Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-3249-835/2013

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-12-23
Bylos Nr.: 2-3249-835/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02772-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audra Dudzinskienė
Atsakovas: R. R., UAB „TELE 3“
Ieškovas: Valstybės įmonės, „Pakruojo miškų urėdija“, VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“, VĮ „Kauno miškų urėdija“, VĮ „Radviliškio miškų urėdija“, VĮ „Šakių miškų urėdija“, VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“, VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“, VĮ „Vilniaus miškų urėdija“

Civilinė byla Nr. 2-3249-835/2013Proceso Nr. 2-13-3-02772-2013-3

Procesinių sprendimų kategorija:(S)27.12; 44.2.4.2; 116.1ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Eglei Volungevičienei, dalyvaujant ieškovių atstovei advokatei J. M., atsakovui R. R., jo atstovui advokato padėjėjui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių Valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Pakruojo miškų urėdija“, VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“, VĮ „Kauno miškų urėdija“, VĮ „Radviliškio miškų urėdija“, VĮ „Šakių miškų urėdija“, VĮ „Šalčininkų miškų urėdija“, VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“, VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ ieškinį atsakovams R. R., UAB „TELE 3“ dėl dalykinės reputacijos gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės ieškiniu prašo pripažinti, kad teiginiai ,,Jie tūrį nustato pagal drožlių išeigą", ,,Jie paima ir šitą šimtą kietmetrių sumala", „išeina, kad vietoj šimto kubų jūs pardavėt jiems septyniasdešimt šešis kietmetrius. Trisdešimt šešis ... Trisdešimt keturis kietmetrius, pavyzdžiui, jūs padovanojote" ir „apie dvidešimt procentų paklaida yra. Apie dvidešimt procentų yra paklaida tūrio parduodant tūrio parduodant reiškiasi drožlių koeficientu" yra tikrovės neatitinkančios ir ieškovių dalykinę reputaciją žeminančios žinios; įpareigoti R. R. per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita adekvačia forma TV3 publicistikos laidoje paskelbti teiginių ,,Jie tūrį nustato pagal drožlių išeigą", ,,Jie paima ir šitą šimtą kietmetrių sumala", „išeina, kad vietoj šimto kubų jūs pardavėt jiems septyniasdešimt šešis kietmetrius, Trisdešimt šešis... Trisdešimt keturis kietmetrius, pavyzdžiui, jūs padovanojote" ir „apie dvidešimt procentų paklaida yra. Apie dvidešimt procentų yra paklaida tūrio parduodant tūrio parduodant reiškiasi drožlių koeficientu“ paneigimą; priteisti ieškovėms po 1 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už dalykinės reputacijos sumenkimą.

