Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1205-661/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-09
Bylos Nr.: e2A-1205-661/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02544-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: T. V.
Trečiasis asmuo: S. B.

Civilinė byla Nr. e2A-1205-661/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02544-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.5; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei T. V. pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas žemės sklypo bendrasavininkų ginčas dėl vieno iš bendrasavininkų pastatytos tvoros atitikimo Statybos techninio reglamento nuostatoms, tvoros pastatymo teisėtumo, įrodymų vertinimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę nugriauti ant žemės sklypų ribos –žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą ir į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per visą sklypo ilgį įsiterpusias tvoros pamato dalis per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) atsakovei neįvykdžius įpareigojimo nugriauti ant žemės sklypų ribos – žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytos tvoros ir į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per visą sklypo ilgį įsiterpusių tvoros pamato dalių per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nugriauti ant žemės sklypų ribos – žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą ir į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per visą sklypo ilgį įsiterpusias tvoros pamato dalis per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) skirti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną V. R. naudai.

3. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp joms priklausančių sklypų pastatytos tvoros. Atsakovė be ieškovės sutikimo pastatė ant sklypų ribos tvorą, be to tvoros pamatas užeina ant ieškovės žemės sklypo dalies. Aplinkybę, kad tiek metalinė, tiek medinė tvora stovi ant sklypų ribos patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. gruodžio 27 d. ir 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai. Kadangi tvora pastatyta ant šalių sklypų ribos, tvoros pamato dalys per visą sklypo ilgį dalinai (nuo 0,03 m iki 0,12 m) yra įsiterpusios į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės, tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 procentų bendro užtvaros (tvoros) ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą), todėl tvoros statybos buvo reikalingas Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas.

4. T. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė kartu su savo sutuoktiniu 2013 m. gegužės 2 d. įsigijo 0,1901 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su žemės sklypu ieškovė su savo sutuoktiniu įsigijo gyvenamąjį namą ir kitus jame esančius statinius. 2016 metais atsakovės iniciatyva atlikus atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad vielos tinklo tvora beskirianti atsakovės ir ieškovės žemės sklypus yra įrengta atsakovei priklausančiame žemės sklype. Šią aplinkybę patvirtina žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) parengta kadastrinių matavimų byla, kurią parengė matininkas A. Ž.. Kadastriniai matavimai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

5. 2017 metų vasaros pabaigoje atsakovės sūnus R. V. iš atsakovei priklausančio žemės sklypo pusės priešais seną vielos tinklo tvorą, įrengė naują metalinę tvorą. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. spalio 11 d. atliekant kadastrinius matavimus vielos tinklo tvora buvo įrengta ant atsakovei priklausančio žemės sklypo, nauja tvora nebuvo įrengta ant atsakovei ir ieškovei priklausančių žemės sklypų ribos, nei tuo labiau ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad buvo atlikti keli ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų naudojimo patikrinimai. Pirmas žemės naudojimo patikrinimas buvo atliktas 2017 m. spalio 9 d. Atlikus patikrinimą buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuris buvo įregistruotas 2017 m. gruodžio 27 d. ir jam buvo suteiktas registracijos Nr. 48NŽ-1076-(14.48.78). Pagal šį patikrinimo aktą buvo tikrintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo „pamatuota ant bendros žemės sklypo ribos esanti tvora, taip pat jos pamatas“ nebuvo nustatyta, kad naujai įrengta metalinė tvora yra įrengta ant ieškovės žemės sklypo. Antras žemės naudojimo patikrinimas buvo atliktas 2018 m. liepos 25 d. Atlikus patikrinimą buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuris buvo įregistruotas 2018 m. liepos 27 d. ir jam buvo suteiktas registracijos Nr. 48NŽ-403-(14.48.78). Pagal šį patikrinimo aktą buvo tikrintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu GPS imtuvu pamatuota tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos einanti tvora, šiaurinėje sklypo pusėje pamatuota tinklo tvora su metaliniais stulpeliais, bei tujų eilė. Patikrinimą atlikęs Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas A. U. patikrinimo akte nurodė, kad „galimai užimta privati bei valstybinės žemės dalis. Ieškovė su 2018 m. liepos 25 d. atliktais matavimais nesutiko, atsakovės žiniomis ieškovė šį žemės naudojimo aktą apskundė. 2022 m. vasario 18 d. buvo trečią kartą patikrinti ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai. Atlikus patikrinimus buvo surašyti du žemės naudojimo patikrinimo aktai. Pirmas žemės naudojimo patikrinimo aktas įregistruotas 2022 m. vasario 21 d. ir jam suteiktas registracijos Nr. 48ŽN-49-(14.48.73). Pagal šį patikrinimo aktą buvo tikrintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-49-(14.48.73) nurodoma, kad „atlikus patikrinimą užfiksuota sklypą juosianti tvora, bei du standartiniai riboženkliai. Rytinėje sklypo pusėje esanti metalinė tvora (priklausanti žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nepatenka“. Taip pat šiame akte nurodoma, kad žemės naudojimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Antras žemės naudojimo patikrinimo aktas įregistruotas 2022 m. vasario 21 d. ir jam suteiktas registracijos Nr. 48NŽ-50-(14.48.73). Pagal šį patikrinimo aktą buvo tikrintas atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 21 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-50-(14.48.73), atlikus patikrinimą nurodyta: „GPS imtuvų užfiksuota žemės sklypą juosianti tvora. Vakarinėje sklypo dalyje užfiksuota GPS imtuvu metalinė tvora yra žemės sklypo ribose“. Taip pat šiame akte nurodoma, kad žemės naudojimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Iš išdėstytų aplinkybių, konstatuotina, kad atsakovei priklausanti metalinė tvora yra įrengta atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose, o ne kaip nurodo ieškovė, ant ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendros ribos. Taip pat nepagrįstas ieškovės teiginys, kad medinė tvora, kurią atsakovė įrengė atsakovei priklausančio žemės sklypo vakarinėje dalyje besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) gatve, taip pat stovi ant bendros ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos.

