- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- eI3-6867-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00108-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ skundą atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (7.16.E) S-3425 ir įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėja Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo negyvenamosios paskirties pastatus – 37 Transformatorines, Nekilnojamojo turto registre nurodyta daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Pareiškėja 2022 m. birželio 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu panaikinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taikomą dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto – Transformatorinių. Prašymas buvo grindžiamas keturiais aiškiai išskirtais argumentų blokais, dėl kiekvieno kurių buvo aiškiai ir išsamiai pasisakyta: 1) Bendrovės veikloje, vykdomoje valdant ir naudojant Transformatorines, nesikaupia ir negali susikaupti jokios komunalinės atliekos; 2) Transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą; 3) Bendrovei nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, o Savivaldybė nepatiria jokių su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių pagrįstų sąnaudų, todėl Bendrovei neatsiranda pareiga mokėti vietinę rinkliavą; 4) Bendrovė nagrinėjamu atveju negali būti laikoma atliekų turėtoju. Pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymo netenkinimą, įformintą Sprendimu, iš esmės nulėmė atsainus, paviršutiniškas minėtų pareiškėjos argumentų vertinimas, teikiant prioritetą formaliems atsisakymo tenkinti prašymą motyvams.
Pažymi, kad pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymas pirmą kartą buvo įvertintas Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje, prieš balsavimą vieninteliai pagarsinti tiek Kelmės rajono savivaldybės administracijos, tiek ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos motyvai, sprendžiant netenkinti pareiškėjos prašymo, buvo tai, kad pareiškėjai Kelmės rajono savivaldybėje susidaranti vietinės rinkliavos suma yra, Kelmės rajono savivaldybės tarybos narių bei Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovų vertinimu, nedidelė, bei tai, kad patenkinus pareiškėjos prašymą, kiti asmenys, kurie nenaudoja savo patalpų, gali taip pat teikti tokius prašymus netaikyti vietinės rinkliavos. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-306-362/2023 Kelmės rajono savivaldybės tarybos ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos priimti sprendimai panaikinti kaip neteisėti ir Kelmės rajono savivaldybės administracija įpareigota priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymo.
Pareiškėjos vertinimu, vietoj to, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija įvertintų ir pasisakytų dėl pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašyme nurodytų argumentų, ji parengė iš esmės formalų raštą, kuriame nurodomos bendro pobūdžio mokestį reglamentuojančios teisės aktų nuostatos. Kelmės rajono savivaldybės administracija neatsakė nei į vieną iš prašyme nurodytų argumentų. Nors, pareiškėjos įsitikinimu, prašyme išdėstyti argumentai akivaizdžiai ir vienareikšmiškai patvirtina pagrindą konkrečiu atveju panaikinti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, skaičiuojamą už Transformatorines.
Teigia, kad atsakovė turėjo Savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-34 patvirtintus Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Rinkliavos nuostatai) taikyti kompleksiškai, atsižvelgiant į rinkliavos objektą, jo paskirtį, rinkliavos mokėtojo apibrėžimą, apmokestintų Transformatorinių pobūdį bei kitus kriterijus, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, nuostatomis. Pareiškėja, Kelmės rajono savivaldybėje valdanti ir naudojanti Transformatorines, negali būti laikoma šios savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja, kiek tai susiję su šiomis Transformatorinėmis. Be to, Šiaulių rajono savivaldybė nuo 2017 m. išbraukė pareiškėją iš vietinės rinkliavos mokėtojų sąrašų dėl šios savivaldybės teritorijoje pareiškėjos valdomų transformatorinių. Nors kiekviena savivaldybė priima savo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, tačiau jų esmė išlieka tokia pati visose savivaldybėse, kadangi nacionalinis reglamentavimas (be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas) yra bendras. Taip pat bendrai taikoma ir teismų praktika, šiuo atveju – nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kad tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Pareiškėjos teisėtas lūkestis yra paneigiamas, kadangi, priešingai nei kitose savivaldybėse, Kelmės rajono savivaldybė nesutinka panaikinti pareiškėjai taikomos vietinės rinkliavos už Transformatorines.
Paaiškina, kad pareiškėjos valdomose Transformatorinėse yra sumontuoti tik elektros įrenginiai, kuriais elektros energija yra transformuojama, skirstoma ir tiekiama vartotojams, ir jokia kita veikla joje nėra vykdoma.
Transformatorinės pagal savo specifinį pobūdį yra sukonstruotos taip, kad jos veikia išimtinai savarankiškai, ir asmenys Transformatorinėse kaip pastate fiziškai nebūna ir veiklos nevykdo (negali vykdyti). Taip pat pažymi, kad Transformatorinėse nėra sumontuotų jokių komunikacinių sistemų (vandentiekio, šildymo, kanalizacijos ir kt.) ir jos visiškai nėra reikalingos elektros įrenginių veikimui. Taigi dėl Transformatorinėse įrengtų elektros įrenginių veikimo jokios komunalinės atliekos, kurias reikėtų surinkti, išvežti ir tvarkyti, nesusidaro. Pažymi, kad būtent šias, analogiškai susiklosčiusias, kaip ir visose savivaldybėse esančiose transformatorinėse, aplinkybes įvertinusi Šiaulių rajono savivaldybės administracija pagrįstai nusprendė nuo 2017 m. liepos 1 d. išbraukti pareiškėjos objektus – transformatorines, esančias Šiaulių rajono teritorijoje, iš vietinės rinkliavos mokėtojų duomenų bazės.
Nurodo, kad Transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą. Tiek Sąraše, tiek ir Rinkliavos Nuostatų 1 priede kiekviena nekilnojamojo turto objektų, už kuriuos privaloma mokėti vietinę rinkliavą, rūšis yra apibrėžta, aprašyta, be kita ko, nurodant, kam skirti konkrečiai rūšiai priskirti objektai. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad sprendžiant dėl konkretaus objekto priskyrimo atitinkamai Sąraše ar Rinkliavos nuostatų 1 priede nurodytai rūšiai yra svarbu ne tik objekto paskirtis, nurodyta nekilnojamojo turto registre, bet ir faktinė jos atitiktis nurodytiems Sąraše bei Rinkliavos nuostatų 1 priede aprašymams, be kita ko, juose apibrėžtai veiklai, kuriai gali būti skirtas objektas. Rinkliavos nuostatų 18 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog nekilnojamojo turto objektų grupėms taikomi Vietinės rinkliavos dydžiai bei Apmokestinamieji parametrai nurodyti Rinkliavos nuostatų 1 priede. Pažymi, kad šios nekilnojamojo turto objektų grupės – gamybos, pramonės paskirties objektai – sąvoka turi būti aiškinama pagal Sąrašo 9 punkte bei analogiškai Rinkliavos nuostatų sąrašo 10 punkte nurodytą apibrėžimą.
Pareiškėjai nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, o Kelmės rajono savivaldybė nepatiria jokių su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių pagrįstų sąnaudų, todėl pareiškėjai neatsiranda pareiga mokėti mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija priimtu atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.
Pažymi, kad tik savivaldybės taryba turi diskrecijos teisę spręsti dėl rinkliavos mokėtojams sumažinimo arba atleidimo nuo mokesčio mokėjimo, tačiau ne tokio mokesčio rinkliavos mokėtojui panaikinimo. Pareiškėja nesikreipė į savivaldybės Tarybą dėl rinkliavos lengvatos suteikimo.
Atsakovės vertinimu, pareiškėjai 2023 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. S-3425 buvo motyvuotai išaiškinti jos 2022 m. birželio 15 d. prašymo atmetimo motyvai. 2024 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-71 pareiškėja papildomai informuota, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija 2023 m. lapkričio 23 d. raštu teismo sprendimą įvykdė ir pareiškėjos prašymą motyvuotai atmetė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalimi 3 punktu, 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymas yra nenagrinėjamas, nes dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėja kreipiasi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba panaikintų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 29 punktu savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra <...> vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio netaikymo pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis tiesiogiai į Kelmės rajono savivaldybės tarybą. Pareiškėja iki šiol į savivaldybės tarybą nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės rašto, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas panaikinti jai apskaičiuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta:
Pareiškėja 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. 22KR-SD-5868 kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo. 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. (7.16. E) S-1916 Kelmės rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, jog pareiškėjos raštas dėl vietinės rinkliavos mokesčio panaikinimo yra perduotas savivaldybės tarybai, jis bus svarstomas šių metų rugpjūčio mėnesį savivaldybės tarybos posėdyje, apie priimtą sprendimą informuos. 2022 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje, be kita ko, buvo svarstomas klausimas, ar atleisti pareiškėją nuo vietinės rinkliavos mokesčio mokėjimo už nekilnojamąjį turtą – transformatorines, esančias Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba nepritarė sprendimui atleisti nuo minėtos rinkliavos mokesčio mokėjimo. Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu.
Pareiškėja kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydama panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (7.16. E) S-2316 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolinį sprendimą (darbotvarkės 28 klausimas), įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administraciją ir / ar Kelmės rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą Nr. 22KR-SD-5868 ir įvertinti visus jame išdėstytus visus argumentus.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-306-362/2023 pagal AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ skundą atsakovėms Kelmės rajono savivaldybei, Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų, pareiškėjos skundą patenkino: panaikino Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (7.16. E) S-2316 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo“; panaikino Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolinį sprendimą (darbotvarkės 28 klausimas). Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų. Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 28 d. protokolinio sprendimo neatleisti pareiškėjos nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teismas nurodė, kad pareiškėja į Kelmės rajono savivaldybės administraciją kreipėsi su prašymu ne atleisti nuo minėto mokesčio mokėjimo, o šį mokestį panaikinti. Klausimas panaikinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokestį nei Kelmės rajono savivaldybės taryboje, nei Kelmės rajono savivaldybės administracijoje svarstytas nebuvo, t. y. Kelmės rajono savivaldybės taryba sprendė klausimą, dėl kurio pareiškėja į ją nesikreipė.
Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 18 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio netaikymo pareiškėja, kaip yra įpareigota teismo sprendimu.
Kelmės rajono savivaldybės administracija, vykdydama Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 4 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. birželio 15 d. prašymą ir skundžiamu 2023 m. lapkričio 23 d. raštu jo netenkino. Rašte nurodė, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla.
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu raštu, kreipėsi į teismą, skunde teigiama, kad ji nepagrįstai apmokestinta vietine rinkliava už transformatorines. Pažymi, kad transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą; pareiškėjai nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, o Savivaldybė nepatiria jokių su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių pagrįstų sąnaudų, todėl pareiškėjai neatsiranda pareiga mokėti vietinę rinkliavą.
Pagal Rinkliavos nuostatų 4.11 papunktį vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje Savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliavos nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, o Nuostatų 13 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai, kurie apskaičiuojami pagal Savivaldybės tvirtinamą Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių nustatymo metodiką, yra pateikiami Nuostatų 1 priede. Rinkliavos nuostatų 1 priedo 10 lentelės skiltį vietine rinkliava apmokestinami gamybos, pramonės paskirties objektai naudojami gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti pastatai, skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui, gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės, fermos ir kiti panašios paskirties objektai).
Taigi įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo negyvenamosios paskirties pastatus – 37 Transformatorines. Pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1–22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklių 4 punktą, transformatorinė tai – vidutinės įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė, požeminė ar stulpinė transformatorinė, apimanti galios transformatorius, žeminančius ar aukštinančius įtampą į žemąją ar vidutinę įtampą arba 6/10 kV vardinės įtampos galios transformatorius ir vidutinės ir (ar) žemosios įtampos skirstyklų įrenginius. Taigi, nors pareiškėja skunde teigia, kad transformatorinėse yra sumontuoti tik elektros įrenginiai, kuriais elektros energija transformuojama, skirstoma ir tiekiama vartotojams, ir jokia kita veikla (gamyba) joje nėra vykdoma, visgi nepaneigia atsakovės nustatytos aplinkybės, kad transformatorinės patenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą.
Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).
Atsižvelgiant į tai kas anksčiau išdėstyta nėra teisinio pagrindo nesutikti su atsakove, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant.
Rinkliavos nuostatų VIII skyriuje reglamentuojami atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pagrindai, tačiau nuostatose nėra numatyta galimybė panaikinti apskaičiuotą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Rinkliavos nuostatų 51 punktą pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Pagal Rinkliavos nuostatų 52–53 punktus yra numatyti atleidimo nuo kintamosios ir (ar) pastoviosios dedamosios mokėjimo pagrindai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, toks asmuo gali būti nepripažintas „atliekų turėtoju“, tačiau tokio pobūdžio sprendimą turi priimti atliekų tvarkytojas ir (ar) konkrečios savivaldybės administracija. Momentinis vaizdinis transformatorinių kaip pastato fiksavimas taip pat nepatvirtina pareiškėjos teiginio dėl neabejotino atliekų nesusidarymo (ar negalėjimo susidaryti). Pastebėtina, kad ir ATĮ 2 straipsnio 39 dalyje numatyta, kad komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos. Be to, Kelmės rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-219, X skyriuje numatyta elektros ir elektroninės įrangos tvarkymas, XIII skyriuje aptartas mišrių atliekų tvarkymas, todėl nėra pagrindo sutikti, kad vien tai, jog statinys yra transformatorinė, akivaizdžiai patvirtina, jog šis turtas negali būti vietinės rinkliavos apmokestinimo objektu.
Šiuo konkrečiu atveju, atsakovė iš esmės motyvuotai netenkino pareiškėjos prašymo dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos panaikinimo, išsamiai išaiškindama galiojantį savivaldybėje teisinį reguliavimą ir tai, jog apskritai vietinės rinkliavos mokėjimo panaikinimo teisinis reguliavimas nenumato. Pareiškėjo argumentai dėl vienos savivaldybės priimtų administracinių sprendimų neturi įtakos vertinant kitų savivaldybių institucijų priimtus administracinius sprendimus, grindžiamus, be kita ko, municipaliniais teisės aktais. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-306-362/2023 taip pat buvo aptartos teisės aktuose numatytos teisinės galimybės pareiškėjai susimažinti mokėtinos vietinės rinkliavos sumą (pvz., lengvatos prašymas ar atleidimas nuo kintamosios dalies).
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas atitinka ir VAĮ esminius reikalavimus (yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas), be to, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, juos priėmė tam kompetentingas subjektas. Dėl to nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, jog nebuvo atsakyta į jos keliamus argumentus ar kad kompleksiškai netaikyti teisės aktai.
Apibendrinus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentų pagrindu panaikinti skundžiamo administracinio sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.