Ieškovių atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. TV3 publicistikos laidoje „Prieš srovę“ buvo viešai parodytas siužetas apie šildymo kainas, biokurą ir miškų urėdijų vykdomą prekybą valstybės miškuose užauginta mediena. Laidos metu buvo transliuotas interviu su buvusiu VĮ „Vilniaus miškų urėdija“ urėdu ir VĮ „Alytaus miškų urėdija“ darbuotoju R. R., kuris atsakydamas į laidos vedėjos A. K. klausimus, paskleidė teiginius: ,,Jie tūrį nustato pagal drožlių išeigą", ,,Jie paima ir šitą šimtą kietmetrių sumala", „išeina, kad vietoj šimto kubų jūs pardavėt jiems septyniasdešimt šešis kietmetrius, Trisdešimt šešis... Trisdešimt keturis kietmetrius, pavyzdžiui, jūs padovanojote" ir „apie dvidešimt procentų paklaida yra. Apie dvidešimt procentų yra paklaida tūrio parduodant tūrio parduodant reiškiasi drožlių koeficientu“, kurie neatitinka tikrovės ir pažeidė ieškovių dalykinę reputaciją. R. R. savo interviu tiesiogiai nenurodė, kad medienos tūrį pagal drožlių išeigą nustato ieškovės, tačiau tai patvirtina atsakovo pasisakymų turinys, kadangi jis tam tikru kontekstu daugiskaita įvardijo ,,kad šį medienos tūrio apskaičiavimo metodą taiko visos miškų urėdijos („kiekvienas urėdas“). Ieškovės yra miškų urėdijos, t. y. yra valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir atitinkančios visus nurodytų subjektų, apie kurių veiklą buvo kalbama interviu, požymius, todėl juos galima atpažinti kaip asmenis, apie kuriuos buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios. Atsakovas R. R. viešai nepagrįstai paskelbė informaciją, kad miškų urėdijose parduodamos medienos tūris, už kurį mokama kaina, yra nustatomas pagal drožlių išeigą ir dvidešimt procentų medienos yra dovanojama. Ši išsakyta informacija, kaip patikimas ir tikras faktas, neatitinka tikrovės, yra ieškovių dalykinę reputaciją ir gerą vardą menkinančios bei neigiamą požiūrį į ieškoves visuomenėje formuojančios žinios. Nei viena iš ieškovių jokių teisės aktuose nenumatytų medienos tūrio apskaičiavimo metodų netaiko ir malkinės ar kitos apvaliosios medienos, kaip skiedrų, tretiesiems asmenims nėra pardavę. Apvaliosios medienos tūris yra nustatomas, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų. Apvaliosios medienos tūrio apskaičiavimas yra pagrįstas jos matmenimis. Mediena yra matuojama vienetiniu, kai išmatuojamas kiekvieno rąsto ilgis ir skersmuo, bei grupiniu, kai išmatuojama medienos rietuvė, ryšulys ar paketas, metodais. Galimybės apvaliosios medienos tūrį matuoti drožlių, kai apskaičiuojama drožlių išeiga, metodu teisės aktais nenumato. Atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės ir neabejotinai padarė itin didelę neigiamą įtaką ieškovių dalykinei reputacijai, vertinant jų veiklą ir patikimumą visuomenėje, nes leidžianti susidaryti klaidingą įspūdį, kad ieškovės netinkamai organizuoja prekybą apvaliąja mediena, buvo paskleista ir ieškovės tariamu teisės pažeidimo padarymu apkaltintos žiūrimiausiu ir daugiausiai auditorijos pritraukiančiu TV3 kanalo laiku, taip atsakovo teiginiai tapo žinomi itin plačiam visuomenės ratui. Atsakovas yra atsakingas už paskleistus asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl jis turi atlyginti ieškovėms jo veikla padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tikrovės neatitinkančių neigiamo turinio teiginių apie prekybą apvaliąja mediena miškų urėdijose paskelbimo mastą, aplinkybę, kad ieškovių dalykinę reputaciją menkinančios žinios tapo žinomos dideliam asmenų skaičiui, paskelbtos informacijos pobūdį (visuomenei sudarytas įspūdis, kad valstybės įmonės nesilaiko teisės norminių aktų reikalavimų), taip pat į tai, kad informacija buvo paskleista, siekiant sumenkinti miškų urėdijų reputaciją, darytina išvada, kad atsakovas padarė didelę neturtinę žalą kiekvienai iš ieškovių, tačiau atsižvelgdamos į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo ir nesiekdamos nepagrįstai bei neadekvačiai finansiškai apsunkinti atsakovo, ieškovės iš atsakovo prašo neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pablogėjimą ir pažeminimą atlyginimo simboline forma - priteisti 10,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 1,00 Lt kiekvienai miškų urėdijai. Mano, kad UAB „TELE 3“ yra netinkama atsakovė šioje byloje.

