Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Ž. Š., ieškovų atstovui Tomui Ryzgeliui, atsakovams S. I., J. Ž., K. B., atsakovų J. Ž., A. A. Ž. atstovui advokatui V. A., trečiajam asmeniui S. I., jo atstovui advokatui Mindaugui Baneliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. Š., R. A., P. S., L. S. ieškinį atsakovams S. I., J. Ž., A. A. Ž., K. B., I. G.. Ir tretiesiems asmenims UAB „Pronuoma“, Kauno rajono savivaldybės administracijai, S. I. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, servituto pakeitimo ir servituto nustatymo, taip pat atsakovių I. G. ir J. Ž. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

II. Atsakovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

III. Trečiųjų asmenų atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas. Priešieškinis atmetamas.

10. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 19KU-3146, pagrindu ieškovas Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsigijo pastatą-ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 749/4579 dalis 0,9158 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Įsigyjant dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jame buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir kelio servitutai (2011-06-01 Sutarties Nr. 2-3582 pagrindu – tai patvirtina Pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 ir 10.1 punktai). 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutarties, reg. Nr. 19KU-4359, pagrindu 0,9158 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2015-09-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo sprendimu dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu, buvo padalintas į aštuonis žemės sklypus. Vienas iš naujai suformuotų žemės sklypų – 645 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko ieškovui (66 kv. m ploto dalis), atsakovams J. Ž. ir Algimantui A. Ž. (322 kv. m ploto dalis) (S. I. – 183 kv. m ploto dalis, I. G. – 74 kv. m ploto dalis). Šios sutarties 6.1.6. punkto pagrindu buvo nustatyti kelio servitutai: 1) kodas 215 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku sklypo Nr. 3 savininkams (tarnaujantis daiktas) S6-plotas S-14; 2) kodas 203 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. 4, 5, 6, 8 savininkams (tarnaujantis daiktas) S7-plotas S7-33; 3) kodas 215 – kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėms sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypų Nr. 4, 5, 6 savininkams (tarnaujantis daiktas) S1-plotas S1-65 (t. I, b.l. 9 – 38). 2015 m. lapkričio 23 d. bendraturčiai sudarė Susitarimą pakeisti turto atidalijimo sutartį, reg. Nr. 19KU-4961, kuriuo susitarė panaikinti 2011-06-01 servituto sutartimi, reg. Nr. 2-3582, nustatytus kelio servitutus (t. I, b.l. 53 – 54). Ieškovas kreipėsi į Žemės sklypo bendraturčius atsakovus, prašydamas arba pakeisti nustatytus kelio servitutus pagal UAB „Geomatininkai“ 2019-04-03 servituto nustatymo planą (t. I, b.l. 39 – 46, t. II, b.l. 90 - 95), arba nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką, tačiau atsakovai su pasiūlymu nesutiko. Atsakovės I. G. ir J. Ž. priešieškiniu prašo atidalinti ieškovui Ž. Š. priklausančią 66/645 dalį žemės sklypo dalį.

Dėl servitutų pakeitimo ir nustatymo

11. Vertindamas ieškinio reikalavimus dėl servitutų pakeitimo ir nustatymo, teismas remiasi LR CK 4.112 str. 5 d. nuostatomis, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Taip pat LR CK 4.113 str. 1-2 d. nuostatomis, kad servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Taip pat teismas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią servitutas nustatomas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą (teisė naudotis tarnaujančiuoju daiktu ar jo dalimi), siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą. Kadangi servitutas yra nuosavybės teisės suvaržymas, tai jis nustatomas ir pateisinamas tik tada, kai egzistuoja būtinumas. Jei būtinumo nėra, tai nėra ir pagrindo nustatyti servitutą, o jeigu jis buvo, bet, pasikeitus aplinkybėms, išnyko, laikytina, kad atsirado pagrindas servitutui pasibaigti ar jį panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017). Servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teise vien todėl, kad savininkas (Valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 82/2007). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).

12. Įrodinėdami servituto pakeitimo būtinumą, ieškovai nurodo, kad bendraturčių sutartimi 2015 m. spalio 20 d. nustatant servitutą buvo suprojektuotas per siauras servitutinis kelias, kuriuo galimas tik vienkryptis važiavimas lengvosiomis transporto priemonėmis, kas Kauno rajono savivaldybės administracijos teigimu yra neracionalu formuojant gyvenamųjų namų kvartalą. Juolab, kad vykdant statybas šiuo keliu privalės važiuoti ir sunkiasvorės transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių turi būti keičiamas šis servitutas didesnio ploto servitutu S8-106 (106 kv. m. ploto). Be to, ieškovė R. A. neturi galimybės transporto priemonėmis patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovai P. S. ir L. S. neturi galimybės transporto priemonėmis patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovai, nurodydami nesutikimo su servituto nustatymu priežastis teigia, kad šiai dienai nustatytas servituto kelias nėra per siauras, nes juo daugiau nei tris metus faktiškai naudojosi visi viešpataujančio daikto savininkai, o kelias nebuvo projektuojamas naujo gyvenamųjų namų kvartalo naudojimuisi, tokį kelią ieškovai gali ir turi planuotis iš kitos pusės, o ne per kitų asmenų nuosavybę. Juo labiau, kelio platinimas pažeistų atsakovų interesus, nes servituto kelias šiai dienai yra įrengtas prie jiems priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5292-5005-6018, (duomenys neskelbtini), 2,5 m atstumu, o ieškovų siūlomas servitutas, kelią praplatintų į vakarinę sklypo pusę, t.y. ne atitraukiant servitutą toliau nuo gyvenamojo namo, o jį tik praplatinant. Tokiu atveju, eismas keliu, kuriam nustatytas servitutas, padidėtų, keltų pavojų atsakovų saugumui bei gyvenimo kokybei, o jų nuosavybės teisės būtų neproporcingai ribojamos. Taip pat atsakovai nurodo, kad ieškovė R. A. gali patekti per nustatytus servitutus žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ką patvirtina tiek kadastro žemėlapio ištraukos, tiek Nekilnojamojo turto registro išrašai, bei turto atidalijimo sutartis. Būtent tokiu būdu, ieškovė faktiškai ir patenka į jai priklausantį žemės sklypą. Kita vertus, ieškovė R. A. įsigydama nekilnojamąjį turtą iš ieškovo Ž. Š. matė faktinę žemės sklypų padėtį, susipažino su žemės sklypo padėtimi bei patekimu iki jo - per nustatytus servitutus, todėl savo teises turėjo įgyvendinti rūpestingai ir sąžiningai, bei iš anksto turint tikslą su kitais asmenimis kurti naują gyvenamųjų namų kvartalą, įvertinti realias tokių užmojų galimybes, o ne savo tikslų įgyvendinimo siekti kitų asmenų sąskaita.

13. Remdamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, teismas reikšmingomis pripažįsta tokias aplinkybes. Visų pirma, pagal 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartį per (duomenys neskelbtini) sklypą yra nustatyti kelio servitutai, kuriais ieškovai gali patekti į jiems priklausančius sklypus. Tai reiškia, kad negalima laikyti pagrįstomis ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ieškovė R. A. neturi galimybės transporto priemonėmis patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovai P. S. ir L. S. neturi galimybės transporto priemonėmis patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Antra, nors ieškovai viena iš priežasčių nustatyti servitutą nurodo būtinybę važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms, tačiau byloje esančios nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad šios transporto priemonės naudojasi ir esamu keliu (t. II, b.l. 54 – 58, 152 – 153). Trečia, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ IX skyriaus 10 lentelės parametrais, D kategorijos keliams yra privalomos 2 eismo juostos, kurių vienos plotis yra 2,75 m. To paties reglamento X skyriaus 12 lentelėje yra pateikti elementai, kurie yra būtini D kategorijos keliams: šaligatviai ir gatvių eksploatavimo juosta, skirta gatvės bortams įrengti, gatvių valymui bei priežiūrai. Būtinųjų elementų įrengimui ir dvipusio eismo užtikrinimui būtina 8 m pločio žemės juosta, skirta kelio servitutui bei inžinerinių tinklų įrengimui, priežiūrai bei eksploatavimui. Įvertinus ateityje galimai didėsiantį automobilių srautą bei ieškinyje prašomo nustatyti 106 kv. m. (S8) kelio servitutą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra 7 m pločio, Kauno rajono savivaldybės administracija pažymi, kad net tokio pločio kelias neužtikrintų saugaus dvipusio transporto priemonių judėjimo bei kelio elementų, kurie yra privalomi D kategorijos keliams, įrengimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos pripažįstant, kad ieškovų siūlomi servituto pakeitimai neatitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatų, reglamentuojančių kelio plotį. Ketvirta, teismas reikšmingomis bylai pripažįsta atsakovų S. I., J. Ž., A. A. Žiūko, I. G. nurodomas aplinkybes, taip pat nurodomas Kauno rajono savivaldybės ieškovams pateiktame 2017-09-28 d. rašte (t. I, b.l. 55 - 57), trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime į ieškinį, kad esamas kelias yra per arti gyvenamojo namo (apie 2,5 m). Taip pat teismas pripažįsta, kad 2019-12-05 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog dėl servituto pakeitimo ir jo praplatinimo neabejotinai padidėtų transporto priemonių judėjimas, kas keltų papildomą triukšmą, dulkes, o sunkiasvorių transporto priemonių nuolatinis judėjimas keliu, esančiu taip arti gyvenamojo namo, kels grėsmę ne tik namo gyventojams, bet ir pačiam gyvenamajam namui. Be to, patys ieškovai patvirtina, kad ateityje transporto judėjimas šalia Atsakovų gyvenamojo namo būtų intensyvesnis nei šiuo metu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad servituto pakeitimas neproporcingai pablogintų atsakovų gyvenimo kokybę bei tokiu būdu būtų pažeista protinga Ieškovų ir Atsakovų interesų pusiausvyra, be pakankamo pagrindo būtų varžoma atsakovų nuosavybės teisė ir ieškovams kilusios problemos būtų sprendžiamos atsakovo teisių sąskaita, nes Ieškovams siekiant pagerinti patekimo į jiems priklausančius žemės sklypus kokybę ir patogumą, Atsakovų nuosavybės teisė būtų nepagrįstai papildomai suvaržoma. Penkta, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovų nurodytas aplinkybes, kad ieškovė R. A., įsigydama nekilnojamąjį turtą iš ieškovo Ž. Š. matė faktinę žemės sklypų padėtį, susipažino su žemės sklypo padėtimi bei patekimu iki jo - per nustatytus servitutus. Teismo vertinimu, ši aplinkybė reiškia, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie esamas patekimo į įsigyjamą sklypą galimybes ir dėl to pagrįstai tikėtis, kad jos neabejotinai bus pakeistos ar pagerintos. Šešta, teismas pripažįsta pagrįstomis atsakovų nurodomas aplinkybes, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. USD-613 raštas nepatvirtina patikslintu ieškiniu prašomų nustatyti servitutų pagrįstumo ir būtinumo. Šiame rašte atsisakoma derinti ieškovų formavimo ir pertvarkymo projektą, nes pagal jų sprendinius, visas naujo kvartalo eismas vyktų per tą patį žemės sklypui, (duomenys neskelbtini). nustatytą servituto kelią, kuris nėra pakankamai platus tokio intensyvumo eismui, kurį planuoja ieškovai įkūrus naują kvartalą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė reiškia, kad ieškovams jau 2017 m. rugsėjo 28 d. tapo žinoma apie problemas dėl patogesnių susisiekimo galimybių, kurios gali kilti formuojant naują gyvenamųjų namų kvartalą ir kurios kyla dėl papildomo kitų asmenų nuosavybės teisų suvaržymo. Todėl teismas pripažįsta, kad įsigydami sklypus ir vykdydami tolesnę veiklą ieškovai veikė savo rizika, nes žinojo, kad patekimo į šiuos sklypus patogesnė galimybė yra susijusi su papildomu atsakovų teisių suvaržymu bei būtinybe visus su tuo susijusius sprendimus derinti su jais. Tai reiškia, kad negalima pripažinti, jog ieškovai galėjo pagrįstai tikėtis, kad servituto pakeitimas ir patekimo į jiems priklausančius sklypus kokybės pagerinimas galės būti laikomas būtinu ir vieninteliu priimtinu šios problemos sprendimu, neišvengiamai reikalaujančiu papildomo atsakovų teisių suvaržymo. Septinta, ieškovams siūlant servitutinį kelią patraukti toliau nuo atsakovams priklausančio namo, teismo vertinimu, nėra išsprendžiamas atsakovo K. B. naudojamo geriamo vandens šulinio klausimas, kurį jis kėlė savo atsiliepime į ieškinį bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu. Aštunta, atsakovai S. I., J. Ž., A. A. Žiūkas, I. G. nurodo sutinkantys, kad ieškovai gali prisijungti prie jų inžinerinių komunikacijų, todėl nėra būtinybės pakeisti esamus servitutus dėl inžinerinių komunikacijų nutiesimo iki ieškovams priklausančių žemės sklypų.

14. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, nes įvertinus šalių pateiktus įrodymus nustatyta, jog pagal 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutartį ieškovai gali patekti į jiems priklausančius sklypus; sunkiasvorės transporto priemonės naudojasi esamu servitutiniu keliu; ieškovų siūlomi servituto pakeitimai neatitinka teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių kelio plotį; dėl servitutinio kelio praplėtimo ir jo artumo prie gyvenamojo namo neproporcingai pablogėtų atsakovų gyvenimo kokybė; ieškovė R. A., įsigydama nekilnojamąjį turtą iš ieškovo Ž. Š., matė faktinę žemės sklypų padėtį ir žinojo apie esamo servitutinio kelio būklę; ieškovai veikė savo rizika, nes žinojo, kad patogesnio patekimo į jų įsigytus sklypus galimybė yra susijusi su papildomu atsakovų teisių suvaržymu; atsakovai nurodo sutinkantys, kad ieškovai gali prisijungti prie jų inžinerinių komunikacijų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimai dėl servituto pakeitimo ir nustatymo atmetami, kaip nepagrįsti.

Dėl servituto atlygintinumo

15. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, atmetami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl kompensacijos už servitutus priteisimo.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

16. Vertindamas ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas remiasi LR CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

17. Ieškovai nurodo, kad ginčo situacijoje ieškovui Ž. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 645 kv. m. ploto Žemės sklypas (ieškovui priklauso 66 kv. m ploto dalis, atsakovams J. Ž. ir A. A. Ž. 322 kv. m ploto dalis, S. I. – 183 kv. m ploto dalis, I. G. – 74 kv. m ploto dalis). Ieškovas siekia nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Geomatininkai“ 2018-04-16 žemės sklypo planą M1:500. Minėtame plane nurodoma naudojimosi tvarka atitinka šalims priklausančias idealiąsias dalis, naudojimosi daiktu racionalumo principą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje turi būti tenkinamas. Atsakovai nurodo, kad ieškovai nepasiūlė visų bendraturčių interesus atitinkančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, į bylą nepateikė tinkamo žemės sklypo plano, pagal kurį aiškiai ir suprantamai matytųsi kiekvienam bendraturčiui priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, taip pat bendras žemės sklypo plotas. Pagal ieškovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką numatytos tik dvi atskiros žemės sklypo dalys, tuo tarpu šis žemės sklypas priklauso keturiems bendraturčiams, todėl plane turėtų atsispindėti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos dalys, kurios būtų aiškiai ir suprantamai pažymėtos plane, nurodytos koordinatės, posūkio taškai. Atsakovams J. Ž., A. A. Ž., S. I., I. G. būtų priskirtina bendrai naudotis žemės sklypo dalimi A (579 kv.m.), kas visiškai neišspręstų galinčių ateityje kilti ginčų tarp bendraturčių, o toks naudojimosi tvarkos nustatymas būtų betikslis ir formalus. Be to, nėra aišku, kam ir kokia proporcija atiteks žemės sklypo dalis (116 kv.m.), kurioje ieškovai siekia padidinti kelio servitutą ir nustatyti servitutą komunikacijoms tiesti. Ieškovams parengus tinkamos formos planą bei pasiūlius racionalų ir visų bendraturčių interesus atitinkantį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, su ja atsakovai sutiktų. Tačiau kiekvienam bendraturčiui turėtų būti priskirtina žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į žemės sklype esančių pastatų, bei gretima esančių žemės sklypų priklausomybę.

18. Vertindamas ieškovų prašymo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad byloje tarp šalių kyla ginčas dėl servituto pakeitimo ir nustatymo būtinumo, tuo tarpu su naudojimosi tvarkos nustatymu atsakovai S. I., J. Ž., A. A. Žiūkas, I. G. nurodo sutinkantys. Tačiau kartu atsakovai nurodo, kad siekiant užkirsti kelią kilti ginčams ateityje, plane turėtų atsispindėti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos dalys, kurios būtų aiškiai ir suprantamai pažymėtos plane, nurodytos koordinatės, posūkio taškai. Teismas šias atsakovų nurodytas aplinkybes pripažįsta pagrįstomis, todėl esant galimybei šalims be ginčo nustatyti naudojimosi tvarką, o taip pat nesant ieškovų pateiktame plane nurodytų kiekvienam bendraturčiui priskirtinų naudotis žemės sklypo dalių, kurios užkirstų kelią kilti ginčams ateityje, teismas pripažįsta, kad nėra išnaudotos visos įstatyme nurodytos galimybės bendraturčiams susitarti (LR CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl žemės sklypo atidalijimo

19. Vertindamas priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo, teismas remiasi LR CK 4.80 str. 1-2 d. nuostatomis, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taip pat kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Be to, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20. Atsakovai nurodo, kad esminė aplinkybė atidalinti žemės sklypą iš bendros dalinės nuosavybės su ieškovu Ž. Š. yra tai, jog atsakovams J. Ž. su sutuoktiniu A. A. Ž., I. G. ir S. I. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kuris yra Žemės sklype. Tuo tarpu ieškovui nepriklauso gyvenamasis namas, nors 645 kv.m. Žemės sklypas ir buvo suformuotas gyvenamojo namo eksploatacijai. Ieškovas nurodo nesutinkantis, kad VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyta Žemės sklypo vertė atitinka jo tikrąją rinkos vertę, todėl atsakovių siūlomas piniginės kompensacijos dydis yra neprotingas, pažeidžiantis ieškovo nuosavybės teises. 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutarties, reg. Nr. 19KU-4359, pagrindu, susitariant, jog ieškovui atitenka 66/645 dalys Žemės sklypo, ieškovui taip pat nepriklausė jokia gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, dalis. Šiuo aspektu situacija nėra pasikeitusi, tačiau 2015 m. tai netrukdė šalims tapti Žemės sklypo bendraturčiais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas neva trukdo atsakovėms naudotis Žemės sklypu, ar jame esančiu gyvenamuoju namu.

21. Spręsdamas šalių ginčą dėl žemės sklypo atidalijimo, teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo būdu nustatyta Žemės sklypo vertė neturi būti laikanti atitinkančia jo tikrąją rinkos vertę. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012;2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Tai reiškia, kad atsakovų ieškovui siūloma masinio vertinimo būdu nustatyta kompensacija negali būti laikoma atitinkančia tikrąją jo turimos žemės sklypo dalies vertę.

22. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad 2015 m. spalio 20 d. Turto atidalijimo sutarties, reg. Nr. 19KU-4359, pagrindu, susitariant, jog ieškovui atitenka 66/645 dalys Žemės sklypo, ieškovui taip pat nepriklausė jokia gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, dalis. Todėl ši aplinkybė negali būti laikoma įrodančia būtinybę atidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį. Be to, teismo vertinimu, sprendžiant priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, būtina atsižvelgti aplinkybę, kad ginčas tarp šalių kyla dėl servituto pakeitimo ir nustatymo, o ne dėl naudojimusi žemės sklypu, ką pripažįsta ir patys atsakovai (šio Sprendimo 16 p.). Teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis ieškovo nurodytas aplinkybes, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas trukdo atsakovams naudotis Žemės sklypu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškinį atmetus, iš ieškovų Ž. Š., R. A., P. S., L. S. atsakovės J. Ž. naudai priteisiamos 1700 eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. iš kiekvieno po 425 eur. (t. II, b.l. 172-179), atsakovo A. A. Ž. naudai priteisiamos 1302,60 eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. iš kiekvieno po 325,65 eur.

24. Ieškinį atmetus, iš ieškovų Ž. Š., R. A., P. S., L. S. trečiojo asmens S. I. naudai priteisiamos 1573 eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. iš kiekvieno po 393,25 eur., nes trečiasis asmuo į bylą įtrauktas remiantis 2019-12-09 gautu ieškovų prašymu.

25. Ieškovai nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į priešieškinį surašymo.

26. Ieškinį atmetus, iš ieškovų Ž. Š., R. A., P. S., L. S. valstybės naudai priteisiama 69,19 Eur. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. iš kiekvieno po 17,29 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Ž. Š. atsakovės J. Ž. naudai 425 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovo A. A. Ž. naudai 325,65 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, trečiojo asmens S. I. naudai 393,25 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės R. A. atsakovės J. Ž. naudai 425 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovo A. A. Ž. naudai 325,65 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, trečiojo asmens S. I. naudai 393,25 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo P. S. atsakovės J. Ž. naudai 425 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovo A. A. Ž. naudai 325,65 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, trečiojo asmens S. I. naudai 393,25 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės L. S. atsakovės J. Ž. naudai 425 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovo A. A. Ž. naudai 325,65 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, trečiojo asmens S. I. naudai 393,25 eur. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo Ž. Š. valstybės naudai 17,29 Eur. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės R. A. valstybės naudai 17,29 Eur. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovo P. S. valstybės naudai 17,29 Eur. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės L. S. valstybės naudai 17,29 Eur. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.