- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1173-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12237-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- R. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo, pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 250,34 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iki santuokos su atsakove sudarymo, bankiniais pavedimais 2010 m. spalio 15 d. paskolino atsakovei 4 000,00 Lt, 2010 m. spalio 18 d. paskolino 4 000,00 Lt, 2010 m. spalio 19 d. paskolino 1 670,00 Lt, iš viso 9 670,00 LT (2 800,62 Eur). Pinigai buvo paskolinti, kadangi atsakovei reikėjo skubiai grąžinti greituosius kreditus. Laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. atsakovė banko pavedimais grąžino ieškovui 1 900,00 Lt (550,28 Eur) ir liko skolinga 2 250,34 Eur. Atsakovė neginčija ieškovo atliktų pavedimų, o tai, kad tarp šalių buvo paskolos teisiniai santykiai, įrodo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „kreditas“, bei aplinkybės, jog atsakovė dalį paskolos grąžino.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nuo 2004 metų pabaigos palaikė su ieškovu artimus santykius, nuo 2006 metų pradėjo gyventi kartu kaip šeima, o (duomenys neskelbtini) su ieškovu įregistravo santuoką, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka buvo nutraukta. Kadangi šalys nuo 2006 metų vedė bendrą ūkį, todėl abiejų gautos pajamos buvo laikomos bendromis lėšomis, o išlaidos vertinamos kaip skirtos bendriems šeimos interesams tenkinti. Gautos lėšos buvo pervestos atsakovei naudoti jas jos nuožiūra ir reikmėms. Iš šių lėšų buvo planuojama poilsinė kelionė, daromos išlaidos kitiems bendriems šeimos interesams ir pirkiniams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovei priteista 650 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad vien ieškovo pateikti dokumentai, patvirtinantys atitinkamų sumų perdavimą atsakovei, t. y. į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas, darydamas tokią išvadą, vertina tas aplinkybes, jog pinigų perdavimo metu bylos duomenys liudija apie šalių tarpusavio santykius, artimus šeiminiams santykiams, t. y. iki pinigų perdavimo šalys gyveno kartu ketverius metus, rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, vienas kito sveikata, siekė susilaukti vaikų, be kita ko, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Aptartų šio ginčo kontekste teisiškai reikšmingų aplinkybių šalys neginčijo, be to, jas patvirtina nuoseklūs ir neprieštaraujantys liudytojų parodymai. Kadangi nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija, remiantis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais šalių tarpusavio santykių pobūdį, ir nesant objektyvių duomenų apie šalių susitarimus sukurti paskolos teisinius santykius, teismas vertina, jog atsakovei ieškovo pervestų lėšų tikslas nebuvo paskolos dalyko perdavimas pastarosios nuosavybėn. Teismas, vadovaudamasis tikėtinumo principu, vertina, jog šios lėšos buvo skirtos bendriems šalių, faktiškai gyvenusių kaip šeima, interesams tenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais teisme įrodė, kad ginčo sumas jis ieškovei paskolino. Atsakovė nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl ji nematė ieškovo mokėjimo nurodymuose pažymėto mokėjimo tikslo - „kreditas“, o ši aplinkybė patvirtina paskolinių santykių buvimą. Atsakovė proceso metu davė nelogiškus paaiškinimus dėl neva suplanuotos turistinės kelionės. Ieškovas nereikalauja iš atsakovės pinigų, paskolintų šalims jau būnant santuokoje, todėl vėliau daryti bankiniai pavedimai nepaneigia buvusių paskolinių santykių. Tai, kad ieškovo ir atsakovės turto deklaracijose nėra nurodytos paskolintos ar pasiskolintos lėšos – nurodo tik į šalių aplaidumą, tačiau nepaneigia buvus paskolinių santykių. Teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl įrodymų vertinimo, todėl – priešingai teismo sprendime nurodytoms išvadoms, ieškovas pilnai įrodė buvusius su atsakove paskolinius santykius.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų bei tinkamai jas pritaikė, todėl sprendimą keisti arba jį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
7. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o ieškovas atsakovei pinigų pervesdavo bendriems poreikiams tenkinti, nes jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
9. Pažymėtina, kad tais pačiais argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimus, ir dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas pasisakė bei pateikė savo išvadas. Apeliaciniame skunde nekonkretizavo – kokias bylos aplinkybes įrodinėjant teismas pažeidė materialinės ar procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles ir būtent kaip. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, ir vien tik šalies nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą. Byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių atsakovės poziciją, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad tuos duomenis paneigtų.
10. Atsiliepime į ieškinį bei apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad tariamos paskolos suteikimo metu su ieškovu jau 4 metus gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir planavo turėti kūdikį. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, jų neneigė ir pats ieškovas. (duomenys neskelbtini) šalys įregistravo santuoką, o (duomenys neskelbtini) atsakovei ir ieškovui gimė sūnus.
11. Vien tik aplinkybė, kad atsakovo mokėjimo nurodymuose pervesti pinigus į ieškovės banko sąskaitą buvo nurodyta mokėjimo paskirtis „kreditas“, savaime nepatvirtina paskolos santykių buvimo. Pažymėtina, kad šį žodį įrašė ieškovas, tačiau nėra pateikti, kokie nors kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose būtų išreikšta atsakovės valia, patvirtinama prievolė ieškovui ir paliudijama apie šalių suderintą valią dėl paskolos suteikimo ir gavimo. Taigi, nors atsakovė ir gavo iš ieškovo pinigus, sprendžiant šalių ginčą nebuvo įrodyti kiti paskolos sutarčiai būtini elementai.
12. Ieškovas nurodo, kad rašytinės sutarties nesudarymas ir paskolintų (pasiskolintų) pinigų nenurodymas mokesčių deklaracijoje tebuvęs paprastas aplaidumas. Kadangi abi šalys turi teisinį išsilavinimą, jiems keliami aukštesni rūpestingumo, teisinio informuotumo ir kt., reikalavimai, todėl jie turėjo žinoti, kad skolinant daugiau nei 2000 Lt paskolos sutartis turi būti rašytinė (CK 6.871 str. 1 d.) ir kad teikiant mokesčių deklaracijas yra būtina nurodyti suteiktas (gautas) paskolas. Pažymėtina, kad ir tai, kad atsakovei pinigai buvo pervedinėjami prieš šalims sudarant santuoką. Taigi, šalys paskolos suteikimą faktą galėjo nurodyti vedybinėje sutartyje, bet tai padaryta irgi nebuvo Taigi, ieškovas nesudaręs rašytinės paskolos ar vedybinės sutarties ir nedeklaravęs paskolintų lėšų, turėjo suvokti, kad skolos suteikimo faktą reikės įrodyti kitais įrodymais, bet, kaip minėta, tokių įrodymų byloje nepakanka.
13. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovo atsakovei pervedami pinigai nebuvo paskolos, o buvo skirti bendram šalių pragyvenimui, taigi, skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas.
14. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovei priteisiama 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.