- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1852-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19724-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. A. (J. A.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje yra kilęs ginčas dėl teisės normų ir teismų praktikos, reglamentuojančių kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimą, taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 474,40 Eur negrąžinto kredito dalį, 737,37 Eur kompensuojamą funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
3. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteista 474,40 Eur negrąžinto kredito dalis, 42,70 Eur kompensuojamos palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (517,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 57,60 Eur bylinėjimosi išlaidos; kita ieškinio dalis atmesta.
5. Teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių teisė susitarti dėl netesybų, kurios apima ir kompensacines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šiuo atveju tiek ieškovės prašomų priteisti 737,37 Eur kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpis (nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. birželio 7 d., t. y. už 550 dienų), tiek jų dydis (0,28 proc. į dieną (103,15 proc./365 d.)) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytą maksimalų netesybų dydį ir galimą laikotarpį. Todėl yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 42,70 Eur (474,40 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) kompensuojamosios palūkanos.
6. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos už ieškinį sumokėtas 14 Eur žyminis mokestis, 121 Eur patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 135 Eur. Iš viso ieškovės materialiniai reikalavimai atsakovui sudarė 1 211,77 Eur, teismas tenkino ieškovės reikalavimus 517,10 Eur sumai, t. y. tenkino 42,67 proc. reikalavimų. Taigi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 57,60 Eur (135 Eur × 42,67 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo už akių dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 737,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 148 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 16 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
8. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
8.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Vartojimo kredito įstatymas taikomas tik galiojančioms vartojimo kredito sutartims ir nereguliuoja civilinės atsakomybės teisinių santykių po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir/ar jos įvykdymo termino pasibaigimo. Dėl šio priežasties nepagrįstai apeliantės prašomas priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas sumažino nuo 737,37 Eur iki 42,70 Eur.
8.2. Teismas netinkamai taikė ir interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės 2020 m. birželio 9 d. vartojimo Kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą), kadangi joje kalbama apie vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. taikymą galiojančioms vartojimo kredito sutartims.
8.3. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visa apimtimi, sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
8.4. Teismas klaidingai skundžiamame sprendime nurodė, jog apeliantė patyrė tik 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, nepridėdamas papildomai 2020 m. liepos 15 d. primokėto 13 Eur žyminio mokesčio. Apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 14 Eur žyminio mokesčio, kad byla būtų nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka, 13 Eur papildomai, kad byla būtų nagrinėjama bendrąja ginčo teisenos tvarka. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 148,00 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų
9. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad Vartojimo kredito įstatymas taikomas tik galiojančioms vartojimo kredito sutartims ir nereguliuoja civilinės atsakomybės teisinių santykių po vartojimo kredito sutarties nutraukimo ir/ar jos įvykdymo termino pasibaigimo. Anot ieškovės, tai esą patvirtina ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą bei aktualią kasacinio teismo praktiką, su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
11. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
12. Kaip matyti iš šios teisės normos teksto, jame nėra nurodyta, kad ši teisės norma yra taikoma tik galiojančioms vartojimo kredito sutartims. Šioje teisės normoje yra nurodyta, kad ji yra taikoma tuo atveju, kad kai yra vėluojama mokėti įmokas.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra nurodyta, kad atsižvelgiant į aptartą kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį darytina išvada, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės 2020 m. birželio 9 d. vartojimo Kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje (toliau – Apžvalga) yra nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjo išlaidas ir kitus mokesčius nustatančias vartojimo kredito sutarties sąlygas būtina įvertinti turinio aspektu ir nustatyti jų atliekamą funkciją. Jeigu nustatoma, kad tam tikri mokesčiai atlieka kompensacinę funkciją, jiems taikomi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti ribojimai.<…> Kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma.
16. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis yra taikoma ir šalių sutartoms kompensacinėms palūkanoms. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir Apžvalgoje nėra nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis yra taikoma tik galiojančioms vartojimo sutartims. Priešingai nei teigia apeliantė – Apžvalgos išvadose yra nurodyta, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo ir toliau skaičiuojamos kompensacinės palūkanos, bet jos negali būti didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis.
17. Dėl išvardintų priežasčių darytina išvada, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis yra taikoma ir tuo atveju kai vartojimo sutartis yra nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, tiek aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl pagrįstai sumažino kompensuojamųjų palūkanų dydį.
18. Esant šioms aplinkybėms skundžiamo sprendimo dalis dėl kompensacinių palūkanų sumažinimo paliekama nepakeista, o šis apeliacinio skundo reikalavimas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Apeliantė teigia, kad teismas jai priteisė ne visas bylinėjimosi išlaidas, nes į bendrą bylinėjimosi išlaidų nepriskaičiavo papildomai 2020 m. liepos 15 d. primokėto 13 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegiją, įvertinusi bylos medžiagą su šiuo apeliacinio skundo teiginiu sutinka.
20. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, ieškovė yra patyrusi šias bylinėjimosi išlaidas: 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 14 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 9 d. už ieškinį bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir 2020 m. liepos 15 d. primokėto 13 Eur žyminio mokesčio, kai buvo nuspręsta bylą nagrinėti ieškininės teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas 13 Eur sumos neįskaičiavo į ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Taigi, iš viso ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 148 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pirmosios instancijos teismas sumažino priteistinų kompensuojamųjų palūkanų sumą, o šia nutartimi minėta skundžiamo sprendimo dalis palikta nepakeista, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo patenkinta 42,67 proc. ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tik nepagrįstai nurodė, kad priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma skaičiuotina nuo bendros 135 Eur sumos, nes realiai ieškovė patyrė 148 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamu sprendimu ieškovei turėjo būti priteista 63,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (148 Eur × 42,67 proc.).
21. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tenkinamas iš dalies ir pakeičiama skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo – vietoje 57,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiama 63,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kita skundžiamo sprendimo už akių dalis paliekama nepakeista.
22. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 16 Eur, įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Skundžiamas sprendimas už akių buvo patikslintas tik dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. tik dėl procesinių reikalavimų, tačiau dėl materialinių reikalavimų buvo paliktas nepakeistas. Dėl šios priežasties ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis nėra priteisiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vietoje 57,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti 63,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.