- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- A15.-2116-1131/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01669-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. D. C., J. J.
- Nukentėjusysis
- E. G., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, CITYBEE
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Ninai Kolesnikovai, Dianai Sabinai Bakaitytei, Aušrai Tumbrotaitei,
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, nukentėjusiojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2020 m. gegužės 12 d. apie 07.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčius automobilius ,,Ford Fiesta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Peugeot 308“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino; iš eismo įvykio pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus. Taip R. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. gegužės 12 d., 7.40 val. važiuodamas kartu su draugais, kurių pavardžių nežino, vairuodamas užsnūdo, atsibudo nuo smūgio į kitus du automobilius. Nurodė, kad nepamena kokie buvo automobiliai, kadangi supanikavo, todėl išsigando ir pasišalino iš įvykio vietos. Papildomai nurodė, kad automobilį nupirko jo tėvas J. J., kuris su A. D. C. pasirašė sutartį, todėl teisiškai tėvui priklauso automobilis. Automobilį gavo iš J. J., tėvas dokumentus davė A. D. C., o automobilį paėmė su O., kuris visada vairuodavo automobilį, kai važiuodavo į darbą. Automobilis visada stovėjo jo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno, raktai buvo pas jį. Su automobiliu važiuodavo į darbą, vairuodavo jo draugas O. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi.
2020 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu R. J. parodė, kad iš tikrųjų automobilį vairavo ne jis, o E. V.. Nurodė, kad nežino jo pavardės, kur jis gyvena, todėl visą kaltę prisiėmė pats, kad baudos negautų tėvas ar kad nebūtų konfiskuotas automobilis. E. V. pasą automobilyje surado jo tėvas po sėdyne, todėl žino jo pavardę. Pažymėjo, kad nežinojo kaip grąžinti pasą, kadangi neturėjo E. V. kontaktų. Papildomai parodė, kad automobilyje dar buvo E., D. ir P. D. ir P. pavardžių nežino, kur gyvena, nežino. Sėdėjo automobilyje, tačiau jis pasakė, kad neturi teisės vairuoti, tada E. V. pasakė, kad jis gali vairuoti, jis važiavo ir apgadino automobilius.
2020 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu R. J. parodė, kad kaltę visiškai prisipažįsta dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų bei galisi, kad viskas taip įvyko, jog apgadino automobilius. Parodė, kad mažamečių ar nepilnamečių vaikų neturi. Nurodė, kad dabar yra sunkioje materialinėje padėtyje, kadangi moka kitą baudą, todėl norėtų baudą mokėti dalimis. Dirba pagal verslo liudijimą (statybose). Pajamos yra įvairios, apie 600-700 eurų per mėn.
Suinteresuotas asmuo A. D. C. apklausiamas teisme parodė, kad automobilis VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso. Byloje yra vekselis, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti pinigus ir tada gaus automobilį, tačiau pinigų nėra sumokėjęs, todėl automobilis jam nebuvo perduotas. Nurodė, kad susitarė su R. J. tėvu, kad pasiskolins pinigų ir tada gaus automobilį, kai pilnai sumokės sumą pagal vekselį. Jokių pretenzijų neturi. Be to, parodė, kad automobilio raktelius perdavė R. J., nes tai buvo jo tėvo automobilis.
Suinteresuotas asmuo J. J., apklausiamas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. yra jo sūnus. Parodė, kad žino, apie kokį įvykį eina kalba. Nurodė, kad VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso jam. Pretenzijų dėl automobilio apgadinimų neturi. Pažymėjo, kad š.m. vasario mėnesį minėto automobilio dokumentus ir raktus perdavė A. D. C., žinojo, kad jis turi teises, tačiau negali pasakyti, kas vairavo automobilį. Dabar automobilis ir raktai yra pas jį.
Nukentėjusiuoju apklausiamas E. G. teisme parodė, kad š.m. gegužės 11 dieną grįžo iš sodo, pastatė automobilį ,,Ford Fiesta’’ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitą dieną apie 16.00 val. pamatė, kad jo automobilis yra apgadintas: sparnas, durelės, šiek tiek kapotas, ratas išlūžęs. Internetu užregistravo įvykį. Po to vienas žmogus atsiuntė nuotrauką ir pasakė, kad matė įvykį, tai buvo A. P.. Pats įvykio nematė, tik jam sakė, jog tai įvyko anksti ryte apie 7.00 val. ar 7.30 val. Iš draudimo išmoką gavo, dėl žalos ieškinio neteikė. Nurodė, kad automobilis yra parduotas.
Liudytoju A. P. apklausiamas teisme parodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. rytą, važiuodamas į darbą, pamatė priekyje vinguriuojantį automobilį. Kurį laiką vinguriavo, gal 20 minučių, paskutiniu momentu matė, kad greit bus įvykis, kadangi automobilis vinguriavo į dešinę, į kairę pasignalizavo ir tuo momentu įvyko eismo įvykis į stovinčius automobilius (kelkraštyje). Įvykio metu šonu nubraukė kitus automobilius, atrodo ,,Ford Fiesta’’ ir „(duomenys neskelbtini)“ automobilius. ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo tamsios spalvos, gal rudos, o ,,Ford’’ sidabrinis. Tada išlipo du jaunuoliai, ir galiausiai vairuotojas. Paklausė, kas nutiko, jis pasakė, kad per daug snūduriavo. Nufotografavo jo automobilį, tai buvo VW Passat, raudonos spalvos, ir nuvažiavo. Papildomai parodė, kad vairuotojas buvo posėdžių salėje sėdintis (parodė į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. J.). Pažino, kad šis buvo minėto automobilio vairuotojas. Persėdimų nebuvo. Dėl kitų asmenų, pažino, kur galbūt buvo atvestas į posėdžių salę pareigūnų, jis iš galo išlipo. Matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipo iš vairuotojo pusės.
Liudytoju E. V. apklausiamas teisme parodė, kad nežino dėl kokio įvykio yra pakviestas. Pažįsta R. J., juos sieja draugiški santykiai, eismo įvykių su juo neturėjo. Nurodė, kad yra viename automobilyje važiavę su juo, nepamena. Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 12 d. ryto neatsimena. Paaiškino, kad minėtą dieną nevairavo automobilio, kadangi neturi vairuotojo teisių bei neatsimena minėtos dienos įvykių. Važiavo su VW, raudonos spalvos, tačiau kiek asmenų buvo automobilyje neatsimena. Nurodė, kad nežino, kaip minėtame automobilyje atsirado jo dokumentai (po sėdyne), kadangi važiavo tame automobilyje, tai gal iškrito. Tame automobilyje teko važiuoti, gale ir šone sėdėdavo, tačiau kaip keleivis. Nėra vairavęs minėto automobilio.
Liudytoja A. Š. apklausiama teisme parodė, kad žino dėl kokio įvykio yra pakviesta. Buvo gauta informacija, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis kliudė ir apgadino du stovinčius automobilius, vienas automobilis priklausė „(duomenys neskelbtini)“, kitas fiziniam asmeniui. Pradėjo tyrimą, išsikvietė savininką, paskui galimą vairuotoją, atliko visus būtinus procesinius sprendimus ir surašė protokolą. Parodė, kad nustatė, kuris asmuo vairavo. Buvo iškviestas liudytojas į Kelių policijos valdybą, apklaustas, padarytas atpažinimas ir atpažino, kad tikrai vairavo R. J. (kviestas liudytojas buvo A. P.). Apie šį liudytoją sužinojo iš duomenų, surinktų patrulių medžiagoje, ar BPC kortelėje, tiksliai neprisimena. Telefonu susisiekė ir išsikvietė. Apklausiamas R. J. iš pradžių mėgino sakyti, kad ne jis vairavo, bet kai pasakė, kad po įvykio jis bendravo su liudytoju, kuris matė įvykį, tai tada pasakė, kad taip, tai jis vairavo automobilį, tik išsigando, nes neturėjo vairavimo teisių, tai ir išvažiavo iš įvykio vietos. Kiti keleiviai nebuvo apklausti.
Liudytoju M. K. apklausiamas teisme parodė, kad dirbant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra apgadinti du automobiliai, ir kaltininkas pasišalino. Atvyko, subraižė schemą, suvedė eismo įvykį į registrą, pridavė į paiešką, nes buvo kaltininko automobilio numeriai. Nepamena, ar eismo įvykio vietoje buvo žmonių. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, M. K. jį patvirtino.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. 2020 m. gegužės 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti du automobiliai ,,FORD‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susisiekus su pranešėju jis nurodė, kad kaltininkas buvo su vyšniniu ,,VW Passat‘‘. Kaltininkas su automobiliu buvo pasišalinęs, apvažiavus aplinkinius kiemus, pastebėtas nebuvo (b. l. 4).
Iš 2020 m. gegužės 12 d. eismo įvykio schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), eismo įvykio situacija, automobilių išdėstymas (b. l. 5).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai: ,,Volkswagen Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Ford Fiesta‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Peugeot 308‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Iš 2020 m. gegužės 31 d. E. G. rašytinio pasiaiškinimo matyti, kad jis 2020 m. gegužės 12 d. apie 16.00 val. eidamas į kioską pamatė, kad ,,Ford Fiesta‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs (duomenys neskelbtini), yra apgadintas, akivaizdžiai įvažiavus kito automobilio. Iš nuotraukos nustatė, kad jo automobilį apgadino ,,WV Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9).
Iš 2020 m. gegužės 26 d. A. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2020 m. gegužės 12 d. apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), priekyje važiavęs automobilis ,,Volkswagen Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vingiuodamas, smarkiai apgadino sidabrinės spalvos ,,Ford Fiesta‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmonės automobilį (duomenys neskelbtini). Vairuotojas ir kiti šalia sėdėję asmenys buvo išlipę iš automobilio, apsižiūrėjo. A. P. prašė pranešti apie įvykį policijai, kadangi viską matė (b. l. 10-11).
Iš 2020 m. birželio 8 d. parodymų atpažinimo protokolo matyti, kad A. P. atpažino asmenį, kuris 2020 m. gegužės 12 d. vairavo automobilį ,,WV Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13).
Iš 2020 m. gegužės 29 d. rašytinio J. J. pasiaiškinimo matyti, kad 2020 m. vasario 8 d. perdavė automobilio ,,VW Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir dokumentus A. D. C.. Minėtas asmuo yra jo sūnaus R. J. draugas. Automobilis buvo perduotas asmeninėms reikmėms, pasirašant skolos vekselį (b. l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio paprastojo vekselio matyti, kad A. D. C. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 900 Eur tiesiogiai J. J. iki 2021 m. vasario 1 d. (b. l. 10).
Iš rašytinio 2020 m. birželio 8 d. A. D. C. pasiaiškinimo matyti, kad jis pasirašė vekselį su J. J. dėl automobilio ,,WV Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes R. J. paprašė dėl naudojimo darbo tikslais. Nurodė, kad automobilio nevairavo ir nematė po minėto vekselio pasirašymo datos. Nurodė, kad po vekselio pasirašymo nežino, kas pasiėmė automobilį (b. l. 17).
Iš rašytinio 2020 m. birželio 8 d. R. J. pasiaiškinimo matyti, kad 2020 m. gegužės 12 d. vairavo automobilį ,,WV Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsnūdo prie vairo ir kliudė du automobilius. Išsigando, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 18).
Iš asmens anketinių duomenų išrašo matyti, kad R. J. nebuvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 19).
Iš byloje esančių nuotraukų kopijų matyti, kad apgadinta transporto priemonė ,,Peugeot 308‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).
Iš VšĮ ,,Regitra‘‘ išrašo apie transporto priemonę VW Passat, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios valdytojas-savininkas yra J. J. (b. l. 50).
Iš AB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 2020 m. gegužės 19 d. žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ,,Ford Fiesta‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina viso su PVM 2720,65 Eur (b. l. 26-27,28).
Iš MB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ 2020 m. birželio 26 d. remonto sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ,,Peugeot‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina viso su PVM 798,04 Eur (b. l. 30-31).
Dėl R. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 126 punkte numatyta taisyklė, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J., kaip automobilio ,,VW Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje, nustatytą pažeidimą yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis R. J. prašė kviesti liudytoju D. B., tačiau teismui išnaudojus visas įmanomas galimybes (teismas buvo priėmęs kelias nutartis dėl minėto asmens atvesdinimo, tačiau gauti atsakymai, jog policijos pareigūnai šio asmens neranda, susisiekti nepavyksta), D. B. į teismo posėdžius atvesdintas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas bei į tai, kad byloje pakanka duomenų apie R. J. padarytą administracinį nusižengimą (ANK 423 straipsnio 1 dalyje), teismo vertinimu byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant liudytojui D. B.. Be kita ko, teismo posėdžio metu R. J. nurodė, kad automobilyje buvo rasta E. V. tapatybės kortelė. Liudytoju E. V. apklausiamas teisme parodė, kad pažįsta R. J., juos sieja draugiški santykiai, eismo įvykių su juo neturėjo. Nurodė, kad yra viename automobilyje važiavę su juo. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 12 d. nevairavo automobilio, kadangi neturi vairuotojo teisių bei neatsimena minėtos dienos įvykių. Važiavo su VW, raudonos spalvos, tačiau kiek asmenų buvo automobilyje neatsimena. Nurodė, kad nežino, kaip minėtame automobilyje atsirado jo dokumentai (po sėdyne), kadangi važiavo tame automobilyje, tai gal iškrito. Tame automobilyje teko važiuoti, gale ir šone sėdėdavo, tačiau kaip keleivis. Nėra vairavęs minėto automobilio. Teismo vertinimu, automobilyje buvusi tapatybės kortelė savaime nerodo, kad automobilį vairavo būtent šis asmuo, o R. J. teiginiai, kad automobilį vairavo asmuo, kurio tapatybės kortelė buvo rasta mašinoje, šiuo atveju vertinami kaip šio asmens gynybinė pozicija.
Visų pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. apklausiamas teismo posėdžių metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiuojant 2020 m. gegužės 12 d., 7.40 val. važiuodamas kartu su draugais, vairuodamas užsnūdo, atsibudo nuo smūgio į kitus du automobilius. Tokią poziciją R. J. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Iš rašytinio 2020 m. birželio 8 d. R. J. pasiaiškinimo matyti, kad 2020 m. gegužės 12 d. vairavo automobilį ,,WV Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užsnūdo prie vairo ir kliudė du automobilius (b. l. 18). Tokie R. J. parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, tą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoju A. P. apklausiamas teisme parodė, kad 2020 m. gegužės 12 d. rytą, važiuodamas į darbą pamatė priekyje vinguriuojantį automobilį. Nurodė, kad matė, jog greit bus įvykis, kadangi automobilis vinguriavo į dešinę, į kairę ir tuo momentu įvyko eismo įvykis į stovinčius automobilius (kelkraštyje). Įvykio metu, šonu nubraukė kitus automobilius. Tada išlipo du jaunuoliai, ir galiausiai ir vairuotojas. Papildomai parodė, kad vairuotojas buvo posėdžių salėje sėdintis (parodė į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. J.). Pažino, kad šis buvo minėto automobilio vairuotojas. Persėdimo nebuvo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipo iš vairuotojo pusės. Be to, liudytoja A. Š. apklausiama teisme parodė, kad apklausiamas R. J. iš pradžių mėgino sakyti, kad ne jis vairavo, bet kai pasakė, kad po įvykio jis bendravo su liudytoju, kuris matė įvykį, tai tada pasakė, kad taip, tai jis vairavo automobilį, tik išsigando, nes neturėjo vairavimo teisių, tai ir išvažiavo iš įvykio vietos. Teismas neturi pagrindo netikėti nepertraukiamai ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo A. P., bei pareigūnės A. Š. parodymais teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ar linkę apkalbėti R. J.. Be šių proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu, R. J. kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti du automobiliai ,,FORD‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Susisiekus su pranešėju jis nurodė, kad kaltininkas buvo su vyšniniu ,,VW Passat‘‘ (b. l. 4). Policijos pareigūno nurodytas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį patvirtina bei papildo byloje esantys 2020 m. gegužės 12 d. eismo įvykio schema, iš kurios matyti eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), eismo įvykio situacija bei automobilių išdėstymas (b. l. 5), minėtų automobilių apgadinimai detalizuoti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 6). Kartu iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad buvo apgadinta transporto priemonė ,,Peugeot 308‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Iš byloje esančių asmens anketinių duomenų išrašo matyti, jog tarp išduotų asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimas R. J. nebuvo išduotas, taigi jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 19). Eismo įvykio vietos schemoje, papildomuose duomenyse nurodytus automobilio apgadinimus sugretinus kartu su nuotraukomis iš eismo įvykio bei su R. J. parodymais, rašytiniame paaiškinime nurodytais duomenimis, leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. R. J. paaiškinimus teismo posėdžio metu ir kaltės neigimą, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, kurią R. J. keitė priklausomai nuo byloje esančių įrodymų ir išgirstų liudytojų paaiškinimų ir pan. Tokius R. J. paaiškinimus teismas laiko nenuoseklius ir neatitinkančius bylos įrodymų bei vertina kaip jo gynybinę poziciją.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad R. J. 2020 m. gegužės 12 d. apie 07.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčius automobilius: Ford Fiesta (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 308 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje.
Dėl R. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šios taisyklės turinį sudarančiame KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. kaltė, padarius ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra visiškai įrodyta.
Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. ir pripažinęs pažeidimą parodė, kad iš įvykio vietos pabėgo, nes supanikavo, todėl išsigando ir pasišalino iš įvykio vietos. Teismas neturi pagrindo netikėti minėtais administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. paaiškinimais, kadangi juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Jo paties rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad padaręs avariją, išsigando, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 18). Tai, kad pasišalino iš įvykio vietos, matyti ir iš 2020 m. gegužės 12 d. vyriausiojo patrulio M. K. tarnybinio pranešimo (b. l. 4) bei 2020 m. gegužės 26 d. A. P. rašytinio paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad 2020 m. gegužės 12 d. apie 7.40 val., (duomenys neskelbtini), priekyje važiavęs automobilis ,,Volkswagen Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vingiuodamas, smarkiai apgadino sidabrinės spalvos ,,Ford Fiesta‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmonės automobilį ,,(duomenys neskelbtini)‘. Vairuotojas ir kiti šalia sėdėję asmenys buvo išlipę iš automobilio, apsižiūrėjo (b. l. 11). Analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas A. P. parodė ir teismo posėdžio metu, be to, atpažino R. J., kaip asmenį, kuris minėto įvykio metu vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Kaip jau minėta, R. J. paaiškinimus teismo posėdžio metu ir kaltės neigimą, teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, kuri neatitinka byloje esančių įrodymų.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 12 d. apie 07.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčius automobilius: Ford Fiesta (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot 308 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to padaryta materialinė žala, kurios dydis dėl automobilio Ford Fiesta (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2720,65 Eur (su PVM), dėl automobilio Peugeot 308 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 798,04 Eur (su PVM) (b. l. 26-27, 28, 30-31).
Sprendžiant dėl R. J. administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, užsnūdo, atsibudo nuo smūgio į kitus du automobilius, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. R. J. teigimu, iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl to, kad supanikavo, jog neturi teisės vairuoti. Tokie jo veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 Eur bei į tai, kad R. J. dėl automobilių apgadinimo padaryta žala dėl automobilio Ford Fiesta (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2720,65 Eur (su PVM) ir dėl automobilio Peugeot 308 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 798,04 Eur (su PVM), t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 Eur), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog R. J., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.
