- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-29
- Bylos Nr.
- e2-9757-1112/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05719-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Santermita“
- Trečiasis asmuo
- G. P.
- Advokatai
- Renaldas Baliū
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Santermita“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo G. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su ieškiniu prašydama iš atsakovo UAB „Santermita“ priteisti 2689 Eur žalos atlyginimą, 163,12 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Eur už žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja R. Š. sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 13 d. buvo apdraustas draudėjos būstas (butas), adresu (duomenys nesklebtini). Draudėjai priklausantis butas 2024 m. sausio 7 d. buvo užlietas. Užliejimas įvyko dėl trūkusios šildymo stovo balansinio ventilio tarpinės. Šias aplinkybes patvirtina draudėjos pranešimas, apžiūros aktas, draudėjos ir atsakovo el. laiškai ir foto lentelė. 2024 m. kovo 4 d. draudėjai priklausantis butas pakartotinai buvo užlietas. Užliejimas vėlgi įvyko dėl trūkusios šildymo stovo balansinio ventilio tarpinės. Šias aplinkybes patvirtina draudėjos pranešimas, aktas ir foto lentelė. Ieškovė abu įvykius pripažino draudžiamaisiais ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo draudimo išmokas: 1) dėl 2024 m. sausio 7 d. įvykio – 1336 Eur (pagal sąmatą žalos dydis siekia 1456 Eur, iš jos atimama išskaita – 120 Eur). Žala atlyginta neatskaičius nusidėvėjimo, kuris šiuo atveju sudaro 78 Eur; 2) dėl 2024 m. kovo 4 d. įvykio – 1431 Eur (pagal sąmatą žalos dydis siekia 1551 Eur, iš jo atimama išskaita – 120 Eur). Bendra abiejų apliejimų metu patirtos žalos suma yra 2689 Eur (1258 Eur (1336 Eur – 78 Eur nusidėvėjimas) + 1431 Eur). Tarp atsakovės ir daugiabučio namo, esančio (duomenys nesklebtini), butų ir kitų patalpų savininkų sudaryta sutartis, kurios pagrindu, atsakovė daugiabučiame name (duomenys nesklebtini), teikia sutartyje numatytas paslaugas. Pagal sutarties 1.2.3 punktą atsakovė teikia savininkams namo administravimo, eksploatavimo bei kitos komunalinės paslaugos ir pagal sutarties 3.1 punktą teikia techninės priežiūros paslaugas. Pagal sutarties 4.1.2.3. punktą atsakovė įsipareigoja atlikti namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Daro išvadą, kad atsakovė daugiabučio namo, esančio (duomenys nesklebtini), bendro naudojimo objektų administratore tapo ne pagal paskyrimą (savivaldybės įsakymą), o sudarytos sutarties su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais pagrindu. UAB „Santermita“, būdama atsakinga už pastato remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratorei priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės UAB „Santermita“ veiksmai, dėl kurių per pastatų bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą. Atsakovei buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas (atlyginęs žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą, todėl prašo teismo jos naudai iš atsakovo UAB „Santermita“ priteisti 2689 Eur žalos atlyginimą. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Remiantis CK 6.261 straipsniu bei ieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovui 163,12 Eur (84,79 Eur + 78,33 Eur) kompensacinių palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Santermita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu visiškai. ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodo, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys nesklebtini), bendrojo naudojimo objektai yra valdomi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos 2019 m. gruodžio 3 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu per paskirtą įgaliotinį G. P.. Valdytojas, veikdamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais, su atsakove sudarė 2020 m. sausio 23 d. sutartį Nr. 20-01-23/02 (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl administravimo, eksploatavimo (techninės priežiūros), avarinės tarnybos, valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo. Daugiabučio namo viršutiniame aukšte, virš draudėjos buto yra palėpė. Šildymo sistema įrengta palėpės patalpos dalyje, kurios gyventojai nėra apsišiltinę. Daugiabučio namo šildymo sistemos būklė yra pakankamai gera, vamzdynai tvarkingi, apšiltinti, izoliuoti. Didžioji daugiabučio namo šildymo sistemos dalis buvo iš esmės atnaujinta, atsakovei nėra žinoma, kas atliko ir kada atnaujinimo darbus. Atsakovė siūlė daugiabučio namo bendraturčiams dalyvauti renovacijos programoje, pasikeisti ir iš esmės atnaujinti visus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir inžinerines sistemas, įskaitant šildymo sistemą. Daugumos gyventojų pageidavimu pradėtas renovacijos procesas buvo nutrauktas valdytojo iniciatyva. Iki proceso nutraukimo buvo parengtas pastato energetinio naudingumo sertifikatas. 2024 m. sausio 8 d. gautas daugiabučio namo 14 buto gyventojos pranešimas, kad į butą pradėjo varvėti vanduo iš viršuje esančių palėpės patalpų, kuriose įrengti šildymo vamzdynai. Pagal iškvietimą nuvykusi avarinės tarnybos komanda likvidavo įvykusio vandens prasiveržimo priežastį, atliko remonto darbus. Nustatyta, kad tarp balansinio ventilio ir šildymo sistemos vamzdyno jungties buvo sumontuota nekokybiška tarpinė, kuri visiškai suiro (lyg būtų ištirpusi). 2024 m. kovo 6 d. registruotas daugiabučio namo 14 buto gyventojos pranešimas, kad į butą bėga vanduo iš palėpės. Pagal iškvietimą nuvykę specialistai atliko darbus, sistemoje pažymėjo nustatytą vandens prasiveržimo priežastį – ištirpusi šildymo stovo balansinio ventilio tarpinė. Specialistai nustatė, kad vandens prasiveržimo priežastis – šildymo sistemos vamzdyno keitimo (atnaujinimo) metu sumontuotos nekokybiškos tarpinės.
Atsiliepime nurodė, kad atsakovė santykyje su daugiabučio namo bendraturčiais veikia ne kaip administraciniu aktu paskirtas administratorius, o kaip sutartinis paslaugų teikėjas. Sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti atskirų rūšių paslaugas, kurios išvardintos ir detalizuotos Sutartyje, nurodytas baigtinis pareigų sąrašas, todėl iš atsakovės negali būti reikalaujama atlikti veiksmus ir vykdyti darbus, kurie viršija Sutartyje nustatytų teikiamų paslaugų apimtis. Atsakovė, atsižvelgiant į jos statusą teisiniame santykyje, neturi nei teisės, nei pareigos savo nuožiūra ir nesant konkretaus teisinio pagrindo imtis kokių nors veiksmų, kurie Sutartyje neaptarti. Su byloje nagrinėjamu ginču susiję balansiniai ventiliai buvo vizualiai ir techniškai tvarkingi, tinkamai funkcionuojantys pagal savo paskirtį, jų tarpinės yra vizualiai nematomos. Prieš 2023/2024 metų šildymo sezoną buvo atlikta šilumos ūkio įrenginių ir sistemų apžiūra ir patikra, atliktas šildymo sistemos sandarumo patikrinimas. Profilaktikos darbų rezultatai patvirtino šildymo sistemos sandarumą ir tinkamą parengtį artėjančiam šildymo sezonui. Atsakovė neturėjo objektyvios realios galimybės numatyti, kad balansiniuose ventiliuose sudėtos trūkumų turinčios tarpinės, kurios visiškai suirs per gerokai trumpesnį laiką, nei tokio tipo gaminiui numatytas eksploatavimo laikotarpis. Tai nuo atsakovės valios ar veiksmų nepriklausanti aplinkybė, kurios nebuvo įmanoma iš anksto numatyti ar išvengti, tad atsakovės veiksmuose neteisėtumas nenustatytinas. Ieškovė aukščiau nurodytas aplinkybes turėjo pareigą ir galimybę išsiaiškinti iki kreipimosi į teismą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad reikalavimą atsakovei reiškia kaip „administratorei“, tačiau įvertinus ieškinio turinį matyti, kad žalos padariusių įvykių priežastis ieškovė sieja ne su administravimo paslaugos vykdymu, o su namo šilumos ūkio techninės priežiūros paslaugos vykdymu (Sutarties 4.1.2.3 punktas). Ieškovė neatliko draudėjos buto apžiūros ir nesurašė apžiūros aktų, nefiksavo įvykių padarinių. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų įvykio padarinius (žalą). Ieškovė nepateikia paaiškinimų, iš kurių būtų galima suprasti kaip nustatytas sužalojimų mastas ir kodėl nebuvo tinkamai įvertintas nusidėvėjimas. Ieškovės pateiktos sąmatos nepasirašytos, nėra nurodytas sąmatas sudaręs asmuo. subrogacijos tvarka įgyvendinant reikalavimą turi būti laikomasi taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Kadangi šiuo atveju draudėjas yra fizinis asmuo, reikšdama ieškinio reikalavimus ieškovė pritaikė netinkamą įstatyme nustatytą metinių palūkanų dydį.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, atsakovė UAB „Santermita“, kaip namo, esančio adresu (duomenys nesklebtini), administratorė, įsipareigojo teikti paslaugas išvardintas Sutartyje, įskaitant administravimą, techninę priežiūrą, taip pat, atsakovei suteikta teisė vykdyti avarijų likvidavimą (Sutarties 4.1.2.1.16 p., 4.1.2.3.14 p.). Šiuo atveju atsakovei buvo perduota ne tik techninės priežiūros funkcija. Atsakovė daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriumi tapo ne pagal paskyrimą, o sudarytos sutarties su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais pagrindu. Esant panašioms aplinkybėms, tame pačiame name jau buvo kilęs ginčas ir teismas nurodė, kad šiuo atveju dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjo butui yra atsakinga atsakovė UAB „Santermita“, kuri yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, nes būtent ji turi teisę reguliuoti šilumos punkto įrenginių darbo parametrus, inicijuoti patikras dėl patalpose esančių šilumos įrenginių tinkamumo (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-721-1026/2023). Atsakovės teiginiai, jog atsakovas nėra daugiabučio namo administratorius, o tik sutartinis paslaugų teikėjas, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė sutarties pagrindu buvo paskirta bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (valdytoju), o ne tik techniniu prižiūrėtoju. Atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo atlikti priežiūros ir remonto darbus namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (Sutarties 4.1.2.3 punktas). Taip pat, Sutarties 4.1.2.3.12 p. nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja atlikti sklendžių ir ventilių keitimą. Atsakovė veikia kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, todėl jai kyla atsakomybė dėl atsiradusios žalos. Jungtinės veiklos sutartis nepašalina atsakovės atsakomybės dėl padarytos žalos, kadangi Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotinis perleido namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą atsakovei, tame tarpe ir dėl balansinių ventilių tarpinės. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė tinkamai atliko draudiminių įvykių aplinkybių tyrimą, nustatė tikrąją įvykio priežastį, įvertino jos padarinius ir atsižvelgiant į tai, tinkamai nustatė žalos dydį. Ieškovė su ieškiniu pateikė sąmatas, kuriomis ieškovė rėmėsi apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį. Šie žalos įvertinimo dokumentai yra konkretūs, tikslūs, aiškūs ir nekelia abejonių dėl žalos dydžio. Jokių aukščiau aptartas aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Byloje yra pateikti apžiūros aktai, jie yra tinkamai surašyti, taip pat pateiktos nuotraukos. Žalų ekspertas vertino matomų sugadinimų požymius ir pobūdį ir tuo atveju, jeigu pažeidimai nebūtų susiję su užliejimu, tokiu atveju už tokius pažeidimus žala nebūtų atlyginta. Atsakovė nurodė, jog tinkamai atliko priežiūros funkcijas, kadangi siūlė atlikti renovaciją. Siūlymas dalyvauti namo renovacijos programoje neatleidžia daugiabučio namo administratoriaus nuo pareigos vykdyti bendrojo naudojimo objektų einamuosius priežiūros ir remonto darbus, užtikrinant jų tinkamą techninę būklę. Nors ieškinys ir pareikštas subrogacijos pagrindu, tačiau jis pareikštas atsakovei, kuri yra privatus juridinis asmuo, todėl ir yra taikomas 6 % palūkanų dydis. Atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė, jog jai nekyla atsakomybė, t. y. įrodymais nepaneigė civilinės atsakomybės sąlygų ir jokiais įrodymais nepagrindė savo dėstomos gynybinės pozicijos. Nors atsakovė pateikė įrodymus, kad atliko tam tikrus veiksmus (žurnalai, profilaktikos darbų aktas ir kt.), tačiau jeigu viskas būtų tinkamai atlikta/prižiūrėta, nebūtų įvykę bendro naudojimo objekto trūkimai (net 2 apliejimai per kelių mėnesių laikotarpį), kurie apgadino ieškovės draudėjos turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad dublike išdėstyti teiginiai yra nesuderinami tarpusavyje, taip pat neatitinka ieškinyje nurodytos ieškovės pozicijos. Iš ieškovės pareikšto dubliko nėra aiški ieškovės pozicija dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo asmens. Paslaugų sutarties sudarymo faktas nekeičia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos. Šiuo atveju daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai yra valdomi butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsakovės teisė veikti yra apribota paslaugų sutartimi ir įstatymu, atsakovė veikia pagal kliento nurodymus, tad savarankiškumas atsakovės sprendimuose ir veiksmuose nenustatytas. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad šildymo ir karšto vandens sistemos aktualiu laikotarpiu buvo patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, bandymus atliekant atestuotiems specialistams ir nenustatyta jokia šildymo sistemos ar jos sudėtinių dalių netinkamo funkcionavimo aplinkybė ar jos grėsmė. Prevencinio tyrimo rezultatai patvirtino tinkamą šildymo sistemos funkcionavimą ir šildymo sistemos atitiktį privalomiesiems reikalavimams (nenustatyta trūkimų, prabėgimų, nutekėjimų ir pan.). Minėtos aplinkybės ir jas pagrindžianti teismui pateikta techninė dokumentacija yra reikšmingos, kadangi patvirtina, jog atsakovė veikė atidžiai ir rūpestingai, o įvykę užliejimo įvykiai yra nuo atsakovės atliktų veiksmų nepriklausančios aplinkybės, už kurias atsakovė negali būti laikoma atsakinga. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodo koks paslaugų sutarties pažeidimas tariamai nulėmė žalos atsiradimą. Ieškovė teigia, kad atsakovė netinkamai prižiūrėjo pastato šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemas (dubliko 14 punktas), tačiau nenurodo kaip pasireiškė priežiūros netinkamumas, t. y. kokiais savo veiksmais ir kurią paslaugų sutartyje numatytą pareigą atsakovė tariamai pažeidė. Dublike nurodytu Kauno apylinkės teismo sprendimu nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamoje byloje. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl kito, kitu metu įvykusio ir su nagrinėjama byla nesusijusio įvykio, kurio priežastis – užstrigęs nuorintojas (t. y. kitas šildymo sistemos komponentas, nesusijęs su balansiniais ventiliais ar tarpinėmis). Be to, minėtoje civilinėje byloje atsakovei pareikštas ieškovės ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Įvertinus ieškinyje nurodytus paskaičiavimus ir prie ieškinio pridėtus įrodymus matyti, kad nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas ir atimtas tik iš žalos sumos, paskaičiuotos už pirmąjį užliejimą vandeniu. Ieškovė savo įrodinėjimo pareigos nevykdo. Ieškovė siekia preziumuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, remdamasi vien tik paties įvykio faktu.
Kitų atsiliepimų byloje negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė pateikto ieškinio reikalavimus ir ieškinyje bei dublike nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškinius nesutiko, palaikį atsiliepime ir triplike nurodytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja R. Š. paaiškino, kad jai priklausantis butas buvo užlietas, atvykę meistrai pasakė, kad buvo sutrūkusi tarpinė. Virš jos buto eina šilumos trasa. Kovo mėnesį priežastis buvo ta pati, kaip ir sausio mėnesio. Buvo apgadintos lubos ir dvi miegamojo kambario sienos. Kovo mėnesį buvo aplieta siena tarp langų. Buvo skirtingi vamzdžiai, skirtingi kambariai aplieti. Negavo jokių tikslių paaiškinimų ir informacijos, dėl ko įvyko gedimai, ją informavo tik, kad problema išspręsta. G. P. yra įgaliotas asmuo, su juo dėl žalos nebendravo. UAB „Santermita“ prižiūri statinį nuo 2019-2020 m. Apžiūra daroma kaskart prieš šildymo sezoną. Ji gali prieiti prie šildymo sistemos esančios virš jos buto, matė, kad bėga vanduo. Iki tol įvykių su apliejimu buvo 2015 m. arba 2016 m., taip pat per „Covid“ laikotarpį, tada pradėjo draustis. Visą laiką būdavo ta pati priežastis, kad „klapalas“ buvo keičiamas. Nežino, ar kaimynai susiduria su tokiomis problemomis. Sprendimai yra priimami daugumos būdu, tačiau G. P. turi name septynis butus ir sudaro daugumą. Buvo atsisakyta renovacijos, nes negautas leidimas šildyti namo dėl esamo paveldo, kalba buvo tik apie fasado tvarkymo darbus. Dėl šildymo sistemos renovacijos buvo gautas atsakymas, kad šildymo sistema yra tinkama naudoti ir renovacijos jai nereikia. Po sausio mėnesio įvykio nedarė remonto, nes laukė vasaros, bet tada užpylė antrą kartą. Žino, kad su šildymo sistema buvo kažkas daryta, bet informacijos, kad buvo pilnai atnaujinta neturi. Iš UAB „Santermita“ sužinojo apie balsavimą ir atlikta remontą, kai pradėjo gauti sąskaitas, gyventojai nebuvo informuoti. Dėl renovacijos turėjo informaciją, nebalsavo, nes atėjo G. P. ir nurodė, kad jis jau prabalsavo.
Liudytojas S. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad balansinio ventilio tarpinė yra guminė tarpinė, pagaminta sandarumo sistemai užtikrinti, montuojama įrenginio viduje. Jei tarpinė nėra įdėta, tada vanduo bėga, nes srėginė jungtis nėra sandari. Tarpinės nėra matomos. Jis nevyko į įvykį, bet žino, kad buvo gautas iškvietimas dėl bėgančio vandens, vyko avarinė tarnyba, meistrai nurodė, kad rado suirusią tarpinę. Tarpinei esant mechaniškai pažeistai, matomi įspaudai. Šiuo atveju buvo lyg popieriaus lapas, ant kurio bėga vanduo ir jis ištirpsta. Tokių atvejų praktikoje nelabai pasitaiko. Antrasis įvykis įvyko kitoje vietoje, buvo kitas balansinis ventilis. Jis paskirsto srautą, kiek yra reikalinga kiekvienam stovui. Antrojo įvykio priežastis buvo tokia pati. Ištirpusią tarpinę rasti yra retas atvejis, nelabai suprato pirmojo įvykio metu, kas nutiko. Pakeitė pirmojo balansinio ventilio tarpinę, nekilo minčių, tik po antrojo įvykio atliko papildomą hidraulinį bandymą. Balansiniai ventiliai senos statybos name buvo įrengti prieš jiems pradedant atlikti techninę priežiūrą. Daryti prielaidą, kad naujuose įrenginiuose sudėtos nekokybiškos tarpinės, yra sudėtinga. Naujas įrenginys maždaug iki 10 metų, galėjo būti sumontuoti prieš 6-7 metus. Balansinius ventilius yra pradėta montuoti prieš 10-12 metų. Tarpinė, su kuria susijęs įvykis, nėra laikoma flanšine tarpine. Tarpines norint patikrinti reikėtų išmontuoti ir sumontuoti visą šildymo sistemą. Šildymo sistemos tinkamumas tikrinamas atliekant hidraulinį bandymą slėgio sukėlimu sistemoje. Atliekamas kartą per metus dar neprasidėjus šildymo sezonui. Tarpinės suirimas galėjo atsirasti dėl nesertifikuotų medžiagų. Išvadą, kad tarpinė nekokybiška, lėmė pats faktas, kad tarpinė suirusi. Balansiniai ventiliai neturėjo jokių defektų, keisti nereikėjo, pakeistos tik tarpinės. Įmonėje dirba apie 10 metų, pamena tik du įvykius su balansiniais ventiliais, sausio ir kovo mėnesį. Techninės priežiūros žurnaluose turėtų būti registruojami įvykiai, bet priklauso nuo įvykio pobūdžio. Praktikoje ne visi įvykiai atsispindi žurnaluose, nes tarnybai atvažiavus ne darbo metu neatlieka žurnalo pildymo. Jam nežinoma, kada tiksliai sumontuotos tarpinės, tačiau išvadą, kad sistema buvo atnaujinta, daryti galima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ir draudėja R. Š. (toliau – draudėja) sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. gruodžio 13 d. buvo apdraustas draudėjos būstas (butas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas).
Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad 2024 m. sausio 7 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis butas. Butas buvo 2024 m. kovo 4 d. pakartotinai užlietas.
Dėl 2024 m. sausio 7 d. įvykio išmokėta 1336 Eur draudimo išmoka. Pagal sąmatą nurodytas žalos dydis siekia 1456 Eur, iš jo atimta išskaita – 120 Eur. Dėl 2024 m. kovo 4 d. įvykio išmokėta 1431 Eur draudimo išmoka. Pagal pateiktą sąmata žalos dydis siekia 1551 Eur, iš jo atimta išskaita – 120 Eur. Ieškovo nurodytas abiejų apliejimų metu patirtos žalos dydis yra 2689 Eur (1258 Eur (1336 Eur – 78 Eur nusidėvėjimas) + 1431 Eur).
Pagal nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, daugiabučiui namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir daugiabutis namas), nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas, sudaryta 2019 m. gruodžio 3 d. Jungtinės veiklos sutartis, įgaliotinis G. P. (toliau – ir įgaliotinis).
Įgaliotinis, veikdamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais, su atsakove sudarė 2020 m. sausio 23 d. Sutartį Nr. 20-01-23/02 (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl administravimo, eksploatavimo (techninės priežiūros), avarinės tarnybos, valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų teikimo.
CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Nagrinėjamu atveju draudikas, išmokėjęs draudėjai išmokas, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą ir prašo priteisti išmokėtas sumas, kurių dydis yra 2689 Eur, iš atsakingo už žalą asmens.
Dėl namo administravimo paslaugų teikėjos atsakomybės
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kuri teikia paslaugas sutarties su jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu pagrindu, atsakomybės apimties.
Bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą (bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo), taip pat bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas (teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu ir pareigą jį išlaikyti, teisę didinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, perleisti ar suvaržyti teises į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą savo dalį, pirmumo teise pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, bei teisę atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės) reglamentuoja CK 4.75–4.81 straipsniai.
CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – ir Administravimo nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas). Įsteigta bendrija ar jungtinės veiklos sutarties dalyviai (jų įgaliotas asmuo) gali sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-908-524/2023).
Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, remdamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, sudarė jungtinės veiklos sutartį. Šia sutartimi įgaliotas asmuo sudarė su atsakove 2020 m. sausio 23 d. Sutartį Nr. 20-01-23/02, kurios objektas yra santykiai, atsirandantys tarp administratoriaus ir kliento, administratoriui teikiant namo administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas (Sutarties 2.1 punktas).
Sutartimi sutarties šalys susitarė, kad administratorius teiks klientui a) namo administravimo, b) techninės priežiūros, c) laiptinių valymo, d) teritorijos priežiūros paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai (klientas) sumokės už administratoriaus ir kitų trečiųjų asmenų, už kurių suteiktas paslaugas ar patiektas prekes sumokėjo administratorius, suteiktas paslaugas ir/ar patiektas prekes (Sutarties 3.1 punktas). Sutartimi administratorius, be kitų pareigų, įsipareigojo teikti administravimo paslaugas (Sutarties 4.1.1 punktas), teikti namo eksploatavimo paslaugas (Sutarties 4.1.2 punktas), tarp kurių yra pareiga atlikti namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (Sutarties 4.1.2.3 punktas), numatant pareigų sąrašą. Į šį sąrašą, be kitų pareigų, įeina pareigos: teikti namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų ir įrenginių priežiūrą ir smulkų remontą (Sutarties 4.1.2.3.1 punktas), paskirti kvalifikuotą ir atestuotą specialistą šilumos ūkio priežiūrai (Sutarties 4.1.2.3.2 punktas), prieš šildymo sezono pradžią atlikti hidraulinius bandymus, šilumos izoliacijos smulkų remontą, tarpinių flanšiniuose sujungimuose patikrinimą, priveržimą, šildymo sistemos stovų uždaromosios armatūros patikrinimą, šildymo sistemos praplovimą, paruošti šilumos punktą ir gauti reikiamą dokumentaciją iš šilumos tiekėjo šildymo sezonui pradėti (Sutarties 4.1.2.3.7 punktas), gedimų ir avarijų lokalizavimas (Sutarties 4.1.2.3.19 punktas).
CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 25 punktas).
Teismas, įvertinęs teisės aktuose numatytas administratoriaus pareigas ir Sutartyje numatytus atsakovo įsipareigojimus, daro išvadą, kad iš esmės visos namo priežiūros ir administravimo pareigos perduotos atsakovei. Nagrinėjamu atveju atsakovė atlieka daugiabučio administravimą, namo techninę priežiūrą, nors iniciatyva dėl viso namo valdymo yra palikta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad administratorės atsakomybės ribas apibrėžia ne tik sutartiniai įsipareigojimai, tačiau ir teisės aktų nuostatos, numatančios namo administratoriaus teises ir pareigas. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, kuri teikia daugiabučio namo administravimo ir techninės priežiūros paslaugas, yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei.
Byloje nekilo ginčas, kad draudėjos butas buvo aplietas dėl vandens, prasiskverbusio iš šilumos įrenginių. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė namo administratorės pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.
Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
Pagal įvykio metu galiojusį Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją (84 punktas). Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, specializuotos apžiūros, namo statybiniai tyrimai, bendroji namo, jo dalies (dalinė) ekspertizė, energijos vartojimo pastate auditas (Reglamento 85 punktas). namo būklei įvertinti įprastomis aplinkybėmis, t. y. nesant stichinių nelaimių, šildymo sezono pradžios ir pabaigos, yra atliekami nuolatiniai būklės stebėjimai ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, o juos atlieka techninis prižiūrėtojas (Reglamento 87.1.1 ir 88.1 punktai). Pagal Reglamento 91 punktą atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).
Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, išskyrus Administravimo nuostatų 7.7 papunktyje nurodytą išimtį – jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė, vykdydama sutartines pareigas, buvo paskyrusi techninį prižiūrėtoją, vykdė namo būklės stebėjimus iš esmės laikantis Reglamente nurodyto periodiškumo, atlikdavo kasmetines apžiūras. 2023 m. birželio 27 d. Statinio apžiūros akte esminių šildymo sistemos trūkumų nenustatyta. 2023 m. gegužės 3 d. atlikti hidrauliniai bandymai, kurie įrenginių nesandarumo neparodė. Iš į bylą pateiktų įvykių registravimo duomenų nustatyta, kad 2023 m. daugiabučiame name nebuvo įvykių, kurie būtų susiję su šilumos įrenginių nesandarumu. Pagal į bylą pateiktus duomenis, buto apliejimų priežastis buvo balansinio ventilio tarpinės nesandarumas. Iš liudytojų R. Š. ir S. Ž. parodymų galima daryti išvadą, kad šildymo sistema ar tam tikros jos dalys iki atsakovei tampant administratore buvo atnaujintos. Byloje negauta duomenų, kad šildymo sistemos būklė būtų kėlusi grėsmę bendrai namo būklei, todėl darytina išvada, kad atsakovė neturėjo imperatyvios pareigos savarankiškai spręsti dėl namo šildymo sistemos galimų defektų pašalinimo, įrenginių pakeitimo, atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju du įvykiai įvyko šildymo sezono metu, kai būtina užtikrinti nenutrūkstamą šilumos tiekimą, tarp jų praėjo nedidelis laiko tarpas, jų priežastis ir galimybė ją numatyti bei pašalinti buvo tokia pati, todėl teismo vertinimu, iš esmės tie patys argumentai taikytini dėl abiejų įvykių.
Iš bylos duomenų matyti, kad buvo pradėti veiksmai siekiant renovuoti daugiabutį namą, tačiau procesas sustabdytas gyventojų daugumo sprendimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju renovacijos proceso tiek inicijavimas, tiek jo atšaukimas neturi esminės reikšmės, nes negauta duomenų, kad renovacija būtų inicijuota ir būtų susijusi su netinkama šilumos įrenginių būkle. Iš liudytojos R. Š. pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad renovacija buvo susijusi su pastato fasadu ir nebuvo susijusi su šildymo sistemos pakeitimu.
Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į liudytojų parodymus, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės tinkamai vykdė daugiabučio namo administratorės pareigas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė būtų pažeidusi sutartinius ar teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, todėl nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad atsakovės elgesys buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad kitų įvykių, susijusių su įrenginio tarpinių suirimu nebuvo atsitikę. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės ir liudytojo nurodytomis vandens prabėgimo priežastimis. Teismo vertinimu, abiejų įvykių atveju įrenginių trūkumai negalėjo protingomis pastangomis būti pastebėti, ištaisyti ir išvengta žalos atsiradimo. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad žala kilo dėl netinkamo atsakovės pareigų vykdymo. Nesant nors vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dėl žalos priteisimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 2689 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo taip pat atmetamas.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi teismo vertinimu jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kad sumokėjo 65,00 Eur žyminį mokestį 1000,00 Eur už advokato pagalbą, ieškinio parengimui ir atstovavimui pirmos instancijos teisme. Į bylą pateikti apmokėjimus įrodantys dokumentai.
Atsakovė advokato pagalbai patyrė 5112,25 Eur išlaidų, į bylą pateiktos sąskaitos ir duomenys apie apmokėjimą. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad atsiliepimo pateikimui išlaidos sudarė 1275 Eur, už dubliko ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patyrė 1325 Eur išlaidas, už pasiruošimą ir atstovavimą pirmame teismo posėdyje (trukmė apie 1 val.) – 525 Eur, už papildomų įrodymų paiešką, prašymų ir rašytinių įrodymų pateikimą, pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 1331 Eur. Teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra iš esmės pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei UAB „Santermita“, įmonės kodas 236043660, 5112,25 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto dvylikos eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.