Atsakovas R. R. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Nurodė, kad 2012 m. spalio 30 d. televizijos kanalo TV3 publicistikos laidoje „Prieš srovę“ buvo viešai parodytas siužetas apie biokuro, medienos, šilumos ūkio, verslininkų medžioklę Kalniškės miške, jame kartu rodant generalinio miškų urėdo pavaduotojo G. V. tarnybinį automobilį ir įtariant minėta asmenį dalyvavus medžioklėje su verslininkais. Siužete taip pat parodyti epizodai apie šildymo kainas, prekybą mediena ir kt. Kadangi atsakovas yra buvęs miškų sistemos darbuotojas, remdamasis subjektyvia patirtimi, jis su žurnaliste pasidalino savo mintimis apie teoriškai galimus piktnaudžiavimo atvejus esant šiuo metu galiojančiai medienos pardavimo tvarkai. Pokalbis tarp atsakovo ir žurnalistės truko apie dvi valandas, tačiau iš pokalbio laidos metu viešai transliuotas tik apie 3 min. 20 s. trukęs interviu su atsakovu. Interviu metu atsakovas nė karto nepaminėjo nė vienos iš ieškovių bei kalbėjo abstrakčiais ir hipotetiniais teiginiais, nebuvo pateiktas joks konkretus faktas apie realų skiedrų pirkimą, kas rodo, kad atsakovas nesiekė pažeisti ieškovių dalykinės reputacijos, o norėjo tik pasidalinti savo nuomone apie galimas medienos prekybos, biokuro gamybos ir šilumos ūkio problemas. Atsakovas nesukūrė laidos ir nepateikė jos konteksto, todėl negali atsakyti už žurnalistų komentarus ir laidos režisavimą. Filmavimo metu atsakovas nedirbo jokio darbo, susijusio su miškų ūkiu, interviu buvo imamas ne iš valstybės tarnautojo ar neoficialaus institucijos atstovo, todėl žiniasklaidos priemonė privalėjo patikrinti atsakovo išsakytos nuomonės paskelbimo galimybes. Esant tokiai situacijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 2 dalimi ieškovės privalėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. To nepadarius taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir ieškovių ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Atsakovas duoto interviu metu pateikė ne žinias ar informaciją, o savo nuomonę apie teoriškai galimas medienos atliekų pardavimo schemas biokuro gamintojams, pateikė kritišką nuomonę, iliustruotą teoriškai galimo medienos perdavimo kainų piktnaudžiavimo atveju, kas akivaizdžiai iššaukia viešą diskusiją. Jis nepaskleidė žinių, kurios būtų sumenkinusios ieškovių dalykinę reputaciją. Pagristai išreikšta nuomonė visuomenei aktualiais klausimais kartu pateikiant kritiką ir situaciją iliustruojant hipotetiniu piktnaudžiavimo pavyzdžiu laikytina Konstitucijoje įtvirtintos teisės laisvai reikšti savo įsitikinimus išraiška, už kurią atsakovui negali kilti jokie neigiami padariniai. Ieškovės byloje nepateikė jokių duomenų, kuo pasireiškė ar realiai galėjo pasireikšti jų dalykinės reputacijos pažeidimas, o tik deklaratyviai nurodo, jog atsakovo išsakyti teiginiai itin žiūrimu kanalu padarė labai didelę neigiamą įtaką jų dalykinei reputacijai, vertinant jų veiklą ir patikimumą visuomenėje. Atlikus paiešką kitose visuomenės informavimo priemonėse nepavyko aptikti laidos „Prieš srovę“ metu išsakytų teiginių „atgarsių“. Kadangi jokie įrodymai (nusiskundimai, raštai, tyrimai ar pan.) apie realią ieškovių reputacijos žalą nebuvo pateikti, laikytina, jog neegzistuoja CK 2.24 straipsnyje nurodytos sąlygos taikyti atsakovui atsakomybę bei priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB „TELE 3“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, kadangi laidoje „Prieš srovę“ nebuvo nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu jai kiltų atsakomybė, nes ji, laidoje rodydama neiškraipytus atsakovo R. R. teiginius, elgėsi sąžiningai, todėl negali būti laikoma už juos atsakinga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Visuomenės informavimo priemonė kontroliuoja informacijos šaltinį, o kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant ieškinio reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas yra ir visuomenės informavimo priemonė, todėl šioje byloje UAB „TELE 3“ yra tinkama atsakovė.

Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. spalio 30 d. televizijos kanalo TV3 publicistikos laidoje „Prieš srovę“ buvo viešai parodytas siužetas apie biokuro, medienos, šilumos ūkio, verslininkų medžioklę Kalniškės miške, parodyti epizodai apie šildymo kainas, prekybą mediena ir kt. Laidos metu buvo parodytas interviu (apie 3 min. 20 sek.) su buvusiu urėdu atsakovu R. R., kurio laidos kūrėjai paprašė pateikti nuomonę dėl šiuo metu galiojančios medienos, medienos atliekų prekybos tvarkos, išsakyti mintis dėl galimo sistemos tobulinimo galimybių ir jų įtakos šilumos kainoms. R. R., buvęs miškų urėdijos darbuotojas, remdamasis subjektyvia patirtimi, išsakė savo nuomonę apie teoriškai galimus piktnaudžiavimo atvejus esant šiuo metu galiojančiai medienos pardavimo tvarkai, nepaminėdamas nei konkrečių subjektų, nei konkrečių faktų ar skaičiavimų apie realų skiedrų pirkimą.

Ginant neturtines vertybes, kurios pažeidžiamos tikrovės neatitinkančių asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų skleidimu, ieškovas turi įrodyti, kad apie jį yra paskleistos žinios ir kad jam yra padaryta žala (CPK 5 str.). Teismų praktikoje dėl asmens garbės ir orumo bei privatumo gynimo ir neturtinės žalos priteisimo yra suformuota taisyklė, kad ieškovas privalo įrodyti, jog paskleisti duomenys yra apie jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1, 3 p). Ieškinyje nurodyta, kad teiginiai ,,Jie tūrį nustato pagal drožlių išeigą", ,,Jie paima ir šitą šimtą kietmetrių sumala", „išeina, kad vietoj šimto kubų jūs pardavėt jiems septyniasdešimt šešis kietmetrius. Trisdešimt šešis... Trisdešimt keturis kietmetrius, pavyzdžiui, jūs padovanojote" ir „apie dvidešimt procentų paklaida yra. Apie dvidešimt procentų yra paklaida tūrio parduodant tūrio parduodant reiškiasi drožlių koeficientu" yra tikrovės neatitinkančios ir ieškovių dalykinę reputaciją žeminančios žinios, nors ieškinyje taip pat nurodyta, kad „Nors R. R. interviu, transliuotame publicistikos laidoje „Prieš srovę“ tiesiogiai nėra nurodyta, kad medienos tūrį pagal drožlių išeigą nustato Ieškovai, tai patvirtina atsakovo pasisakymų turinys. Atsakovas interviu tam tikru kontekstu daugiskaita įvardijo, kad šį medienos tūrio apskaičiavimo metodą taiko visos miškų urėdijos („kiekvienas urėdas'')''. Teismas, išsamiai ištyręs visą bylos medžiagą, sprendžia, kad ne apie ieškoves yra paskleisti minėti ginčo teiginiai, kadangi atsakovas viso interviu metu neįvardijo jokio konkretaus urėdo ar urėdijos, nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų ar pardavimo atvejų, kalbėjo hipotetiniais menamais sakiniais, kas patvirtina, jog atsakovas nesiekė pažeisti ieškovių dalykinės reputacijos, o išreiškė tik nuomonę apie tam tikrus visuomenei aktualius klausimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės, kurios teigia, kad apie jas paskleista dalykinę reputaciją žeminanti informacija, yra vieši asmenys, o viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 3K-3-529/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-142/2006). Viešasis juridinis asmuo nesinaudoja tokiu pat dalykinės reputacijos gynimu kaip privatus asmuo, jo reputacijos gynimo ribos siauresnės, o leistinos kritikos ribos atitinkamai platesnės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtinybė ginti visuomenės vertybes gali būti teisės į dalykinę reputaciją apribojimo pagrindas, nes taip įgyvendinama konstitucinė teisė į saviraiškos laisvę su viešuoju interesu susijusiu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2010). Saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ji gali būti taikoma tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai (EŽTT Janowski v. Poland [GC], no. 25716/94, § 30, ECHR 1999-I; Nilsen and Johnsen v. Norway [GC], no. 23118/93, § 43, Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-1286/2000, Teismų praktika 15). Valstybei priklausančios medienos pardavimas, netgi galintis įtakoti šilumos kainas, neabejotinai yra viešasis interesas, todėl kritikuojant ir pateikiant nuomonę apie viešąjį juridinį asmenį, susijusį su viešojo intereso įgyvendinimu, tokio asmens dalykinė reputacija laikytina pažeista tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje tokių atvejų nenustatyta.

