- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-101-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29616-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- L. L.
- Civilinis ieškovas
- M. N., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- L. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam bausmė – ketveri metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo ir 34 MGL (BBND) (1 700 Eur) bauda.
Baudos bausmė atliktina Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu nustatyta tvarka.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – viena para nuo 2020 m. liepos 25 d. 21.30 val. iki 2020 m. liepos 26 d. 15.25 val., ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Civilinio ieškovo M. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas visiškai ir priteista jam iš L. L. 1 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista jai iš kaltinamojo L. L. 3 879,03 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogaus sveikatą, t. y. 2020 m. liepos 25 d., apie 20.58 val., sodyboje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 promilių girtumas), buitinio konflikto su M. N. metu, rankoje laikomu peiliu tyčia dūrė M. N. į dešinės rankos plaštaką. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, L. L. ne mažiau kaip septynis kartus tuo pačiu peiliu tyčia dūrė į įvairias kūno vietas ir taip M. N. padarė daugybines žaizdas abiejose rankose, išsidėsčiusias kairio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dešinio dilbio vidurinio trečdalio priekiniame – vidiniame paviršiuje, linijinį odos įbrėžimą dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje, kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą dešinio krūtinės ląstos šono užpakalinio paviršiaus apatinėje dalyje, esantį tarp dešinės mentės ir dešinės užpakalinės pažastinės linijų, XII šonkaulio projekcijoje, ir kepenų pažeidimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę (nuo 200 ml iki 400–500 ml), žaizdą kairiame klubo šone užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje. Tokiu būdu L. L. sunkiai sužalojo M. N., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau bausmė jam paskirta per griežta, neatsižvelgus į tam tikras aplinkybes. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš karto, davė teisingus parodymus viso baudžiamojo proceso metu. Patį nusikaltimą išprovokavo nukentėjusysis M. N. Jam grįžus iš ligoninės su juo bendravo, jo atsiprašė ir jis jam atleido. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir nori, tik esant galimybei, iš karto atlyginti nukentėjusiajam ir Ligonių kasai civilius ieškinius. Pripažįsta, kad nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, bet yra tvirtinai apsisprendęs keisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Yra dirbantis ir savo darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Teigia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. O nusprendus skirti laisvės atėmimo bausmę – prašė sutrumpinti pirmosios instancijos teismo nustatytą jam laisvės atėmimo terminą.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Mamertas Paulikas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti.
3.1. Atsiliepime nurodyta, kad pagrindo skirti švelnesnę bausmę nėra. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog L. L. anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau jam skirta ne kartą reali laisvės atėmimo bausmė. Paskutinės Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Baustas ne kartą administracine tvarka. Šiuo atveju L. L. padarė sunkų nusikaltimą sunkiai sutrikdydamas kito asmens sveikatą dėl mažareikšmės priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žalos iki šiol neatlygino. Paskirta bausmė jau ir taip nuteistajam sumažinta 1/3 vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą.
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžiu L. L. pripažino kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu skundžia tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo. Atsižvelgusi į apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl L. L. paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
7. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis L. L. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki dešimties metų, t. y. jokia kita bausmės rūšis BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam L. L. paskyrė laisvės atėmimą ketveriems metams. Apeliantas L. L. nurodė, kad dėl jo nurodytų aplinkybių nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusysis, jis su juo susitaikė, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę.
10. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal teismų praktiką teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes – nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos tam yra.
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio ir neskyrė švelnesnės bausmės rūšies, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes nėra tam sąlygų visumos.
12. Nuteistasis L. L. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą – sunkiai sužalojo kito žmogaus sveikatą. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog L. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Anksčiau teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir gyvybei. Paskutinės Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nėra sumokėjęs. L. L. padarytos žalos neatlygino bent iš dalies. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių išvadų nedaro, švelnesnėmis jam skirtomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl jam taikyti BK 62 straipsnį teisinio pagrindo nėra.
13. Nuteistasis L. L. apeliaciniu skundu prašė sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nustatyti trumpesnį bausmės terminą nėra, nes nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas L. L. nustatė mažesnį bausmės terminą nei numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgęs į byloje nustatytas lengvinančias aplinkybes, jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta 1/3. Dar labiau trumpinti laisvės atėmimo terminą pagrindo nėra.
14. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu L. L. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, yra proporcinga, adekvati nuteistojo asmenybei, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir yra reikalinga bausmės paskirčiai įgyvendinti. Todėl nuteistojo L. L. apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. sausio 12 d. nuosprendį nepakeistą.