- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 1A-340-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27004-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam likusią neatlygintą turtinę žalą ir per visą bausmės laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Iš A. J. nukentėjusiajam I. L. priteista 134 eurai turtinei žalai atlyginti ir 2 500 eurai neturtinei žalai atlyginti.
Iš A. J. nukentėjusiajam I. L. priteista 800 eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Valstybinei ligonių kasai iš A. J. priteista 437,70 eurai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra: 2017 m. gegužės 26 d. apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), lauke prie Nemuno upės, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais į veidą I. L., tuo padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžimą, bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžimo sveikata nukentėjusiajam I. L. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo nukentėjusiajam I. L. bei turtinės žalos priteisimo Valstybinei liginių kasai pakeisti. Apeliantas skunde teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino neturtinei žalai priteisti reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos, nes nustatė nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.Nurodo, jog nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti įvertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia - CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai, be to, turi būti įvertinta kaltininko asmenybė, jo turtinė padėtis, atsižvelgiama į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei teismų praktiką. Pažymi, jog pagal susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai sužalojami nosies kaulai arba kaulas, paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro nuo 289,62 eurų iki 1 448,10 eurų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-585/2006, 2K-136/2008, 2K-106/2008, Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-276-64/2011, 1A-66-519/2012, 1A-66-519/2012). Šiuo atveju priteista neturtinės žalos suma yra net 1 000 eurų didesnė nei maksimumas, priteistas tokio pobūdžio bylose, nors nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis prarado darbingumą, patyrė potrauminį sindromą ar buvo nustatytas invalidumas. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Teismas nemotyvavo, kodėl nukrypstama nuo susiformavusios teismų praktikos. Apelianto manymu, įvertinus padarytos veikos sunkumą, žalos pasekmes, taip pat turtinės žalos dydį, apelianto turtinę padėtį (verčiasi individualia veikla, neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl jo turtinė padėtis yra sunki), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo paties nukentėjusiojo neteisėtas, nepagarbus, nuteistąjį provokuojantis elgesys, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, priteista 2 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė. Skunde taip pat pažymima, jog teismas priteisdamas turtinę žalą Valstybinei liginių kasai, galimai padarė techninę klaidą, nes nuteistasis šiam civiliniam ieškovui jau yra sumokėjęs 200 eurų ir 637,10 eurų, todėl Valstybinei ligonių kasai turėjo būti priteista 437,10 eurų.Apeliantas taip pat skunde nurodo, jog teismas visiškai nesvarstė prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos išdėstymo dalimis. Nuteistasis vadovaujasi kasacinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 suformuotais kriterijais ir pažymi, jog šios kategorijos bylose pagal formuojamą teismų praktiką teismui suteikta teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti ir išdėstyti sprendimo vykdymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad apelianto turtinė padėtis sunki ir jis neturi galimybių sumokėti visas sumas iš karto, tačiau jas galėtų išmokėti dalimis. Tokiu būdu, išdėstant šių sumų mokėjimą, išieškotojų interesai nebūtų pažeisti.Apeliantas taip pat nesutinka su nukentėjusiajam priteista advokato atstovavimo išlaidų suma. Teigia, kad sprendimas priteisti 800 eurų šioms išlaidoms padengti nepagrįstas, nemotyvuotas, neatsižvelgta ir neįvertinta tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde veikos kvalifikavimo, kaltės ir bausmės klausimas neginčijamas, keliamas tik klausimas dėl civilinio ieškinio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl neturtinės žalos dydžio
Skunde nuteistasis teigia, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino neturtinei žalai priteisti reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos, todėl nustatė nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Taip pat pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiojo patirtų neigiamų išgyvenimų dydį, apimtį bei pobūdį. Išvados dėl šių aplinkybių padarytos įvertinus teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su jomis nesutikti. Teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad nukentėjusysis dėl patirto fizinio smurto ne tik jautė fizinį skausmą, tačiau kurį laiką buvo apsunkintos kvėpavimo galimybės, bendravimo su kitais asmenimis galimybės, nukentėjusysis jautė diskomfortą. Be to, dėl šių sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir kitus nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus – jam buvo sutrukdyta užbaigti vidurinės mokyklos kursą kartu su kitais moksleiviais. Vertindamas neigiamų pasekmių apimtį, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nosies korekcijai ateityje gali būti reikalinga papildoma operacija. Ir nors asmuo netapo neįgalus, jo bendras darbingumas nesumažėjo, tačiau, net ir esant nosies kaulų sužalojimams, kaip matyti, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, o be to, ateityje gali būtų reikalinga operacija, t. y. vėl papildomi nepatogumai, fizinis skausmas, atsitraukimas nuo kasdienės rutinos ir veikos. Nors skunde teigiama, jog teismas neįvertino netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apylinkės teismas vertindamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis būdamas jauno amžiaus – 19 metų girtavo nakties metu, būdamas neblaivus įžeidžiančiai kibo prie nuteistojo, girdint kitiems asmenims, jį užgauliojo ir vadino įžeidžiančiais, žeminančiais žodžiais, rodė didelę nepagarbą ir panieką nuteistajam ir tuo išprovokavo konfliktą. Šias aplinkybes teismas įvertino mažindamas nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir sprendė, kad nukentėjusiojo neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti turi būti priteista 2 500 eurų suma. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka ir kitus neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje – nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, kaltės formą, nuteistojo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais, nukentėjusiojo atžvilgiu padarytas nesunkus nusikaltimas, nuteistasis nuoširdžiai gailėjosi yra jauno amžiaus, darbingas, darytina išvada, jog teismo nustatyta neturtinės žalos piniginė kompensacija teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir skirtingų šalių interesų pusiausvyros nepažeidžia. Pažymėtina, jog skunde apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo, gailėjimosi, sunkios finansinės padėties įvertintos ženkliai sumažinant nukentėjusiojo prašytą neturtinės žalos sumą, todėl ją dar labiau mažinti apeliacinės instancijos teisme nėra jokio teisinio pagrindo.Nors skunde teigiama, jog teismo nustatyta piniginė kompensacija esant tokio pobūdžio sužalojimams prieštarauja teismų praktikai, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012). Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju priteisiamos žalos dydį lemia konkrečios bylos aplinkybių visuma, kuri dažniausiai nebūna identiška. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta aukščiau, įvertinta tiek ir nukentėjusiojo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai, tiek ir nusikalstamos veikos pobūdis, kaltės forma, nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką bei netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio įtaka konflikto kilimui bei patirtiems sužalojimams, todėl nėra pagrindo teigti, kad neturtinės žalos suma šiuo atveju nustatyta netinkamai ir yra aiškiai per griežta. Priešingai, aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog teismas tinkamai įvertino visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, reikšmingus nustatant piniginę neturtinės žalos kompensacijos išraišką, ir pagrindo ją mažinti skundo argumentai nesuteikia. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nesvarstė prašymo išdėstyti nuosprendžio dėl žalos atlyginimo vykdymą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, kurios suteikia galimybę skolininkui ir išieškotojui susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis vykdymo procese. Esant šioms aplinkybėms, byloje nėra pagrindo tenkinti prašymą išdėstyti nuosprendžio vykdymą. Be to, pažymima, jog baudžiamoji byla ir civilinis ieškinys išnagrinėti vadovaujantis ne civilinio proceso taisyklėmis, o baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis taisyklėmis ir jos nuosprendžio vykdymo dėl žalos priteisimo išdėstymo nenumato. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog teismas nemotyvavo sprendimo priteisti nukentėjusiajam 800 eurų patirtoms išlaidoms advokato pagalbai kompensuoti, neatsižvelgė į tai, kad civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentu, jog šis teismo sprendimas nemotyvuotas, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti nuosprendį, nes šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Šiame baudžiamajame procese nukentėjusysis I. L., siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendintos jo teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi įgaliotojo atstovo (advokato) paslaugomis. Tokią nukentėjusiojo teisę garantuoja BPK 55 straipsnis. Nukentėjusysis advokato paslaugoms apmokėti išleido 800 eurų ir prašė šią sumą priteisti iš nuteistojo. Teismas šį prašymą tenkino pilnai, tačiau nenurodė tokio sprendimo motyvų, todėl šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme. Aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant dėl prašomų priteisti sumų išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumo, atsižvelgiama ir įvertinama bylos apimtis ir sudėtingumas, faktiškai advokato sugaištas laikas ir teiktos teisinės pagalbos pobūdis bei apimtis. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad iš viso nukentėjusysis turėjo 800 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šiuose kvituose nurodyta, kad pinigai sumokėti už patarimus, atstovavimą, dokumento surašymą. Byla nėra sudėtinga ir nėra didelės apimties, tačiau byloje buvo pateiktas civilinis iešinys, byla išnagrinėta per du posėdžius, kurių metu apklausti ne tik nuteistasis bei nukentėjusysis, tačiau ir liudytojai, tirti kiti įrodymai. Nukentėjusiojo atstovas posėdžiuose dalyvavo, buvo aktyvus – uždavinėjo klausimus, pasisakė baigiamosiose kalbose. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog prašoma priteisti 800 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįsta ir nėra aiškiai per didelė ar neteisinga. Tai, kad nukentėjusiojo ieškinys nebuvo tenkintas pilnai, nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo šią sumą mažinti, nes civilinis ieškinys sumažintas tik dalyje dėl neturtinės žalos dydžio, kurią tinkamai nustatyti yra būtent teismo pareiga, o turtinės žalos dalį nuteistasis atlygino iki nuosprendžio paskelbimo. Todėl teigti, kad civiliniame ieškinyje keliami reikalavimai buvo nepagrįsti, nėra pagrindo ir vien tai, kad civilinis ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, savaime nesudaro pagrindo mažinti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nors nuteistasis šiuo metu turto neturi, tačiau yra jaunas, darbingas ir tai leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis tokią sumą galės atlyginti. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nuteistojo turtinė padėtis ir netgi nepilnametystė nėra besąlyginė priežastis atleisti asmenį nuo šios prievolės, todėl ir sprendžiant šių išlaidų sumažinimo klausimą svarbu yra realios galimybės jas atlyginti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jų pagrįstumą ir nuteistojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista suma (800 eurų) išlaidoms už advokato pagalbą padengti yra teisinga, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.Skunde apeliantas taip pat teigia, kad teismas, nurodydamas, jog Valstybinei ligonių kasai priteisiama 637,10 Eurų turtinei žalai atlyginti, galimai padarė techninę klaidą, nes nuteistasis šiam civiliniam ieškovui jau yra sumokėjęs 200 eurų ir 637,10 eurų, todėl turėjo būti priteista tik 437,10 Eurų. Teisėjų kolegija pažymi, jog ši klaida ištaisyta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi, todėl išsamiau dėl šio skundo argumento nepasisakoma.Apibendrinant konstatuojama, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį bei priteisdamas visą nukentėjusiojo prašomą sumą advokato paslaugoms apmokėti nei baudžiamojo proceso, nei civilinio kodekso nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, jų visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška bei pagrįstai priteisė nukentėjusiajam iš apelianto 800 eurų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.