Vertinant, ar paskleista informacija yra duomenys (žinia) ar nuomonė, turi būti vadovaujamasi duomenų ir nuomonės atskyrimo kriterijais, nustatytais Visuomenės informavimo įstatyme. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 2 str. 36 p.). Žinia - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (VIĮ 2 str. 84 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl žinios atribojimo nuo nuomonės yra išaiškinta, jog nustatant ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, o nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1).

Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi analizuoti visą kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt. Tai bendrieji reikalavimai, suformuluoti teismų praktikos. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui ar nuomonei), būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 03 d. nutartis Nr. 3K-3-100/2009).

Išanalizavus visą interviu tekstą, teismas nustatė, kad teiginiai „Tada išeina, kad vietoj šimto kubų jūs pardavėt jiems septyniasdešimt šešis kietmetrius. Trisdešimt šešis... Trisdešimt keturis kietmetrius, pavyzdžiui, jūs padovanojote“ yra pasakyti kaip menami skaičiavimai, o sakinio konstrukcijoje minimas žodis „pavyzdžiui" tik įrodo, jog aptariama įsivaizduojama situacija. Atsakovo išsakyti teiginiai ,,Apie dvidešimt procentų paklaida yra. Apie dvidešimt procentų yra paklaida tūrio parduodant tūrio parduodant, reiškiasi, drožlių koeficientu" taipogi laikytini kaip nuomonė apie galimas skaičių procentinės išraiškos paklaidas, jeigu prekyba mediena vyktų pritaikius drožlių koeficientus, o ne konkrečiais paskaičiavimais pateiktą informaciją. Be to, teiginyje „jie paima ir šitą šimtą kietmetrių sumala“ atsakovas omenyje turėjo „drožėjus“, t. y. privačių įmonių, kurios susmulkina medieną ir jos atliekas į skiedras, atstovus (laidos 8.03 min). Vėliau šios įmonės skiedras perduoda biokuro katilinėms. Faktas, kad Lietuvoje iš urėdijų perkama mediena privačių įmonių yra smulkinama į skiedras ir vėliau parduodama biokuro katilinėms, yra patvirtintas paties generalinio urėdo (b. l. 39-41). Minėtos schemos ir iš urėdijų perkamų medienos atliekų fakto neneigia ir privačios įmonės (b. l. 42). Akivaizdu, jog atsakovo nuomonė yra paremta tuo, kad yra teorinė galimybė urėdijai pačiai sumalti ir parduoti skiedras tarpininkams pritaikius teisės akte nustatytą koeficientą, kad privačios tarpininkų įmonės toliau tokias skiedras perduotų biokuro katilinėms. Vadinasi atsakovas, turėdamas tam tikrus faktinius duomenis, pateikė kritišką nuomonę, iliustruotą teoriškai galimo medienos pardavimo kainų piktnaudžiavimo atveju. Kad atsakovas duoto interviu metu pateikė ne žinias ar informaciją, o išreiškė išimtinai savo subjektyvią nuomonę, patvirtina ir tai, jog interviu metu nebuvo įvardytas nė vienas konkretus medienos pardavimo skiedromis atvejis, nenurodyti jokie konkretūs asmenys, pateikti tik hipotetiniai skaičiavimai. Teismų praktikoje numatyta, kad atribojant skirtumą tarp išsakytos nuomonės bei paskleistų žinių svarbu atkreipti dėmesį ir į atsakovo duoto interviu bendrą stilistiką. Atsakovas iš esmės kritikuodamas aiškios medienos drožlių pardavimo tvarkos nebuvimą ir teikdamas pavyzdžius ištarė emocingą frazę „jis perka kibirą vandens sniego kaina“ (laidos 9.10 min.), kalbėdamas apie galimas manipuliacijas drožlių koeficientais naudojo žodžius „daleiskim, įsivaizduokim", „mano manymu, aš manau“, kas aiškiai patvirtina, kad buvo kalbama apie hipotetinę situaciją ir skaičiavimus, todėl atsakovo teiginiai negali būti vertinami kitaip kaip nuomonės pareiškimas aktualiu klausimu, o ne ieškovių dalykinę reputaciją žeminančių žinių paskleidimas. Iš byloje esančio elektroninio laiško matyti, kad iš valstybinių miškų energetinės žaliavos (biokuro iš miško kirtimo atliekų) pardavimui 2013 metais bus pasiūlyta 280 tūkst. m³, 2014 m. - 320 tūkst. m³, 2015 m. - 350 tūkst. m³ (b. l. 38). Iš Generalinės miškų urėdijos ir miškų urėdijų 2012 m. veiklos rezultatų ir 2013-2014 metų veiklos prioritetų nustatyta, kad numatyti atlikti veiksmai yra „Prekybos mediena taisyklių ir kitų aktų pakeitimai, numatant skiedros pardavimą per biokuro biržą“ ir „Teisės aktų tobulinimas, numatant rangovinių įmonių paslaugų teikimo didinimo galimybes gaminant skiedrą iš miško kirtimo atliekų“ (b. l. 43, 44), kas leidžia daryti išvadą, kad medienos kaip skiedrų pardavimas yra arba netobulas, arba nereglamentuotas, o ketinamos parduoti medienos kiekiai didžiuliai, kas akivaizdžiai iššaukia viešą diskusiją. Taigi visiškai akivaizdu, kad medienos pardavimas naudojant skiedrų koeficientus ir nesant nustatytos tvarkos, kaip tai bus vykdoma, kelia visuomenės susirūpinimą, todėl tai tik dar kartą patvirtina, jog atsakovo pateiktos teorinės piktnaudžiavimo galimybės, esant nurodytai situacijai, vertintinos kaip teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti visuomenei aktualiu klausimu, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai laikoma, kad pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo 2012 m. vasario mėn. 13 d. nutartis Nr. 3K-3-32/2012).

