Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio, Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnėms atlikus pareiškėjos planinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių ir mokesčių už valstybinius gamtos išteklius (2017 – 2019 metų mokestinius laikotarpius) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, 2021 m. kovo 26 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. (7.2)-PA-868), kuriuo nustatyta, kad pareiškėja 2017-2019 metų mokestiniais laikotarpiais ūkinėje komercinėje veikoje naudojo požeminio vandens gręžinius: Nr. 4524 (Prienų r.), Nr. 59618 (Kauno r.), Nr. 66799 (Kauno r.), iš kurių Bendrovė 2017- 2019 metais iš viso išgavo 4575 kub. m. požeminio vandens išteklių (2017 m. I ketv. 143 kub. m.; 2017 m. II ketv. 135 kub. m.; 2017 m. III ketv. 154 kub. m.; 2017 m. IV ketv. 144 kub. m.; 2018 m. I ketv. 105 kub. m.; 2018 m. II ketv. 198 kub. m.; 2018 m. III ketv. 144 kub. m.; 2018 m. IV ketv. 109 kub. m.; 2019 m. I ketv. 104 kub. m.; 2019 m. II ketv. 1036 kub. m.; 2019 m. III ketv. 2206 kub. m.; 2019 m. IV ketv. 97 kub. m.). Išgauto požeminio vandens apskaitą vykdė bei teikė Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas (forma KIT708). Tačiau Bendrovė požeminį vandenį išgavo neturėdama leidimo, kurį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. (suvestinė redakcija nuo 2016-08-01 iki 2020-06-30) reikalavimu, išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal sudarytą išteklių naudojimo sutartį. Išgaudama požeminį vandenį be leidimo, Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d., Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, 13 p., 18 p. (suvestinė redakcija nuo 2016-12-13 iki 2018-07-16, nuo 2018-17-17 iki 2020-06-30), Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 str. 1 d. (suvestinė redakcija nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31, nuo 2019-01-01 iki 2019- 12-31) reikalavimus. Todėl Bendrovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. 2 d. nuostatomis už be leidimo išgautą, 2017-2019 m. mokestiniais laikotarpiais, iš viso (iš trijų naudotų gręžinių) 4575 kub. m. požeminio vandens kiekį paskaičiuotas mokėtinas mokestis taikant didesnį mokesčio tarifą: už 2017 m. I ketv. – 146 Eur; 2017 m. II ketv. – 141 Eur; 2017 m. III ketv. – 160 Eur; 2017 m. IV ketv. – 152 Eur; 2018 m. I ketv. – 111 Eur; 2018 m. II ketv. – 212 Eur; 2018 m. III ketv. – 153 Eur; 2018 m. IV ketv. – 118 Eur; 2019 m. I ketv. – 112 Eur; 2019 m. II ketv. – 1141 Eur; 2019 m. III ketv. – 2406 Eur; 2019 m. IV ketv. – 107 Eur. Mokėtinas mokestis, taikant didesnį mokesčio koeficientą, apskaičiuotas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede nustatytą tarifą dauginant iš koeficiento „10“. Iš viso Bendrovei už 2017-2019 m. mokestiniais laikotarpiais be Leidimo (iš trijų naudotų gręžinių) išgautą 4575 kub. m. požeminio vandens kiekį mokėtinas mokestis, apskaičiuotas taikant didesnį mokesčio tarifą, bendroje sumoje yra 4959 Eur.

