- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- eI3-306-362/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01802-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- "Energijos skirstymo operatorius"
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybei, Kelmės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ skundą atsakovėms Kelmės rajono savivaldybei, Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir pareiškėja, ir ESO) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydama panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (7.16. E) S-2316 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolinį sprendimą (darbotvarkės 28 klausimas); įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administraciją ir / ar Kelmės rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. birželio 15 d. prašymą Nr. 22KR-SD-5868 ir įvertinti visus jame išdėstytus visus argumentus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad pareiškėja Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdo negyvenamosios paskirties pastatus – 41 Transformatorinę, Nekilnojamojo turto registre nurodyta daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Pareiškėja 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. 22KR-SD-5868 kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją, pateikė išsamius argumentus, patvirtinančius poziciją, jog savivaldybės taikoma vietinė rinkliava dėl ESO nekilnojamame turte – Transformatorinėse, kurios pagal savo esmę veikia išimtinai savarankiškai ir jose nėra vykdoma jokia asmenų veikla – neva susidarančių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, nevertinant pareiškėjos vykdomos veiklos, transformatorinių paskirties ir susidarančių atliekų pobūdžio, prieštarauja komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančių Atliekų tvarkymo įstatymo, Rinkliavų įstatymo ir kitų teisės aktų, o taip pat ir pačios savivaldybės patvirtintų nuostatų nuostatoms, todėl savivaldybės reikalaujamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestis, išskyrus administracinės paskirties objektui, adresu Nepriklausomybės g. 16A, Kelmė, yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas. Pareiškėja šį prašymą ir savo poziciją grindė šiomis esminėmis argumentų grupėmis: jos veikloje, vykdomoje valdant ir naudojant Transformatorines, nesikaupia ir negali susikaupti jokios komunalinės atliekos; Transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą; pareiškėjai nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, o Savivaldybė nepatiria jokių su komunalinių atliekų tvarkymu susijusių pagrįstų sąnaudų, todėl pareiškėjai neatsiranda pareiga mokėti vietinę rinkliavą; pareiškėja nagrinėjamu atveju negali būti laikomas atliekų turėtoju. 2022 m. liepos 14 d. pareiškėja iš Savivaldybės administracijos gavo 2022 m. liepos 13 d. raštą Nr. (7.16. E) S-1916, kuriuo Savivaldybės administracija informavo, jog ESO raštas dėl vietinės rinkliavos mokesčio panaikinimo yra perduotas Savivaldybės tarybai, kuris bus svarstomas šių metų rugpjūčio mėnesį Savivaldybės tarybos posėdyje, apie priimtą sprendimą informuos. 2022 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėja gavo šioje byloje skundžiamą Administracijos sprendimą. Šiame Administracijos sprendime Savivaldybės administracija nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 25 d. vyko Savivaldybės tarybos posėdis, kuriame svarstė ir ESO prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio mokėjimo už nekilnojamąjį turtą – transformatorines, esančias Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba nepritarė sprendimui atleisti nuo minėtos rinkliavos mokesčio mokėjimo. Iš viešai paskelbto Savivaldybės tarybos 2022-08-25 posėdžio įrašo nustatyta, kad Savivaldybės administracijos atstovė, pristatydama šį klausimą, siūlė ESO prašymo netenkinti iš esmės dėl, Savivaldybės administracijos vertinimu, nereikšmingos Bendrovei vietinės rinkliavos sumos; dėl šio ESO prašymo pasisakė du Savivaldybės tarybos nariai, sprendimą netenkinti ESO prašymo motyvuodami pareigos mokėti vietinę rinkliavą egzistavimu visiems nekilnojamojo turto savininkams ir baime, patenkinus ESO prašymą, gauti ir kitų asmenų prašymus atleisti nuo vietinės rinkliavos, taip pat nuomone dėl apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos nereikšmingumo Bendrovei. Atitinkamai, Savivaldybės tarybos nariai balsavo (už – 1, susilaikė – 1, prieš – 21) ir nusprendė (priėmė protokolinį sprendimą) nepritarti sprendimo projektui Nr. T1-242 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“, sprendimo nepriimti. Pareiškėja mano, kad jos prašymas netaikyti vietinės rinkliavos, kiek ji susijusi su Transformatorinių valdymu ir naudojimu, buvo išsamiai pagrįstas, atitinka situaciją kitose savivaldybėse analogiškomis aplinkybėmis taikant aukštesnės galios teisės aktus bei teismų praktiką. Atsisakymas tenkinti tokį pareiškėjos prašymą yra visiškai nepagrįstas, paremtas tik subjektyviomis atskirų Savivaldybės tarybos narių prielaidomis bei priimtas neįvertinus specifinio Transformatorinių, kaip nekilnojamojo turto objekto, pobūdžio. Nurodė, kad prašymo netenkinimą, įformintą ginčijamais Tarybos sprendimu ir Administracijos sprendimu, iš esmės nulėmė atsainus, paviršutiniškas pareiškėjo argumentų vertinimas, teikiant prioritetą subjektyviems ir deklaratyviems motyvams. Kiek tai susiję su vietinės rinkliavos už Transformatorines, esančias Kelmės rajono savivaldybėje, suma, pabrėžtina, kad ne pagal tai – didelė ar nedidelė vietinės rinkliavos suma yra apskaičiuota konkrečiam asmeniui – yra sprendžiama, taikyti tokią vietinę