Ištyrus visas bylos aplinkybes, daroma išvada, kad televizijos kanalo TV3 publicistikos laidos „Prieš srovę“ duoto interviu metu atsakovo paskelbta ne žinia, o nuomonė apie galimas medienos prekybos, biokuro gamybos ir šilumos ūkio problemas. Ši atsakovo išreikšta nuomonė nelaikytina ieškovių dalykinę reputaciją žeminančiomis žiniomis, kadangi viso interviu metu atsakovas nė karto nepaminėjo nė vienos iš ieškovių, kalbėjo abstrakčiais ir hipotetiniais teiginiais, kas suponuoja išvadą, kad atsakovas nesiekė pažeisti ieškovių dalykinės reputacijos, o tik pateikė kritišką nuomonę, iliustruotą teoriškai galimo medienos pardavimo kainų piktnaudžiavimo atveju. Nustačius, kad buvo pareikšta nuomonė, reikalavimas įpareigoti atsakovą paneigti ar atlyginti su jo išsakymu susijusią žalą atmestinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Teismui netenkinus ieškinio dalyje dėl neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovių dalykinę reputaciją žinių paskleidimo pripažinimo, reikalavimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, kaip neįrodytas, nes neturtinė žala ieškinyje kildinama iš ieškovių dalykinės reputacijos pažeidimo (CPK 178 str.).

Šalys įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, valstybės išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą suma mažesnė nei 10,00 Lt, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė