklausė J. K., t. y. siekiama individualizuoti turto dalį. Todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 14 punkte, toks reikalavimas turi būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį, o ne sprendžiamas ypatingosios teisenos tvarka.

16. Paminėtina, kad tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t. y. palikėjo turto teisinį režimą, gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-141-614/2020). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka, o sprendžiami ginčo teisenos tvarka, reiškiant ieškinį.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antrasis pareiškimo reikalavimas, taip pat nenagrinėtinas teisme civilinio proceso (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta pareiškėjoms teisės įgyti ir valdyti nuosavybės teise buto dalį, kadangi jos gali kreiptis su ieškiniu į teismą ir tokiu būdu ginti savo teises.

Dėl bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagrindus, bei jas aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.