Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 50 parų; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 40 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – areštas 75 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta galutinė sumažinta bausmė – areštas 50 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, 6 dalimi, M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad M. B. privalo būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., įpareigojant M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) atlyginti nukentėjusiajam R. S. (R. S.) dalį – ne mažiau kaip 1300 Eur – padarytos turtinės žalos, ją nukentėjusiajam mokant dalimis kas mėnesį; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės ir intensyvios priežiūros

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam M. B. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 54 straipsnio reikalavimų.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. B. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos už nusikaltimą skirtinos arešto bausmės vidurkiui. Nuteistajam M. B. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, teisingai buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – areštas 75 paroms, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. B. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė (areštas 75 paroms), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki arešto 50 parų), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, pirmosios instancijos teismas bausmę nuteistajam paskyrė BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytose ribose ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino M. B. nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. B. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu subendrintą bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

11. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėjo 9 mėnesių laikotarpiui, bausmės atidėjimo laikotarpiu paskyrė intensyvią priežiūrą, nustatant, kad M. B. privalo būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti nukentėjusiajam dalį padarytos turtinės žalos, ją nukentėjusiajam mokant dalimis kas mėnesį. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra visos sąlygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis (jauno amžiaus, neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų, kuriuose jam būtų pareikšti įtarimai, nėra atliekama, nuo 2024 m. balandžio 22 d. pradėjo dirbti, iš jo priverstinai išieškoma 32591 Eur suma, civilinį ieškinį pripažįsta, pasižada jį atlyginti), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarė išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be nuteistojo realaus arešto bausmės atlikimo, o taikant intensyvią priežiūrą ir bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant su bausmės tikslais susijusius įpareigojimus, padėsiančius keisti jo elgesį.

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad M. B. padarė du nesunkius nusikaltimus (vieną nusikaltimą nuosavybei ir vieną nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu), nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka (tarp jų net penkis kartus už svetimo turto pasisavinimą sukčiavimo būdu (6 t., b. l. 60-74)), paskirtų baudų nemoka, Konstatuoja, kad M. B. paskirtas 9 mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra teisingas. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai pakankamai drausmins nuteistąjį, suteiks realias galimybes keisti gyvenimo būdą ir įrodyti, jog jis iš tikrųjų yra pakankamai apmastęs savo nusikalstamą elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl tolesnio gyvenimo būdo, laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas šioje byloje atitinka įstatymo reikalavimus, nėra neproporcingas, neteisingas ar per griežtas.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neprivaloma skirti intensyvią priežiūrą, nes BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam M. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą, pagrįstai jam paskyrė intensyvią priežiūrą, kuri yra vykdoma kontroliuojant nuteistojo asmens judėjimą elektronine stebėjimo priemone. Neabejotina, kad už nusikalstamas veikas skirta bausmė, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, yra susijusi su neigiamomis pasekmėmis, vienaip ar kitaip varžo nuteistojo gyvenimą ir elgesį, bet tai yra neteisėto paties nuteistojo elgesio pasekmė. Visi nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi nepatogumai dėl taikomos intensyvios priežiūros (jis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį turės dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį, jo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesionalaus valytojo pareigose yra susijęs su komandiruotėmis į įvairius objektus įvairiuose miestuose, be to, taikoma intensyvi priežiūra kenks įmonės prestižui, todėl yra labai didelė tikimybė, kad jis neteks darbo) laikytini aplinkybėmis, kurios atsirado dėl nuteistojo neteisėto elgesio ir nereiškia, kad tai yra argumentas, leidžiantis išvengti skirtos bausmės vykdymo ar būtų pagrindas bausmę švelninti. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama už nusikalstamus veiksmus, o ne priemonė, kuria siekiama užtikrinti nuteistojo interesus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų nėra absoliutus – išvykti draudžiama be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taigi nuteistasis M. B. dėl darbinės veiklos norėdamas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tiesiog privalės iš anksto šiuos klausimus derinti su bausmę vykdančia institucija ir gauti jos leidimą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. B. paskirta intensyvi priežiūra bei jos sąlygos neriboja jo teisių labiau nei tai yra būtina, nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir suteikia nuteistajam galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą bei visiškai įgyvendinti teisę į darbą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti jam paskirtą intensyvią priežiūrą ar keisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus.

Dėl proceso išlaidų

16. Atsiliepimu į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. S. atstovė advokatė K. V. prašo priteisti nukentėjusiojo visas bylinėjimosi išlaidas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo atstovė pateikė 2024 m. gegužės 29 d. sąskaitą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo patvirtinimą, iš kurių matyti, kad advokatė K. V., susipažinusi su apeliaciniu skundu, paruošė ir teismui pateikė atsiliepimą į nuteistojo M. B. apeliacinį skundą, o nukentėjusysis R. S. už šias paslaugas advokatei sumokėjo 250 Eur.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tos pačios taisyklės taikomos ir apeliacinės instancijos teismo procese. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama sprendžiant proceso išlaidų išieškojimo klausimą.

18. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. S. pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 6 d. nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais (apeliaciniame skunde buvo ginčijama M. B. paskirta bausmė), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos. Nukentėjusiojo R. S. atstovė teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl nukentėjusysis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (bylą sudaro 7 tomai, vienas nuteistasis), atstovės darbo sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus apeliacinės instancijos teismo posėdyje (advokatė K. V. atstovavo nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jai buvo žinomos ir didelių jos laiko sąnaudų paruošti atsiliepimui nereikalavo), parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (4 lapai), tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje nėra duomenų apie nuteistojo sunkią finansinę padėtį, jis dirba, sprendžia, kad nukentėjusiojo R. S. turėtos išlaidos ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 250 Eur nėra aiškiai per didelė, adekvati proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo atstovės prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistina prašoma 250 eurų suma advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo M. B. nukentėjusiajam R. S. (R. S.) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.