- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-474-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00189-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- O. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1610-724/2022 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei O. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 424,79 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 381,60 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (18,00 Eur žyminio mokesčio, 242,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas).
2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. gegužės 13 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 424,79 Eur skolą, 38,23 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 463,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149,29 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai. Taip pat iš atsakovės priteisė 9 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, įvertinus juos preliminariai, leidžia daryti išvadą, kad pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. pagal šalių sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) atsakovei 12 mėnesių laikotarpiui perdavė naudotis mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A71“, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais, o pasibaigus sutarčiai išsipirkti daiktą už 1 Eur mokestį.
5. Tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų – laiku nustatytų įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2021 m. balandžio 10 išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė sutartį. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, o taip pat nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl ko ieškovės reikalavimas dėl 424,79 Eur nesumokėtų įmokų, procesinių palūkanų bei dalies bylinėjimosi išlaidų pripažintas pagrįstu.
6. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei priteisti tik 38,23 Eur delspinigių (424,79 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), kadangi tarp Pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis yra vartojimo sutartis, atsakovė yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobiliojo ryšio telefoną asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), Sutarčiai taip pat yra taikomos Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos, pagal kurias netesybos negali būti didesnės nei 0,05 proc.
7. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Pradinės kreditorės ir atsakovės susitarimas dėl didesnio delspinigių dydžio (0,5 proc.) prieštarauja imperatyviai įstatyminei normai ir negali būti tenkinamas. Teismas pabrėžė, jog įvertinus sąlygą, jog atsakovė turo teisę tinkamai mokėdama Sutartyje nurodytas įmokas išsipirkti daiktą už 1 Eur mokestį, galima spręsti, kad šalys pagrįstai tikėjosi, jog pasibaigus sutarčiai, atsakovė išsipirks turtą už 1 Eur, o numatydama tokio dydžio mokestį, panašu, jog pradinė kreditorė siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei 381,00 Eur delspinigių bei atitinkamai perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas.
8.2. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą 180 dienų laikotarpį.
8.3. Apeliantė pabrėžia, jog atsakovė, sudarydama Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, nutraukimu, skolos dydžiu šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašytų priteisti delspinigių dydį nuo 381,60 Eur iki 38,23 Eur.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2020-11-24 sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį 46,99 Eur nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.
11. Tarp Pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisęs į atsakovės skolą ieškovei UAB „Legal Balance“ (CK 6.101-6.110 straipsniai). Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą 12 mėnesių terminui už paskaičiuotas mėnesines įmokas, o atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminą, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui.
12. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 381,60 Eur delspinigių pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nors formaliai Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, o VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys sutartimi sulygo, jog atsakovė, tinkamai mokėdama Sutartyje nurodytas įmokas (12 mėnesių mokėdama po 46,99 Eur), turės teisę išsipirkti turtą už 1 Eur mokestį. Tokios sąlygos sudaro pagrindą vertinti, kad šalys pagrįstai tikėjosi, jog pasibaigus sutarčiai, atsakovė išsipirks turtą už 1 Eur, o tai, papildomai atsižvelgiant į sutarties objektą – mobiliojo ryšio telefonas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tokiu būdu pradinė kreditorė siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis iš esmės nebuvo orientuota į daikto grąžinimą Pradinei kreditorei suėjus išperkamosios nuomos terminui, o atsakovė siekė savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui įsigyti mobiliojo ryšio telefoną, kuris, nesant jokių duomenų apie atsakovei būtiną mobiliojo ryšio telefono operacinės sistemos bei paties įrenginio naujumo užtikrinimą, kaip išperkamosios sutarties esminę sąlygą, savo paskirtimi ir esme yra skirtas naudotis ne 12 mėnesių.
14. Taigi priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo, todėl Sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negali būti pripažinta sąžininga, o apskaičiuojamai delspinigių sumai yra taikomos VKĮ nuostatos, numatančios 0,05 proc. netesybų dydį. Dėl to, atsižvelgiant dar ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti 38,23 Eur (424,79 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) dydžio delspinigius.
15. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
19. Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.