Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės MB ,,Furnitecha“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus V. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei MB ,,Furnitecha“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. priėmė teismo įsakymą pagal kreditoriaus V. K. (toliau – ir kreditorius) pareiškimą dėl 1 365,00 Eur skolos bei 11,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Furnitecha“ (toliau – ir skolininkė, apeliantė).

2. Teisme 2023 m. gruodžio 8 d. gauti skolininkės MB „Furnitecha“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo, kuriame nurodoma, kad skolininkė nesutinka su kreditoriaus reiškiamu reikalavimu, reikalaujama priteisti suma ir reikalavimo pagrindu. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. pervedė į kreditoriaus sąskaitą 1 113,00 Eur už projektavimo darbus. Skolininkė teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. teismo įsakymą ir priteisti 180,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kreditoriaus V. K..

4. 2023 m. gruodžio 15 d. teisme gautas kreditoriaus prašymas dėl bylos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad kreditorius nebeteiks ieškinio, nes praėjus 4 dienom po prašymo išduoti teismo įsakymą MB „Furnitecha“ sumokėjo didžiąją dalį skolos (1 113,00 Eur) ir skolos likutis nebėra didelis.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

2. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria teismas, panaikindamas teismo įsakymą ir nutraukdamas civilinę bylą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.

3. Bylos duomenis nustatyta, kad V. K. ir MB ,,Furnitecha“ 2023 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį, sutarties objektas – kūrybinių gaminių projektavimo, technologinio tobulinimo proceso vykdymas. Sutartyje numatyta tokia atsiskaitymo tvarka, t. y. vykdytojas įsipareigoja fiksuoti valandines valandas ir pateikti darbų atlikimo ataskaitas ir sąskaitą kiekvieno mėnesio pabaigoje (4.1. p.). Užsakovo ir vykdytojo sutartas valandinis įkainis 21 Eur (4.2 p.), mokėjimai vykdomi pavedant pinigus mokėjimo pavedimu į vykdytojo atsiskaitomąją sąskaitą iki nurodyto termino sąskaitoje faktūroje, bet ne vėliau nei iki kito mėnesio 10 dienos (4.3. p.).

4. Iš kreditoriaus pateiktų duomenų matyti, kad dėl atsiskaitymo šalys nesutarė, tarp kreditoriaus ir skolininkės vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu. Kreditorius 2023 m. spalio 10 d. skolininkę informavo, kad ,,šiandien paskutinė diena sąskaitai apmokėti“, t. y. už 65 val. po 21 Eur, iš viso 1 365,00 Eur. Skolininkė su paskaičiuotomis valandomis ir kaina nesutiko. Siūlė protingai mažinti kainą.

5. Iš susirašinėjimo turinio 2023 m. spalio 10 d. matyti, kad kreditorius iš pradžių sumažino darbo valandas iki 56 val. (vietoje 65 val.), t. y. 1 176 Eur (56 val. x 21 Eur), tačiau vėliau kitu elektroniniu laišku nurodė, kad visgi jokių nuolaidų nedarys, darbo kaina už 65 val. yra 1 365,00 Eur (65 val. x 21 Eur), nurodė terminą iki 2023 m. spalio 12 d. apmokėti. 2023 m. spalio 11 d. skolininkė, išanalizavusi kreditoriaus teiktus duomenis, teikė jam pastebėjimus dėl atliktų darbo valandų kiekio (mažino kreditoriaus atlikto darbo valandas), siūlė mažinti bendrą kainą. Kreditorius, atsakydamas į skolininkės laišką, pažymėjo, kad brėžiniai užsakovei tiko, jis darbus atliko pagal sutartį, užsakovė darbus priėmė. Šiame laiške kreditorius dėl skolininkės vengimo mokėti vykdytojo paskaičiuotą kainą nurodė, kad toliau bandant jį šantažuoti, susidariusią situaciją spręst teisminiu būdu. Kreditorius 2023 m. spalio 13 d. elektroniniame laiške buvo nurodęs, kad terminas jau baigiasi ,,penktadienis eina į galą“. Skolininkė 2023 m. spalio 16 d. susirašinėdama su kreditoriumi nurodė: ,,tai sumažink sąskaitą savo iki 53 val., perrašyk sąskaitą, atsiųsk ir apmokėsim. <...>“. Atsakydamas į šį laišką kreditorius pažymėjo, kad sąskaita išrašyta 1 365,00 Eur (už 65 val.), nemato aplinkybių, kodėl turėtų daryti nuolaidą, pažymėjo, kad bet kokiu atveju gins savo teises.

6. Kreditorius V. K. už 2023 m. rugsėjo mėnesį atliktas konstravimo paslaugas 2023 m. spalio 11 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 006 1 365,00 Eur sumai, nurodant apmokėjimo terminą iki 2023 m. spalio 13 d.

7. Dėl teismo įsakymo 1 365,00 Eur sumai išdavimo kreditorius 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į teismą. 2023 m. lapkričio 14 d. teismo įsakymu nutarta iš skolininkės MB ,,Furnitacha“ išieškoti kreditoriaus V. K. naudai 1 365,00 Eur skolos ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Skolininkei 2023 m. lapkričio 16 d. sumokėjus kreditoriui 1 113,00 Eur, kreditorius teikė teismui prašymą nutraukti bylą, nors ir ne visiškai su juo buvo atsiskaityta. Teismas ginčijama 2024 m. sausio 15 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą ir bylą nutraukė, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas iš kreditoriaus skolininkės naudai priteisė 32,40 Eur, t. y. 252,00 Eur reikalavimo apimtyje, dėl kurios skolininkė nesutiko, o kreditorius ieškinio nepareiškė.

9. Skolininkė (apeliantė) su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka. Mano, kad teismo procesiniu dokumentu 252,00 Eur suma nebuvo priteista iš skolininkės, 1 113,00 Eur suma sumokėta, todėl jos prieštaravimai patenkinti 100 procentų, t. y. jai iš kreditoriaus V. K. priteistina 180,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

11. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

12. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019). Taigi nutarties 19-21 punktuose nurodytose CPK normose ir teismų praktikoje dėl jų taikymo įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

13. Todėl ir nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi bei nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek pareiškimo, tiek prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu.

14. Kaip minėta, apeliantės (skolininkės) vertinimu jai turi būti atlyginta 100 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 180 Eur, kadangi jokiu teismo procesiniu dokumentu 252,00 Eur suma nebuvo priteista iš skolininkės, dėl šios sumos kreditorius nereiškė ieškinio, su kreditoriumi buvo suderinta mokėtina suma 1 113,00 Eur. V. K. už atliktą darbą 1 113,00 Eur buvo pervesta 2023 m. lapkričio 16 d., t. y., iki to momento, kai 2023 m. lapkričio 23 d. buvo sužinota apie 2023 m. lapkričio 14 d. teismo įsakymo turinį.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, daro išvadą, kad skolininkė klaidingai interpretuoja byloje esančius įrodymus ir pateikia išimtinai subjektyvų situacijos vertinimą. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių aiškiai matyti, kad kreditorius galutinai nustatė 1 365,00 Eur kainą už atliktas paslaugas, konkretaus ir aiškaus susitarimo dėl mokėtinos 1 113,00 Eur sumos (kaip nurodo skolininkė) nebuvo, t. y. ši suma buvo tik skolininkės siūlymas, tačiau kreditorius galutinės sumos 1 113,00 Eur nėra patvirtinęs ir sąskaitos nurodytai sumai nėra pateikęs.

16. Kaip matyti, kreditorius išrašė skolininkei sąskaitą faktūrą 1 365,00 Eur sumai, nustatė terminą jai apmokėti, apmokėjimo tvarka aiškiai nurodyta ir Bendradarbiavimo sutartyje, t. y. iki sąskaitoje faktūroje nurodyto termino, bet ne vėliau nei iki kito mėnesio 10 dienos. Tai reiškia, kad skolininkei neapmokėjus sąskaitos faktūros iki 2023 m. spalio 13 d., ji tą turėjo padaryti ne vėliau kaip iki 2023 m. lapkričio 10 d.

17. Iš susirašinėjimo tarp šalių aiškiai matyti, kad dėl neatsiskaitymo kreditorius ne kartą yra nurodęs, kad yra kreipęsis į teisininkus, šioje situacijoje savo teises gins teisine tvarka, kas skolininkei sudarė (turėjo sudaryti) pagrįstą pagrindą vertinti, kad per kreditoriaus nurodytą terminą ar sutartyje nustatytą terminą jai neįvykdžius mokėjimo pareigos, gali būti imtasi realių teisinių priemonių (kas šiuo atveju ir buvo padaryta). Nekvestionuotina, kad iki 2023 m. lapkričio 10 d. (pagal Bendradarbiavimo sutartį vėliausias terminas sąskaitai faktūrai apmokėti) skolininkė sąskaitos faktūros nurodytai sumai neapmokėjo, todėl kreditoriui atsirado pagrįstas pagrindas savo teises ginti kreipiantis į teismą.

18. Skolininkė nurodo, kad aplinkybes, jog nesulaukė iš kreditoriaus išrašytos sąskaitos faktūros 1 113,00 Eur sumai, todėl tik 2023 m. lapkričio 16 d. ją sumokėjo, o apie 2023 m. lapkričio 14 d. priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2023 m. lapkričio 23 d., tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės niekaip nepaneigia pagrįstos ir teisėtos kreditoriaus teisės kreiptis į teismą savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti, skolininkei savalaikiai nesumokėjus už kreditoriaus suteiktas paslaugas 2023 m. spalio 11 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 006 nurodytos sumos (ar bent jos dalies). Be to, skolininkės argumentai, kad ji laukė perrašytos sąskaitos faktūros 1 113,00 Eur sumai yra vertintinas kaip jos pačios įsitikinimas dėl paslaugų kainos ir sąskaitos perrašymo aplinkybės, kai, kaip minėta, iš susirašinėjimo duomenų nėra jokio aiškaus kreditoriaus patvirtinimo ir/ar sutikimo su 1 113,00 Eur suma ir sąskaitos faktūros perrašymu. Be to, pastebėtina, kad faktas, jog skolininkė 1 113,00 Eur apmokėjo rodo jos subjektyvų kreditoriaus atliktų darbų vertinimą būtent tokio dydžio sumai.

19. Nurodytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad skolininkės veiksmai (neveikimas) ir elgesys kreditoriaus atžvilgiu, laiku neįvykdžius sutarties ir neapmokėjus sąskaitos faktūros (ar jos dalies), t. y. yra tiesioginė kreditoriaus kreipimosi į teismą priežastis. Žinodama apie pareigą atsiskaityti už atliktas paslaugas, tačiau per nustatytą terminą neįvykdydama, skolininkė sudarė kreditoriui teisėtą ir pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą. Skolininkė kreditoriui po teismo įsakymo priėmimo atsiskaitė su kreditoriumi 1 113,00 Eur sumai, kas reiškia, kad skolininkė iš dalies pripažino savo įsipareigojimą, todėl laikyti, kad šioje dalyje jos prieštaravimai patenkinti, nėra jokio pagrindo.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nutartyje teisingai vertino situaciją dėl patenkintų ir atmestų kreditoriaus reikalavimų. Įvertinęs kreditoriaus bendrą reikalavimą 1 365,00 Eur sumai, t. y. skolininkės įvykdytą dalį 1 113,00 Eur sumai (jau suėjus įvykdymo terminui) ir skolininkės ginčijamą 252,00 Eur sumą (dėl kurios kreditorius nepateikė ieškinio), darė pagrįstą išvadą, kad skolininkė yra patenkinusi 82 proc. kreditoriaus reikalavimo, o 18 proc., kuriuos skolininkė ginčijo, laikė atmestais kreditoriaus reikalavimais, dėl kurių šioje apimtyje skolininkei priteistos bylinėjimosi išlaidos.

21. Nors apeliantė (skolininkė), ginčydama priteistų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą, nurodo argumentus dėl 252,00 Eur sumos (ne)pagrįstumo, tačiau pažymėtina, kad būtent šioje dalyje teismas bylinėjimosi išlaidas paskaičiavo skolininkės naudai, todėl tokie argumentai dėl 252,00 Eur reikalavimo (ne)pagrįstumo, kai teismas šio reikalavimo dėl jo ginčytino pobūdžio netenkino, visiškai nesuprantami, nelogiški ir neturintys jokio reikšmingumo nagrinėjamos situacijos atžvilgiu. Kadangi šioje dalyje skolininkės prieštaravimai buvo patenkinti, teismas pagrįstai pagal reikalavimų proporciją, skolininkės naudai priteisė 32,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos (skolininkės) atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.