Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1148-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-11
Bylos Nr.
2A-1148-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00746-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
J. L., Varėnos
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1148-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00746-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3;121.18;121.21;128.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-547/2014 pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. L., Varėnos r. 2-ojo notaro biuro notarei L. M. ir pagal suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. L. pareiškimą pareiškėjui V. L., suinteresuotiems asmenim Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarei L. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. L. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999-04-03 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti. Nurodė, kad 1999-04-03 mirė jo motina V. L.. Po motinos mirties liko jai priklausęs turtas: gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini), bei pirtis, esanti (duomenys neskelbtini). A. J. ir jo brolis J. L. yra vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. gegužės mėn. kreipėsi į Varėnos r. 2-ąjį notaro biurą, tačiau notarė L. M. jam paaiškino, kad jau yra praleistas terminas priimti palikimą. Jis ir jo brolis J. L. po motinos mirties valdo, naudojasi ir disponuoja visu motinos turtu, jį prižiūri, tvarko. Jo brolis J. L. iki šiol gyvena motinos name, naudojasi motinos daiktais. Pareiškėjas, būdamas gimtinėje, (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi motinos pastatais bei daiktais. Dar motinai esant gyvai, namas buvo padalintas į du galus, viename jų gyveno brolis su šeima, kitas galas buvo skirtas jam. Pareiškėjo nuomone, jis su broliu priėmė savo motinos V. L. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo J. L. byloje pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999-04-03 priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad motinos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype. Faktinius veiksmus dėl motinos palikimo priėmimo atliko tik jis, o V. L. palikimo nepriėmė, nes neatliko jokių veiksmų priimant palikimą ir jį valdant. M. V. L. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Ji mirė būdama garbaus amžiaus, iki mirties ilgą laiką buvo silpnos sveikatos. Gyvendamas kartu su ja, ją kartu su savo sutuoktine M. L. prižiūrėjo, rūpinosi. Motina, keletą metų iki savo mirties jau negalėjo rūpintis savo pastatais, kitu turtu, todėl šį turtą prižiūrėjo ir išlaikė jis. Nors pastatai (duomenys neskelbtini) registruoti motinos vardu, tačiau ūkinėse knygose išlikę įrašai, kad jie yra laikomi suinteresuotam asmeniui priklausančiais. Šiuos pastatus iki motinos mirties ir jai mirus nuolat prižiūrėjo, savo lėšomis atliko gyvenamojo namo ir kitų patalpų pagerinimo darbus, remontavo juos, gerino jų būklę, apmokėdavo elektros energijos paslaugas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis rūpinosi aplinkos priežiūra, šienavo žolę, visada naudojosi prie sodybos esančiu daržu. Kadangi gyveno kartu su motina ilgus metus, jam atiteko visi jai priklausę namų apyvokos reikmenys, baldai, jos asmeninai daiktai. Marcinkonių seniūnijos 2013-10-11, 2013-10-08 pažymomis nurodoma, kad jis, kartu su savo sutuoktine M. L., yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad jo brolis iš (duomenys neskelbtini) kaimo išvykęs jau apie 40 metų. V. L. visą laiką gyvena (duomenys neskelbtini) ir po motinos mirties nesirūpino motinos turtu, jo netvarkė. Jis retai, apie du kartus į metus, atvyksta į (duomenys neskelbtini) kaimą, ir atvyksta tik pas jį į svečius, o ne prižiūrėti ir tvarkyti namo ar kitų pastatų sodyboje. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nėra įrodymų, jog likusį po motinos mirties palikimą pastatus (duomenys neskelbtini), būtų priėmęs ir V. L..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. sprendimu V. L. pareiškimą atmetė, J. L. pareiškimą patenkino. Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999-04-03, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Teismas nustatė, kad 1999-04-03 mirė V. L., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po V. L. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas V. L. vardu. J. L. prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas paveldėjimo tikslu. Teismo vertinimu, ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad J. L. nuo 1999-04-03, t. y. po motinos V. L. mirties, iki šiol tinkamai vykdė paveldėtojo turto savininko pareigas, rūpinosi palikimu, mokėjo mokesčius, saugojo ir prižiūrėjo turtą, pagal savo sveikatos būklę bei finansines galimybes ir poreikius jį tvarkė. Tokie įpėdinio J. L. veiksmai patvirtina aplinkybes, jog jis visus metus po savo motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Teismas nurodė, kad tokią išvadą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Marcinkonių seniūnas nurodo, kad J. L. savo gyvenamąją vietą nuo 1962 metų yra deklaravęs ir gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Mokesčius už elektrą mokėjo pats J. L. (b. l. 49-54). Aplinkybes, kad po motinos mirties J. L. su šeima liko gyventi tuose pačiuose namuose, rūpinosi turtu, likusia žeme, pastatais, mokėjo už juos mokesčius patvirtino visi apklausti liudytojai - R. T., M. Š., O. M., J. S., M. L., A. P. ir G. B..

