Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. e2-5302-450/2016 pagal ieškovės Z. N. ieškinį atsakovams D. J., Janinai G. Š., E. G., M. G. ir A. G. dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Z. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovių D. J. ir Janinos G. Š. 2013 m. kovo 14 d. sudarytą mainų sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, atsakovų D. J. ir E. G., M. G., A. G. 2013 m. gegužės 28 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad mainų sutartis yra apsimestinė bei kad pagal ginčijamas sutartis jai buvo suvaržyta pirmumo teisė įsigyti bendrosios nuosavybės dalis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Z. N. ieškinį atsakovams D. J., Janinai G. Š., E. G., M. G. ir A. G. dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. gegužės 6 d., atmetė ieškovės Z. N. ieškinį atsakovams D. J., Janinai G. Š., E. G., M. G. ir A. G. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Minėtoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus pripažinti apsimestine atsakovių D. J. ir Janinos G. Š. 2013 m. kovo 14 d. sudarytą mainų sutartį, ją pripažįstant pirkimo– pardavimo sutartimi ir perkelti Z. N. šio turto pirkėjo teises ir pareigas, įpareigojant Z. N. sumokėti J. G. Š. jos pasiūlytą pastogės patalpoms pirkti kainą - 10049,41 Eur; perkelti ieškovei Z. N. pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovų D. J. ir E. G., M. G., A. G. 2013 m. gegužės 28 d. sudarytą 3/10 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios Bernardinų g. 4, Vilniuje, pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant Z. N. sumokėti E. G., M. G., A. G. 11 729,61 Eur. Ieškovė, reikšdama reikalavimus c. b. Nr. e2-2937-431/2016, taip pat nurodė, kad mainų sutartis yra apsimestinė bei, kad pagal ginčijamas sutartis jai buvo suvaržyta pirmumo teisė įsigyti bendrosios nuosavybės dalis.Teismas padarė išvadą, kad ieškovės šioje byloje reiškiamo reikalavimo dalykas yra toks pats, kuris atmestas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu; reikalavimai reiškiami tiems patiems atsakovams kaip ir išnagrinėtoje byloje; teikiamo ieškinio faktinį pagrindą sudaro tapačios aplinkybės, kurias ieškovė grindžia rašytiniais dokumentais, kaip ir teikiant pirminį ieškinį, kuris, kaip minėta, išnagrinėtas, priimant 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą, todėl ieškovės Z. N. ieškinį atsakovams D. J., J. G. Š., E. G., M. G. ir A. G. dėl nekilnojamojo turto mainų sutarties ir pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės teiktas ieškinys neatitinka kai kurių įstatyme nustatytų reikalavimų (CPK 56 ir 57 str.), tačiau kadangi ieškinį atsisakyta priimti anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, tai teismas dėl ieškinio trūkumų plačiau nepasisakė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Z. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 buvo pareikštas ieškinys, kurio reikalavimas buvo grindžiamas CK 4.79 straipsnio 3 dalimi – ieškovė reikalavo jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas. Ieškinys buvo netenkintas, nes buvo nustatyta, jog yra pasibaigęs minėtame straipsnyje nustatytas trijų mėnesių senaties terminas. CK 4.79 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodyta sąlyga dėl pirmenybės teisės pažeidimo buvo įrodinėjama remiantis sandorių negaliojimo pagrindais.Šioje byloje pareikšto reikalavimo dalykas skiriasi nuo civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 pareikšto ieškinio dalyko, ieškovė ieškiniu šioje byloje siekia užtikrinti savo kaip bendraturtės teises ne perkeliant jai pirkėjo teises, o siekiant sugrąžinti bendraturčių tarpusavio būklę iki buvo sudaryti ieškinyje nurodyti apsimestiniai sandoriai.Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2937-431/2016 teismo posėdžio, vykusio 2016 m. kovo 15 d., metu buvo priimta protokolinė nutartis, kuria išnagrinėjus patikslinto ieškinio turinį, buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, kuriame suformuluoti reikalavimai yra identiški šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimams. Tokia nutartis buvo motyvuota tuo, jog patikslintu ieškiniu yra keičiamas tiek ieškinio dalykas, tiek ir pagrindas. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Taigi šioje byloje pareikšto ieškinio netapatumas ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 yra prejudicinis faktas. Teismas skundžiama nutartimi nenustatė jokių papildomų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti minėta protokoline nutartimi. Be to, šios bylos šalys (atsakovai) nepasinaudojo savo teise atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 bei reikalauti panaikinti minėtą protokolinę nutartį.Nei CPK, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad asmuo, nesėkmingai mėginęs apginti savo pažeistas teises ir interesus vienu būdu, netenka teisės ginti savo pažeistus interesus ir teises kitu būdu, t. y. reikšiant kitokį reikalavimą. Be to, nagrinėjant šioje byloje pareikštą ieškinį skirsis (siaurės) ir bylos nagrinėjimo objektas, pavyzdžiui, teismui nereikės aiškintis, ar ieškovė bus pajėgi įgyvendinti pirkėjo teises ir pareigas.Ieškovė buvo pareiškusi tokį patį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4922-661/2016, tačiau nespėjus pašalinti teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nustatytų trūkumų, ieškinys buvo grąžintas ieškovei. Teismas, priimdamas 2016 m. birželio 20 d. nutartį, nenustatė skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsisakymo priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą pagrįstumo ir teisėtumo

Dėl ieškinio tapatumo

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu [...]. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šalių civilinėse bylose Nr. e2-2937-431/2016 ir Nr. e2-5302-450/2016 tapatumo, tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje jos pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas yra tapatūs civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 išnagrinėto ieškinio pagrindui ir dalykui.Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo klausimu, susijusiu su ieškinio pagrindo tapatumo įvertinimu, išaiškinta, kad naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinių bylų medžiagas ir išanalizavęs minėtose bylose ieškovės pareikštų ieškinių pagrindus ir dalykus, sutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016, siekdama pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, nurodė, jog mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, kuris turėtų būti pripažintas pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi ieškovės šiuo metu nagrinėjamoje byloje nurodyti sandorių ginčijimo juridiniai pagrindai ir su jais susijusios faktinės aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo teisminio nagrinėjimo dalyku ankstesnėje byloje.Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog mainų sutarties turinys ir sutarties šalių valia atitiko jų tikruosius ketinimus, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog sandoriu buvo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl ieškovės reikalavimą 2013 m. kovo 14 d. sudarytą mainų sutartį (notarinio reg. Nr. 869) pripažinti apsimestine atmetė. Taip pat teismas atmetė reikalavimas pripažinti negaliojančia 2013-05-28 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, kurios negaliojimas buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad ji yra išvestinė iš 2013 m. kovo 14 d. sudarytos mainų sutarties. Taigi ieškinių pagrindas yra tas pats.Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad skiriasi ieškinių dalykas. Nors šioje byloje ieškiniu neprašoma perkelti pirkėjo teisių ir pareigų, o paminėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 be sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašyta ir perkelti pirkėjo teises bei pareigas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien tai, kad šioje byloje apeliantė neprašo perkelti pirkėjo teisių ir pareigų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys nėra tapatus (CPK 185 str.).Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 buvo netenkintas tik todėl, jog buvo nustatyta, jog yra pasibaigęs CK 4.79 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių senaties terminas. Kaip matyti iš minėtoje byloje priimto sprendimo turinio, teismas atmetė ieškinį ne tik suėjus ieškinio senaties terminui, bet ir kitais pagrindais. Be to, pažymėtina, kad tai, jog teismas minėtoje byloje akcentavo aplinkybes, susijusias su pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimu, nereiškia, jog aplinkybės, susijusios su sandorių pripažinimu negaliojančiais, nebuvo nagrinėjamos (žr. šios nutarties 15 punktą). Apeliantė taip pat nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2937-431/2016 teismo posėdžio, vykusio 2016 m. kovo 15 d., metu buvo priimta protokolinė nutartis, kuria išnagrinėjus patikslinto ieškinio turinį, buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, kuriame suformuluoti reikalavimai yra identiški šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimams. Tokia nutartis, anot apeliantės, buvo motyvuota tuo, jog patikslintu ieškiniu yra keičiamas tiek ieškinio dalykas, tiek ir pagrindas. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. protokolinė nutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jos plačiau nepasisako. Be to, ieškovė, manydama, jog teismas netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2937-431/2016 ir (ar) priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, galėjo pateikti apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė. Taigi sprendimas įsiteisėjo, įgijo res judicata galią (CPK 18 straipsnis).Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-4922-661/2016 nenurodė, kad yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstos ir teisėtos skundžiamos nutarties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.