7. Atsakovės nuomone, įvertinus tą aplinkybę, kad metalinė ir medinė tvora įrengta atsakovei priklausančio žemės sklypo vakarinėje dalyje, padidinus šių tvorų kiaurymių plotą taip, kad kiaurymių plotas būtų ne mažesnis nei 25 procentai bendro šių tvorų ploto, tenkinti ieškovės reikalavimo nebus pagrindo, todėl, kad išnyks sąlygos esant kurioms atsakovė galėtų įsirengti tvorą savo žemės sklype tik turint ieškovės sutikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nusprendė ieškinį atmesti.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 28 d. buvo patikslinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys 2016 m. lapkričio 4 d. Nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 48SD-12453(14.48.104) Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. atlikus žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimus vietoje bei 2018 m. liepos 27 d. surašius žemės naudojimo patikrinimo aktus nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje per visą sklypo ilgį tvoros pamato dalys galimai (nuo 0,03 m iki 0,12 m) yra įsiterpusios į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Analogiškos aplinkybės nurodytos 2019 m. birželio 12 d. rašte Nr. 48SD-7989-(14.48.104). 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-49-(14.4873), nurodyta, jog tikrinamo sklypo (tai yra žemės sklypo, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypas, rytinėje pusėje esanti metalinė tvora, priklausanti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai atsakovės žemės sklypui, į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka. 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-50-(14.4873), nurodyta, kad tikrinant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovės žemės sklypas), užfiksuota sklypą juosianti tvora. Vakarinėje sklypo dalyje užfiksuota GPS imtuvu metalinė tvora yra žemės sklypo ribose, pažeidimų nenustatyta. Taigi, vėliausiose Nacionalinės žemės tarnybos aktuose konstatuota, kad atsakovės žemės sklype esanti tvora ar jos pamatai neįsiterpia į ieškovės ir trečiojo asmens žemės sklypą. Šie įrodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės pastatytos tvoros ar jos pamato įsiterpimo į ieškovės žemės sklypą (CPK 178, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad iškėlus bylą atsakovė išretino tvorą tokiu būdu, kad jos pastatymas atitiktų teisės aktų nuostatas, šią aplinkybę patvirtina atsakovės į bylą pateikti 2022 m. lapkričio 10 d. bei 2022 m. lapkričio 17 d. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų dėl tvoros kiaurymių ploto. Be to, aplinkybę dėl tvoros išretinimo ieškovė pripažino ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė nepalaikanti reikalavimo griauti tvorą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovė V. R. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė (Ieškovė) V. R. nurodė, kad:

11.1. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė tvorą pastatė ne ant žemės sklypo ribos, tačiau savame sklype arčiau nei 1 metras iki žemės sklypo ribos. STR 1.05.01:2017 (Statybos techninis reglamentas), 7 priedo 1.2.2 punktuose yra nustatytas kitų asmenų raštiškas sutikimas. Nesant gretimo sklypo savininkų sutikimo, tvora turi būti pastatyta 1 metro atstumu. Pagal tą patį reglamentą, jo 7 priedo 1 punktą žemės sklypų savininkų sutikimai yra privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą), jeigu užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 procentai bendro užtvaros ploto. Analogiški reikalavimai buvo nustatyti STR 1.07.01:2010, 11 priede, jo 1, 1.2 punktuose.

11.2. Tačiau, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, jog dėl to, kad atsakovė išretino tvorą, ieškovė atsisakė savo reikalavimo, kadangi atsakovė reikalavimą įvykdė, neatitinka bylos aplinkybių, nes atsakovės tvora liko stovėti arčiau, kaip vienas metras iki sklypo ribos, o tai draudžia STR 1.0501:2017,, 7 priedo 1.2.2 punktų nuostatos. Taigi, ieškovės reikalavimas nebuvo įvykdytas, o pažeidimas liko nepašalintas. Ieškovei paprašius atsakovės išvalyti betono šiukšles nuo atsakovės pastatytos tvoros, esančias ieškovės pusėje, teismas konstatavo, kad neva ieškovė atsakovei šito padaryti neleidžia, tačiau tai neatitinka tikrųjų aplinkybių, kadangi ieškovė tam, kad atsakovė nurinktų šiukšles neprieštaravo ir nenorėjo kliudyti.

11.3. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovei kilo nesutarimų su advokatu, teikiančiu jai teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šį advokatą pakeitė kitu advokatu, todėl ieškovė tik paskutinio posėdžio metu iš esmės suprato bylos esmę, ieškovė iki bylos paskutinio posėdžio nevisiškai suprato procesą ir jo reikalavimus, jog galėtų laikantis kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principų išspręsti bylą. Todėl, pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė visa apimtimi be reikalo bylinėjosi, atsakovei išretinus tvorą neatitinka bylos aplinkybių, ir ši išvada yra paviršutiniška ir ginčitina.

11.4. Pirmosios instancijos teismas atliko neišsamų ir nepakankamą visų bylos aplinkybių tyrimą, todėl tai yra proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti teismo sprendimą. Aplinkybes būtina ištirti pagal byloje esančius įrodymus. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiaurino nagrinėtinas bylos aplinkybes ir tai sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmojoje instancijoje, nes nebuvo atskleista bylos esmė pagal byloje pateiktus įrodymus ir šitoks pažeidimas sudaro pagrindą iš esmės bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, S. B. prašė ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Trečiasis asmuo iš esmės pritarė apeliantės pozicijai.

Atsiliepimas

13. Atsakovė T. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovė nurodė šiuos argumentus:

13.1. Ieškovė savo reikalavimą nugriauti atsakovės pastatytą tvorą grindė 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-403-(14.48.78), kuriame buvo nurodyta, kad GPS imtuvu pamatuota tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos esanti tvora. Šiaurinėje pusėje pamatuota vielos tinko tvora su metaliniais stulpeliais, bei tujų eilė. Šiaurinėje sklypų pusėje rastas riboženklis (vienas pagal standartą, o kitas <neįskaitoma>. Galimai užimta privati bei valstybinės žemės dalis, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 48SD-12453(14.48.104) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“, kuriame nurodoma, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje per visą sklypo ilgį tvoros pamato dalys dalinai (nuo 0,03 m iki 0,12 m) yra įsiterpusios į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

13.2. Tačiau į bylą buvo pateiktas vėlesnis žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuris paneigė 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-403-(14.48.78) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 48SD- 12453(14.48.104) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ nurodytą aplinkybę, kad atsakovei priklausanti metalinė tvora yra įsiterpusi į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

13.3. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-49-(14.48.73) ir 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-50-(14.48.73). Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-49-(14.48.73), kuriame užfiksuotas ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas, nurodyta, kad rytinėje sklypo pusėje esanti metalinė tvora ir pamatai (priklausanti žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei) į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei) nepatenka. Atliekant šį ieškovei priklausančio žemės sklypo patikrinimą dalyvavo pati ieškovė. Pagrįstų prieštaravimų dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat šio patikrinimo akto teisės aktų nustatyta tvarka neapskundė.

13.4. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-50-(14.48.73), kuriame užfiksuotas atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas, nurodyta, kad <...> vakarinėje klypo dalyje užfiksuota GPS imtuvu metalinė tvora yra žemės sklypo ribose.

13.5. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą pagrįstai rėmėsi vėliausiu Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-49-(14.48.73) ir 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-50-(14.48.73), bei pagrįstai sprendė, kad atsakovei priklausanti metalinė tvora yra pastatyta atsakovės žemės sklype ir nei metalinė tvora, nei jos pamatai neįsiterpia į ieškovės nuosavybės teisė priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

13.6. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovės pastatyta tvora ir jos pamatas yra pastatytas ant atsakovei priklausančio žemės sklypo, o ne ant ieškovei priklausančio žemės sklypo ar ginčo šalims priklausančių žemės sklypų bendros ribos, atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo suteikimo pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.1 punktą.

13.7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių seka, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme atsakovė išretino tvorą tokiu būdu, jog jos pastatymui iš viso nereikalingas ieškovės sutikimas numatytas STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2 p., todėl, kad atsakovei priklausančios tvoros dalies, kuri meta šešėlį šiaurės kryptimi, kiaurymių plotas yra didesnis nei 50 proc. bendro šios tvoras dalies ploto, o tvoros dalies, kuri meta šešėlį vakarų kryptimi, kiaurymių plotas yra didesnis nei 25 proc. bendro šios tvoras dalies ploto. Šios aplinkybės - kad atsakovei priklausančios tvoros kiaurymių plotas yra didesnis nei nustato STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2.1 ir 1.2.2. p., apeliantė neginčijo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat nekvestionuoja ir nei apeliaciniame skunde.

13.8. 2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu apeliantė pripažino aplinkybę, dėl atsakovė išretino tvorą ir nurodė, kad nepalaiko reikalavimo nugriauti atsakovės tvorą (2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 07:20 - 07:40 min, 11:50 - 13:30 min). Taigi apeliacinio skundo teiginys, jog ieškovės reikalavimas nebuvo įvykdytas, o pažeidimas nepašalintas, neatitinka tikrovės ir prieštarauja pačios ieškovės bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateiktiems paaiškinimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų dokumentų apeliacinės instancijos teisme

14. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 15 d. gautas ieškovės skundas-prašymas. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą numato tik apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį pateikimą, t. y. yra laikoma, kad šalys visus savo argumentus ir įrodymus pateikia jau su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį. CPK nenumato, kad pateikus apeliacinį skundą apeliantas turėtų teisę dar pateikti kokius nors papildomus prašymus.

15. Be to, CPK 314 str. yra numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas grąžina 2023 m. gegužės 15 d. ieškovės skundą-prašymą ieškovei ir nesivadovaus jame nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl skundžiamo sprendimo

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Apeliantė kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę nugriauti ant žemės sklypų ribos - žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą ir į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per visą sklypo ilgį įsiterpusias tvoros dalis per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, skirti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovės naudai. Taigi ieškovės pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teise (CK 4.98 straipsnis).

19. CK 4.98 straipsnis įtvirtina, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kasacinio teismo praktika dėl negatorinio ieškinio taikymo sąlygų yra išsami ir išplėtota – ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019 35 punktą, kt.). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Reikšdamas negatorinį ieškinį, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 37 punktas). Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad jei statybos metu nebuvo pažeisti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tai ši aplinkybė savaime nereiškia, kad negali būti pažeistos gretimo žemės sklypo ar statinio savininko teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 32 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovė yra 1200/2000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovės nuosavybė teisės į 1200/2000 dalis žemės sklypo registruotos 2005 m. rugpjūčio 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

21. Atsakovė yra šalia esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovės nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2013 m. gegužės 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nuosavybės teisės liudijimo ir Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu.

22. Apeliantė (ieškovė) reikalavimą nugriauti atsakovės pastatytą tvorą grindė 2018 m. liepos 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-403-(14.48.78), kuriame buvo nurodyta, kad GPS imtuvu pamatuota tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos esanti tvora. Šiaurinėje pusėje pamatuota vielos tinko tvora su metaliniais stulpeliais, bei tujų eilė. Šiaurinėje sklypų pusėje rastas riboženklis (vienas pagal standartą, o kitas <neįskaitoma>. Galimai užimta privati bei valstybinės žemės dalis, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 48SD-12453(14.48.104) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“, kuriame nurodoma, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinėje pusėje per visą sklypo ilgį tvoros pamato dalys dalinai (nuo 0,03 m iki 0,12 m) yra įsiterpusios į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

23. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-49-(14.48.73) ir 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-50-(14.48.73).

24. Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-49-(14.48.73), kuriame užfiksuotas ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas, nurodyta, kad rytinėje sklypo pusėje esanti metalinė tvora ir pamatai (priklausanti žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei) į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei) nepatenka. Atliekant šį ieškovei priklausančio žemės sklypo patikrinimą dalyvavo pati ieškovė. Prieštaravimų dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat šio patikrinimo akto teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

25. Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-50-(14.48.73), kuriame užfiksuotas atsakovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimas, nurodyta, kad <...> vakarinėje klypo dalyje užfiksuota GPS imtuvu metalinė tvora yra žemės sklypo ribose.

26. Taip pat pažymėtina, kad iš atsakovei priklausančio 2016 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo plano, kuris buvo sudarytas ir patvirtintas kadastrinių matavimų metu bei įregistruotas (atsakovės žemės sklypo VĮ Registrų išrašo 10.1, 10.2 punktai) matyti, kad esama tvora nekerta žemės sklypų ribų.

27. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą pagrįstai rėmėsi vėliausiu Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-49-(14.48.73) ir 2022 m. vasario 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 48ŽN-50-(14.48.73), bei pagrįstai sprendė, kad atsakovei priklausanti metalinė tvora yra pastatyta atsakovės žemės sklype ir nei metalinė tvora, nei jos pamatai neįsiterpia į ieškovės nuosavybės teisė priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl tvoros nugriovimo

28. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tvorą pastatė ne ant žemės sklypo ribos, bet savame sklype, tačiau arčiau nei 1 metras iki žemės sklypo ribos. Tokiu būdu svarbu įvertinti ar tvoros statybos pažeidimai gali būti pašalinti negriaunant tvoros ir tokiu būdu, kad tvora bus tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas pagal teisės aktus nėra privalomas.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 22 punktas).

30. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-8787 priedo 1 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai)privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą), jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 procentai bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis (1.2.2 punktas). Analogiški reikalavimai buvo numatyti Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede (1, 1.2 punktai). Statant tvorą kaimyninio sklypo savininkų sutikimas nereikalingas, jeigu tvoros kiaurymių plotas didesnis negu 25 procentai visos tvoros ploto.

31. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad iškėlus bylą atsakovė išretino tvorą tokiu būdu, kad jos pastatymas atitiktų teisės aktų nuostatas, šią aplinkybę patvirtina atsakovės į bylą pateikti 2022 m. lapkričio 10 d. bei 2022 m. lapkričio 17 d. antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų dėl tvoros kiaurymių ploto (CPK 12, 178 str.). T. y. atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių seka, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme atsakovė išretino tvorą tokiu būdu, jog jos pastatymui iš viso nereikalingas ieškovės sutikimas numatytas STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2 p., todėl, kad atsakovei priklausančios tvoros dalies, kuri meta šešėlį šiaurės kryptimi, kiaurymių plotas yra didesnis nei 50 proc. bendro šios tvoras dalies ploto, o tvoros dalies, kuri meta šešėlį vakarų kryptimi, kiaurymių plotas yra didesnis nei 25 proc. bendro šios tvoras dalies ploto. Šios aplinkybės – kad atsakovei priklausančios tvoros kiaurymių plotas yra didesnis nei nustato STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.2.1 ir 1.2.2. p., apeliantė neginčijo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat neginčijo ir apeliaciniame skunde.

32. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu apeliantė pripažino aplinkybę, kad atsakovė išretino tvorą ir nurodė, kad nepalaiko reikalavimo nugriauti atsakovės tvorą (2023 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 07:20 - 07:40 min, 11:50 - 13:30 min). Taigi, kad apeliantė teigdama, kad jos reikalavimas nebuvo įvykdytas, o pažeidimas nepašalintas, nurodo tikrovei neatitinkančias aplinkybes ir prieštarauja jos pačios bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateiktiems paaiškinimams.

33. Kolegijos vertinimu, įvertinus tai, kad atsakovės pastatyta tvora ir jos pamatas yra pastatytas ant atsakovei priklausančio žemės sklypo, o ne ant ieškovei priklausančio žemės sklypo ar ginčo šalims priklausančių žemės sklypų bendros ribos, atsakovė neturėjo pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo suteikimo pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.1 punktą.

34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, 7 priedo 1 punkte nurodytas teisės normas.

Dėl bylos baigties

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. R. atsakovei T. V. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina