Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R., a.k. (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Alytaus pataisos namuose, prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 75 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-15 teisme gautas nuteistojo T. R. prašymas taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir likusį bausmės laiką atidėti.

Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, matyti, kad:

T. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1036-506/2014 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas terminuota dviejų metų šešių mėnesių laisvė atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į T. R. bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-08-21 iki 2014-02-21.

Vilniaus apygardos teismo 2014-05-12 nutartimi nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. LR BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. LR BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. LR BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) buvo pakeista LR BK 75 straipsnio 1 dalis išaiškinant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas priimant nuosprendį. Teismas priimdamas nuosprendį ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes tuo pačiu nuosprendžiu gali taikyti asmeniui bausmės vykdymo atidėjimą jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, teismas turi vadovautis ne tik LR BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir atsižvelgti ir į bausmės paskirtį (LR BK 41 straipsnis), bausmės skyrimo bendruosius pagrindus (LR BK 54 straipsnis), kitas baudžiamojo įstatymo nuostatas, įtvirtinančias bausmių skyrimo taisykles, didelį dėmesį skirti nuteistojo asmenybės vertinimui, atsižvelgti į tai, ar nusikalstamos veikos padarytos atsitiktinai ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės nuotaikos, taip pat kreipti dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t.y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-21 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-1036-506/2014, skirdamas bausmę T. R. atsižvelgė į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jis praeityje baustas administracine tvarka, vienuolika kartų teistas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą įrašytas nuo 2002-06-17 dėl priklausomybės nuo narkotikų. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė T. R. terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-21 nuosprendžiu skirdamas T. R. terminuotas laisvės atėmimo bausmes atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją (padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje), kaltininko asmenybę (teistas vienuolika kartų), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinę visas bylos aplinkybės paskyrė T. R. tinkamą bausmę ir pagrįstai jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo, nesant pagrindui skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Pasikeitus įstatymui ir atsiradus galimybei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, darytina išvada, kad paminėtos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, taip pat kitos paminėtos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėdamas nuteistojo prašymą ir peržiūrėdamas nuosprendį, teismas nenustatė jokios aplinkybės, kuri rodytų, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jos vykdymą. Todėl pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-21 nuosprendį ir T. R. atžvilgiu taikyti naujo įstatymo nuostatas bei atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai nuteistojo T. R. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo pagal LR BK 75 straipsnį netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 75 str., LR BPK 3 str., 362¹ str., 364 str., teismas

nutaria:

Nuteistojo T. R., a.k. (duomenys neskelbtini), prašymo dėl bausmės peržiūrėjimo pagal LR BK 75 straipsnį netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.