Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-29 · Byla Nr. ATP-804-174/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-804-174/2015Nutartis · 2015-12-29Klaipėdos apygardos teismas
  2. A2.6.-48-669/2016Nutarimas · 2016-03-31Klaipėdos apylinkės teismas
  3. ATP-321-606/2016Nutartis · 2016-05-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
ATP-804-174/2015
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00466-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-804-174/2015Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00466-2015-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.1.; 2.7.4.3.; 2.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 21 d. I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. birželio 21 d., apie 3.20 val., Platelių mstl., Plungės r., vairavo automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,03 promilės, paklaida ± 0,02 prom.). Šiais savo veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutarimu I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Institucijos nuomone, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti ir jų nepanaikino. Byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterio rodmenų ir ištirto kraujo mėginio negali būti vertinami I. S. naudai, nes nėra panaikinti prieštaravimai. Teismas, pasisakydamas apie tai, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad I. S. vairavo transporto priemonę neblaivus, nesiėmė visų priemonių abejonėms pašalinti ir jų nepašalino.

I. S. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 2015-06-21 3.20 val., 3.36 val. alkotesteriu „Drager Alcotest“ jam buvo nustatytas 1,01 promilės (įvertimus paklaidą) girtumas. VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje I. S. kraujas paimtas 2015-06-21 5.00 val., t. y. praėjus 1 valandai ir 40 minučių po sustabdymo, 1 valandai ir 24 minutėms po patikrinimo alkotesteriu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad asmuo į gydymo įstaigą turi atvykti ne vėliau kaip per 1 valandą. Laikas, reikalingas atvykti iš Platelių mietelio iki VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės, yra 28 minutės (www.googlemaps.com duomenimis), todėl tikėtina, kad I. S. turėjo galimybę imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme sumažinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. S. prašo netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą. Nurodo, kad policijos pareigūnai sutrukdė jam laiku nuvykti į medicinos įstaigą savarankiškai pasitikrinti blaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, negali sutikti, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos įstatymo numatytos galimybės ir surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai, o apylinkės teismo sprendimas nutraukti I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas remiantis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos duomenys patvirtina, jog I. S. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2015-06-21, apie 3.20 val. Patikrinus I. S. blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest“, kurio tinkamumą naudoti patvirtina patikros sertifikatas Nr. 0016201 (b. l. 24), 3.36.31 val. I. S. buvo nustatytas 1,01 promilės (įvertimus paklaidą) girtumas (b. l. 23). Kaip matyti iš policijos pareigūno A. Z. 2015-06-21 tarnybinio pranešimo, paaiškindamas policijos pareigūnams I. S. nurodė, kad vakar vakare gėrė brendį (apie 100 gramų) ir alaus, apie 24.00 val. nuėjo miegoti, kadangi jautėsi gerai, todėl vairavo, su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 6). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Medicininės apžiūros aktas) (b. l. 29) patvirtina, jog I. S. 2015-06-21 4.50 val. kreipėsi į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninę, kur 5.00 val. iš jo buvo paimta 6 ml kraujo ir 2015-06-25 atlikus tyrimą specialisto išvadoje Nr. T-A-5013/15(01) (b. l. 30) konstatuota, kad I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Apylinkės teismas, vertindamas I. S. pateiktą Medicininės apžiūros aktą bei specialisto išvadą, pasisakė, jog praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po to, kai I. S. organizme nustatyta 1,03 promilės alkoholio, atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, tai rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu, nustatant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymį.

Konstatuojant, jog padarytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad I. S. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.

Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatai (2015-06-21 3.20 val., 3.36 val. I. S. iškvepiamame ore nustatytas 1,03 prom. girtumo laipsnis) bei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paimto I. S. kraujo tyrimo rezultatai (2015-06-21 5.00 val. paimtame I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta) skiriasi, todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Byloje nebuvo vertinta aplinkybė, ar per tokį laiko tarpą, t. y. 1 valandą ir 24 minutes, nustatyti alkoholio kiekio matavimų rezultatai I. S. iškvepiamame ore bei kraujyje galėjo tiek skirtis. Taip pat nebuvo vertinta, ar tokie neatitikimai galėjo pasireikšti dėl teisės norminių aktų, reglamentuojančių girtumo (neblaivumo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo taisykles ir metodiką, nesilaikymo.

Be to, išanalizavus Medicininės apžiūros aktą ir specialisto išvadą Nr. T-A-5013/15(01), matyti, kad nors I. S. į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninę pasitikrinti neblaivumą atvyko 2015-06-21 4.50 val., kraujas paimtas 5.00 val. (b. l. 29), tačiau kraujo tyrimas buvo pradėtas tik 2015-06-25, o baigtas tik 2015-06-30 (b. l. 30). Iš tokių med. duomenų nėra aišku, kada tiksliai buvo atliktas tyrimas, ar specialisto išvadoje nurodytos teisingos tyrimo atlikimo datos ir laikai.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, nevertino, ar nebuvo pažeista I. S. tyrimo mėginio pavyzdžio paėmimo ir medicininio tyrimo atlikimo tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 8.4 punkte nustatyta, kad „vakuuminis mėgintuvėlis su krauju ar šlapimu turi būti užantspauduojamas. Ant jo gamintojo etiketės turi būti nurodytas tiriamo asmens vardas, pavardė, tikslus kraujo ir/ar šlapimo paėmimo laikas: data, laikas minučių tikslumu“, o minėtos metodikos 8.5 punktas nustato, kad „užantspauduotas vakuuminis mėgintuvėlis dedamas į voką, kuris užklijuojamas ir pažymimas gydymo įstaigos antspaudu taip, kad voko nebūtų galima atidaryti jo nepažeidus“, tačiau iš byloje esančios specialisto išvados negalima nustatyti, ar pateiktas tyrimo objektas buvo apsaugotas metodikoje numatytomis priemonėmis ir ar tos priemonės nebuvo pažeistos. Metodikos 8.2 punkte nustatyta, jog alkoholio kiekiui nustatyti į vakuuminį mėgintuvėlį iš dilbio venos imama ne mažiau kaip 5 ml kraujo. Nors Medicininės apžiūros akto 21 punkto a papunktyje nurodyta, jog 5.00 val. paimtas biologinės terpės bandinys – 6 ml kraujo, tačiau specialisto išvadoje nurodyta (b. l. 21), jog tiriamas buvo I. S. kraujas, tačiau tyrimui gauto mėginio kiekis specialisto išvadoje nėra nurodytas. Metodikos 8.9 punkte nurodyta, jog tiriamosios medžiagos į toksikologijos laboratoriją pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo, tačiau, kaip matyti, I. S. kraujas buvo apimtas 2015-06-21 5.00 val., o tyrimas pradėtas 2015-06-25, t. y. tik per 4 darbo dienas po mėginio paėmimo. Metodikos 9.1 punkte nustatyta, jog alkoholio kiekis kraujyje ir šlapime nustatomas dujų chromatografijos metodu, kiti alkoholio kiekio kraujyje nustatymo metodai gali būti tik pagalbiniai. Specialisto išvados (b. l. 21) 9 punkte „Tyrimo metodas (-ai)“ nurodoma „etilo alkoholio nustatymas – (T-01) SVP 5.4-01 (A)“, tačiau visiškai nėra aišku, ar šiuo atveju alkoholio kiekis I. S. kraujyje buvo nustatytas būtent dujų chromatografijos metodu, kuris tokiu atveju yra privalomas.

Nustačius esminius prieštaravimus dėl I. S. blaivumo būklės vairavimo metu ir praėjus 1 valandai ir 40 minučių laiko po vairavimo, turėtų būti aiškinamasi, ar atliekant tyrimus (tiek alkotesteriu policijos pareigūnų, tiek tiriant kraują toksikologijos laboratorijoje) nebuvo pažeista tokių tyrimų atlikimo tvarka, ar buvo laikomasi nustatytos metodikos, taip pat aiškinamasi ir galimos kitos tokių prieštaravimų kilimo priežastys.

Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį, be kita ko, įrodymais laikomi eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, todėl esant anksčiau nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę apklausti specialistą, o to nepakankant, skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų ir gali padėti nustatyti, ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto I. S. blaivumo testo rodmenų, pagal kuriuos 2015-06-21 3.36 val. alkotesteriu „Drager Alcotest“ jam buvo nustatyta 1,03 prom. etilo alkoholio iškvėptame ore, 2015-06-21 5.00 val. gydymo įstaigoje paimto kraujo mėginio tyrimo rezultato, kur kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl I. S. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomą įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos I. S. nutraukimo naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą ir grąžinti I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė