- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-03
- Bylos Nr.
- AN2-88-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00021-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas A. T. 2020 m. sausio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. M., kuriuo apkaltino jį pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus ir padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent už tai, kad 2019 m. gruodžio 12 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai buvo įjungti tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir garso signalas. Protokole įrašytas V. M. paaiškinimas, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi jį padaręs, o nesustojęs todėl, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių išsigando pamatęs policijos pareigūnus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius ANK 426 straipsnio 5 dalį numatytą administracinį nusižengimą ir nubaudė 850 Eur bauda ir, pritaikęs šio straipsnio 7 dalį, skyrė administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones atėmimą 3 metams.
Šalies argumentai
3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo teisena nutraukti. Nesutinka padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas neišaiškino ir netinkamai taikė ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 26, 30 punktų reikalavimus, neteisingai pareigūnų veiksmus stabdant apeliantą kvalifikavimo kaip teisėtus, iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (ANK 569 straipsnis). Teigia, jog tamsiu paros metu, neaišku iš kur išnirę policijos pareigūnai, siekė sustabdyti apelianto vairuojamą automobilį ir tai darė naudodami tik specialiuosius švyturėlius ir garsinį signalą. Tokiais veiksmais pareigūnai tik atkreipė eismo dalyvių dėmesį į save, o ne išreiškė teisėtą reikalavimą apeliantui sustabdyti automobilį. Pareigūnai nestabdė apelianto nei duodami signalą lazdele ar mojuodami skrituliu su raudonu atšvaitu skersai jo judėjimo krypties, nei per garsiakalbį liepdami sustoti, nei įjungę specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Taigi pareigūnai nestabdė apelianto nei vienu iš ANK 426 straipsnio 6 dalyje ir Policijos veiklos instrukcijos 25 punkte nurodytų būdų. Iš policijos vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog pareigūnai siekė persekioti apeliantą, o ne jį sustabdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokio stabdymo būdo, kuris nurodytas protokole – naudojant švyturėlius ir garsinį signalą, jokie teisės aktai nereglamentuoja. Remiasi (cituoja) Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 31 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-348/2020 ir teigia, jog apylinkės teismas nukrypo nuo šiuo nutarimu suformuotos aktualios teismų praktikos analogiškose bylose.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti tuo, jog V. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir apylinkės teismo tinkamai ištirtais faktiniais duomenimis.
6. Priešingai nei teigia apeliantas, policijos vaizdo ir garso įraše užfiksuotos jo stabdymo aplinkybės, leidžia įsitikinti tuo, kad jis tikrai suprato, jog yra stabdomas būtent policijos, o nepakluso pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nes galbūt gabeno apie 200 litrų naminės degtinės. Iš šio vaizdo ir garso įrašo matyti, jog žiemos vakarą, apšviestoje žibintais miesto gatvėje, policijos ekipažas, pastebėjęs apelianto automobilį ir važiuodamas jam iš priekio, įjungė patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau apeliantas nereagavo į tai ir, didindamas greitį, stengėsi atitrūkti nuo pareigūnų. Pareigūnai, iš karto apsisukę ir vydamiesi nesustojusį apelianto automobilį, naudojo šviesos ir garso signalus, kol galiausiai paskui apeliantą įsuko į kiemą. Kieme persekiojamas automobilis sustojo ir iš jo iš karto iššoko vairuotojas ir nubėgo į tamsą. Vienas iš ekipažo pareigūnų nedelsdamas nubėgo pas vairuotoją, o likęs prie ekipažo pareigūnas apelianto vairuoto automobilio bagažinėje rado 8 talpyklas, po 25 litrus, bespalvio, turinčio specifinį naminės degtinės kvapą skysčio (b. l. 18).
7. Pažymėtina, jog vaizdo ir garso įrašas darytas iš specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio, ekipaže dirbusių pareigūnų A. T. ir K. V.. Be to, pareigūnai stabdė apelianto vairuojamą automobilį ne be teisėto pagrindo, o gavę informacijos, jog pastarasis galbūt daro teisės pažeidimą, t. y. gabena naminę degtinę. Nors apelianto stabdymo būdas preciziškai lingvistiškai neatspindi ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytųjų (alternatyvių): duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, arba įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, tačiau nestojimo-bėgimo-persekiojimo-sulaikymo situacijoje pareigūnų pasirinktas sprunkančio teisės pažeidėjo (apelianto) sustabdymo būdas – įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garso signalą, vertinamas kaip objektyvių aplinkybių nulemtas, aiškus ir teisėtas. Beje, apeliantas buvo stabdomas minėtą žiemos vakarą, apšviestoje žibintais miesto gatvėje, vejantis važiavimo greitį didinantį, staigiai kelyje manevruojantį ir tokiu būdu sprunkantį apeliantą. Todėl akivaizdu, jog pareigūnai objektyviai neturėjo galimybių reikalavimą sustabdyti transporto priemonę apeliantui išreikšti duodami signalą lazdele arba mojuodami skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, o tai, kad sprunkančiam apeliantui nė motais būtų pareigūnų paliepimai per garsiakalbį sustoti, taip pat yra akivaizdu.
8. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas protokole aiškiai nurodė, jog nesustojo, nes dėl nepaaiškinamų priežasčių išsigando pamatęs policijos pareigūnus. Taigi, apelianto valia nepaklusti policijos reikalavimui sustabdyti automobilį buvo nulemta subjektyvių, t. y. nuo jo valios priklaususių įvykio situacijos vertinimo aplinkybių, o ne nuo objektyvių priežasčių ar pareigūnų pasirinkto stabdymo būdo. Galiausiai iš esmės apelianto bandymai pasislėpti nuo pareigūnų – greitėjant nuo jų, po to, bėgimas sustabdžius automobilį, matant už nugaros ekipažo šviesas ir signalus, leidžia įsitikinti tuo, jog jis tyčia nepakluso teisėtiems ir aiškiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir tai darė vedamas tikslo išvengti sulaikymo ir nubaudimo už teisės pažeidimą (vežė bagažinėje didelį kiekį galbūt naminės degtinės).
9. Remtis apelianto nurodytu Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 31 nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-348/2020 ir (ar) šiame nutarime nurodytoje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2AT-18-689/2018, pateiktais vertinimais, išaiškinimais dėl ANK 426 straipsnio 5, 6 dalių, Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25, 30 punktų nuostatų, nėra faktinio pagrindo. Nurodytųjų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios. Kauno apygardos teismo nagrinėtu atveju, asmuo vairuojantis „BMW 318“ policijos buvo stabdomas nakties metu (01.20 val., Alytuje), o kasacinio teismo nagrinėtu atveju – mopedo vairuotojas ir taip pat tamsiuoju paros metu. Be to, abiem šiais atvejais vairuotojai nedidino greičio ir nebėgo nuo policijos, ir nors buvo policijos persekiojami, bet sustojo patys ir nevengė būti policijos tikrinami. Nagrinėjamu atveju stabdymo ir nusižengimo užfiksavimo situacija yra visiškai kitokia – apeliantas nuo policijos bandė pasprukti ir tai darė ne tamsiuoju paros metu, o apie 17.25 val. apšviestose miesto gatvėse, prieš tai supratęs, jog būtent jam policija davė signalą švyturėlių ir garso signalais sustabdyti automobilį. Todėl, vien tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas apelianto kvestionuojamas stabdymo būdas (tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai ir garso signalas), nėra identiškas kuriam nors iš ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytųjų, atsižvelgiant į tai, jog būtent iš tokių pareigūnų veiksmų apeliantas suprato, kad yra stabdomas policijos, savaime nelemia kitokio ginčo situacijos įvertinimo nei tai atliko apylinkės teismas. Aplinkybė, jog apeliantas kardinaliai pakeitė poziciją po nubaudimo apylinkės teisme, t. y. skundu kvestionuoja policijos veiksmų jį stabdant teisėtumą, vertinama kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.
10. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą nebaustam, kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažinusiam, nesant jo atsakomybę sunkinančių ir vienai lengvinančiai aplinkybei (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nutarimu skirta minimalia ribas siekianti nuobauda – 850 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, yra proporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui, jo kaltės formai ir rūšiai, asmenybei. Tokia nuobauda leis realizuoti jos tikslus ir įgyvendinti teisingumą byloje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.