Taip pat teismas nurodė, kad byloje nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, jog namas yra dviejų galų, padalintas į dvi dalis. Teismas, išklausęs visus dalyvius, nustatė, kad kambarys yra pertvertas lentomis, tačiau tiek didesniuoju, tiek mažesniuoju kambariu naudojasi J. L. šeima. Todėl teismas sprendė, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad V. L. valdė po savo motinos mirties likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu. Vien V. L. reti apsilankymai tėvų namuose, keleto baldų laikymas, momentinė finansinė pagalba broliui, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį priėmusiu palikimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. L. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nepakankamai įsigilino į bylą, pažeidė materialinės teisės normas ir neteisingai pritaikė procesinės teisės normas. J. L. jokių aktyvių veiksmų po motinos mirties neatliko, nes kaip iki esant motinai gyvai, gyveno kartu su ja viename dviejų galų name, taip ir po jos mirties liko ten gyventi. Taigi, brolio veikimas, o tiksliau neveikimas, nepatvirtina jo, kaip įpėdinio, valios naudotis turtu perkėlimo į naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Vienintelė pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė buvo ta, jog brolis J. buvo sudaręs sutartį ir mokėjo už elektrą, nors tai jis sėkmingai darė ir motinai esant gyvai. Apeliantas nurodo, kad jo veiksmai po motinos mirties buvo labai aktyvūs, vienareikšmiškai išreiškiantys valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Dar esant motinai gyvai, ši leido jam naudotis savo spinta, lova, patalyne, lovatiesėmis, indais ir kitais daiktais, kuriais jis naudojasi ir dabar. Jo iniciatyva ir lėšomis į namą buvo įvestas vandentiekis, motinos namo gale jis pristatė priestatą, namo sienas iš vidaus iškalė plokštėmis ir nudažė, du kartus nudažė visą namą, pakeitė abiejų namo galų lauko duris. Taip pat jis mokėjo mokesčius už žemę. Apie 12 metų motina gyveno su jo šeima (duomenys neskelbtini), nes brolis J. buvo girtuoklis, tinginys, niekuo nesirūpino, tarp jo ir jo žmonos nuolat kildavo barniai. Kai jis su šeima persikėlė gyventi į nuosavą butą, esantį šeštame aukšte, motina grįžo gyventi į kaimą, nes tapo per sunku laipioti laiptais. Motinai mirus, jis savo lėšomis ją palaidojo, pastatė paminklą ir reguliariai prižiūri kapą. Tokius aktyvius veiksmus jis atliko su savo vaikais ir tai patvirtino liudininkai teismo posėdžio metu. J. L. liudininkų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes liudininkas A. P. įsigijo sodybą 2005 m., kaime lankytis pradėjo nuo 2008 m. vasaros, o tai yra praėjus maždaug aštuoneriems metams po motinos mirties. Liudytojas G. B. gyvena visai kitoje kaimo pusėje ir niekad nesilankė. Pirmojo teismo posėdžio metu J. žmona patvirtino, kad apeliantas pirko dažus namui ir langams dažyti, vežė malkas namo kūrenimui, tai patvirtino ir liudininkas J. S..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. L. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad byloje pateikta visuma įrodymų patvirtina, kad V. L. palikimą jis priėmė aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Šiuos veiksmus jis atliko iškart po motinos mirties, jie tęsiasi per visą laikotarpį iki šiol. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad po V. L. mirties suinteresuotas asmuo liko gyventi sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, ir rūpinosi likusiu turtu kaip savo būtent jis, padedant šeimos nariams. Rašytinais įrodymais patvirtinta, kad jis šioje gyvenamojoje vietoje nuo 1962 m. deklaravo savo gyvenamąją vietą, nuolat ir iki šiol gyvena nurodytuose namuose, mokėjo mokesčius už elektrą, nuolat prižiūrėjo turtą, rūpinosi ir dirbo žemę. Nurodytas faktines aplinkybes dėl turto naudojimo, valdymo, disponavimo patvirtino ir visi apklausti liudytojai, jų neneigė ir pats apeliantas, teigęs, kad turtą valdęs kartu su J. L.. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad apeliantas jau daugelį metų nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, į (duomenys neskelbtini) kaimą atvyksta retai. Tai, kad apeliantas motinai esant gyvai naudojosi jos daiktais, lovatiesėmis, patalyne, lova, spinta, nesudaro pagrindo teigti, kad jis priėmė jos palikimą. Visi daiktai, baldai, kurie liko po motinos mirties yra namuose, sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, ir šiais daiktais nuolat naudojasi suinteresuotas asmuo ir jo šeima. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jo iniciatyva ar lėšomis, po motinos mirties buvo įvestas vandentiekis, nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, ir jų apeliantas nenurodė. Apelianto teiginiai, kad namo gale pastatęs priestatą, namo sienas iškalęs plokštėmis, nepatvirtinti jokiais įrodymais, nes tokių įrodymų apeliantas ir negali pateikti. Byloje pateikti keli apelianto mokėjimai mokant žemės mokestį už žemės sklypus, tačiau tai nepatvirtina, kad V. L. mokėjo už namų valdos žemę, nes skiriasi unikalūs numeriai. Apelianto teiginiai, kad motina gyvenusi apie 12 metų pas jį (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. Liudytojai patvirtino, kad V. L. pas V. L. gyveno apie 2-3 metus, ir tik tam, kad prižiūrėtų V. L. vaikus. Vėliau ji grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), ją iki mirties prižiūrėjo, slaugė suinteresuoto asmens sutuoktinė M. L.. Apeliantas taip pat nepagrindė, kodėl suinteresuoto asmens pakviestų liudytojų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo įrodymų vertinimo aspektu, apeliantas įrodinėja, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje, pažeidė įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog 1999 04 07 mirė V. (kai kuriuose dokumentuose byloje V.) L. (b. l. 9). Po jos mirties liko palikimas –gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, esantys (duomenys neskelbtini) bei 1, 6 ha ploto žemės sklypas, pirtis, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-14). Mirusioji turėjo du vaikus V. L. ir J. L. (b. l. 7, 8). V. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra V. L. (S.-L.) įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai. Tarp šių asmenų byloje sprendžiamas ginčas, paveldėjimo tikslu jiems siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kas iš įpėdinių įstatymo nustatytu terminu ir tvarka faktiškai priėmė valdyti likusį V. L. palikimą.

Byloje abu įpėdiniai reiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad per įstatymo nustatytą terminą yra atlikę veiksmus, kurie reiškia palikimo priėmimą faktiškai valdyti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, jog tik įpėdinio J. L. veiksmai patvirtina aplinkybes, jog jis toj pat po savo motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, todėl priėmė likusį motinos palikimą faktiškai valdyti.

Apeliantas V. L. apeliaciniu skundu ginčija Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 01 30 sprendimą, esminiai apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino apelianto atliktų veiksmų priimant palikimą, jis savo lėšomis į namą įvedė vandentiekį, motinos namo gale jis pristatė priestatą, namo sienas iš vidaus iškalė plokštėmis ir nudažė, du kartus nudažė visą namą, pakeitė abiejų namo galų lauko duris, mokėjo mokesčius už žemę. Motinai mirus, jis savo lėšomis ją palaidojo, pastatė paminklą ir reguliariai prižiūri kapą.

Dėl ginčo esmės

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant tiek 1964 m. CK 587 straipsnio, tiek CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas, kuris byloje įrodinėjamas pagal bendrąsias įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Nagrinėjamoje byloje Varėnos rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog kad J. L. nuo 1999-04-03, t. y. po motinos V. L. mirties, iki šiol tinkamai vykdė paveldėtojo turto savininko pareigas, rūpinosi palikimu, mokėjo mokesčius, saugojo ir prižiūrėjo motinos vardu likusį turtą, pagal savo sveikatos būklę bei finansines galimybes ir poreikius jį tvarkė. Tokie įpėdinio J. L. veiksmai pirmosios instancijos teismo vertinimu patvirtina aplinkybes, jog jis visus metus po savo motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu sutinka. Iš byloje surinktų įrodymų visumos galima spręsti, kad palikimo atsiradimo metu, 1999 metais J. L. su šeima gyveno V. L. priklausančiame name, ten pat liko gyventi ir po jos mirties 1999 04 07, jis mokėjo privalomus mokesčius (b.l. 23, 49-54), kaip savininkas naudojosi palikimu, jį tvarkė ir prižiūrėjo, naudojosi žemės sklypu. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant Varėnos rajono apylinkės teisme apklausti liudytojai R. T., M. Š., O. M., J. S., M. L., A. P. ir G. B. (b. l. 72-76, 98, 114, garso įrašas byloje). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šių liudytojų parodymais Varėnos rajono apylinkės teismas netikėti ir vertinti kritiškai pagrindo neturėjo, kadangi jie parodymus davė nustatyta tvarka, prieš duodami parodymus prisiekė. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., bylos Nr. 3K-7-829/2002; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Z. H. v. H. H., bylos Nr. 3K-3-347/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje F. S. v. O. S., A. S., bylos Nr. 3K-3-443/2004; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. L. J. L. pateiktų įrodymų nustatyta tvarka nenuginčijo, o pats nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priėmė motinos vardu likusį palikimą faktiškai valdyti. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime teisingai konstatuota, kad teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių. Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Tokių įrodymų, jog V. L. mokėjo mokesčius, dalyvavo turto valdyme ir rūpinos palikimu kaip savu, teismui nebuvo pateikta. Ta aplinkybė, kad apeliantas palaidojo motiną ir sutvarkė kapą nepatvirtina palikimo priėmimo fakto, tai vertintina akip apelianto pareiga.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo vertinimu apelianto V. L. skundo motyvai, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip pažeidė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimo procedūras, yra nepagrįsti. V. L. apeliaciniame skunde išvardintas aplinkybes, kad jis savo lėšomis į namą įvedė vandentiekį, motinos namo gale jis pristatė priestatą, namo sienas iš vidaus iškalė plokštėmis ir nudažė, mokėjo mokesčius už žemę, nepagrindė jokiais leistinais įrodymais ir apie šias aplinkybes teigia tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Tos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog V. L. motinai esant gyvai naudojosi jos daiktais, lovatiesėmis, patalyne, lova, spinta, jog kai kuriais buities apyvokos daiktais naudojasi ir iki šiol, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad po motinos mirties 1999 metais jis nustatytu terminu priėmė jos palikimą faktiškai valdyti. Kasacinio teismo išaiškinta, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. J., P. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo.

Apeliantas savo teiginio, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas priimant skundžiamą teismo sprendimą nepagrindė jokiais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės nepasisako.

Dėl materialiųjų teisės normų taikymo

Apeliaciniame skunde nurodama, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą byloje, pažeidė materialinės teisės normas, skunde nenurodant kokias.

Kauno apygardos teismas pažymi, kad palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., 569 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog V. L. mirė 1999 metais, galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, vertinant šalių atliktus veiksmus ir teismui sprendžiant dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, taikytinos 1964 metų redakcijos CK normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, vadovavosi 2000 m. CK 5.50 str. ir 5.51 straipsnio nuostatomis, kurios numatė trumpesnį - trijų mėnesių, terminą byloje įrodinėjamiems veiksmams atlikti. Tačiau pažymėtina, kad tiek 1964 metų redakcijos CK 587 straipsnis, tiek 2000 metų redakcijos CK 5.51 straipsnis tapačiai reglamentuoja faktinio palikimo priėmimo teisius santykius, t. y. palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., 569 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d.). Skiriasi kaip jau minėta anksčiau tik palikimo priėmimo terminas, jis yra 2000 metų redakcijos CK numatytas trumpesnis.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytos materialinės teisės normų netikslumas sprendžiant šalių ginčą, nesudaro teisinį pagrindą naikinti ar keiti skundžiamą tesimo sprendimą, kadangi šalių ginčą teismas išsprendė iš esmės teisingai, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog iš esmės teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (LR CPK 328 str.).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Kauno apygardos teismas neprijungia prie bylos ir nevertina J. L. prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 145-155), kadangi šiuo įrodymus jis turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme J. L. patyrė 600 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, jam iš V. L. priteistinos turėtos išlaidos (LR CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti J. L. (a.k(duomenys neskelbtini) iš V. L. (a.k(duomenys neskelbtini) 600 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Arvydas Žibas