Bendrovė, nesutikdama su 2021-03-26 Patikrinimo akte Nr. (7.2)-PA-868 didesniu tarifu apskaičiuotu mokesčiu, o taip pat norėdama išdėstyti ir pagrįsti aplinkybes, kurios jos manymu galėtų būti svarbios tvirtinant patikrinimo rezultatus, 2021-04-26 pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto. Pastabose Bendrovė nurodė, jog pripažįsta pažeidimą dėl to, kad 2017-2019 m. naudojo gamtos išteklius (vandenį) neturint Lietuvos geologijos tarnybos leidimo, tačiau išreiškė nesutikimą su Patikrinimo akto išvadomis dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimu padidintu tarifu. Savo nesutikimą Bendrovė grindė tuo, kad Bendrovė vykdė išgaunamo vandens apskaitą, deklaruodavo ir mokėdavo mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius ir neturėjo tikslo pažeisti reikalavimo dėl Lietuvos geologijos tarnybos leidimo. Be to, Bendrovė prašė įvertinti tai, kad nuo patikrinimo pradžios bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, operatyviai teikė paaiškinimus ir duomenis apie sunaudotą vandenį bei kitus dokumentus. Pastabose bendrovė nurodė, kad ekonominė sankcija sumokėti 10 kartų didesniu tarifu apskaičiuotą mokestį už išgautą be leidimo vandenį yra neprotinga ir neproporcinga padarytam pažeidimui.

Įvertinęs pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 str. 1 d. 1 p., Departamentas 2021-05-14 sprendimu Nr. AS-112 patvirtino 2021-03-26 Patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA-868.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas keliamas iš esmės dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-05-14 sprendimu Nr. AS-112 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjai skirtos ekonominio poveikio priemonės – paskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu už išgautą be Leidimo gamtos išteklių kiekį (požeminis vanduo) už tikrinamą mokestinį laikotarpį – 4 959 Eur, proporcingumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas, MVGIĮ, MAĮ.

Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.

MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIĮ 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo, kad požeminio vandens išteklius pareiškėja 2017-2019 m. laikotarpiu išgavo neturėdama Leidimo, tokiais savo veiksmais pažeisdama Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus.

Pareiškėja skunde prašo Sprendimą pakeisti sumažinant jame patvirtintą 4 959 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą iki 744 Eur, į šią sumą įskaitant pareiškėjos sumokėtą mokestį apskaičiuotą įprastu tarifu – 496 Eur.

Pirmiausia pažymėtina, kad MVGIĮ nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose kaip nagrinėjamoje byloje, ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Nustatyta, jog pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir bendradarbiavo su Departamentu, t. y. pateikė prašomą informaciją. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų siekusi ar trukdžiusi Departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja, po patikrinimo paaiškėjus padarytam pažeidimu, Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti požeminio vandens išteklius ir ertmes Babtų padalinio telkinyje gavo dar 2020 m. rugpjūčio 12 d., o leidimą naudoti vandens išteklius Mauručių k., Prienų r. gavo 2021 m. kovo 17 d. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja 2017-2019 m. vykdė išgaunamo vandens apskaitą, deklaruodavo ir mokėdavo mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės vertintinos sprendžiant pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumažinimo klausimą.

Kadangi nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1512-662/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 4 959 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIĮ numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl laiku nedeklaruoto išgautų gamtos išteklių kiekio už 2017–2019 m. laikotarpį padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjos ginčijamu Departamento 2021-05-14 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-112 apskaičiuotas 4 959 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 992 Eur (496 x 2).

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo išgautą požeminio vandens (išskyrus mineralinį vandenį) kiekį būtų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo. Taip pat, 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iš esmės analogiškas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifą vietoj šiuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti būtent požeminio vandens naudojimo pažeidimams.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Patikrinimo akte ir (ar) Sprendime nebuvo įvertintos pareiškėjos sumokėta 496 Eur suma (mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius 2017–2019 m.), pareiškėjos teisinei padėčiai šiuo atveju neturi įtakos, nes Sprendimu yra apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu neatsižvelgiant į įprastu tarifu sumokėtas sumas. Pareiškėja, deklaruotą mokestinę sumą už požeminį vandenį turi teisę susigrąžinti pagal Mokesčių administravimo įstatymo 80 ir 87 str., t. y. vykdant Sprendimą, pareiškėjos sumokėta mokesčio dalimi turi būti sumažinama didesniu tarifu apskaičiuota mokesčio suma. Tokia praktika vertinant jau sumokėtus mokesčius už valstybinius gamtos išteklius yra suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. LVAT 2020 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-543-492/2020).

Atsižvelgus į tai kas nurodyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrokoncernas“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-112 patvirtintą mokesčio dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 4 959 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) iki 992 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.