Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-12-04 · Byla Nr. TS-72-800/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-04
Bylos Nr.
TS-72-800/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46698-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-72-800/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46698-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 4 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2021 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 286 straipsnį, 24 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 5 metams.

Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gegužės 30 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl G. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, 2024 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 357-781 netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lietuvoje teistas pirmą kartą, 2012 m. vieną kartą teistas Didžiojoje Britanijoje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šiuo metu yra nuteistas už tris nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Nuteistasis neturi išsilavinimo. Bausmės atlikimo metu reiškė norą mokytis, kreipėsi dėl pradinio bei profesinio mokymosi, dalyvavo 74 val. trukmės valstybinės lietuvių kalbos mokymo programoje nuteistiesiems, norintiems išmokti skaityti ir rašyti. Pripažįsta, jog turi rimtų problemų su skaitymu, rašymu bei skaičiavimu. Oficialios darbinės patirties neturi, oficialių pajamų neturėjo. Administracine tvarka baustas apie 50 kartų, skirtų baudų nemokėjo, neapmokėtų administracinių baudų suma šiuo metu virš 4 000 Eur. Pažeidimai beveik visais atvejais susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (greičio viršijimas, vairavimas neprisisegus saugos diržo, vairavimas neturint teisių ir būnant neblaiviam). Bausmės atlikimo metu laisvalaikį stengiasi leisti pozityviai, skaito knygas, lanko koplyčią, siekia įsidarbinti, dalyvauti elgesio korekcijos programose, tačiau vieną kartą (2023 m. balandžio 21 d.) buvo grubiai pažeidęs nustatytą tvarką, naudojosi draudžiamais turėti daiktais. Taip pat 2024 m. kovo 24 d. gautas pranešimas, kad nuteistąjį išleidus apsipirkti į parduotuves, esančias Pulko gatvėje, pastebėtas parduotuvėje, esančioje Santaikos gatvėje. Iš turimos informacijos matyti, jog nuteistojo gyvenimo būdas nėra išimtinai orientuotas į teisės pažeidimus, teistas pirmą kartą, tačiau eilę kartų praeityje baustas administracine tvarka, bausmės atlikimo metu taip pat yra fiksuoti du teisės pažeidimai, kas rodo, jog nuteistasis linkęs retkarčiais pažeisti nustatytus teisės aktus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykle, apsvarstytas drausminėje komisijoje, nuobauda nebuvo paskirta. Bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo. Šiuo bausmės atlikimo metu jaučia socialinę izoliaciją, nors kaip pats teigia, tai yra jo paties apsisprendimu. Kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau kitu atveju yra linkęs pateisinti save, kaltindamas aplinkybes bei aplinkinius. Jis yra gan spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima analizuojant jo nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Nuteistajam kyla sunkumų priimant sprendimus, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų, dažnai neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Stokoja įgūdžių atpažįstant veiksnius bei problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, ne visada geba jas visas įvardinti, todėl bausmės atlikimo metu kreipėsi į specialistus ir bando šią problemą spręsti. Anksčiau, bandydamas spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas (pvz.: išgyvendamas stresines situacijas ir spręsdamas finansinius sunkumus vykdo finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Ne visada įvertina savo elgesio pasekmes, susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas nepageidaujamas, neigiamas pasekmes. Nuteistasis įvardina ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, praeityje jis taip pat turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Jam dažnai būdavo sunku įgyvendinti savo planus. Dėl dabartinio nusikalstamo elgesio kaltę pripažįsta, tačiau stebimas polinkis šį elgesį racionalizuoti ir minimalizuoti. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: turi mažą nestabilią darbo patirtį; turi nedaug darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo / rašymo ir skaičiavimo problemos lietuvių kalba; lėšų valdymo sunkumai. Komisija sprendė, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta žema, tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisme 2024 m. lapkričio 7 d. gautas nuteistojo G. B. gynėjo advokato P. B. skundas dėl Komisijos 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 357-781, kuriame prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad Komisijai nuteistasis pristatomas antrą kartą ir šiuo atveju Komisija visiškai neanalizavo bei nevertino nuteistojo elgesio korekcijos per paskutinius 6 mėnesius, taip pat nevertino nuteistojo elgesio po ankstesnės Komisijos posėdžio, jo darbinės veiklos Alytaus kalėjimo atvirosios kolonijos sąlygomis per šį laikotarpį, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus apie tai, kad neapmokėtų baudų jis neturi, kad dalyvavo kalėjimo administracijos pasiūlytose pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija neįvertino, kad 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. SA-18-13 Lietuvos kalėjimo tarnybos Alytaus kalėjimo administracija, vykdant 2024 m. balandžio 15 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-614 rekomendacijas, pasiūlė nuteistajam šias veiklas: fizinė kultūra ir sportas, dvasinių religinių poreikių tenkinimas, mokyklos lankymas siekiant įgyti išsilavinimą. Nuteistasis vykdė šias veiklas, lankė Turgelių bažnyčią, padėjo bažnyčiai ūkio reikaluose. Komisija nepagrįstai nutarime nurodo, kad nuteistasis skirtų baudų nemokėjo, kad neapmokėtų baudų suma šiuo metu yra virš 4 000 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 15 d. raštu Nr. RMA-6056 pranešė, kad informacinės sistemos duomenimis neapmokėtų baudų jis neturi. Taip pat nutarime nurodoma, kad nuteistasis du kartus pažeidė vidaus elgesio taisykles – apsipirko ne jam nurodytoje parduotuvėje, naudojasi draudžiamu turėti daiktu, tačiau nebuvo įvertintas pažeidimų mažareikšmiškumas, nes nuobaudos jam netgi nebuvo skiriamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teistumas ir padarytų nusikaltimų sunkumas negali būti pernelyg sureikšmintas ir iš esmės nulemiantis lygtinio paleidimo netaikymą, nes nusikaltimo sunkumas ir jo pavojingumas yra įvertinamas parenkant nuteistajam bausmę ir nustatant jos dydį. Todėl Komisija nutarime nepagrįstai akcentuoja nuteistojo nuteisimą Didžiojoje Britanijoje už vairavimą be teisių. Akivaizdu, kad teistumas išnykęs, nes įvykis buvo 2012 metais. Klaidingai nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Didžiojoje Britanijoje jis įkalintas nebuvo. Nurodoma, kad daug kartų jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai buvo daugiau nei prieš 10 metų, baudos sumokėtos. Nuteistasis atliko beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiai dienai likusi neatlikta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kalėjime jis išmoko rašyti bei skaityti, šiuo metu bausmę atlieka Alytaus kalėjimo atvirojoje kolonijoje, dirba statybininku (duomenys neskelbtini), taigi jis turi didelę motyvaciją realizuoti save darbinėje veikloje. Tai patvirtina jo galimybę sėkmingiau integruotis laisvėje į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę. Kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo nuteistas, pripažino visiškai, gailėjosi, padėjo tyrimui ir teismui išaiškinti ją. Šiuo metu turi stiprią motyvaciją daugiau niekada nenusikalsti. Įkalinimo įstaigoje baigė „Socialinių įgūdžių ugdymo programą“, dalyvavo „Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje“. Šiuo atveju svarbios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai nei sprendė Komisija, galima daryti išvadą, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pademonstravo aiškų tikslą koreguoti savo elgesį, niekada ateityje nenusikalsti, šiuo metu jis nėra pavojingas visuomenei ir gali savo gyvenimo tikslų siekti, nepažeisdamas kitų visuomenė narių teisių bei teisėtų interesų. Apie tai galima spręsti ir iš to, kad bausmę jis atlieka atvirojoje kolonijoje, kurį laiką dirbo pas ūkininką (duomenys neskelbtini), dabar dirba statybose, nepažeidinėja kalėjimo vidaus taisyklių bei darbo drausmės, nevykdo jokių teisės pažeidimų. Be to, riziką pakartotinai nusikalsti jis galės mažinti ir tęsdamas bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Priežasčių netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šio teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad Komisija, įvertinusi nuteistojo G. B. asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nepagrįstai nusprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis G. B. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme nustatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra. Minėta, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistajam G. B. paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad stebima teigiama nusikalstamo elgesio rizikos valdymo dinamika srityje išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Jis 2023 m. kovo 21 d. buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2024 m. sausio 25 d. bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis. Nuteistasis vykdo ankstesnės Komisijos rekomendacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija nutarime pažymėjo, jog nuteistasis Lietuvoje teistas pirmą kartą, tačiau eilę kartų praeityje baustas administracine tvarka, bausmės atlikimo metu taip pat fiksuoti pažeidimai, kas rodo, jog nuteistasis linkęs retkarčiais pažeisti nustatytus teisės aktus. Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pažeidė vidaus tvarkos taisykles – 2023 m. balandžio 25 d. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, pažeidimą nuteistasis pripažino, gailėjosi, nuobauda nepaskirta; 2024 m. kovo 24 d. padarė pažeidimą, nes išleistas į parduotuvę vienu adresu, buvo pastebėtas kitu adresu, nuobauda nepaskirta, nuteistasis paaiškino, kad nelabai supranta lietuvių kalbą, nepažįsta miesto ir nesuprato, į kurią parduotuvę gali eiti, gailisi dėl pažeidimo. Įvertinus pažeidimų pobūdį ir nuteistojo paaiškinimus, jo požiūrį į padarytus pažeidimus, teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo šiurkščiai pažeidžiantis vidaus tvarkos taisykles, negalima. Be kita ko, dėl padarytų pažeidimų nuteistajam nebuvo griežtinamos bausmės atlikimo sąlygos. Nors Komisija nutarime akcentuoja aplinkybę, jog nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, turi nesumokėtų baudų, visgi būtina atsižvelgti į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, jog pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis nuo paskirtų ir nesumokėtų baudų praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl valstybė šiai dienai šių baudų neišieško. Taip pat Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad nuteistas per paskutinius penkerius metus už administracinius nusižengimus jam paskirtas baudas sumokėjęs, nuobaudos skirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Svarbu įvertinti ir tai, jog ankstesni teisės pažeidimai (bausmės atlikimo vietos vidaus tvarkos ar administraciniai nusižengimai) nėra pripažinta nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ir Komisija nutarime pripažįsta, kad iš turimos informacijos matyti, jog nuteistojo gyvenimo būdas nėra išimtinai orientuotas į teisės pažeidimus. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, tačiau pagal pateiktus duomenis negalima spręsti, jog nuteistasis anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, pats jis nurodo, jog Didžiojoje Britanijoje atliko arešto bausmę. Tokiu būdu teigti, jog nuteistasis jau antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir spręsti, jog ankstesnis tokios bausmės atlikimas neturėjo įtakos jo elgesiui, negalima. Teismo vertinimu, nors statiniu kriminogeniniu veiksniu pripažinta nuteistojo ankstesnis teistumas Didžiojoje Britanijoje, visgi būtina atsižvelgti į tai, kad 2021 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, kuriuo paskirtą bausmę atlieka nuteistasis, o ir 2022 m. liepos 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma, jog nuteistasis anksčiau neteistas ir, įvertinus nuteistojo asmenybę, jo atžvilgiu taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Vertinant nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcijos pažangą atliekant bausmę, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, bet ir į nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra: maža nestabili darbinė patirtis, turi nedaug darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, skaitymo/rašymo ir/arba skaičiavimo lietuvių kalba problemos, lėšų valdymo sunkumai. Teismas įvertina aplinkybes, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo individualiose konsultacijose su psichologu, siekiant spręsti finansines problemas jis dalyvavo ir baigė „Socialinių įgūdžių programą“, šioje programoje buvo aktyvus, analizavo savo problemines sritis. Taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, Kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje. Bausmės atlikimo metu dirba, kaupia darbinę patirtį, pateikė (duomenys neskelbtini) sutikimą, kad lygtinio paleidimo atveju jis bus priimtas į šią bendrovę dirbti pagalbiniu darbuotoju. Nuteistasis dalyvavo 74 val. trukmės valstybinės lietuvių kalbos mokymo programoje nuteistiesiems, norintiems išmokti skaityti ir rašyti, gilino šnekamosios kalbos bei skaitymo įgūdžius, įgijo rašytinius kalbos pradmenis. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko bažnyčią ir bažnyčios klebonas patvirtino, jog nuteistasis, lankydamasis savaitgaliais bažnyčioje, neatsisakydavo padėti ūkio reikaluose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pastaruoju metu stebima nuteistojo teigiama nuostata į darbą, jis siekia laisvėje įsidarbinti ir stebimas teigiamas požiūris į savęs tobulinimą išsilavinimo srityje, galimybė įsidarbinti po paleidimo ir dirbti oficialiai gali būti apsauginis veiksnys. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis aktyviais veiksmais sprendžia problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu ir pripažintas kriminogeniniais veiksniais. Be kita ko, teismas pažymi, jog kriminogeniniais veiksniais nėra pripažintos problemos, tiesiogiai susijusios su nuteistojo elgesiu, mąstymu ar jo nuostatomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nėra duomenų, kad nuteistasis turėtų kriminalinį elgesį palaikančias ar diskriminacines nuostatas, jis tolerantiškai atsiliepia apie visuomenę, suvokia būtinumą paklusti įstatymams, gyventi palaikant visuomenei būdingas elgesio normas. Nuteistajam nėra būdingas kontroliuojantis ar agresyvus elgesys, stebima, jog jam būdinga pakankama tolerancija frustracijai, jis gana sunkiai praranda savitvardą, geba sukontroliuoti jį užplūdusias emocijas. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, prisiima atsakomybę. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, savo santykius su šeima (turi sutuoktinę ir dvi dukras) apibūdina kaip glaudžius ir labai gerus, jo pastovi gyvenamoji vieta, priklausanti jam asmeninės nuosavybės teise, kurioje gyvena kartu su šeima, gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuteistajam integruojantis laisvėje. Teismo vertinimu, visos nurodytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir nustatyti apsauginiai veiksniai (turi gyvenamąją vietą, gerus palaikančius santykius su artimaisiais) leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis laisvėje sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

Taigi, nuteistojo asmenybė, jo elgesys, mąstymas bei nuostatos bausmės atlikimo metu ir nustatyti apsauginiai veiksniai leidžia teismui spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo akivaizdų teigiamą poveikį ir taikoma probacija bus sėkminga, nuteistasis visgi sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, juolab kad tai pirmasis jo teistumas Lietuvoje ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir aplinkybės, jog nuteistasis bausmę atlieka už kelių, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (du nusikaltimai yra nesunkūs) ir likusi gan didelė neatliktos bausmės dalis. Pagal BVK nuostatas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau šiuo atveju visuma nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Pažymima ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo vadovautis išskirtinai nusikalstamos veikos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas skiriant bausmę, yra neteisinga, nes tam tikrais atvejais lygtinio paleidimo institutas niekada negalėtų būti pritaikytas. Tokio pagrindo nenumato ir įstatymas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuojami pasitaisyti. Argumentai dėl lygtinio paleidimo taikymo turi būti susiję su įstatymo reikalavimu įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-506-888/2022). Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad nustatyta nuteistajam G. B., žema nusikalstamo elgesio rizika ir stebima teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko atitinkamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir pagrįstai galima tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Teismas taip pat pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, o lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra reiškia nepertraukiamą nuteistojo stebėjimą, maksimalią elgesio kontrolę visuomenėje ir yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam teisės pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant nuteistajam planuojamą, remiamą bei prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-1675-579/2015, Nr. 1S-1140-348/2016). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo 2024 m. lapkričio 30 d. nuteistasis pagal BVK 82 straipsnio nuostatas įgijo teisę į lygtinio paleidimo taikymą jau be intensyvios priežiūros, kuri, teismo vertinimu, šiuo atveju gali užtikrinti sėkmingą probaciją.

Taigi, pripažintina, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme ir pagrįstai teigti, jog padaryta jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Sprendžiama, kad teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje gali turėti didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, todėl pirmenybė turi būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Dėl išdėstytų motyvų nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas ir nuteistajam BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 357-781 ir taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 dalies pagrindu.

Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam vykdyti probaciją pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymą.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutarties nuorašą išsiųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui, nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė