Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimo, kuriuo I. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 360 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nubaustasis I. S. pripažįsta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, tačiau negali sutikti su girtumo nustatymu. Kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neigia. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, 2015 m. birželio 20 d. jis alkoholį vartojo ne nuo 19 iki 24 valandos, o iki 19 val. Suvartotas alkoholio kiekis buvo minimalus, t. y. apie 100 g brendžio ir apie 2 bokalai alaus. Tačiau, atsižvelgiant į suvartoto alkoholio kiekį ir praėjusį laiko tarpą, apeliantui nekyla abejonių, kad išvakarėse suvartotas alkoholis negalėjo turėti jokios įtakos jo neblaivumui 2015-06-21. Tai patvirtina ir jo paties būsena, kadangi sėsdamas prie automobilio vairo jautėsi visiškai puikiai, neturėjo jokių įtarimų, kad gali būti neblaivus. Apelianto nuomone, būtų neįmanoma nejausti 1,03 promilės girtumo. Kai 2015-06-21, apie 03.20 val., sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio, jiems nurodė, kad išvakarėse truputį vartojo. Taip pat policijos pareigūnams nurodė, kad tuo metu jam labai skaudėjo dantį, dėl to, danties ertmėje, vietoj iškritusių vaistų, yra įsidėjęs vatos gabaliuką, pamirkytą alkoholyje, tam, kad sumažintų danties skausmą. Policijos pareigūnai jį patikino, kad ši aplinkybė neturės jokios reikšmės alkotesterio parodymams, todėl jis sutiko pūsti iš karto. Alkotesteriui parodžius 1,03 promilės girtumą, nubaustasis su nustatytais duomenimis nesutiko iš karto, kadangi buvo įsitikinęs, kad jie negali būti teisingi ir objektyvūs. Po kurio laiko pūsti dar kartelį, policijos pareigūnai jau nebeleido, o paprašius nuvežti į medicinos įstaigą blaivumui nustatyti, atsisakė. Nurodytas aplinkybes, kad jam skaudėjo dantį, patvirtina ir gydytojos odontologės įrašas, kuris yra pateiktas teismui. Šias aplinkybes, tiek jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tiek vėliau teisme jis nurodė, todėl apeliantui nesuprantama, kodėl apylinkės teismas šį faktą ignoravo. Šios aplinkybės svarbios dar ir tuo, kad alkotesteris, priešingai negu jam nurodė policijos pareigūnai, gali testuoti orą ne tik iš plaučių, bet ir iš burnos. Praktiškai visų alkotesterių naudojimosi instrukcijose būna nurodyta, kad juo (alkotesterių) matavimus galima atlikti praėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo. Nubaustojo nuomone, ši aplinkybė yra esminė, norint alkotesterio pateiktus rezultatus laikyti tinkamais ir objektyviais. Apeliantas sutinka, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, tačiau plaučiuose esantis oras neišvengiamai iškvepiamas pro bumą, todėl akivaizdu, kad jam, turint burnoje vatos gabalą, pamirkytą alkoholyje, atliekant patikrinimą, matavimo duomenys galėjo būti iškreipti dėl alkoholio ir koncentruotų jo garų, esančių burnos ertmėje. Panašios aplinkybės nustatytos ir atitinkamai įvertintos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-13-31 nutartyje Nr. N62-3686/2008.

Apeliantas pažymi, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašė tik todėl, kad policijos pareigūnai jam pasakė, jog jeigu nepasirašys, šios aplinkybės bus traktuotos kaip sunkus girtumo laipsnis. Dėl šių aplinkybių, kurios galbūt jį suklaidino, jis administracinį teisės pažeidimo protokolą pasirašė, tačiau nei su pačiu protokolu, nei su alkotesterio užfiksuotais duomenimis nesutinka ir nesutiko, be to, norėjo kuo greičiau vykti į medicinos įstaigą. Kad su nustatytu lengvu girtumo (neblaivumo) laipsniu jis nesutiko, patikino ir policijos pareigūnas A. Z., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad jis iš karto nesutiko su nustatytu lengvu girtumo laipsniu. Todėl, apelianto teigimu, apylinkės teismo argumentas, kad jis sutiko su nustatytu girtumo laipsniu ir pripažino vartojęs alkoholį, prasilenkia su realiais faktais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas konstatavo faktą, kad jis vartojo alkoholį, visiškai nepagrįstai, nesiremdamas visais byloje esančiais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas ignoravo ypatingai svarbų faktą, jog tikrinimo alkotesteriu metu, jis turėjo burnoje vatos gabalėlį, pamirkytą alkoholyje, ir tai galėjo iškreipti ir galbūt iškreipė alkotesterio parodymus. Todėl egzistuojant nurodytoms aplinkybėms, alkotesterio rodmenų negalima laikyti tiksliais ir patikimais. Šių faktinių aplinkybių ignoravimas daro apylinkės teismo nutartį nepagrįsta.

Apelianto tvirtinimu, kraujo tyrimai buvo atlikti išsamiai ir objektyviai, nepaisant to, kad kraujo tyrimą pridavė praėjus daugiau nei po 1 val. nuo pirminio patikrinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuota, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo kreipėsi į medicinos įstaigą blaivumui nustatyti, praėjus daugiau nei valandai nuo pirminio patikrinimo, negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-07 nutartis Nr. N261-3135/2009). Be to, byloje nėra nustatytą jokių duomenų, kad jis būtų siekęs dirbtinai sumažinti alkoholio kiekį organizme. Tam nebuvo ir jokių fizinių galimybių. Nubaustasis I. S. nurodo, kad pareigūnės buvo sustabdytas apie 03.20 val. Į alkotesterį pūtė 03.36 val., o protokolas buvo baigtas rašyti tik apie 04.09 val. Šią aplinkybę, nubaustojo įsitikinimu, patvirtina byloje esanti jo mobiliojo ryšio telefono detali išklotinė, kurioje nurodyta, kad 04.09 val., tai yra iš karto po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, jis skambino informacijai telefonu 118, tam, kad sužinotų taksi telefono numerį. Po to iš karto skambino taksi firmai. Kadangi taksi iš (duomenys neskelbtini) iki tos vietos, kurioje jis buvo sustabdytas turėjo važiuoti apie 20-30 min., todėl įskaitant faktą, kad taksi vairuotojas turėjo važiuoti dvigubą atstumą, tai yra jį paėmęs vėl važiuoti į (duomenys neskelbtini) igoninę, tam, kad galėtų priduoti kraują, tai anksčiau atvykti tiesiog nebuvo įmanoma fiziškai (atvykimo laikas 04.50 val.). Todėl jokios tikimybės, kad jis būtų galėjęs imtis priemonių, tam, kad pašalintų alkoholį iš organizmo dirbtinai, nėra ir negali būti. Taigi specialisto išvada Nr. T-A 5013/15 (01), kurioje nurodyta, kad jo kraujyje alkoholio nėra, laikytina patikimu įrodymu, galinčiu geriausiai įrodyti, koks buvo jo blaivumas 2015-06-21, kadangi kraujo tyrimas vienareikšmiškai parodo tikrąją situaciją, eliminuodamas klaidos galimybę (lyginant su alkotesteriu).

Nubaustasis I. S. nurodo, kad apylinkės teismas, siekdamas įvertinti prieštaravimus tarp alkotesterio duomenų ir kraujo tyrimo rezultatų, skyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertizės akte nurodyta, kad „Medicininiu požiūriu negalima paaiškinti, kodėl 2015-09-21 05 val. 00 min. iš I. S. paimtame kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta, kai 2015-06-21 03 val. 36 min. policijos pareigūnai I. S. iškvėptame ore nustatė 1,03 %o etilo alkoholio“. Taigi ekspertizės akte nurodyta, kad mediciniškai paaiškinti, remiantis metodiniais skaičiavimais, kodėl yra neatitikimų tarp alkotesterio rodmenų ir kraujo tyrimo išvadų, negalima. Todėl apeliantas kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo argumentu, kad ekspertizės akto išvados yra pagrįstos specialiųjų žinių taikymu, todėl abejoti jų teisingumu ir teisėtumu nėra pagrindo. Toks apylinkės teismo argumentas yra net ir nelogiškas, kadangi ekspertizės aktas jokios informacijos nesuteikė. Ekspertizės aktas nepatvirtino, bet kartu ir nepaneigė jokių duomenų. Todėl remtis ekspertizės aktu nėra jokio loginio ir teisinio pagrindo. Teismo medicinos ekspertas negalėjo pakomentuoti esamos situacijos, todėl laikytina, kad ekspertizės aktas nei patvirtina, jog jis vairavo automobilį neblaivus, nei to paneigia. Todėl šį įrodymą Plungės rajono teismas turėjo vertinti kritiškai, o ne besąlygiškai juo remtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliantas priimto nutarimo neteisėtumą grindžia tuo, kad matuojant jo neblaivumą buvo pažeista alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje apibrėžta blaivumo testo procedūra, nes nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo nustatymo nebuvo praėję pakankamai laiko. Šios aplinkybės svarbios dar ir tuo, kad alkotesteris, priešingai negu jam nurodė policijos pareigūnai, gali testuoti orą ne tik iš plaučių, bet ir iš burnos. Praktiškai visų alkotesterių naudojimosi instrukcijose būna nurodyta, kad juo (alkotesterių) matavimus galima atlikti praėjus 15 minučių po alkoholio vartojimo, todėl akivaizdu, kad jam, turint burnoje vatos gabalą, pamirkytą alkoholyje, atliekant patikrinimą, matavimo duomenys galėjo būti iškreipti dėl alkoholio ir koncentruotų jo garų, esančių burnos ertmėje. Nubaustojo I. S. nuomone, specialisto išvada iš esmės patvirtino, kad 2015-06-21 05.00 val. jis buvo visiškai blaivus, t. y. jo kraujyje alkoholio nebuvo rasta. Minėta specialisto išvada atlikta be jokių procesinių pažeidimų, ji atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus, todėl laikytina tvirtu ir patikimu įrodymu. Šiuo atveju ekspertizės aktas iš esmės negali būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi jis neišsklaido jokių abejonių ir neatsako į jokį klausimą, netgi priešingai, palieka daugiau abejonių nei suteikia informacijos. Esant akivaizdžių prieštaravimų tarp alkotesterio parodymų ir specialisto išvados, teismas negalėjo konstatuoti, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Be to, dėl to, kad jį per ilgai užlaikė policijos pareigūnai, jis negalėjo laiku nuvykti į medicinos įstaigą, tam, kad būtų galima nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Nurodo kad jis pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokolą tik todėl, kad policijos pareigūnai jam pasakė, jog jeigu nepasirašys, šios aplinkybės bus traktuotos kaip nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Todėl, apelianto nuomone, visos iškylančios abejonės vertinamos atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 3 punkte nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (2009 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 617 redakcija). Šiose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas). Šių Taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Z. 2015-06-21 tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2015-06-21, apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini) , buvo sustabdytas automobilis „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,03 promilės girtumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl padaryto pažeidimo paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, apie 24 val. nuėjo miegoti. Išgėrė 100 g brendžio ir alaus. Jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį. Su tuo, kad padarė pažeidimą, nelabai sutiko (b. l. 6).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. Z. patvirtino, kad I. S. sakė, jog alkoholio vartojo vakare, jis nesutiko su jam nustatytu lengvu girtumo laipsniu. Apie danties skausmą, vaistus I. S. nieko neminėjo, nes liudytojas A. Z. dirba jau 24 metus ir būtų viską išsiaiškinęs. Nuo I. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, bet ne vaistų. Per 1 val. galima labai gerai išvalyti kraują, medicina tai padeda. Jie I. S. į ligoninę vežti neprivalėjo (b. l. 40).

