Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Lukui Žižiui, Salomėjai Muralienei, Živilei Gedvilaitei, Rūtai Balčiūnaitei, Kristinai Grikietytei-Guobienei,

viešame teisiamajame išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1991 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 1994 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5, 8 punktus, 153 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2, 3 dalis, 207 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 15 metų;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

5) Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 2 mėnesiams;

6) Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, 2015 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 28 paromis arešto;

7) Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

8) Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 36 MGL dydžio bauda; uždraudžiant naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus;

9) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bauda, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 36 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

10) Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjusi) laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

11) Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 36 MGL (1800 Eur) bauda, terminuotas laisvės atėmimas 3 metams;

12) Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuteistajam S. P. skirtų bausmių subendrinimo tenkintas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bausmės subendrintos ir prie nuteistajam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės 3 metų laisvės atėmimo ir 36 MGL baudos bausmės, pridėta dalis 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 36 MGL bauda. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. rugsėjo 25 d.). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, į kurią buvo įskaitytas suėmime nuo 2019 m. gegužės 8 d. išbūtas laikas ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 16 d. 16.00 vai. iki 2018 m. spalio 17 d. 11.50 vai. (viena para). 2021 m. gruodžio 13 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, įpareigojant intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, per 15 d. nuo paleidimo iš pataisos namų įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, visą lygtinio paleidimo laiką nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Intensyvi priežiūra nutraukta nuo 2022 m. kovo 21 d. 2022 m. lapkričio 8 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro, 2022 m. lapkričio 7 d. pasibaigus lygtinio paleidimo terminui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. P. 2022 m. gegužės 23 d. apie 14.25 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,16 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. plūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją E. B., po ko tyčia turėta medine lazda sudavė jai į kairės rankos delną, į dešinį dilbį, mažiausiai tris kartus į krūtinę ir mažiausiai vieną kartą į galvą, po ko, tęsdamas savo įžūlius veiksmus, sekdamas iš (duomenys neskelbtini) kiemo besišalinančią nukentėjusiąją, apie 14.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) namo, pašalinių asmenų akivaizdoje, toliau plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, demonstruodamas rankoje laikomą kirvį, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė E. B. į dešinę veido pusę, taip mušdamas, ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių pasėkoje E. B. padarė kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą dešiniame žande, pereinančią į smakro dešinę, bei kaklo priekį, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą kaklo priekyje, kraujosruvas kairiame žaste, kraujosruvas kairio peties srityje, kraujosruvas dešinio peties srityje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą, nubrozdinimą dešiniame dilbyje, kraujosruvą dešinės krūtinės srityje, kraujosruvą kairėje šlaunyje, kraujosruvas dešinėje šlaunyje, kraujosruvas dešinėje blauzdoje sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, patvirtino, kad viešoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą sudavė nukentėjusiajai, bei paaiškino, kad galimai 2022 metų gegužės mėnesį su D. P. buvo atėjęs į svečius pas R., (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu ten buvo nukentėjusioji, visi kartu gėrė alų ir susikivirčijo dėl šuns, kurį jam atidavė nukentėjusiosios patėvis. Išgertuvių vietoje buvo ir du nukentėjusiosios draugai. Apsistumdė su E. draugu, parėkavo vienas ant kito. Su D. išėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo miegoti, namų durys buvo užrakintos. D. sugyventinis buvo darbe. Miegodamas pajuto, kaip kažkas už kojos timptelėjo, pamatė, kad stovi E. su dviem draugais, jie atėjo aiškintis santykius. Kaip suprato, norėjo jį sumušti. R. K. ar A. K. jį ištempė iš lovos. Jie rėkavo. Matėsi, kad vyks muštynės, todėl pasakė, kad eina į tualetą. Jis išbėgo į lauką, pasiėmė šluotos kotą, jį perlaužė ir juo gynėsi, o jie jį puldinėjo. Pulti bandė abu vyrai. E. skatino juos, sakė, kad „tau p... (necenzūrinis žodis) bus“, šie žodžiai buvo adresuoti jam. Vyrai jam sudavė, pataikė į petį, į krūtinę, spyrė, bet niekas jo sužalojimų nefiksavo. Nukentėjusioji negalėjo prie jo prieiti, bet jeigu ji jį būtų pasiekusi, ji jam būtų „akis iškabinusi“. Jis galimai kieme nukentėjusiajai galėjo suduoti smūgius, nepamena. Vyko abipusės muštynės. Po to jis išėjo iš kiemo, jie visi trys jį irgi vijosi iki kito namo. Išbėgęs basas, bėgo link garažų, į tą pusę, kur ant namo paveikslas išpieštas. Ten teko mosikuotis, kliuvo ir nukentėjusiajai, ir vyrams. Tas šluotos kotas buvo vienintelis daiktas, kurį turėjo. Jokio kirvio neturėjo, nors buvo neblaivus, tačiau tai prisimintų. Išbėgus iš kiemo, jį toliau puldinėjo A. K. ir R. K., E. B. tik rėkavo. Išbėgus iš kiemo, ji jam čiupo už rankos, jis jai sudavė į veidą delnu, pataikė į žandą, tai buvo vienintelis jai suduotas smūgis. Gali būti, kad nukentėjusiąją plūdo necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje. Tikrai nesudavė E. į krūtinę, dilbį ar veidą. Į galvą medine lazda jai taip pat netrenkė. Situacija buvo nufilmuota, jam atsiuntė vaizdo įrašą, tačiau jo telefonas policijoje. Situacija buvo triukšminga ir žmonės tą įvykį galėjo matyti. Gailisi dėl įvykio, atsiprašo nukentėjusiosios už tai, kad jai sudavė.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo R. namuose, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas dėl šuns. Ji tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji buvo su savo draugu R. K. ir jo draugu A. K.. Po to, kai konfliktas baigėsi, visi išsiskirstė. Paskui ji su draugais nuėjo pas moterį, su kuria gyveno kaltinamasis. Užėjo su juo pasikalbėti. Kai nuėjo pas S. P., lauko durys buvo atidarytos, įėjo į kambarį, S. P. miegojo su drauge. Kai jie įėjo, atsibudo. Kai pasakė, kad nori pasikalbėti, S. P. pasakė, kad nori į tualetą. Tada jie išėjo į lauką. Išėjo ji, R. K., A. K.. Kai išėjo į lauką, pamatė S. P. su pagaliu, pradėjo juos vytis. Būnant kieme kaltinamasis jai sudavė. Jai buvo sužalotas delnas, skaudėjo. Jie iš kiemo išbėgo į gatvę. S. P., juos vaikydamasis, keikėsi. Iš kažkur atsirado kirvis kaltinamojo rankose. Jis kirviu gąsdino. Išėjus iš kiemo, jai kaltinamasis sudavė į smakro sritį vieną smūgį. Dėl šio smūgio ji prarado sąmonę ir nukrito.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. vėlai vakare ji buvo pas savo draugę R., (duomenys neskelbtini), ir ten vartojo alkoholį. Dar su ja buvo R. K. (jis miegojo ir nieko nematė) ir A. K.. Vėliau naktį R. pasikvietė savo draugą S. P.. 2022 m. gegužės 23 d. apie 12.00 val. bute tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinę veido pusę, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, tačiau nei policijos, nei GMP nekvietė. Po to S. iš R. namų pasišalino ir ji pastebėjo, kad dingo jos sugyventinio R. K. mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ (tikslaus modelio nežino). Minėtame bute toliau vartojo alkoholį ir apie 14.00 val. ji, R. ir A. kartu nuėjo pas S. P. į namus, (duomenys neskelbtini). Buto numerio nežino, bet įėjimas iš gatvės pusės, iš karto už vartelių. Atėję jokių durų nelaužė, durys buvo atrakintos, todėl jie, pasibeldę į duris ir į langą, įėjo į butą. Bute rado gulinčius lovoje S. ir D. S. paklausė, kur dingo R. telefonas, o S. paprašė pirmiausia leisti jam eiti į tualetą. S. atsistojo ir nuėjo į kiemą. Jie nuėjo paskui jį į kiemą. S. užėjo už namo kampo, o vos tik jie išėjo iš laiptinės, S. išbėgo iš už dešinės pusės namo kampo, atsinešė rankose apie 1 metro ilgio pagalį, kurį prie jos akių į savo kelią perlaužė per pusę ir pribėgęs prie jos, vieną kartą sudavė jai į kairio delno vidinę pusę ir įdrėskė. Po to užsimojo suduoti jai į pilvą, tačiau A. K. savo dešinės rankos dilbiu išmušė S. pagalį iš rankos. Po to jis nuėjo į namus pas D. ir iš buto atsinešė kirvį. Per tą laiką ji su R. ir A. ėjo link R. namų, bet S. juos su kirviu pasivijo ties namu ir bukąja puse vieną kartą jai sudavė į pakaušį, dėl ko ji nugriuvo ir prarado sąmonę, daugiau nieko nematė. Atgavo sąmonę tada, kai R. ją kėlė nuo žemės, o S. jau buvo pasišalinęs. Po to jie nuėjo atgal į R. butą ir ji atsigulė, nes blogai jautėsi. Netrukus atvažiavo pareigūnai ir atsivežė S.. Pareigūnams ji viską paaiškino. Pareigūnai jai iškvietė GMP, kuri atvykusi ją ir A. apžiūrėjo, jokių lūžių nenustatė, sutvarstė žaizdas ir išvyko (1 t., b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad neatsimena, kur buvo suduotas smūgis, ar į smakrą, ar į pakaušį. Tikslesni parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. O dėl draugo telefono patikslina, kad R. rado jį už lovos. Kaltinamasis nebuvo tempiamas iš lovos už kojos. Jei jį būtų traukę už kojos, tai būtų iš karto kilęs konfliktas.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti papildomi nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų ir nori patikslinti, kad 2022 m. gegužės 22 d. vakare ji pas draugę R. T. vartojo alkoholį kartu su savo sugyventiniu R. K. ir jų draugu A. K.. R. labai anksti nuėjo miegoti, nes buvo per daug girtas, o jie gėrė beveik visą naktį. Paryčiais nuėjo miegoti. 2022 m. gegužės 23 d. iš ryto, apie 10.00 val., ji pabudo ir atėjusi į virtuvę rado D. su A. ir su jais kartu alkoholį vartojo S. P. ir D. P.. R. dar miegojo kitame kambaryje, o ji prisijungė prie jų, toliau vartoti alkoholį. Pasėdėjo neilgai ir po to tarp jos ir S. kilo konfliktas dėl to, kad jis neprižiūrėjo jos tėvo jam padovanoto šuns. Jai sukilo emocijos ir ji pradėjo jį plūsti dėl šuns nepriežiūros. Jis konflikto metu pradėjo tampyti ją už rankų ir pečių po butą ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinę veido pusę. Iš karto po to D. jį išsivedė namo, o ji toliau liko su R. ir A. vartoti alkoholį. Išgėrė tikrai daug. Po to ji pasigedo R. telefono ir pagalvojo, kad S. jį galėjo pasisavinti, todėl suorganizavo, kad reikia eiti pas jį į namus ieškoti telefono, į (duomenys neskelbtini). Nuėjus pas S. į namus, duris rado atrakintas ir prieš tai pasibeldę, duris atidarė ir įėjo į vidų. Neatsimena, ar įėjo dviese su A., ar trise. Viduje rado vienoje lovoje miegančius D. ir S.. Ji priėjo prie lovos, pajudino S. ties petimi, kad jis pabustų. Kai jis pabudo, ji jo pusiau mandagiai paklausė, kur yra R. telefonas. Jis pabudo, akivaizdžiai jų išsigando, greitai išlipo iš lovos, pradėjo blaškytis po kambarį, o ji jam siūlė išeiti į lauką pakalbėti. Jokio konflikto kambaryje nebuvo. Tada jis paprašė pirma leisti nueiti jam į tualetą. Jie pasakė, kad gerai, ir jis išėjo į lauką. D. išlipo iš lovos ir išbėgo iš kiemo lauk, daugiau jos nematė iki atvyko policija. Jie iš lėto iš paskos išėjo paskui jį į kiemą ir vos tik išėję pamatė, kaip jis atbėga link jų ir rankoje nešasi ilgą pagalį. Tai galėjo būti ir grėblio kotas. Bėgdamas jis tą pagalį perlaužė pusiau sau į kelią ir su tais dviem pagaliais abiejose rankose puolė prie jos. Pribėgęs jis pagaliais bandė į ją baksnoti, ji stengėsi jo išvengti, rėkė, kad jis ramintųsi, bet vieną kartą jis pagaliu pataikė įdurti jai į dešinį delną ir kitą kartą pagaliu sudavė jai į dešinį dilbį. Dar sudavė į krūtinę mažiausiai tris kartus ir mažiausiai vieną kartą į galvą (kairį smilkinį) ir taip baksnodamas suplėšė jos striukę. Striukę po įvykio nepagalvojusi išmetė lauk, todėl pateikti prie ikiteisminio tyrimo neturi galimybės. Dėl sugadintos striukės žala mažareikšmė ir jokio civilinio ieškinio nereikš. Nepastebėjo, kuriuo metu iš kiemo pabėgo A. K.. Kai ji pamatė, kad S. darosi vis agresyvesnis ir jai gresia realus pavojus, ji pro vartelius pradėjo bėgti iš kiemo ir išbėgusi į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasuko bėgti (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi ir apsisukusi bėgo atgal. S. su pagaliais vijosi ją gal kokias 5 minutes. Pasivijęs, mažiausiai 5 kartus su rankoje turėtais pagaliais sudavė į rankas, pečius, nugarą – viršutinę kūno dalį. Po to S. trumpam atsitraukė nuo jos ir nuėjo į kiemą, o ji su A., ir nepamena, ar R. buvo kartu, ėjo (duomenys neskelbtini) gatvė link (duomenys neskelbtini) gatvės, kai netrukus išgirdo S. rėkimą, keiksmus. Atsisukusi pamatė, kad atbėga S. ir rankoje atsineša kirvį. Ji, tai pamačiusi, labai išsigando ir pradėjo bėgti. S. ją pasivijo ties (duomenys neskelbtini) namu, prieš pat posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai S. ją pasivijo ir ji pamatė, kad nuo jo nespės pabėgti, ji atsisuko veidu į jį ir jis dešinėje rankoje laikydamas kirvį, vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė į jai dešinę smakro pusę ir nuo smūgio ji prarado sąmonę bei nugriuvo ant asfaltuotos gatvės. Griūdama susižalojo šonus, petį, kojas. Tiksliai pasakyti, kokias kitas kūno vietas griūdama susimušė, negali. Su kirviu, kiek atsimena, jis jai nesudavė, o tik laikė jį rankoje. Kiek buvo be sąmonės, ji nežino, bet atsikėlusi aplinkui save nerado jokių žmonių ir nuėjo pas R. į namus. Namuose blogai jautėsi ir prigulė. Neatsimena, kuriuo metu grįžo A. ir R., o gal jie jau ir buvo namuose. Netrukus išgirdo beldimą į duris ir R. atidarius duris, į butą įėjo policijos pareigūnai su rėkiančiu S., kuris policijai sakė, kad jie jį sumušė. Tada policija paguldė ant žemės R. ir A., o ji priėjusi jiems papasakojo viską, kaip buvo. Kai policija ją išklausė, pastebėjo, kad S. kažkur pabėgo. Tada jie su pareigūnais nuvyko jų automobiliu pas S. į kiemą ir ten nerado nei S., nei D.. Po to kiti pareigūnai iš kažkur atsivežė S., D. ir D. sugyventinį G.. Tada pareigūnai kieme patikrino visų jų girtumus ir išsiaiškinę aplinkybes, įteikė jiems šaukimus ir išleido namo (1 t., b. l. 43-46).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad gali būti, kad būnant svečiuose jai buvo suduotas smūgis. Bet stiprus skausmas jai nebuvo sukeltas. Kraujosruvos jai galėjo atsirasti, kai krito. Jis jos nespardė. Neturi S. P. jokių pretenzijų ir būtų neturėjusi, jei nebūtų iškvietęs policijos. Jei S. P. pripažintų tas aplinkybes, sutiktų su juo taikytis.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti papildomi nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų ir nori papildyti tuo, kad dėl 2022 m. gegužės 23 d. ryte (duomenys neskelbtini), bute jai sukelto fizinio skausmo ji S. P. pretenzijų neturi, ateityje neturės ir pareiškimą rašyti atsisako, nes konfliktas buvo abipusis ir ji jį išprovokavo. Pretenzijų jam turi tik dėl konflikto (duomenys neskelbtini) ir gatvėje netoli minėto namo, kai jis ją sužalojo pagaliais ir pasivijęs su kirviu rankoje, sudavė į veidą ir ji praradusi sąmonę nugriuvo gatvėje (1 t., b. l. 47-49).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad ne visi sužalojimai padaryti įvykio metu, prirašyta labai daug. Galėjo susižaloti ir kitur. Kiek S. P. sudavė smūgių, nurodyti tiksliai negali. Pagrindinis smūgis buvo suduotas gatvėje. Ji bandė nuo jo dengtis.