Dėl R. J. skirtinų nuobaudų
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK straipsnio 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Skirdamas administracines nuobaudas R. J., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (jis padarė šiurkščius administracinius nusižengimus – neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, apgadino du automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nes nusižengimai padaryti miesto gatvėje, o taip pat automobilyje esant kitų keleivių), į administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. asmenybę – jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, be kita ko, baustas už panašių administracinių nusižengimų padarymą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimu už vairavimą neturint tam teisės ir būnant neblaiviam ir kitus grubius KET pažeidimus, nuobaudos galiojančios (b. l. 2-3). Praeityje teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 52-54), dirba (b. l. 51). Teismas nenustatė R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors dėl padarytų nusižengimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu išreiškė apgailestavimą ir parodė, kad gailisi, tačiau iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad padaręs nagrinėjamus nusižengimus, jis po 2 dienų (2020 m. gegužės 14 d.) vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti ir dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu (b. l. 2, duomenys iš Liteko). Be to, viso proceso metu R. J. keitė savo poziciją dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, ikiteisminio tyrimo bei pirmojo posėdžio teisme metu savo kaltę pripažino, tačiau po to savo parodymus pakeitė, bandė kaltę suversti kitiems asmenis, tačiau galiausiai prisipažino. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo R. J. elgesys rodo, kad jis nėra pakankamai kritiškas savo elgesiui, o R. J. išreikštas gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo priešingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties pažeidimo padarymo, jo pavojingumo kitiems eismo dalyviams, todėl tai nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad pirmiau paminėti faktai leidžia spręsti, jog R. J. antivisuomeninės nuostatos yra besiformuojančios neigiama linkme, jis yra linkęs elgtis ne pagal visuomeninėje nusistovėjusias taisykles, nepaisyti įstatymų reikalavimų. R. J. dėl savo elgesio atitinkamų išvadų nepadarė, iš esmės, jo elgesys ir toliau kartojasi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. J. skirtinos ANK 423 straipsnio 1 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis didesnis nei vidurkis. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgiant į baudos dydį, R. J. prašymą bei jo finansinę padėtį, teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Dėl R. J. skirtinų administracinio poveikio priemonių
ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, R. J. vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat šiais savo veiksmais apgadino du automobilius. Iš administracinio nusižengimo išrašo matyti, kad R. J., net ir po šių nusižengimų padarymo, 2020 m. gegužės 14 d. vėl vairavo automobilį, kai nustatytas 1,23 promilės girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, R. J. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam terminui – trejiems metams.
Be kita ko, ANK 426 straipsnio 8 dalies pagrindu už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Automobilis VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio VšĮ ,,Regitra‘‘ išrašo apie transporto priemonę VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios valdytojas-savininkas yra J. J. (b. l. 50). Iš 2020 m. gegužės 29 d. rašytinio J. J. pasiaiškinimo matyti, kad 2020 m. vasario 8 d. perdavė automobilio ,,VW Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir dokumentus A. D. C.. Minėtas asmuo yra jo sūnaus R. J. draugas. Automobilis buvo perduotas asmeninėms reikmėms, pasirašant skolos vekselį (b. l. 15). Šios aplinkybės buvo patvirtintos ir teismo posėdžių metu. Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog J. J. nežinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą.
ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas administracinio nusižengimo padarymui. Nors šiuo atveju matyti, kad pats J. J. davė A. D. C. savo automobilį, tačiau vis tik nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad J. J. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Nenustačius nė vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, transporto priemonės VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.
Minėtas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu (ANK 29 straipsnio 2 dalis), tačiau priklauso trečiajam asmeniui. Šiuo atveju teismas nenustatė ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojamas ne tik pažeidėjui priklausantis turtas, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, gali būti svarstytinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo. Iš VšĮ ,,Emprekis‘‘ išrašo matyti, kad automobilio VW ,,Passat‘‘ 1995 m. (dyzelinas, 66 kW/89 AG, universalas, TDI) 2020 m. liepos mėnesiui kaina su PVM yra 690 Eur (b. l. 65).
Teismas diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo įvertina tai, kad R. J. padarė šiurkščius administracinius nusižengimus – neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę, apgadino du automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. asmenybė – jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, be kita ko, baustas už panašių administracinių nusižengimų padarymą, t. y. už vairavimą neturint tam teisės ir kitus grubius KET pažeidimus, praeityje teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas nenustatė R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju yra būtina skirti R. J. transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimą, t. y. automobilio VW Passat‘‘ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 690 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664 straipsniais,
nutaria:
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam penkių šimtų eurų (500 Eur) dydžio baudą.
R. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų (2400 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. J. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų (2400 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti R. J. paskirtos dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų (2400 Eur) dydžio baudos mokėjimą 20 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 120 eurų įmoką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalimi, iš R. J. konfiskuoti automobilio VW Passat (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 690 eurų valstybės naudai.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).