Nors apeliaciniame skunde I. S. bandė įtikinti, kad jis alkoholį gėrė iki 19 val., o ne iki 24 val., tačiau toks jo teiginys yra visiškai neįtikinantis ir prieštaraujantis paties I. S. pirminiam pasiaiškinimui. Pasiaiškinime I. S. pats nurodė, kad jis iš vakaro, nuo 19 val., išgėrė 100 g brendžio bei 2 ar 3 bokalus alaus, ir apie 24 val. nuėjo miegoti (b. l. 25). Tokias aplinkybes 2015-06-21 tarnybiniame paaiškinime užfiksavo ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. Z.. Akivaizdu, kad policijos pareigūnas, tik I. S. žinomas aplinkybes, dėl to iki kelintos valandos jis vartojo alkoholį, galėjo sužinoti tik iš paties I. S., nes I. S. pats aiškiai nurodė, kad alkoholį vartojo būtent nuo 19 val. iki 24 val. Tai, jog I. S. tomis dienomis lankėsi pas odontologą, savaime nepatvirtina jo versijos apie įvykio metu skaudėjusį dantį ir ant jo uždėtą vatą, suvilgytą alkoholiu. Akivaizdu, kad jeigu, kaip tvirtino I. S., jam būtų skaudėję dantį ir jis būtų ant danties užsidėjęs gabalėlį vatos, suvilgytos alkoholiu, jis tokią svarbią aplinkybę neabejotinai būtų pasakęs policijos pareigūnams ne tik žodžiu, bet šią aplinkybę būtų nurodęs ir pasiaiškinime. Be to, aplinkybė, kad I. S. būtų pūtęs į alkotesterį, laikydamas burnos ertmėje vatą, suvilgytą alkoholiu, yra logiškai nepaaiškinama. Todėl abejoti policijos pareigūno A. Z. parodymais, kad I. S. apie jokį skaudantį dantį net neužsiminė, nėra jokio pagrindo. Byloje duomenų, iš kurių būtų matyti, kad policijos pareigūnas būtų suinteresuotas I. S. apkalbėti, nėra. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats I. S.. Be to, akcentuotina ir tai, kad liudytojas A. Z. teisme apklaustas ir parodymus davė, būdamas įspėtas dėl savo atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o I. S., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Akcentuotina ir tai, kad I. S. neblaivumas buvo patikrintas ne iš karto, bet tik praėjus daugiau kaip 16 minučių po jo sustabdymo, ir ši aplinkybė aiškiai paneigia I. S. apeliacinio skundo argumentą, kad nebuvo laikomasi alkotesterio naudojimosi instrukcijos.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 5 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šių taisyklių 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas).

Kaip matyti, transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais – tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatyta, kad I. S. buvo sustabdytas 03. 20 val. (b. l. 5). Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2015-06-21 03.36.31 val., policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0020 I. S. nustatytas 1,03 promilės girtumo laipsnis, su šiais rodmenimis I. S. sutiko ir tai patvirtino savo parašu (b. l. 23). Abejoti prietaiso parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0020 patikros sertifikato Nr. 0016201 nustatyta, jog minėto alkotesterio patikros sertifikatas buvo galiojantis, nuo alkotesterio patikros iki šiuo alkotesteriu I. S. neblaivumo nustatymo buvo praėjęs tik mėnuo laiko (b. l. 24).

Nubaustasis I. S. ne tik pasiaiškinime, bet ir 2015-09-09 teismo posėdyje taip pat neneigė, kad iš vakaro, apie 18-19 val. kavinėje suvartojo 100 gramų brendžio, 2 didelius ir 1 nepilną mažą bokalus alaus. Teigė, kad 2015-06-21 naktį, jam skaudėjo dantį, todėl ant danties buvo uždėjęs vatą, pavilgytą alkoholyje. Sėdo už vairo, nes girtas nesijautė. Važiuojant namo sustabdė policijos pareigūnai, patikrinę nustatė lengvą girtumo laipsnį. Su neblaivumo laipsniu nesutiko, norėjo, kad policijos pareigūnai jį nuvežtų į ligoninę, bet jie nesutiko. Po maždaug 1,5 val. nuvyko į ligoninę pats (b. l. 39).

2015-10-16 teismo posėdyje I. S. paaiškino iš esmės analogiškai. Teigė, kad su alkotesterio parodymais nesutiko, tačiau pasirašė dėl to, nes policijos pareigūnas jam pasakė, kad jeigu nepasirašys – tai jo neblaivumas prilygs sunkiam girtumo laipsniui. Labai ilgai užtruko administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas (b. l. 48).

2016-03-15 teismo posėdyje I. S. patvirtino, kad alkoholį vartojo būtent nuo 19 val., tačiau teigė, kad jį vartojo iki 20 val. Tvirtino, kad alkotesteriu jam buvo nustatytas neblaivumas, nes burnos ertmę dėl danties skausmo buvo paskalavęs alkoholiu, uždėjęs ant danties vatą, suvilgytą alkoholiu (b. l. 95).

Tiek teismo posėdžiuose, tiek apeliaciniame skunde I. S. tvirtino, kad jis su jam nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko ir pasirašė, dėl to, jog policijos pareigūnai pasakė, kad jeigu nesutiks su nustatytu neblaivumo laipsniu, tai jam neblaivumo laipsnis bus prilygintas sunkiam neblaivumo laipsniui. Tačiau tokį I. S. argumentą apygardos teismas vertina kritiškai. Akcentuotina, kad I. S. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą, būnant neblaiviam, ne vieną kartą, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis nežinojo neblaivumo nustatymo aplinkybių. Pažymėtina, kad I. S. nevengė pasitikrinti neblaivumą, jam buvo nustatytas konkretus (1,03 promilės) neblaivumo laipsnis, todėl, ar jis būtų sutikęs su šiuo nustatytu neblaivumo laipsniu ar ne, ši aplinkybė neblaivumo nustatymo rodmenų niekaip neįtakojo. Aplinkybę, kad jis nesutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu, I. S. turėjo teisę nurodyti pasiaiškinime arba prirašyti prierašą blaivumo nustatymo teste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta analogiška nuobauda ir už vengimą pasitikrinti neblaivumą, ir už realiai nustatytą sunkų girtumo laipsnį.

Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, 2015-06-21 04.50 val., praėjus 1 valandai 30 minučių, I. S. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninę dėl neblaivumo nustatymo. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad I. S. jį apžiūrėjusiai gydytojai D. K. nurodė, jog jis 2015-06-20 vakare, išgėrė apie 100 ml brendžio ir 2-3 bokalus alaus. I. S. orientavosi laike, vietoje, atmintis buvo nesutrikusi, judesiai tikslūs, nuo I. S. buvo užuodžiamas silpnas alkoholio kvapas, 05.00 val., t. y. praėjus 1 valandai 40 minučių, po to, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, iš jo buvo paimta 6 ml kraujo blaivumo laipsniui patikrinti. Alkotesteriu neblaivumas nematuotas (b. l. 29).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja D. Č. patvirtino, kad įvykio naktį I. S. pridavė kraują, jis nurodė, jog įpūtė į alkotesterį, vizualiai atrodė normaliai (b. l. 40).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 5013/15(01) konstatuota, kad I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 30). Tačiau, tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp nustatyto neblaivumo alkotesteriu ir specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, ar I. S. automobilio vairavimo metu tikrai galėjo būti blaivus, Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi I. S. neblaivumo nustatymui paskyrė ekspertizę (b. l. 41–42).

Ekspertizės akte Nr. EG 1733/15(03) konstatuota, jog pagal atlikto tyrimo rezultatus, negalima paneigti, kad I. S. automobilį vairavo neblaivus (b. l. 45–46).

Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą I. S. nutraukė, nesant jo veikoje teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą panaikino ir grąžino I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, tam, kad būtų nustatyti esminiai prieštaravimai dėl I. S. blaivumo būklės vairavimo metu ir praėjus 1 valandai 40 minučių po vairavimo, ar nebuvo pažeista tokių tyrimų atlikimo tvarka, ar buvo laikomasi nustatytos metodikos (b. l. 66–69).

Tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatų ir I. S. paimto kraujo rezultatų, Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi paskyrė dar vieną ekspertizę (b. l. 83–84).

Ekspertizės akte Nr. EG 250/2016(03) ekspertas D. V. nurodė, jog atsižvelgiant į visus šioje byloje esančius I. S. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, nustatyti vairuotojo I. S. blaivumo jo sustabdymo metu 2015-06-21 03 val. 20 min. negalima, kadangi medicininiu požiūriu negalima paaiškinti, kodėl 2015-06-21 05 val. 00 min. iš I. S. paimtame kraujo ėminyje etilo alkoholio nerasta, kai 2015-06-21 03 val. 36 min. policijos pareigūnai I. S. iškvėptame ore nustatė 1,03%o etilo alkoholio. Alkoholio koncentracija tiriamojo iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, bet tokio didelio skirtumo, kai praėjus apie 1,5 val. alkoholio kraujyje visiškai nenustatyta, medicininiu požiūriu paaiškinti negalima. nes alkoholio koncentracija tiriamojo iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, bet tokio didelio skirtumo, kai praėjus apie 1,5 val. alkoholio kraujyje visiškai nenustatyta, medicininiu požiūriu paaiškinti negalima. Per 1 val. ir 24 min. etilo alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti minimaliai 0,14%o, maksimaliai 0,35%o. Nuo vairuotojo I. S. sustabdymo patikrinimui iki kraujo ėminio paėmimo momento per 1 val. ir 40 min. etilo alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti minimaliai 0,17%o, maksimaliai 0,42%o. I. S. kraujo ėminys VTMT Toksikologijos laboratorijoje ištirtas dujinės chromatografijos metodu – (T-01) SVP 5.4-01(A), laikantis nustatytos tyrimo atlikimo tvarkos. Tyrimo objektas laboratorijoje yra saugojamas ir bus sunaikintas 2016-07-01. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ligoninėje I. S. kraujo ėminys turėjo būti paimtas ir siunčiamas, vadovaujantis 2006-06-20 SAM įsakymu Nr. V-505 patvirtintos „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos“ 8.1., 8.2., 8.4., 8.5., 8.6., 8.7., 8.8., 8.9. punktais. Iš turimų dokumentų matyti, kad iš I. S. alkoholio nustatymui paimtas reikiamas kraujo kiekis ir kraujo ėminys laiku – 2015-06-22 14 val. 40 min. pristatytas į VTMT Klaipėdos skyrių, t. y. įvykdyti įsakymo 8.2. ir 8.9. punktų reikalavimai. Ar buvo įvykdyti kiti nurodyti metodikos punktai, ekspertas duomenų neturėjo, todėl atsakyti į klausimą – ar tai turėjo įtakos I. S. blaivumo būklės tyrimo rezultatams, negalėjo. Tačiau ekspertizės akte ekspertas D. V. vienareikšmiškai konstatavo, kad kadangi po vairuotojo I. S. sustabdymo patikrinimui bei blaivumo testo alkotesteriu atlikimo ir kraujo ėminio alkoholiui nustatyti paėmimo momento praėjo daugiau kaip 1 val., vadovautis kraujo ėminio tyrimo rezultatais, nustatant blaivumą, negalima. Todėl, esant konstatuotai aplinkybei, kad nuo kraujo ėminio alkoholiui nustatyti paėmimo momento buvo praėję daugiau kaip 1 val., ir vadovautis tokio kraujo ėminio tyrimo rezultatais negalima, akivaizdu, jog specialisto išvadoje Nr. T-A 5013/15(01) konstatuota aplinkybė, kad I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta, yra taip pat netiksli ir visiškai nepatvirtina tikrojo I. S. neblaivumo nustatymo laipsnio. Be to, ekspertizės akte Nr. EG 1733/15(03) konstatuota, jog pagal atlikto tyrimo rezultatus, negalima paneigti, kad I. S. automobilį vairavo neblaivus. Tokia ekspertizės akte Nr. EG 1733/15(03) padaryta išvada iš esmės neprieštarauja eksperto D. V. ekspertizės akte Nr. EG 250/2016(03), remiantis Vidmarko formule, atliktiems paskaičiavimams, nes alkoholio koncentracija tiek kraujyje, tiek ir iškvėptame ore mažėja atitinkamai per atitinkamą laiką.

Pažymėtina, kad praktikoje pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Tvirtinimas, kad I. S. nenuvyko pasitikrinti neblaivumo į ligoninę laiku, dėl to, kad jį ilgai užlaikė policijos pareigūnai, šioje situacijoje nieko nekeičia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Tai, jog I. S. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, dar prieš nustatant neblaivumą alkotesteriu, policijos pareigūnui A. Z. sukėlė įtarimą jau vien tai, kad nuo I. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, o patikrinus I. S. neblaivumą alkotesteriu ši aplinkybė pasitvirtino, I. S. nustatytas 1,03 promilės girtumas. Šios aplinkybės nepaneigia ir I. S. paaiškinime nurodytos aplinkybės, t. y., kad jis vartojo alkoholio. Nėra pagrindo netikėti tuo, jog I. S. nuo 19 val. iki 24 val. suvartojus 100 g brendžio ir 2-3 bokalus alaus, bei maždaug už trijų valandų sėdus už vairo, nors jis ir nesijautė neblaivus, neblaivumo koncentracija iškvėptame ore akivaizdžiai buvo likusi. Pažymėtina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte gydytoja D. K. taip pat užfiksavo aplinkybę, kad I. S. apžiūros metu, praėjus net 1 valandai 40 minučių, t. y. nuo tada, kai I. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, nuo I. S. vis dar buvo užuodžiamas alkoholio kvapas. Ir tai, jog I. S. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neginčytinai patvirtina I. S. alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis – 1,03 promilės.

Apeliantas teisus, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą, ir turi būti laikomasi nekaltumo prezumpcijos. Tačiau šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad I. S. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.