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 16 val. išėjo į balkoną. Matė, kad stovi žmogus su kirviu ir susigūžusi moteris. Viskas įvyko akimirksniu, jis kaire ranka sudavė moteriai į veidą. Buvo vienas smūgis. Matė gerai tą aplinkybę. Jos visas dėmesys buvo į kirvį. Kirvis buvo vyriškio dešinėje rankoje. Ji iš karto susmuko. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Moteris buvo apsivilkusi šviesia striuke, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų ir (duomenys neskelbtini) sudėjimo.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad 2022 m. gegužės 23 d. apie 14.30 val., būdama gyvenamojo buto balkone, pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) m ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos palaidinę trumpomis rankovėmis, dešinėje rankoje laikė kirvį mediniu kotu, o kaire ranka sudavė gatvėje stovėjusiai moteriai, kuri buvo (duomenys neskelbtini) spalvos iki pečių ilgio plaukų, nedidelio ūgio, apie (duomenys neskelbtini) m, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilkėjo šviesią striukę, po ja vilkėjo baltos spalvos palaidinę, į veido sritį. Matė, kad sudavė jai vieną smūgį, tačiau atrodė, kad labai stipriai. Moteris po suduoto smūgio nukrito ant žemės. Pamačiusi tai, ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Abiejų asmenų ji nepažįsta, tačiau toks vyro elgesys viešoje vietoje jai sukėlė pasipiktinimą (1 t., b. l. 66-69).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. papildomos apklausos metu parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų ir gali papildyti, kad 2022 m. gegužės 23 d. apie 14.30 val. buvo savo bute. Butas yra (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte. Jos balkonas yra į kiemo pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Apie 14.30 val. išėjo į balkoną ir išgirdo gatvėje vyro rėkimą, keiksmažodžius. Pro namų ir medžių tarpą pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, gatvėje stovi moteris (duomenys neskelbtini) plaukais ir šviesia striuke. Nedidelio ūgio, (duomenys neskelbtini) sudėjimo. Pamatė, kad iš minėto namo per vartus išbėgo jai iš matymo žinomas vyras, kuris tame name gyvena ir veda asocialų gyvenimo būdą. Vyras išbėgo iš kiemo ir dešinėje rankoje laikė kirvį, nuleistą žemyn. Kirvis buvo medine rankena, senovinis, apie pusės metro ilgio. Moteris stovėjo priešais minėtą namą, niekur nebėgo ir nėjo, stovėjo gatvelės kitoje pusėje, arti (duomenys neskelbtini) namo. Vyras išėjo ir laikydamas dešinėje rankoje kirvį, priėjo prie moters. Moteris stovėjo ir tylėjo, o jis ant jos rėkė kažkokius keiksmažodžius, ją plūdo. Tai truko apie 1–2 minutes. Ji tai stebėjo iš savo balkono, nes jai pasidarė įdomu, kas čia vyksta. Po to vyras staiga užsimojo kaire ranka (kita, negu laikė kirvį) ir kumščiu sudavė vieną kartą jai į dešinę veido pusę. Nuo smūgio moteris nugriuvo ir nejudėjo, o vyras apsisuko ir nuėjo į savo namą ((duomenys neskelbtini)). Šio įvykio metu daugiau gatvėje jokių kitų asmenų nematė. Ji, pamačiusi, kad moteris nugriuvo ant gatvės ir nesikelia, nubėgo į butą, pasiėmė telefoną ir paskambino 112, jau būdama balkone skambino į bendrą pagalbos centrą ir pranešė, ką matė. Iš jos balkono nesimatė, kaip moteris guli ant gatvės, nes užstoja tvora ir medžiai. Matė tik ją stovinčią ir krentančią. Kaip moteris atsistojo ir nuėjo, ji nematė, nors stebėjo tą vietą. Netrukus, už kelių minučių, į gatvę atvažiavo policijos pareigūnai ir ji išėjo į gatvę. Moters gatvėje jau nebebuvo. (duomenys neskelbtini) namą visi kaimynai žino. Ten gyvena asocialūs asmenys ir nuolatos triukšmauja, vartoja alkoholį, mušasi. Visi kaimynai prie tokių vaizdų pripratę. Bet šiuo atveju, kai jų konfliktai išsikėlė iš jų kiemo į gatvę ir dar su kirviais, ji išsigando, buvo pasipiktinusi, nes viskas vyko viduryje dienos, viešoje vietoje, tankiai apgyvendintoje teritorijoje, kur gali būti ir vaikų, ir senų žmonių. Jai pačiai būnant balkone joks pavojus negrėsė, bet jeigu tuo metu būtu atsiradę pašaliniai asmenys gatvėje, mano, kad būtų didelė tikimybė, kad ir jie būtų sužaloti (1 t., b. l. 70-73).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Kai pamatė suduodant smūgį moteriai, tai jai sukėlė išgyvenimus. Daugiau pašalinių asmenų ten nebuvo. Tas įvykis šokiravo, paskambino 112, nes buvo susijaudinusi. Vyriškis buvo tada be barzdos, patvirtina, kad salėje tas pats asmuo.

Liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį jie šventė pas R.. Ji su S. atėjo, buvo R., vyrai, kurių vardų nežino, ir E. Tarp E. ir S. kilo konfliktas dėl šuns, kurį laikė nukentėjusiosios patėvis. Po to ji su S. išėjo į namus (duomenys neskelbtini). Kiti asmenys liko. Grįžę ėjo miegoti. Tada išlaužę duris, atėjo E. su dviem vyrais, tempė S. už kojos iš lovos, stumdėsi. Būtų kilę muštynės kambaryje, jei S. nebūtų išbėgęs iš kambario į lauką. S. pasitraukė atgal į lovą, jį čiupo už peties ir jis išsinėrė, pro duris, iškart į koridorių išėjimas ir lauko durys, ir išbėgo į lauką. Jie išbėgo paskui S.. Po to, kai ji išėjo į kiemą, jau nieko nebuvo kieme.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad ji su savo sugyventiniu G. L. gyvena jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Jie pas save yra priėmę gyventi S. P. ir su juo labai gerai sutaria. 2022 m. gegužės 23 d., nepamena tiksliai kelintą valandą, bet galėjo būti maždaug apie 10.00 val., ji su S. P. atėjo į svečius pas R. T. į (duomenys neskelbtini), nes R. juos pakvietė išgerti kartu. Ten jie su dar vienu vyru, kurio vardas, berods, buvo A., vartojo alkoholį. Kitame kambaryje miegojo dar vienas vyras ir E. B.. Jiems geriant, pabudo ir iš kito kambario atėjo E., ji pradėjo kelti skandalus, kibti prie S.. Reikalavo atiduoti kažkokį šunį. Jie susiginčijo, susibarė. Jie nesimušė, tik labai barėsi. Po to, tai galėjo būti apie 12.00 val., S. trūko kantrybė, jis E. pavadino „k..(necenzūrinis žodis)“ ir ji pasiūlė S. eiti namo. Visi buvo labai stipriai girti. Kol jie buvo pas R., niekas niekam jokių smūgių nesudavė. Ji su S. grįžo namo į (duomenys neskelbtini), ir nuėjo abu miegoti į pirmo aukšto lovą. Ji neatsimena, kuriuo metu S. nuėjo miegoti į antrą aukštą. Apie 14.30 val. ji pabudo nuo triukšmo kambaryje. Atsibudusi jų buto pirmame aukšte ji pamatė E., A. ir dar vyrą, kuris pas R. miegojo, kurio vardo nežino. E. garsiai rėkė ant S.. Priekaištavo jam, kodėl jis ją taip vadino, įžeidė ir panašiai. Po to minėti du vyrai pradėjo S. tampyti, stumdyti. S. paprašė jų leisti jam nueiti į tualetą ir išbėgo į kiemą. Jie visi trys nuėjo jam iš paskos. O ji išėjo jiems iš paskos ir nubėgo prie Neries upės skambinti policijai. Kiek matė, kai išėjo iš namo, jų kieme nieko nebuvo. Matė tik, kaip jie trise bėgo paskui S. iš namo. Jokio konflikto nei kieme, nei gatvėje nematė, nes ji jau buvo išbėgusi į Neries krantinę ir skambino policijai ir po to savo sugyventiniui G.. Nematė, nei kaip S. sudavė E., nei kaip su pagaliu bėgiojo, nei kirvio. Kai grįžo į kiemą, jau jų kieme buvo policija. Konflikto metu ji buvo labai girta ir jie visi taip pat buvo girti. Pati jokios žalos nepatyrė, tik labai išsigando. Jos sugyventinis grįžo iš darbo namo tik tada, kai buvo atvykusi policija (1 t., b. l. 86-81).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad kai skambino, sakė, kad iškviesta policija jau. Paskambino į policiją, sakė, kad duris išlaužė, įsilaužė ir žmogų puolė mušti. Išlaužė lauko duris. Jos buvo užrakintos. Durys medinės, patraukė stipriau ir išlūžo.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo ieškoti E. B. prie kažkokio žalio namo (duomenys neskelbtini). Ji buvo nukritusi ant žolės, netekusi sąmonės. Kai jis atėjo, ji jau buvo sąmoninga, neklausė jos, kas atsitiko, nieko nekalbėjo, atvažiavo pareigūnai. Tą dieną buvo pas E. pažįstamą R. (duomenys neskelbtini), kur buvo dar vienas jo draugas, vardu A.. Nuėjo miegoti ir atsikėlęs pasigedo E..

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. vakare apie 18-19 val. jis su E. B. ir A. K. atėjo į svečius pas R., kurios pavardės nežino, į (duomenys neskelbtini). Ji yra E. draugė. Buvo visi stipriai girti. E. ir A. sėdo su R. gerti alkoholį, o jis nuėjo miegoti ir alkoholio nebegėrė, nes nebepajėgė. Pramiegojo iki ryto ir nematė, kas vyko per naktį. Atsibudo ryte ir jie su R. išgėrė alkoholio. E. ir A. buvo kažkur išėję. R. pasakė, kad paryčiais 2022 m. gegužės 23 d. buvo užsukęs kažkoks S. su drauge, kažko jie susipyko ir prieš pat jam pabundant, E. su A. išėjo pas S. į namus, (duomenys neskelbtini) gatvę, numerio neatsimena, namas su žalia tvora, aiškintis santykių. Jis apie tai sužinojęs, ėjo ieškoti E.. Atėjus prie namo, jį suradus, pamatė pareigūnus ir E.. Jie kalbėjosi. Dar buvo A.. Pareigūnai tikrino E. ir A. blaivumą. Kai jis priėjo, patikrino ir jo blaivumą. Pats viduje namo nebuvo. Matė pareigūnų automobilyje S. ir dar buvo priėjusi jam nepažįstama moteris, kuri sakė, kad yra kaimynė iš šalia esančio daugiabučio 5-to aukšto ir ji matė, kaip S. E. mušė ir lakstė su kirviu. Jis pats šio įvykio nematė, atėjo ieškodamas E. tik tada, kai atvyko policija, todėl nežino, kas vyko ir dėl šio įvykio niekaip nenukentėjo. E. po šio įvykio matė, kad buvo mėlyna ir ištinusi dešinė veido pusė. Ji sakė, kad S. jai sudavė ne vieną kartą į veidą. E. dar pasakojo, kad S. lakstė su kirviu. Nepamena, ar sakė, kad sudavė. Kodėl visi sako, kad jis buvo viduje, jis nežino. Gal dėl to, kad buvo girti ir neatsimena smulkmenų. Tikriausiai jie pagalvojo, kad buvo kartu su jais todėl, kad atėjo vėliau ir kalbėjo su pareigūnais ir jie tikrino jo blaivumą (1 t., b. l. 82-85). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad E. sužalojimų neatsimena. Matė jos sužalotą veidą.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko neatsimena. Jis tą dieną buvo girtas. Jo parodymus pareigūnai surašė pagal kitus asmenis. Jis sakė, kad nieko neatsimena. S. P. nepažįsta. E. B. ir R. K. pažįsta. Rajone sutikdavo, (duomenys neskelbtini). Susitikdavo, pasisveikindavo ir viskas.

Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. parodė, kad jis yra pažįstamas su E. ir R., kurių pavardės nežino. Susipažino gatvėje ir kartais kartu vartoja alkoholį. 2022 m. gegužės 22 d. vakare, apie 18.00 val. jis kartu su E. ir R. atėjo pas jam nepažįstamą moterį į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje Kaune, tikslaus adreso nežino. Tos moters vardo neatsimena. Jie ten vartojo daug stipraus alkoholio ir visi buvo „pergėrę“. R. užmigo, o jis su E. ir namų šeimininke toliau gėrė. Kažkokiu metu, nesuprato, kaip, bute atsirado jam nepažįstami vyras su moterimi. Jie toliau su jais kartu gėrė. Neatsimena, kad bute būtų kokių konfliktų, bet neatmeta galimybės, kad jie buvo, nes buvo stipriai girtas. Neatsimena, kaip jie išėjo. Likę toliau per visą naktį gėrė, kažkiek miegojo ir 2022 m. gegužės 23 d. pabudę ryte, toliau gėrė. Neatsimena, nei kaip, nei dėl ko jie nuėjo kažkur netoli Neries krantinės į namą, kur, kaip suprato, gyveno ankščiau minėtas atėjęs jam nepažįstamas vyras. Jie atėję pajudino durų rankeną ir kadangi lauko durys buvo atrakintos, įėjo į namo vidų. Namo pirmame aukšte sutiko tą ankščiau minėtą vyrą ir moterį. Jie abu stovėjo viduryje kambario. E. su R. su juo pradėjo tvarkingai bendrauti, o vyras iš karto paprašė leisti eiti į tualetą. Jis išėjo į lauką, o jie visi trys jam ėjo iš paskos. Lauke išėję pamatė, kad iš kiemo grįžta minėtas vyras ir rankoje nešasi vieną ar du pagalius, tiksliai neatsimena. Kokie buvo pagaliai, neįsidėmėjo. Tai galėjo būti ir grėblio kotas, tikrai neatsimena. Jie pamatė, kad jis artinasi prie jų, todėl kartu su R. pabėgo per vartelius į kiemą ir lėtai ėjo gatve, atgal link buto, iš kurio atėjo. E. dėl labai stipraus girtumo nepabėgo ir liko kieme, girdėjo, kad garsiai rėkavo. Jis tikrai neatsimena, kad kieme būtų likęs, bet kadangi buvo labai girtas, neatsietų galimybės, kad dar kas nors ten vyko iki jam išbėgant iš kiemo. Jiems einant gatve, juos pasivijo E., netrukus už kelių sekundžių pamatė, kaip paskui juos atbėga minėtas vyras ir rankoje laikė nedidelį kirvuką. Jie nuo jo pradėjo bėgti, o E. dėl girtumo nepabėgo. Vyras pasivijo E.. Kadangi jis bėgo, tai smūgio nematė, bet paskui atsisukęs pamatė, kad E. guli ant žolės šalia gatvės. Kraujo nematė. Minėtas vyras grįžinėjo į namą, tuo metu atvažiavo policija ir tą vyrą sulaikė. Po to atėjo kažkokia nepažįstama moteris. Neatsimena, ką ji pasakojo. E. netrukus atsikėlė nuo žemės ir jie visi pabendravę su policininkais, nuėjo kas sau. Jis ėjo tiesiai namo. Šio įvykio metu jis pats nenukentėjo. Tik truputį išsigando. Prieš jį fizinis smurtas naudotas nebuvo (1 t. b. l. 76-79). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad nieko neprisimena. Konfliktų būna daug. Nežino, ar buvo toks įvykis, jam neįdomu buvo.

Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu parodė patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2022 m. gegužės 23 d. patruliuojant radijo šaukinio 1714 su vyr. patruliu L. L. apie 14.32 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), 3 vyrai ir moteris pranešėjos namuose mušasi tarpusavyje. Atvykus į įvykio vietą ir užėjus į nurodytą namą, rado S. P., gim. 1974 m., kuriam nustatytas 1,47 girtumas, kuris paaiškino, kad buvo atėjusi pažįstama E. su draugais, išlaužė duris, užsipuolė jį ir pasišalino. Kadangi įvykio aplinkybės buvo neaiškios, vyras patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Bendraujant su juo, atėjo antro iškvietimo pranešėja V. R., kuri paaiškino, kad būtent sulaikytasis vyras bėgiojo po gatvelę su kirviu ir vaikėsi moterį. S. P. pareigūnams paaiškino, kad jis miegojo namie, (duomenys neskelbtini), kai pažįstami asmenys išlaužė duris, pateko į vidų, jį užpuolė ir paėmė jo mobiliojo ryšio telefoną. Vyras žino, kur dabar yra minėta E.. Vyras parodė vietą, t. y. (duomenys neskelbtini) namas. Užėjus į namą ir užlipus į antrą aukštą, jame rado E. B. (2,88 prom girtumas), R. K. (2,73 prom. girtumas) ir A. K. (3,14 prom. girtumas). Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, R. K. ir E. B. buvo sužalotais veidais. Aiškino, kad jokio telefono iš S. P. nepaėmė. Neneigė, kad buvo nuėję pas jį į namus aiškintis dėl konflikto, kuris įvykio 2022 m. gegužės 22 d., tačiau S. P. juos užpuolė kirviu ir sužalojo R. K. ir E. B.. R. K. kraujavo iš burnos. E. B. buvo ištinusi dešinės pusės apatinė veido pusė, prakirstas kairės pusės smilkinys, apdraskytas kaklas, sužalotas kairys delnas. Asmenys aiškino, kad jie bėgo nuo S. P. ir pasislėpė (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą moterį. Kadangi asmenys buvo neblaivūs ir negalėjo aiškiai paaiškinti įvykio aplinkybių, jie visi buvo patalpinti į laikino sulaikymo kameras ir nuvežti į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Grįžus, įvykio vietoje neberastas S. P., kuris buvo paliktas laukti. Kadangi S. P. pasišalino, buvo iškviestas į pagalbą dar vienas ekipažas, kuris, apvažiavęs teritoriją, rado S. P. prie (duomenys neskelbtini) namo. S. P., pamatęs policijos ekipažą, bandė slėptis už medžių, tačiau 15:25 val. buvo sulaikytas ir atvežtas atgal į įvykio vietą. Apžiūros metu pas vyrą buvo rastas jo mobiliojo ryšio telefonas, kurį jis įvardino kaip pavogtą. Vyras aiškino, kad telefoną rado išmestą prie (duomenys neskelbtini) namo (1 t. b. l. 98). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šias aplinkybes patvirtino. Papildomai paaiškino, kad patį įvykį kažkiek prisimena. Nelabai aišku buvo, kas ten ką mušė. Sveikatos sutrikdymą matė, matėsi, kad buvo moteris sužalota. Kaltinamojo sužalojimų nematė.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apklausinėjo visus asmenis. A. K. apklausa buvo atliekama komisariate apklausų kambaryje. Jis atėjęs sakė, kad nieko neatsimena, kad nieko nežino. Bet po vieną žodį, po vieną klausimėlį, išsiaiškino, kas ten apskirtai vyko, surašė viską iš jo žodžių. Ant jo kūno matėsi sužalojimai ir jis teigė, kad tie sužalojimai ne iš šio įvykio. Parodymai buvo užfiksuoti jam atsakant į jos užduotus klausimus. Negali pakomentuoti nieko apie tai, kad parodymai ne pagal jo žodžius fiksuoti. Kabinete jie buvo dviese.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 metais gegužės mėnesį dirbo Kauno AVPK vyriausiuoju tyrėju. Jis patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko E. B. (2,88 prom. neblaivumas), jos sugyventinis R. K. (2,73 prom. neblaivumas) ir A. K. (3,14 prom. neblaivumas), kurie paaiškino, kad po 2022 m. gegužės 22 d. įvykusio konflikto su S. P., 2022 m. gegužės 23 d. atėjo į jo namus, tačiau S. P. užsipuolė juos, o ypač E. B., kuriai sudavė kairės rankos kumščiu į dešinės pusės skruostą, taip pat metalinio kirvio su mediniu kotu iš nugarinės dalies sudavė vieną kartą į pakaušio sritį ir medine lazda sudavė į kairės rankos dilbį. Tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Visiems trims asmenims buvo įteikti šaukimai atvykti į apklausas. Taip pat įvykio vietoje buvo D. P. (2,43 prom. neblaivumas). Ši paaiškino, kad jai nepažįstami trys asmenis atėjo į jų gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo ir S. P., kurį užpuolė. Todėl ji iškvietė policiją. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo atlikta V. R. apklausa. Apklausos metu ji parodė, kad matė, kaip jai nepažįstami asmenys, t. y. vyras ir moteris, gatvėje viešoje vietoje konfliktavo. Vyras kaire ranka sudavė moteriai į veido sritį, po smūgio nukrito ant žemės. Taip pat dešinėje rankoje laikė kirvį. Atliekant įvykio vietos apžiūrą buvo rastas metalinis kirvis mediniu kotu, kuris buvo paimtas (1 t. b. l. 96-97). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šias aplinkybes patvirtino.

ROIK (duomenys neskelbtini) (Registro objekto kodas) duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. 14:31 val. gautas D. P. telefoninis pranešimas apie tai, kad namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra 3 vyrai ir moteris, mušasi tarpusavyje. Asmenys pateko į namą, išplėšė duris (1 t. b. l. 4).

ROIK (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 23 d. 14:33 val. gautas V. R. telefoninis pranešimas apie tai, kad dabar gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vyras laksto su kirviu, vejasi moterį, galimai bus reikalinga GMP. Moteris tai mato pro balkoną (1 t. b. l. 5).

Iš 2022 m. gegužės 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, adresu A. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemo teritorija ir važiuojamoji kelio dalis. Važiuojamojo kelio dalyje dešinėje pusėje matome gyvenamąjį namą, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas gyvenamasis namas ir aptvertas medine tvora. Tvora turi vartelius, ant kurių yra lentelė, pažymėta „(duomenys neskelbtini)“. Varteliai atidaryti, pro juos įėjus, patenkama į kiemo prieigas. Matomas vieno aukšto žalios spalvos medinis namas. Apėjus aplink namą, žalioje žolėje matomas gulintis metalinis kirvis su mediniu kotu. Minėtas kirvis paimtas (1 t. b. l. 9-11, 12-16).

Iš 2022 m. liepos 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas 36 cm bendro ilgio kirvis su medine rankena. Metalinės dalies bendras ilgis 8 cm. Kirvio metalinė dalis surūdijusi ir su naudojimo žymėmis. Ant kirvio ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nesimato (1 t. b. l. 17-18, 19-21)

Iš 2022 m. gegužės 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo duomenų matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas dviejų aukštų medinis namas, namo teritorija aptverta tvora. Praėjus į kiemą pro vartelius, priėjus prie namo ir užlipus laipteliais, matomos medinės įėjimo durys, durys pakrypusios. Durų varčia neapgadinta, staktos dešinės pusės medinė dalis ištraukta į lauko pusę, dešiniau esanti staktos apdaila taip pat atplėšta nuo namo. Viršutinės durų staktos dalies apdaila taip pat atplyšusi nuo staktos. Užėjus į namo vidų matomas koridoriukas, iš kurio dešinėje yra du kambariai, vienas kairėje, kitas dešinėje. Abu kambariai apkrauti daiktais, tačiau niekas nesulaužyta. Išėjus į lauką nuo namo kairėje pusėje yra kiemas, jame įvairiausi daiktai, medinės lazdos nepastebėta nei kambaryje, nei lauke. Apžiūrėjus kiemą, plyteles įėjimo į namą, laiptus, viduje esančius kambarius kraujo dėmių nepastebėta. Vaizdo stebėjimo kamerų taip pat nepastebėta (1 t. b. l. 25-27, 28-35).

Iš 2022 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos policijos pareigūnų BODY kameros. Protokole nurodoma apžiūros atlikimo eiga: 2022_0523_144845_008.mp4, kameros laikas: 2022 m. gegužės 23 d. 14:48:15 val. Pareigūnų automobilis sustoja prie namo, aptverto medine tvora. Prie vartų stovi dar du pareigūnai ir parodo į jau ten stovintį automobilį. Pareigūnas prieina prie automobilio ir jame (laikino sulaikymo kameroje) esančio vyro, prašo pasakoti, kas čia buvo. Vyras: „Atėjo, duris išlaužė“. Pareigūnas: „Pažįstami?“ Vyras : „Nepažįstu aš jų“. Pareigūnas: „Slabotkėj gyvenat ir nepažįsti? Esi bachūras ir pareiškimo nerašysi? Lipk lauk. Vardas, pavardė tavo? Vyras lipdamas iš automobilio: „P. S.“. Pareigūnai užsirašo jo duomenis. Vyras: „Pavogė telefoną“ Pareigūnas: „Kas pavogė?“ Vyras: „aš nežinau“ Pareigūnas: „Kokį telefoną pavogė?“ Vyras: „Išmanųjį“ Pareigūnas: Nežinai, kas tokie? Vyras: „E.. Nu čia duše kur prekiavo degtine“. Pareigūnas: „Kur gyvena?“ Vyras: „Aš nežinau, kur ji gyvena“. Pareigūnas: „Blaivas pats?“ Vyras: „Jo, nu tai miegojau“. Pareigūnas: „Reikės atpūsti“. Pareigūnė: „Vienas gyveni?“ Vyras: „Ne, nu tai čia savininkas, savininko va matė“. Pareigūnas: „Tuoj ateis gražuolė. Tai ji buvo su tavim, ar ne? „Vyras: „Buvo namuose. Aš tai miegojau“. 14:50:10 prie pareigūnų prieina moteris. Vyras, rodydamas į moterį: „Va, va, va, atėjo“ Pareigūnas: „Pasakok dabar tu“. Moteris: „Nu įsibrovė į namus. Puolė“ Pareigūnas: „Kas tokie?“. Moteris: „E.. O kitų vardų aš nežinau“. Pareigūnas: „Nežinai, kaip atrodė?“. Vyras: „Vienas trumpai kirptas. Kitas aukštesnis, kitas žemesnis“. Pareigūnas: „Tai iš tavęs konkrečiai telefoną atėmė? Tavo telefoną?“ Vyras: „Taip, mano“. Moteris: „Taip, taip“. Pareigūnas moteriai: „O tu buvai kur?“ Moteris: „Lovoj sėdėjau nuoga. Jūs galit užeiti į vidų pažiūrėti“. Pareigūnas: „Ne, nu tai tu apačioj gyveni? O tu viršuj? „Vyras: „Taip, o aš viršuj“ Pareigūnas moteriai: „Iš tavęs ką nors pavogė? Pretenzijų turi? „Moteris: „iš manęs tikrai nieko“. Pareigūnas „Nuomojamas butas?“ Vyras: „ne, jisai nuosavas“. Pareigūnas: „Nuosavas? kam priklauso?“ Moteris: „Čia buvo pas R., bet ar jie ten yra, ar jų nėra“ Kitas pareigūnas tikrina vyro girtumą. Pareigūnas: „Pas kokią R.?“ Moteris: „Nu čia va, kaip yra (duomenys neskelbtini) parduotuvė, tai va“ Vyras pučia į alkotesterį ( 14:51:03 val.). Pareigūnas: „Tu ne čia, o nuvažiuosim, parodysi, kur ten yra viskas“. Kitas pareigūnas pasako alkotesterio parodymus – 1,47 promilės. Vyras: „Negirtas, ne“. Pareigūnas nusijuokia: „Ne, praktiškai“. Pareigūnai pildo žurnalus, o vyras su moterimi pasakoja pasikeisdami, kad jie išlupo duris, kad „jie paieškoj“. Pareigūnas vyrui „tai niekam neužnešei į čainika?“ Vyras: „Ne, ne. Man užnešė“. Pareigūnas: „Tau užnešė?“ Vyras: „Nu tai aišku, ir telefoną pavogė“. Pareigūnas, eidamas prie tarnybinio automobilio: „Gerai, einam. Važiuosim, parodysi, kuris namas. Ar tu žinai, kuris namas?“ Vyras: „Tai čia va, priešais. Apsiausiu gerai?“ Vyras nubėgo į namą. Pareigūnas paklausia moters asmens duomenų. Ji prisistato D. P.. Pareigūnas su ja išsiaiškina, kad namo savininkas yra jos vyras. Jie kartu nueina prie durų. Durys netvarkingos, nešvarios, surūdijusios. Vyras parodo į staktos dešinę pusę, kad išlaužta. Pareigūnas patvirtina, kad mato. Po to pareigūnas paragina važiuoti kartu. Moteriai nurodoma eiti į vidų ir būti namuose. 2022_0523_14 5345_009.mp4įrašas yra buvusio įrašo tęsinys. Pareigūnas įsodina vyrą į laikino sulaikymo kamerą ir važiuoja gatvėmis, kur rodo vyras. Pasuka į kairę ir važiuoja visada tiesiai. Vyras nurodo sustoti prie vieno namo ir sako, kad toliau parodys. Išleistas vyras iš automobilio rodo eiti toliau, tiesiai per gatvę ir namas dešinėj, iš vidinio kiemo per atviras laiptinės duris į antrą aukštą. Pareigūnas eidamas paklausia telefono vertės. Vyras atsako: 1 700 eurų. Pareigūnas paklausia, koks čia telefonas. Vyras atsako, kad „Iphone“. Pareigūnas paklausia, ar vyras turės dokumentus ir vyras pasako, kad turės. Pakilus į antrą aukštą, pareigūnas šaukia, kad užsidarytų šunį, kolegos paklausia, ar turi dujas. Vyras aplenkia pareigūnus, pasako, kad šuo nepiktas ir eina pro duris į vidų. Įėjus į tambūrą, prieš užsidaro durys. Pareigūnas: „duris atidarom“ ir bando daryti duris, bet matosi, kad ranka laikomos durys ir neleidžiama atidaryti. Pareigūnai dviese jėga stumia duris, o kadangi už durų esantis vyras šviesiais marškinėliais laiko duris ir neleidžia atidaryti, per tarpą jam į veidą pareigūnas papurškia dujas. Pareigūnai duris atidaro. Įeina į vidų ir garsiai duoda komandą visiems gultis ant žemės. Paruoštas „tazeris“. Kambaryje du vyrai. Vyras su bordo spalvos megztiniu iš karto gulasi ant žemės. Virtuvėje ant lovos sėdi tamsiai apsirengusi moteris. Kitas vyras, kuris sėdi ant sofos, lėtai stojasi ir vykdo komandą gulti ant žemės. Šalia sofos stovi Moteris Nr. 1 ir sako „kas čia vyksta? Jetus, Marija tu mano. Kas čia buvo?“. Pareigūnas: „Kur telefonas?“ Vyras: „Kur mano telefonas?“ Moteris Nr. 1 „Neturiu aš jokių telefonų“. Vyras „Va, šitie abudu“. Pareigūnai dviem gulintiems ant grindų vyrams antrankiais surakina rankas. Moteris Nr. 1 „Pažiūrėkit, va. Jisai man davė į veidą“ Pareigūnai reikalauja visų pateikti dokumentus. Moteris Nr. 1 „Neturiu. E. B.“. Pareigūnas: „Kur telefonas, dar kartą klausiu“. Moteris Nr. 1: „Neturiu jokio telefono. Nejuokaukit, ką jūs, juokaujat?“ Pareigūnas tikrina moters Nr. 1 kišenes. „Mano tiktai va. Mano tikrai telefonas“. Pareigūnas moteriai: „Sėsk ant lovos“. Moteris nueina prie lovos. Pareigūnas: „Kuri čia ta E.?“ Moteris Nr. 1 pakelia ranką „Aš“. Moteris tamsiais rūbais: „Aš galiu savo dokumentą parodyti“. Pareigūnas: „Kur telefonas, klausiu?“ Vyras: „Kuris paėmėt telefoną?“ Pareigūnas pasilenkia prie ant grindų gulinčių vyrų ir rėkia „ Šnekam, kur telefonas, klausiu“. Vyras bordiniu megztiniu: „Koks telefonas?“ Moteris Nr. 1 „Neėmėm jokio telefono“. Vyras šviesiais rūbais: „Atrakink mane, k... (necenzūrinis žodis)“. Moteris Nr. 1 „Vienas tavo telefonas, žalias tavo telefonas virtuvėj liko“. Vyras „ar žalias? Mano ne žalias“. Moteris Nr. 1 „Nežinau. Neėmė niekas telefono“. Vyras šviesiais rūbais „Nieko nedariau, k.. (necenzūrinis žodis). Bliamba, dujų gavau. Išdurnėjai. Ką čia darai? Ach.... (necenzūrinis žodis) visai. Specnazas tipo, a girdi?“ Moteris Nr. 1 „Va čia mano telefonas, mano vyro tašė, čia mano vyro telefonas, čia A. telefonas. Nu, kuris tavo? Nu, atsakyk už žodį.“ 2022_0523_145844_010.mp4 yra buvusio įrašo tęsinys. Moteris Nr. 1 prieina prie Vyro: „Nu, ką čia dabar darai? Tu man davei į galvą. Jisai mane daužė. Va. Prašau. Ačiū. P... (necenzūrinis žodis) tu. Pūsk n... (necenzūrinis žodis).“ Vyras šviesiais rūbais: „Ką norite nuo mūsų?“. Moteris Nr. 1 „Pasižiūrėkite, va. Viskas kruvina nuo A., nes jam davė į nosį. Taip, viskas kruvina. Pūsk n... (necenzūrinis žodis), velnias. Mane mušė, jį mušė“. Pareigūnai: „Kas jums čia yra? Vienas žmogus visus sumušė?“ Vyras stovi į staktą atsirėmęs: „Taip. Vienas visus...“. Moteris Nr. 1 „Taip. Su kirviu lakstei. Su kirviu, su peiliu lakstei. Ką, ne taip?“. Vyras: „O jėzus, o jėzus“. Moteris Nr. 1: „Ką, ne taip?“. Pareigūnas: „Kur telefonas tavo? Ieškok“. Moteris Nr. 1 : „Nėra to tavo telefono. Kur, aš žinau, kur pametei“. Vyras: „Ką aš žinau, kur išnešei iš namų telefoną“. Moteris Nr. 1 „Eik, ieškokis. Va b... (necenzūrinis žodis), va tašė yra“. Vyras: „Ką tu čia rodai? Man telefoną“. Moteris Nr. 1 „Neturiu aš b... (necenzūrinis žodis). Iš kur man tau tą telefoną gauti? Man jis nereikalingas“. Vyras šviesiais rūbais, gulintis ant grindų „Žiūrėk, man kraujas bėga“. Pareigūnas: „Tai ko greitosios nekvietei?“ Pareigūnai pakelia nuo grindų abu vyrus ir pasako, kad eis į automobilį. Moteris Nr. 1 „O dabar juos už dyką vežat? Jūs juokaujat? „Pareigūnas: „Tu irgi eini kartu“. Moteris Nr. 1 : „einu, aišku“. Abu vyrai eidami reiškia pretenzijas, kad dėl nieko gavo dujų ir veža. Pareigūnai paklausia, kas išlaužė duris, vyrai nustebę klausia, kokias duris. Pareigūnai dar kartą paklausia, kas išlaužė pas D. duris ir paėmė telefoną. Vyrai atsako, kad pareigūnai nusišneka, kad neturi jokio telefono. Pareigūnai abu vyrus veda į automobilį ir sodina į laikiną sulaikymo kamerą. Diskutuoja, kodėl buvo purkštos dujos. Pareigūnai paaiškina, kad dėl to, kad neatidarė durų. Jie paaiškina, kad galvojo, kad vyras su kirviu ir su draugais atėjo ir išsigando. Vyras šviesiais rūbais keikiasi, jo veidas kruvinas, reiškia pretenzijas pareigūnams, kad jie nežmogiški jam. Vienas pareigūnas grįžta prie namo, o kitas vairuoja automobilį arčiau namo. Prie namo Moteris Nr. 1 renkasi savo daiktus, pasakoja, kad visa jos striukė suplėšyta. Pareigūnas grįžta į butą ir jame ieško telefono. 2022_0523_150343_011.mp4 yra buvusio įrašo tęsinys. Pareigūnas ieško telefono spintelėse, stalčiuose, pečiuje. Klausia, kur telefoną padėjo. Moteris Nr. 1 „Niekas to telefono neėmė, jus juokaujat?“ Pareigūnas: „Ko į policiją neskambinot, kad jus užpuolė?“ Moteris Nr. 1 „kam man skambinti ? Aš pati moku muštis“. Pareigūnas: „Ką veikėt ten?“ Moteris Nr. 1: „Jis atėjo vakar. Puolė mano vyrą. Mano vyras buvo išgėręs. Miegojo. Šiandien nuėjo su juo išsiaiškinti ir jisai su kirviu puolė vyrą. Pažiūrėkit, va“. Pareigūnas: „O kas duris išlaužė?“. Moteris Nr. 1: „Niekas nelaužė durų. Ką, juokaujat?“. Pareigūnas, baigęs ieškoti telefono, išeina iš buto į lauką. Pareigūnas per raciją praneša, kad reikės NVRS. Paskui pareigūną ateina Moteris Nr. 1: „Pažiūrėkit, striukė visa suplėšyta. Aš rašau pareiškimą“. Vyrai automobilyje triukšmauja. Pareigūnas prieina prie automobilio galo, atidaro duris. Vyrai ant jo rėkia: „Pažiūrėk, koks kruvinas“, „Jam p... (necenzūrinis žodis) į dėžę, o mus surakino“, „Mano E. pakirto“. Pareigūnas jiems aiškina, kad jiems nuims antrankius, važiuos į vietą. Atvažiuos tyrėjai ir viską išsiaiškins, kaip, kas buvo. Vyras bordiniu megztiniu: „Kruvinas. Taigi su kirviu sudaužė. B... (necenzūrinis žodis), užmušęs būtų. Tas pituchas b... (necenzūrinis žodis)“. Pareigūnas: „O tai ko jūs pas jį ėjot?“. Vyras bordiniu megztiniu: „Ten po dešine puse. Ką ėjom. Vakar atėjo, atsikėliau, aš miegojau. Ir šokinėjo, sutrankė va draugą. Visa nosis kruvina. Ar galvoji? Ar telefono negalėjau paimti“. Moteris Nr. 1 „Net pats policiją kviečia. N... (necenzūrinis žodis), daunas“ Vyras bordiniu megztiniu: „Lūpos kruvinos, b... (necenzūrinis žodis). Striukė visa suvaryta“. Pareigūnas nuima vyrams antrankius. Moteris Nr. 1 sako, kad atneš skudurą veidui nuvalyti. Pareigūnas klausia: „O ko ankščiau nevalėt, o dabar tiktai?“ Moteris Nr. 1 „Valėm“. Pareigūnas: „Ko į policiją neskambinot?“ Moteris Nr. 1: „Nu kam man ta policija?“. Uždaromos automobilio laikino sulaikymo durys. 2022_0523_150842_012.mp4 yra ankstesnio įrašo tęsinys. Moteris Nr. 1 atsineša skudurą, paprašo atrakinti duris, valo vyrui veidą. Vyras priekaištauja pareigūnui, kad papurškė dujų. Pareigūnas aiškina, kad dėl to, kad neklausė jo reikalavimo atidaryti duris. Jie paaiškino, kad galvojo, kad atėjo vyras su kirviu ir draugais. Moteris pasodinama į automobilį ir visi automobiliu važiuoja. Moteris pasakoja, kad vyras ant jos vyro su kirviu puolė ir dėl to ji į veidą gavo. Pareigūnas paklausia, ar ant jos su kirviu nepuolė. Ji atsako, kad jis bėgo paskui ją. Pareigūnas sako: „Va, dėl to ir skambino moteris, kad su kirviu vaikosi“. Moteris Nr. 1: „Tai palaukit, kad ne jį vaikėsi, o jisai vaikėsi“. Pareigūnai paaiškina, kad dabar viską išsiaiškins, išklausys kiekvieną pusę. Pareigūnas, vairuodamas per radijo ryšį praneša, kad reikalingi medikai. Moteris aiškina, kad rašys pareiškimą. Atvyksta atgal prie namo ir visi išlipa iš automobilio. Pareigūnas išlipęs eina į namą. Namie nieko neranda. Šaukia, bet niekas neatsiliepia. Grįžta į kiemą, klausia kolegų „Kur tas frajeris?“. Gatve ateina moteris. Pareigūnas, pamatęs ateinančią moterį, pirštu parodo į moterį Nr. 1, klausdamas „Ją vaikėsi?“ Atėjusi moteris: „Aš nežinau, aš jos iš arti nemačiau. Man atrodo, pagal plaukus tai jinai“. Moteris Nr. 1: „Ponia, aš buvau su pilka striuke“. Pareigūnas grįžta į namą ir dar kartą apieško namą dviese su kolege. Nieko neranda ir pasiūlo kitiems pareigūnams apvažiuoti ieškoti vyro. 2022_0523_151341_013.mp4 tęsinys. Pareigūnas prieina prie automobilio. Ten kiti pareigūnai užrašinėja visų duomenis. Kitiems aiškina, kaip vyras ir moteris atrodo. Moteris Nr. 1 pasakoja, kad moteris, skelta lūpa, gyvena su G., kuris dabar darbe. O jie priėmė iš kalėjimo grįžusį draugą ir jie kartu gyvena. Pareigūnai jos klausia, ko jie atėjo, o ji paaiškina, kad todėl, kad S. vakar atėjo ir ant jos vyro puolė. Pareigūnas paklausia moters, ar ji pretenzijų turi ir ji atsako, kad turi. Moteris piktinasi, kad S. pats su kirviu laksto ir sugeba policiją kviesti. Pareigūnas liepia moteriai pasiimti striukę ir laukti medikų. Pareigūnas grįžta į kiemą, apžiūri kiemą, eina už namo, išeina į gatvę per galinius vartelius, nieko neradęs, grįžta prie automobilio, sėdasi į automobilį ir atidaro kompiuterį. 2022_0523_151840_014.mp4 tęsinys. Pareigūnas toliau kažką rašo kompiuteriu. Po to skambina telefonu ir klausia, kur S. ir liepia jam grįžti namo. Toliau pildo dokumentus. Per radijo ryšį jam pranešama, kad S. turi ir parveža. Lipa iš automobilio. Prieina prie laikino sulaikymo kameros. 2022_0523_152339_015.mp4 tęsinys. Vyrai piktinasi, kad pareigūnas jam be reikalo dujų papurškė. Abu pasikalba, pajuokauja ir susitaria, kad susitaiko. Matosi GMP automobilis, kuriame apžiūrima Moteris Nr. 1. Prieina vyras su džinsiniu švarku ir klausia, kas vyksta. Paskui jį eina moteris, kuri buvo pirmame įraše ( D. P.). Pareigūnas jam pasako, kad pas žmoną gali paklausti, kas čia vyksta. Pareigūnas jiems liepia būti namuose. Vyras džinsiniu švarku klausia, kas čia vyksta. Pareigūnas klausia, kodėl jį iš darbo ištraukė. Jis paaiškina, kad jam paskambino ir liepė atvažiuoti. Pareigūnas liepė apžiūrėti duris, ar jos išlaužtos, ir klausia, kur S.. D. P. pasako, kad nežino, kur. Taip pat paaiškina, kad bijojo viena būti ir nuėjo pasitikti iš darbo grįžtančio vyro. Grįžta moteris Nr. 1, paaiškina, kad su medikais nevažiuos ir pareiškimą rašys. Atvažiuoja policijos ekipažas ir atveža S. P.. Pareigūnas, priėjęs prie vyro (S. P.): „Nu klausyk, kame reikalas? Telefonas kur? Tu iš vis telefoną turėjai?“ S. P.: „Tuoj pasakysiu“. Prieina E. B.. Pareigūnas: „Tai kur telefonas tavo?“ S. P.: „Pas juos buvo“. E. B. „Pas mus nebuvo nieko“. S. P.: „Va, kieme numestą radau. Va, kieme“ E. B.: „Eik tu, koks tu protingas“. Pareigūnas parodo telefoną. S. P.: „Šitas va telefonas“. S. P. aiškina, kad jis pakėlė jį kieme. D. grįžta su vyru. E. B.: „O tu, lopas, dabar pareiškimą rūkysi. Tu mane su kirviu vijaisi“. Pareigūnas: „Kur telefoną buvai įsikišęs?“ S. P.: „Aš nebuvau įsikišęs. Va, kieme mėtėsi. Kieme. Taip.“ Kitas pareigūnas sako, kad jo telefonas striukėje buvo. Pareigūnas kitų pareigūnų klausia, kur jį (S. P.) rado. Jie atsako, kad prie upės. 2022_0523_152 838_016.mp4 tęsinys. Pareigūnas pasako, kad reikia patikrinti visų girtumą. Įlipa į automobilį ir rašo. Lauke girdisi, kaip E. B. pasakoja, kad atėjo, rado abu lovoje „<...>“. D. P. aiškina, kad duris išlaužė, o E. B. sako, kad jokių durų nelaužė. Moterys pradeda viena ant kitos rėkti, bartis. Pareigūnas baigia rašyti ir nueina raminti moterų. Įrašo pabaiga. Laikas 15:31:51 val. (1 t., b. l. 104-111).

Iš 2022 m. gegužės 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. B. nustatyta kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva dešiniame žande, pereinančią į smakro dešinę, bei kaklo priekį, kraujosruva su nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, nubrozdinimą kaklo priekyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos kairio peties srityje, kraujosruvos dešinio peties srityje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinės krūtinės srityje, kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kraujosruvas dešinėje blauzdoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu dėl ne mažau kaip dvylikos trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryto daiktu judant bei kontaktuojant su kūnu arba kūnui su daiktu (1 t., b. l. 61-63).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį, vien veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė asmeninio konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykis prasidėjo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, darbo dieną (pirmadienį), šviesiu paros metu, ir vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvę. Šios aplinkybės patvirtina, kad aptariama vieta, nepaisant uždaro kiemo pobūdžio, laikytina viešąja vieta, kadangi praeinantys asmenys ne tik turėjo galimybę girdėti, bet ir stebėti tiek kieme, tiek ir už kiemo ribų vykstantį konfliktą.

S. P. šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis plūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją E. B., po ko tyčia turėta medine lazda sudavė jai į kairės rankos delną, į dešinį dilbį, mažiausiai tris kartus į krūtinę ir mažiausiai vieną kartą į galvą, po ko, tęsdamas savo įžūlius veiksmus, sekdamas iš (duomenys neskelbtini), kiemo besišalinančią nukentėjusiąją, apie 14.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) namo, pašalinių asmenų akivaizdoje, toliau plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, demonstruodamas rankoje laikomą kirvį, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė E. B. į dešinę veido pusę, taip mušdamas, ne mažiau 12 trauminių poveikių pasėkoje E. B. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Jai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina 2022 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotos aplinkybės, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Šiuo atveju, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad įvykis kilo, kai nukentėjusioji su draugų kompanija įsitraukė į konfliktą su kaltinamuoju, kai būdami neblaivūs atėjo į jo gyvenamąją vietą aiškintis dėl, jų manymu, netinkamo ankstesnio S. P. elgesio. Pastarasis iš namų pabėgo, pasiėmė pagalį, kurį perlaužęs pusiau ėmė mosikuoti atėjusių asmenų atžvilgiu, ką patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Vėliau konfliktas buvo plėtojamas ir persikėlė už kiemo ribų – į gatvę. Įvykio metu kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies. Tai yra jis pripažino, kad plūsdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais ir suduodamas jai smūgį viešoje vietoje jis galėjo sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, tačiau jis neigė tai, jog viešoje vietoje – gatvėje turėjo kirvį ir juo mosikavosi, taip pat tvirtino kad nukentėjusiajai sudavė tik vieną kartą – į skruostą, kai jie jau buvo išėję iš namo kiemo. Vis dėlto, šie jo parodymai, teismo vertinimu, nėra visiškai nuoseklūs. Aiškindamas įvykio aplinkybes, kaltinamasis teigė, kad jis galimai kieme gindamasis nuo jį puolusių vyrų – A. K. ir R. K., galėjo nulaužtu šluotos kotu suduoti ir nukentėjusiajai. Be to, kaltinamasis teigė, kad pagaliu mosikavosi ir jau būdamas gatvėje, tvirtino, kad kliuvo tiek nukentėjusiajai, tiek ir minėtiems vyrams. Tačiau vėliau kaltinamasis teigė, kad vienintelis jo suduotas smūgis nukentėjusiajai buvo į skruostą, delnu po to, kai ji jam čiupo už rankos.

S. P. parodymus paneigia nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų visuma. Tai yra E. B. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai patvirtino, kad būnant (duomenys neskelbtini) namo kieme, kaltinamasis jai sudavė pagaliu į delną, dėl to ji juto fizinį skausmą. Šią aplinkybę ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, papildomai patikslindama, kad kitą kartą pagaliu kaltinamasis jai sudavė į dešinį dilbį. Dar sudavė į krūtinę mažiausiai tris kartus ir mažiausiai vieną kartą į galvą (kairį smilkinį) ir taip baksnodamas suplėšė jos striukę, kurią po įvykio išmetė. Jai su A. K. ir R. K. išbėgus iš kiemo į gatvę, kaltinamasis keikdamasis juos vijosi ir gąsdino rankose turėtu kirviu, o po to vieną kartą sudavė smūgį į smakro sritį, dėl to ji prarado sąmonę ir nukrito. Apklausiama papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji detaliai nurodė, kad ties (duomenys neskelbtini) namu, prieš pat posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai S. P. ją pasivijo ir ji pamatė, kad nuo jo nespės pabėgti, ji atsisuko veidu į jį ir jis dešinėje rankoje laikydamas kirvį, vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinę smakro pusę ir nuo smūgio ji prarado sąmonę bei nugriuvo ant asfaltuotos gatvės. Griūdama susižalojo šonus, petį, kojas. Nors nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu nėra itin nuoseklūs, jie iš dalies kito, tačiau esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė detaliai ir nuosekliai.

Jai padarytų sužalojimų pobūdis ir mastas nurodyti 2022 m. gegužės 27 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šios išvados matyti, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti dešinio žando ir smakro srityje, kas visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytą smūgio, po kurio ji prarado sąmonę, lokaciją. Nukentėjusiosios sužalojimai fiksuoti ir kairiame žaste, kairio peties srityje, dešinio peties srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinės dešinėje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Taigi, įvertinus nukentėjusiosios aptartų parodymų turinį, matyti, kad jai nustatyti sužalojimai iš esmės atitinka tas kūno sritis, kurios, jos teigimu, buvo paveiktos kaltinamojo smūgių, o specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo būti padaryti būtent kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes aiškino praėjus neilgam laiko tarpui po jos sumušimo. Liudytojas M. M. patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kad E. B. nurodė, jog jai kaltinamasis sudavė kairės rankos kumščiu į dešinės pusės skruostą, taip pat metalinio kirvio su mediniu kotu iš nugarinės dalies sudavė vieną kartą į pakaušio sritį ir medine lazda sudavė į kairės rankos dilbį. Be to, į (duomenys neskelbtini)atvykus policijos pareigūnams su S. P., ši jam girdint tvirtino: „Tu man davei į galvą. Jisai mane daužė.“ <...> „ Su kirviu lakstei“. R. K. pareigūnams taip pat nurodė: „Mano E. pakirto“, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad po šio įvykio nukentėjusiosios dešinė veido pusė buvo mėlyna ir ištinusi. Liudytojas policijos pareigūnas A. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino atvykęs netrukus po įvykio į nukentėjusiosios buvimo vietą matęs, kad ji buvo sužalota – ištinusi dešinė veido pusė apačioje, prakirstas kairės pusės smilkinys, apdraskytas kaklas, sužalotas kairys delnas. E. B. pareigūnams nurodė, kad vyras ant jos vyro su kirviu puolė ir dėl to ji gavo į veidą. Pareigūnui paklausus, ar ant jos su kirviu nepuolė, ji atsakė, kad kaltinamasis bėgo paskui ją. Pareigūnas nurodė: „Va, dėl to ir skambino moteris, kad su kirviu vaikosi“, o kirvis buvo rastas kaltinamojo gyvenamojo namo kieme įvykio vietos apžiūros metu.

Tai, kad kaltinamasis gatvėje buvo rankoje laikydamas kirvį, patvirtino liudytoja V. R., apklausta tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. JI teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, jog išėjusi į savo namų balkoną matė vyrą, stovintį su kirviu dešinėje rankoje, ir prie jo susigūžusią moterį, girdėjo vyro rėkimą, keiksmažodžius. Ji taip pat patvirtino mačiusi, kaip minėtas vyras kaire ranka sudavė moteriai į veidą ir ji po šio smūgio iš karto susmuko. Liudytoja gana detaliai apibūdino abu matytus asmenis ir šis jos apibūdinimas atitinka išorinius kaltinamojo bei nukentėjusiosios išvaizdos požymius, o teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino, kad vyras, apie kurį davė parodymus, yra kaltinamasis. Pažymėtina, kad būtent ši liudytoja po minėto įvykio kreipėsi bendruoju pagalbos centro telefonu ir nurodė analogiškas aplinkybes, įskaitant tai, kad moteriai trenkęs vyras rankoje turėjo kirvį. Nukentėjusioji, po įvykio buvusi visiškai kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini), iki tol nebendravusi ir nepažinojusi minėtos liudytojos, nurodė analogiškas aplinkybes dėl kaltinamojo turėto kirvio ir smūgio jai į veido sritį. Tai objektyviai užfiksuota policijos pareigūnų portatyvinėmis kameromis. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti šios aplinkybės teisingumu.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai byloje surinktų įrodymų visuma pasitvirtino. Nors nukentėjusioji dėl tam tikrų neesminių jos sužalojimo aplinkybių parodymus davė ne visiškai nuosekliai, kam, neabejotina, turėjo įtakos itin didelis jos neblaivumas įvykio metu, vis dėlto, esmines įvykio aplinkybes ji nurodė ir savo parodymų laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jos parodymų patikimumą pagrindžia kiti jau aptarti įrodymai, liudytojų parodymai, iš dalies paties kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis viešoje vietoje iš tiesų nukentėjusiąją plūdo necenzūriniais žodžiais, taip pat vieną kartą jai sudavė į veido sritį.

Byloje surinktų įrodymų viseto pakanka teigti, kad būtent kaltinamasis padarė nukentėjusiajai sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto, pagrindo sutikti su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusiąją jos sveikatą sutrikdė 12 trauminių poveikių pasėkoje. Pati nukentėjusioji tvirtino, jog kaltinamasis tokio masto sužalojimų jai nepadarė, kiti sužalojimai jai galėjo būti padaryti ne dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, o jai pačiai nukritus. Aptarti įrodymai, įskaitant ir pačios nukentėjusiosios parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo nesivadovauti, turinys patvirtina, kad nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo padaryti sužalojimai, kuriuos kaltinamasis sukėlė suduodamas jai į kairės rankos delną, į dešinį dilbį, mažiausiai tris kartus į krūtinę ir mažiausiai vieną kartą į galvą, taigi, abejones aiškinant kaltinamojo naudai, jis namo kieme nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko šešiais trauminiais poveikiais. Be to, jis nukentėjusiajai sudavė vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) namo. Taigi byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne mažiau kaip septynių kaltinamojo trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgiant į tai, ši kaltinimo dalis patikslintina. Kartu pažymėtina, kad kaltinimo esmės toks aplinkybių patikslinimas nekeičia, kaltinimo apimtis siaurinama tik dėl S. P. trauminių poveikių nukentėjusiajai skaičiaus, todėl tokiu būdu jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, o kartu ir teisė į teisminę gynybą nėra apribojama ar pažeidžiama.

Teismo vertinimu, net ir patikslinus kaltinamojo atliktų veiksmų apimtį, šie kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka. Liudytoja V. R. konfliktą stebėjo iš savo gyvenamosios vietos. Ji patvirtino, kad įprastai konfliktai jos namų apylinkėse yra dažni, tačiau šis įvykis ją ypač sukrėtė ir ji apie jį nusprendė pranešti policijos pareigūnams. Į įvykio vietą buvo kviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalbos tarnyba, liudytoja turėjo atsitraukti nuo savo įprastos veiklos, padėdama pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, kad įvykis kilo viešoje vietoje, o kaltinamasis, kuriam neabejotinai buvo žinoma apie šioje vietoje galinčius atsirasti pašalinius asmenis, darytina išvada, kad viešosios tvarkos sutrikdymas realiai buvo padarytas. Šios aplinkybės, smurto panaudojimas viešoje vietoje, patvirtina, kad visuomenės tvarka buvo sutrikdyta, o kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei turėjo ir galėjo suvokti tokius savo veiksmų padarinius, o jo agresyviam elgesiui pagrįsti nebuvo jokio motyvo, jį lėmė mažareikšmė dingstis (prieš tai tarp jo bei nukentėjusiosios kilęs konfliktas). Teismo vertinimu, kaltinamojo pasirinktas veikimo būdas nebuvo teisėtas, o konfliktinę situaciją jis privalėjo spręsti civilizuotu būdu, juolab kad, kaip pats nurodė, nukentėjusioji jo atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko, taigi nėra pagrindo spręsti ir kad jai suduodamas kaltinamasis tokiu būdu gynėsi nuo jo paties vykstančio ar akivaizdžiai gresiančio užpuolimo.

Tai, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą viešoje vietoje ir matant kitiems asmenims, dienos metu, tankiai apgyvendintame miesto mikrorajone, rodo, kad jis suprato, jog pašalinių žmonių akivaizdoje elgiasi įžūliai, ir norėjo taip elgtis, demonstruodamas nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors jo veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smurtiniai veiksmai be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamojo elgesys viešoje vietoje naudojant prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, patvirtina, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus aptartus įrodymus, kurie patvirtina, kad kaltinamojo tyčiniais veiksmais viešoje vietoje buvo sužalota nukentėjusioji, o visuomenės tvarka buvo sutrikdyta, konstatuojama, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, o jo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis, kaltinamasis S. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ši jo veika yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę aplinkybė – tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, yra vertinama, kiek toks elgesys prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą, ar tas elgesys buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai, kurie paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Taip pat įvertinami nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiai ir jų asmenybės bei nukentėjusiojo elgesys iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2014). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kai ši, sukonfliktavusi su kaltinamuoju išgertuvių metu, konfliktui pasibaigus, sukurstė kitus du savo draugus vykti į kaltinamojo namus toliau aiškintis susiklosčiusios situacijos, nekviesta įėjo į jo gyvenamąją vietą ir buvo tolesnio konflikto tęsinio iniciatorė. Kaip nurodė pats kaltinamasis, išsigandus dėl šio jos ir kitų atėjusių asmenų elgesio, jam kilo mintis išbėgti į lauką ir smūgiuojant pagaliu pamokyti atėjusius asmenis. Teismas šią aplinkybę pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui.

Gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Iš tiesų, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė, apgailestavo dėl savo poelgio, vis dėlto, jis teisiamojo posėdžio metu neigė dalį jam inkriminuotų neteisėtų veiksmų, tai yra neigė, kad rankoje laikė kirvį, kvestionavo liudytojos V. R. parodymų patikimumą, apklausiamas tvirtino, kad nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) namo kieme teigė prieš ją nesmurtavęs. Nors vėlesnio proceso metu kaltinamasis neapibrėžtai tvirtino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai, tačiau tokia jo pozicija iš esmės paskutinio posėdžio metu, duotų parodymų nenuoseklumas nesudaro pagrindo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi.

S. P. nusikalto būdamas dvylika kartų teistas, jam yra būdingas ne tik smurtinio pobūdžio nusikalstamo elgesio modelis, bet ir piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, nusikaltimus pradėjo daryti būdamas nepilnametis. Būdamas gana jauno, darbingo amžiaus, kaltinamasis yra nedirbantis, jo turima darbo patirtis itin menka, iš ko galima spręsti, kad pozityvus užimtumas nėra kaltinamojo prioritetas. Jis linkęs daryti nusikaltimus, o iki šiol jam skirtomis bausmėmis nepavyko užtikrinti jo teisės aktų nepažeidžiančio elgesio. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos finansinio pobūdžio bausmės jis neatliko ir jam paskirta bauda buvo pakeista į laisvės apribojimą, o dėl pastarojo pakeitimo į areštą teikimas šiuo metu yra nagrinėjamas teisme. Itin svarbu įvertinti ir tai, kad kaltinamajam jau buvo taikyta probacija – tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. S. P. jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas paskutiniuoju atveju jam buvo panaikintas kaltinamajam iš esmės visiškai nesilaikius probacijos sąlygų, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu kaltinamasis padarė naują šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką praėjus mažiau kaip pusei metų nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tuo pačiu pažeisdamas pareigą per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kurį galimai padarė praėjus vos kelioms dienoms po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos pabaigos, D. P. sugyventiniui, kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) esantis butas, kuriame gyvena ir kaltinamasis. Nors ši byla dar nėra išnagrinėta (teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam gali būti pasiekti tik paskyrus jam griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį, įvertinus BK 61 straipsnio nuostatas, nustatant artimą minimalaus ir maksimalaus bausmių dydžių vidurkiui, kadangi, įvertinus jau aptartas aplinkybes, pagrindo manyti, kad švelnesnio pobūdžio, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) pasieks joms keliamus tikslus, nėra. Byloje esantys duomenys, ankstesnių teistumų kiekis, nesudaro pagrindo spręsti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, neatlikęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir, remiantis teismų praktika, tokioje situacijoje nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis tinkamai laikėsi probacijos sąlygų net ir tuo atveju, kai priimant naują nuosprendį lygtinio paleidimo laikotarpis jau yra pasibaigęs, jam paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis turėtų būti bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Tačiau pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 36 MGL baudos bausme ir S. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 36 MGL bauda. Įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi baudos bausmė kaltinamajam buvo pakeista į laisvės apribojimą. 2023 m. spalio 12 d. teisme buvo gautas probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, kuris šiuo metu dar nėra išnagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, anksčiau paskirtos bausmės bendrinimo su naujai paskirta laisvės atėmimo bausme klausimas paliktinas spręsti įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintinos.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 23 d. 15.25 val. iki 2022 m. gegužės 24 d. 14.30 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas (viena para) įskaitytinas į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 95, 111, 2 t. esantis kompaktinis diskas, pateiktas 2023 m. liepos 28 d. lydraščiu), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje;

- metalinis kirvis su mediniu kotu, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 23 d. 15.25 val. iki 2022 m. gegužės 24 d. 14.30 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

S. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 95, 111, 2 t. esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu, pateiktas 2023 m. liepos 28 d. lydraščiu), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- metalinį kirvį su mediniu kotu, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.