rinkliavą, ar ne. Tokio pagrindo nustatant vietinę rinkliavą bei ją nusprendžiant taikyti nėra įtvirtinta teisės aktuose, reglamentuojančiuose vietinės rinkliavos nustatymo ir taikymo klausimus. Tuo labiau, tokiu aspektu ESO ir negrindė savo 2022-06-15 prašymo. Taip pat pažymėjo, kad vietinės rinkliavos dydžio vertinimas yra sąlyginis. Kiek tai susiję su Savivaldybės tarybos argumentu, kad pareiškėjos prašymo tenkinti negalima, nes jį patenkinus netaikyti vietinės rinkliavos prašys ir kiti asmenys, nenaudojantys savo turimo nekilnojamojo turto, pabrėžė, kad toks argumentas yra visiškai nesusijęs su pareiškėjos atveju. Akcentavo, kad pareiškėja prašo netaikyti jai vietinės rinkliavos, kiek ji susijusi su Transformatorinėmis, ne todėl, kad pareiškėja jų nenaudoja (t. y. nesiejama su faktiniu (ne)naudojimu), o todėl, kad, atsižvelgiant į specifinį Transformatorinių pobūdį ir paskirtį, jos veikia savarankiškai (nevykdant ir negalint jose vykdyti veiklos) ir komunalinės atliekos jose apskritai negali susidaryti. Tuo labiau, kiekvienas atvejis bei prašymas, be kita ko, ir prašymas netaikyti vietinės rinkliavos, turėtų būti vertinamas individualiai. Todėl vien tik konkretaus pareiškėjos prašymo tenkinimas nesudarytų jokio precedento. Savivaldybės taryba ir Savivaldybės administracija, priimdamos šioje byloje pareiškėjos ginčijamus sprendimus, turėjo išsamiai ir objektyviai įvertinti visas pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, o Nuostatų sąlygas taikyti kompleksiškai, atsižvelgiant į rinkliavos objektą, jo paskirtį, rinkliavos mokėtojo apibrėžimą, apmokestintų Transformatorinių pobūdį bei kitus kriterijus, bei vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-10-09 įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, nuostatomis. Pabrėžė, kad atliekos pagal savo esmę susidaro ir gali susidaryti tik iš tam tikros veiklos, o ginčo atveju jokia asmenų veikla Transformatorinėse nėra atliekama. Transformatorinėse yra sumontuoti tik elektros įrenginiai, kuriais elektros energija yra transformuojama, skirstoma ir tiekiama vartotojams, ir jokia kita veikla joje nėra vykdoma. Tai yra, Transformatorinės, pagal savo specifinį pobūdį, yra sukonstruotos taip, kad jos veikia išimtinai savarankiškai, ir asmenys Transformatorinėse kaip pastate fiziškai nebūna ir veiklos nevykdo (negali vykdyti). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja negali būti laikoma nei atliekų darytoju, nei atliekų turėtoju. LVAT praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju.
Atsiliepimas
Atsakovai Kelmės rajono savivaldybė ir Kelmės rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą pažymima, kad skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 konstatavo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių teismų praktikoje aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“ nagrinėjamu atveju yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ir Teisingumo Teismas) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau - ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/201 1). Tačiau aptartas teisinis reguliavimas niekaip neapriboja pareiškėjos galimybių kreiptis į savivaldybės administravimo subjektą dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo.
Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022-01-27 sprendimu Nr. T-34 patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kurių 4.11 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava yra Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje Savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. 5 punkte nustatyta, kad Vietinė rinkliava nustatoma Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Nuostatų 13 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai, kurie apskaičiuojami pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių nustatymo metodiką, yra pateikiami Nuostatų 1 priede. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatyta, savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita, sprendimų dėl sumokėtų mokesčių, rinkliavų (ar jų dalies) kompensavimo tvarkos nustatymo ir šių kompensacijų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. Pareiškėja ginčija Savivaldybės diskrecijos teisę priimti sprendimus teikti ar neteikti rinkliavos lengvatas. Remiantis aukščiau išdėstytu, prašo pareiškėjo AB Energijos skirstymo operatoriaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (7.16. E) S-2316 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolinio sprendimo (darbotvarkės 28 klausimas) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Kelmės rajono savivaldybės administraciją ir / ar Kelmės rajono savivaldybės tarybą išnagrinėti AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. birželio 15 d. prašymą Nr. 22KR-SD-5868.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. 22KR-SD-5868 kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo. 2022 m. liepos 13 d. raštu Nr. (7.16. E) S-1916 Kelmės rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, jog ESO raštas dėl vietinės rinkliavos mokesčio panaikinimo yra perduotas savivaldybės tarybai, jis bus svarstomas šių metų rugpjūčio mėnesį savivaldybės tarybos posėdyje, apie priimtą sprendimą informuos. 2022 m. rugpjūčio 25 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje be kita ko buvo svarstomas klausimas ar atleisti ESO nuo vietinės rinkliavos mokesčio mokėjimo už nekilnojamąjį turtą – transformatorines, esančias Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės taryba nepritarė sprendimui atleisti nuo minėtos rinkliavos mokesčio mokėjimo. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.
Atsakovė Kelmės rajono savivaldybės administracija šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 straipsnio 5 punktas). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.
Kaip minėta, pareiškėja akcinė bendrovė ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. birželio 15 d. su prašymu „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokesčio panaikinimo“ kreipėsi į Kelmės rajono savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo. Prašyme nurodė, kad savo poziciją grindžia esminėmis aplinkybėmis: 1. Bendrovės veikloje, valdant ir naudojant transformatorines, jokios komunalinės (buitinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti; 2. Transformatorinės nepatenka į nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą; 3. Bendrovei nėra teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl savivaldybė nepatiria jokių su transformatorinėse komunalinių atliekų tvarkymu susijusių sąnaudų; 4. Bendrovė nagrinėjamu atveju negali būti laikomas atliekų turėtoju.
Kelmės rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją, jog šis jos prašymas perduotas spręsti Kelmės rajono savivaldybės tarybai.
Kelmės rajono savivaldybės taryba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, nusprendė sprendimo projektui Nr. T1-242 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ nepritarti, sprendimo nepriimti. Kelmės rajono savivaldybės administracija 2022 m. rugpjūčio 30 d. raštu informavo pareiškėją apie minėtą tarybos sprendimą.
Teismas pažymi, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-34 (toliau – Nuostatai), vietinės rinkliavos administratorius (toliau – Rinkliavos administratorius) – juridinis asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti Vietinės rinkliavos surinkimą. Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T-141 buvo nuspręsta pavesti Kelmės rajono savivaldybės administracijai vykdyti Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą.
Įvertinęs ginčijamo sprendimo ( 2022 m. rugpjūčio 30 d. rašto) turinį teismas sprendžia, kad jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes jame nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių ir sprendimo priėmimo motyvų dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių vertinimo, konkrečių teisės normų, kuriomis remiantis buvo priimtas toks sprendimas, apsiribota tik deklaratyviai nurodant, jog pareiškėjos prašymo netenkino taryba. Pareiškėja negalėjo suprasti, kodėl jos 2022 m. birželio 15 d. prašymas netenkinamas.
Teismas sprendžia, kad pareiškėjai pateiktame rašte dėl mokesčio panaikinimo savivaldybės administracija neargumentuotai ir nemotyvuotai, nenurodant jokių teisės normų, neatsakė į pareiškėjos prašymą panaikinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2021-12-04 iki 2023-01-01), savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita paskiriems valstybės rinkliavos mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi ne į savivaldybės tarybą dėl atleidimo nuo minėto mokesčio, o į savivaldybės administraciją, kaip į rinkliavos administratorių, su prašymu spręsti klausimą dėl mokesčio panaikinimo, argumentuojant, kad toks mokestis pareiškėjos nurodytiems objektams iš viso neturi būti taikomas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis klausimas nebuvo sprendžiamas.
Teismas pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu.
Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 28 d. protokolinio sprendimo neatleisti pareiškėjos nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teismas papildomai pabrėžia, kad pareiškėja į Kelmės rajono savivaldybės administraciją kreipėsi su prašymu ne atleisti nuo minėto mokesčio mokėjimo, o šį mokestį panaikinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimas panaikinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokestį nei Kelmės rajono savivaldybės taryboje, nei Kelmės rajono savivaldybės administracijoje svarstytas nebuvo, t. y. Kelmės rajono savivaldybės taryba sprendė klausimą, dėl kurio pareiškėja į ją nesikreipė.
Kadangi skundžiami akti priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tokie aktai naikintini. Pripažinus Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (7.16. E) S-2316 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolinį sprendimą neteisėtais, Kelmės rajono savivaldybės administracija, kaip Rinkliavos administratorius, įpareigotina iš naujo išnagrinėti AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2022 m. birželio 15 d. prašymą Nr. Nr. 22KR-SD-5868 ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Likusieji atsakovių ir pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymas Nr. s0035629 patvirtinantis, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, ši suma priteistina iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ skundą patenkinti.
Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. (7.16. E) S-2316 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio panaikinimo“.
Panaikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. protokolinį sprendimą (darbotvarkės 28 klausimas).
Priteisti iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ 22,50 Eur (dvidešimt du Eur 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.