Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.10.1;1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, dalyvaujant prokurorei Astai Antanaitienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. B., gynėjui advokataui Remigijui Uckui ( per ZOOM programą), kaltinamajam T. K., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas :

1) 2008-03-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2013-02-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3) 2013-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį 80 parų arešto bausme;

4) 2018-07-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

5) 2018-12-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018-07-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. 2019-10-01 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu, 2021-12-27 paleistas atlikus bausmę,

suimtas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-28813-22 iki 2022-12-22,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. gegužės 13 d. 13.00 val. prie "Iglės" ežero, esančio Iglės g., Igliaukos k., Marijampolės sav., tyčia sudavė smūgį ranka nukentėjusiam K. B. į dešinę veido pusę, nuo kurio K. B. parkrito ant žemės, dėl ko nukentėjusiam nustatytas apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžis, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. K. dėl pareikšto kaltinimo kaltu pripažino ir paaiškino, kad viskas vyko 2022-05-13 dienos metu prie Iglės ežero. Jis buvo automobilyje, pamatė nukentėjusįjį, priėjo ir sudavė jam vieną smūgį. Tuo metu nukentėjusysis dažė stendą. Jis pyko ant nukentėjusiojo, nes pastarasis apkaltino jį įsilaužus į jo namus. Ar jis ką kalbėjo priėjęs prie nukentėjusiojo, neprisimena. Sudavė vieną smūgį plaštaka. Po smūgio nukentėjusysis nukrito, paskui jį kažkas pastatė. Su nukentėjusiuoju buvo dar du asmenys, kurie pakviesti liudytojais. Jis buvo blaivus. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes nematė reikalo, manė, kad pasielgė teisingai. Blogai vertina savo elgesį. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, dėl ko tie 4000 eurų. Jį siunčia į kalėjimą ir dar prašo ieškinio. Su turtine žala nežino, ar sutinka, už vaistus gali kompensuoti, kad ligoninėje gydė. Sutinka su turtine žala, su neturtine nesutinka. Su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu, su VSDFV Kauno skyriaus civiliniu ieškiniu sutinka. Gal ir padarė neturtinę žalą, bet per didelis žalos dydis. Kad nukentėjusysis jį paskundė policijai žinojo, nes žmonės ir jis pats kalbėjo, jis ėjo ir pasakojo visiems. Praėjus savaitei po įvykio policija jį sulaikė. Įvykio dieną jam neblaivumo niekas nenustatė, nes nebuvo jokia policija atvažiavusi. Gailisi dėl to ką padarė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. paaiškino, kad su kaltinamuoju nebuvo nesutarimų, gal kažkada anksčiau buvę. Jis dirbo prie Igliaukos ežero, atnaujino stendus, dažė ir atvažiavo T. K., išlipo ir sako, kad jo policija ieško, jis toliau savo darbą dirbo ir T. K. priėjęs iš nugaros davė smūgį, jis net dažais apsiliejo. Paskui nuėjo iki seniūnijos, seniūnas iškvietė medikus ir išvežė jį į Marijampolės ligoninę, nustatė dešinės pusės žandikaulio lūžį ir išsiuntė į Kauno klinikas. Iš nugaros pusės, iš pasalų į dešinę pusę kirto, po smūgio parkrito, dažai išsiliejo. Kartu buvo bendradarbiai R. ir D. Jis nieko nekalbėjo apie kaltinamąjį. Ar kaltinamasis buvo neblaivus, nežino. Savo ieškinį palaiko. Turtinę žalą sudaro, kad buvo sužalotas, moralinė žala - buvo nedarbingume, neuždirbo tiek pinigų, gavo tik už biuletenį, gydėsi, vaistai, kelionė. Negavo 2300 eurų. Vaistai kainavo, tiek pinigų neuždirbo, nes už biuletenį tiek negavo. Nežino, kodėl nepristatė į bylą dokumentų. Važinėdavo gydytis į Kauną, 300 eurų - tai yra vaistai, išlaidos, neatsimena, kokie vaistai. Jam buvo žandikauliai sukabinti, jis valgyti negalėjo, gerai, kad operacijos nereikėjo. Nežino, už ką 300 eurų, tai vaistai, išleido vaistams pirkti. Neturtinė žala 2000 eurų, tai suteikė skausmą, nedarbingas buvau du mėnesius. Jam nereikėjo operacijos. Stacionariai gydėsi 4-5 paras. Trintą maistą reikėjo vartoti beveik du mėnesius, kol turėjo nedarbingumą. Reikėjo nuskausminamus vaistus vartoti, dabar nenaudoja beveik kokius 5 mėnesius. Nepatogumai, tai negali nei riešutų valgyti, reikia saugotis dar visus metus, kieto maisto negali vartoti, reikia saugotis kieto maisto metus laiko. Jo darbo užmokestis 550 eurų. Kai buvo nedarbingas, 70 eurų du mėnesius gavo. Vaistai kainavo 50-80 eurų už visą laikotarpį, nes vaistai nuo skausmo nėra brangūs. Palieka teismui spręsti, kokią žalą atlyginti, kiek nuspręs teismas.Buvo blogai jam ir šeima stresavo ir dukra pamatė, šeimoje buvo įtampa.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė.

Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka, paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

2022-05-27 T. K. apklaustas įtariamuoju parodė, kad parodymus duos tik teisme bylos nagrinėjimo metu (b.l. 151-152), papildomos apklausos metu 2022-06-22 parodė, kad parodymus duos teisme (b.l. 159-160).

2022-05-19 K. B. apklaustas liudytoju parodė, kad 2022-05-13 apie 13.00 val. Iglės g., Igliaukos k., Igliaukos sen., Marijampolės sav. jis su kitais darbininkais - D. I. ir R. B., kurie visą įvykį matė, dažė stendą prie Iglės ežero. Prie ežero, esančioje automobilių aikštelėje, stovėjo šviesus automobilis (daugiau duomenų nežino), kai iš jo išlipo jam pažįstamas galimai neblaivus T. K., nuėjo iki Iglės ežero ir plovė rankas. Nusiplovęs rankas, jų, t.y. jo ir kolegų, su kuriais dirbo, atžvilgiu, pradėjo sakyti, kad įdavė jį policijai. Jis pasakė T. K., kad jis nieko neįdavė ir jis nieko nežino apie jokias policijas. T. K. nuėjo į minėtą automobilį, klausė muziką. Po kažkiek laiko T. K. priėjo jam iš nugaros ir rankos (kurios rankos nematė) kumščiu sudavė viena smūgį į dešinės pusės galvos sritį, t.y. žandikaulį. Po šio smūgio jis parkrito ant žemės, apsiliejo dažais, nukritęs sąmonės nebuvo praradęs. Nematė, kur asmuo pasišalino. Jis po kiek laiko atsistojo nuo žemės ir nuėjo į seniūniją, esančią Vytauto g. 19, Igliauką, apsiplovė dažus ir atvyko greitoji pagalba. Apžiūrėjo jį medikai ir išsivežė į "Marijampolės ligoninė" suaugusiųjų priėmimo skyrių, kur medikai nustatė, kad jam yra lūžęs žandikaulis ir išrašė siuntimą į Kauno klinikas (b.l. 19-22).

2022-05-23 specialisto išvadoje Nr. G 280/2022 (09) konstatuota, kad K. B. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas 2022-05-13 vienu poveikiu (b.l. 31).

2022-05-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Iglės g., Igliaukos k., Marijampolės sav., prie "Iglės" ežero. Automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra asfalbetonuota. Automobilių stovėjimo aikštelės kairėje pusėje, arčiau ežero, yra du stendai, vienas stendas yra mėlynos spalvos su baltu užrašu, kitas yra raudonos spalvos stendas su priešiniu ir baltos spalvos užrašais. Prie stendų, apžiūrint įvykio vietą, ant žolės yra matomos raudonos spalvos dėmės ir kiek toliau žalios spalvos dėmės. Pro pat minėtus stendus eina takas, kuris veda link "Iglės" ežero, o toliau ir ant tiltelio (b.l. 8-17).

2022-05-19 K. B. pateikė medicininio dokumento išrašą/siuntimą, kuriame užfiksuoti padaryti sužalojimai, ligos eiga, taikytas gydymas (b.l. 41, 43-44).

2022-05-31 R. B. apklausta liudytoja parodė, kad 2022-05-13 ji su kitais savivaldybėje dirbančiais lauko darbininkais D. I. ir K. B., Igliaukos kaime, prie Iglės ežero prieplaukos, dažė stendą. Darbą pradėjo nuo ryto. Po kiek laiko atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo T. K. - jis yra jų kaimo gyventojas, kiek žino, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis atėjo ant lieptelio, kur jie netoliese dažė tą stendą. Praeidamas jis pamatė dirbantį K. B.. Jį pamatęs T. K. pasakė, kad "jau ir tu čia dirbi, dėl tavęs manęs ieško policija" - kažką panašaus į tai. K. B. tik atsakė, kad "jis nežino, dėl ko tu paieškomas" ir daugiau į kalbas nesileido. Kiek žinojo iš kalbų kaime, T. K. buvo paieškomas ir gal jis galvojo, kad K. B. jį įskundė policijai. Su T. K. dar buvo kažkoks nepažįstamas vyriškis, bet jisai buvo atskirai, visiškai nesikišo į kalbas. Trumpai pabuvę jie vėl išvažiavo. Automobilis buvo šviesus, vairavo T. K.. Po kiek laiko, apie pietus, tas automobilis vėl atvažiavo, matė, kad T. K. su tuo kitu vyriškiu sėdėdami automobilyje kažką valgė. K. B. dar dažė paskutinius akcentus. Tada staiga iš automobilio iššoko T. K., pribėgo prie K. B. ir nieko nesakęs, sustojęs jam iš dešinio šono, kirto ranka vieną smūgį į veido dešinę pusę, nuo ko K. B. griuvo ant žemės, ant kairio šono ir griūdamas apsipylė dažais, nes tuo metu dažų dėžutę laikė rankoje. Viskas vyko akimirksniu. Kitas vyriškis net nebuvo išlipęs iš automobilio. Po smūgio T. K. nuėjo į automobilį. Jie apvalė K. B. ir jis išvažiavo namo (b.l. 83-84).

2022-05-31 D. I. apklaustas liudytojas parodė, kad 2022-05-13 jis su R. B. ir K. B., kurie taip pat dirba lauko darbininkais, (duomenys neskelbtini), ryte pradėjo darbą - dažė stendą, esantį prie Iglės ežero, Igliaukos km. Prie ežero stovėjo automobilis, iš kurio išlipo T. K. ir D. L., gyv. Igliaukos kaime. Jie atėjo ant tilto, šalia kurio jie dažė stendą. Pamatęs K. B. T. K. pasakė kažką panašiai : "tau, K., gali būt blogai, nes per tave policija manęs ieškojo", K. B. pasakė keliais žodžiais, kad nieko apie tai nežino ir daugiau su T. K. nekalbėjo. Kartu buvęs D. L. į pokalbį iš viso nesikišo, nieko nesakė. Po to jie nuėjo į automobilį, kur gėrė alkoholį. Vienu metu, apie pietus, jie kažkur išvažiavo ir netrukus vėl grįžo prie ežero. K. dar baigė dažyti stendą, kai staiga iš automobilio išlipo T. K., nieko nesakęs priėjo prie K. B. iš dešinės jo pusės ir ranka sudavė vieną smūgį K. B. į dešinę veido pusę. Po smūgio K. nukrito, apsipylė rankoje laikytais dažais veidą. Jis dar pasakė : "T., baik, ką tu čia darai", tada jis apsisukęs nuėjo atgal į automobilį. D. L. iš automobilio išlipęs net nebuvo. T. K. nuėjus į automobilį, jie abu toliau jame sėdėjo. K. B. kažkiek apsivalė dažus nuo veido ir išvažiavo dviračiu namo. Po to sužinojo, kad nuo smūgio K. B. lūžo žandikaulis (b.l. 77-78).

