Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo byloją, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) mstl., Kretingos r., kaltinamas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. 2015 m. birželio 21 d., apie 3.20 val., Platelių mstl., Plungės r., vairavo automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,03 promilės, paklaida ± 0,02 prom.). Šiais savo veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

2015-10-19 Plungės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, jog I. S. veikoje nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2015-12-19 Klaipėdos apygardos teismas panaikino Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą ir gražino bylą tirti iš naujo.

Bylos duomenys patvirtina, jog I. S. vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2015-06-21, apie 3.20 val. Patikrinus I. S. blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest“, kurio tinkamumą naudoti patvirtina patikros sertifikatas Nr. 0016201 (b. l. 24), 3.36.31 val. I. S. buvo nustatytas 1,01 promilės (įvertinus paklaidą) girtumas (b. l. 23). Kaip matyti iš policijos pareigūno A. Z. 2015-06-21 tarnybinio pranešimo, paaiškindamas policijos pareigūnams I. S. nurodė, kad vakar vakare gėrė brendį (apie 100 gramų) ir alaus, apie 24.00 val. nuėjo miegoti, kadangi jautėsi gerai, todėl vairavo, su padarytu pažeidimu sutiko (b. l. 6). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (toliau – Medicininės apžiūros aktas) (b. l. 29) patvirtina, jog I. S. 2015-06-21 4.50 val. kreipėsi į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninę, kur 5.00 val. iš jo buvo paimta 6 ml kraujo ir 2015-06-25 atlikus tyrimą specialisto išvadoje Nr. T-A-5013/15(01) (b. l. 30) konstatuota, kad I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).

2016-01-22 nutartimi byloje paskirta teismo ekspertizė I. S. neblaivumo nustatymui, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus (Liepojos g. 41A, LT-92288, Klaipėda) ekspertams. 2016-02-18 gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Klaipėdos skyriaus ekspertų surašytas ekspertizės aktas Nr. EG 250/2016(03), kuriame nurodoma, kad ekspertai medicininiu požiūriu negali paaiškinti, kodėl 2015-06-21 05 val. 00 min. iš I. S. paimtame kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta, kai 2015-06-21 03 val. 36 min. policijos pareigūnai alkoholio matuokliu iškvėptame ore nustatė 1,03 prom., etilo alkoholio, nes toks skirtumas nepaaiškinamas metodiniais skaičiavimais.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju niekaip nepaneigiamas traukiamo administracinė atsakomybėn asmens alkoholio vartojimo faktas – jį pripažino pats traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, tai patvirtino neblaivumo tikrinimui skirtos specialios techninės priemonės.

Teismui pakankamą pagrindą abejoti I. S. paaiškinimais sudarė tai, kad dėl pažeidimo padarymo surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jis prisipažino vairavęs transporto priemonę, kai prieš tai, nuo 19 val. iki 24 val. buvo vartojęs apie 100 gr., brendžio, 2-3 bokalus alaus (b.l. 25 ). Duomenų, kad su alkoholiu būtų gydęsis danties skausmą ikiteisminio tyrimo metu nenurodė nei duodamas paaiškinimą policijos atstovui, nei medicinos įstaigos atstovui, kai buvo imamams kraujas. Policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime tokie duomenys taip pat nefiksuoti, jie nepasitvirtino ir pareigūno apklausa teisminio nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, kad pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, turinčiu metrologinę patikrą ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju I. S. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5013/15(01) nustatyta, kad I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju minėta toksikologijos laboratorijos specialisto išvada paneigtina atsižvelgiant į tai, kad ji prieštarauja kitiems bylos duomenims.

Administracinio teisės pažeidimo bylose tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens blaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingos, prieštaravimams šalinti neretai skiriamos teismo psichiatrijos ekspertizės nustatant, ar per tam tikrą laikotarpį iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis. Nagrinėjamoje byloje teismas, be kita ko, ėmėsi priemonių šiems prieštaravimams pašalinti ir paskyrė tokią ekspertizę. Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Klaipėdos skyriaus ekspertų surašytu ekspertizės aktu Nr. EG 250/2016(03) nustatyta, kad nuo to momento, kai I. S. buvo patikrintas alkotesteriu, t. y. nuo 2015-06-21, 03 val. 36 min. iki kraujo davimo momento, t. y. 2015 m. birželio 21 d. 05 val. 00 min., iš jo kraujo negalėjo pasišalinti 1,03 promilės alkoholio. Išvados pagrįstos specialių žinių taikymu, todėl abejoti jų teisingumu ir teisėtumu nėra pagrindo.

Tokiu būdu, visų surinktų įrodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog I. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjui skirtinas numatytos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje baudos dydžių vidurkis, bei atimama teisė vairuoti transporto priemones ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam vidutiniam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30², str. str., 126 str. 1 d., teismas

nutaria:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, I. S. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).