2022-06-10 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad D. L. paskambinęs telefonu nurodė, kad atvykti apklausai nurodytu laiku negalės dėl darbo pobūdžio, kadangi bus išvykęs į užsienį. Jis paaiškino, kad žino, dėl kokio įvykio yra kviečiamas, nurodė, kad tą dieną gėrė su T. K. alkoholį automobilyje, prie Iglės ežero, tačiau aplinkybių, kuriomis buvo sužalotas T. K. nematė, kadangi tuo metu neblaivus miegojo automobilyje (b.l. 89).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 str.).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais bei kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, galėjo būti padarytas 2022-05-13, vienu poveikiu (1t.,b.l. 31).

Todėl atsižvelgus į anksčiau išdėtytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai, nes kaltinamasis 2022 m. gegužės 13 d. 13.00 val. prie "Iglės" ežero, esančio Iglės g., Igliaukos k., Marijampolės sav., tyčia sudavė smūgį ranka nukentėjusiam K. B. į dešinę veido pusę, nuo kurio K. B. parkrito ant žemės, dėl ko nukentėjusiam nustatytas apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžis, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė : kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.Bylos duomenimis kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pozicijos dėl kaltės nenurodė, parodymus duoti atsisakė ( b.l. 151-152, 159-160). Teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, blogai vertino savo elgesį, gailėjosi dėl savo veiksmų. Kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės nepasisakė, parodymų nedavė, teismas laiko, kad nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė recidyvistas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamasis teistas (1 t., b.l.98-126), nėra baustas už administracinių nusižengimų padarymą ( 1t., b.l.178), dirbo iki 2019-07-24 ( 1 t., b.l.140), suimtas kitame ikiteisminiame tyrime nuo 2022-09-22 iki 2022-12-22 ( 2t., b.l. 48, 53).

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, taip pat taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir jame numatytus įpareigojimus, kurie manytina, kad padės kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą, kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas. Tokiu būdu, atidėjus bausmės vykdymą, skiriami kaltinamajam įpareigojimai : pradėjus vykdyti nuosprendį, per 2 mėnesius pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nebendrauti su nukentėjusiuoju, dalyvauti elgesio programoje.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgus BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2022-05-27 paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 162-164), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1t., b.l. 166-168), įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinamos ( BPK 139 straipsnio 3 dalis).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusysis K. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4300 eurų turtinės ir neturtinės žalos. Kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, turtinę žalą sudaro vaistų pirkimas -300 eurų, nuo gegužės 14d. yra nedarbingas, dėl to negauna dalies pajamų -2000 eurų. Neturtinę žalą vertina 2000 eurų, kadangi dėl padaryto sužalojimo patyrė stiprų ilgalaikį skausmą ir nepatogumus (1 t., b.l. 66).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai paaiškino, kad 5 mėnesius vartojo nuskausminamuosius, kurie jam kainavo 50-80 eurų. Jis gauna 550 eurų darbo užmokestį. Kai buvo nedarbingas, du mėnesius jam mokėjo 70 eurų. Ligoninėje stacionariai buvo gydomas 4-5 paras, operacijos nereikėjo, tačiau metus laiko jis turi saugotis, nevalgyti kieto maisto. Du mėnesius turėjo valgyti tik trintą maistą.

Kaltinamasis aiškios pozicijos dėl civilinio ieškinio nenurodė, paaiškino, kad sutinka sumokėti už vaistus. Prašomos neturtinės žalos dydis per didelis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022-06-14 nutarimu K. B. pripažintas civiliniu ieškovu, jam išaiškintos teisės, numatytos BPK 110 straipsnio 2 dalyje ( 1t., b.l.67-68). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam buvo skirti vaistai nuo skausmo ( pvz.ibuprofenum) pagal poreikį ( 1t.,b.l.43-44).Teismas sutinka, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, buvo nedarbingas, tačiau paskaičiuoti, kiek nukentėjusiajam kainavo skirti vaistai, kokio jis neteko darbo užmokesčio, neturi pagrindo, nes civilinis ieškovas privalo pateikti įrodymus, susijusius su pareikštu civiliniu ieškiniu. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmetamas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020). Pagal teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,8 eurų iki 7 240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016 2K-24-895/2017, 2K-166-788/2017). Taip pat atsižvelgtina ir neturtinės žalos nustatymo dydį panašaus sužalojimo ( žandikaulio lūžimai) bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-289-693/2016, Nr.2K-160-942/2017).

Bylos duomenimis, nukentėjusysis 2022-05-13 14.39 val. kreipėsi į VĮ Marijampolės ligoninė, skundėsi dešinės pusės veido skausmu, rentgenologinis tyrimas patvirtino apatinio žandikaulio šakų lūžį, 2022-10-13 18.10 val. pacientas siunčiamas į LSMU KK skubiai burnos chirurgo konsultacijai dėl tolimesnio gydymo ( 1t., b.l.1-2). Iš 2022-05-18 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matosi, kad K. B. gydytas veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos, veido žandikaulių chirurgijos skyriuje nuo 2022-05-14, K. B. atlikta apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija, operacija praėjo be komplikacijų, išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2022-05-14 iki 2022-05-20, K. B. paaiškintas mitybos ir priežiūros režimas ( 1t., b.l.43-44). 2022-05-23 specialisto išvadoje Nr. G 280/2022 (09) nurodyta, kad K. B. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t.,b.l. 31).

Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė skausmą, išgyvenimus, buvo nedarbingas, du mėnesius turėjo laikytis mitybos režimo-valgyti trintą maistą, metus laiko turi saugotis ir nevartoti kieto maisto, taip pat įvertinus padaryto nukentėjusiajam sužalojimo pobūdį, sužalojimo padarymo aplinkybes ir nenustačius neleistinų nukentėjusiojo veiksmų, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į teismų praktiką bylose dėl panašaus sužalojimo, teismas laiko, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 329,10 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (1t., b.l. 52-55). Šią sumą sudaro nukentėjusiajam suteiktos gydymo paslaugos : VšĮ Marijampolės ligoninė K. B. 2022-05-13 suteiktos vidaus ligų gydytojo konsultacija dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio, radiologo konsultacija. Asmuo nuo 2022-05-14 iki 2022-05-18 buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžio.

Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK) 6.283 str.1d.). Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Už nukentėjusiajam padarytą žalą atsakingi kaltinamasis. Dėl suteiktų medicininių paslaugų nukentėjusiajam dėl padarytų sužalojimų, Valstybinė ligonių kasa patyrė žalą. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 punkte ir 34 str.1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas baudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir iš kaltinamojo priteisiama 329,10 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė byloje 352,58 eurų civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo, kadangi dėl T. K. veiksmų buvo sužalotas K. B.. K. B. buvo nedarbingas nuo 2022-05-14 iki 2022-07-08. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu K. B. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius sprendimais išmokėjo K. B. ligos išmoką. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, asmeniui, ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo ( CK 6.263 straipsnis). CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis numato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurių neteisėtais ( kaltais)veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka ( 2t., b.l.25-26).

Kadangi K. B. tapo laikinai nedarbingu dėl kaltinamojo T. K. neteisėtų veiksmų, todėl privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą žalą, kurią sudaro nukentėjusiajam paskaičiuotos ir išmokėtos ligos išmokos.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo T. K. 352,58 eurus turtinei žalai atlyginti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pareikė į bylą 2022-10-28 pažymą Nr. APD-2022-11534 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 85 eurai ( 2t., b.l.72). Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, atidėjus bausmės vykdymą, paskirti T. K. įpareigojimus : pradėjus vykdyti nuosprendį, per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nebendrauti su nukentėjusiuoju K. B., dalyvauti elgesio programoje.

Ikiteisminio tyrmo metu paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo T. K. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti kaltinamojo T. K. 329,10 Eur nukentėjusiojo K. B. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti kaltinamojo T. K. 352,58 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo ( kopijos) įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.