- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-186-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00617-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., J. K., S. D., V. K., A. K., I. K.
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė, Zita Ragaiskaitė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. V., J. K. ir S. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9127-1212/2024 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys S. D., J. K., V. K., E. V., A. K., I. K. (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), išvadą teikiančios institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracija, viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra prašė pripažinti I. K. neveiksniu turtinių santykių srityse: (1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); (2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; (3) kilnojamojo turto valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); (4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ); (5) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, atsisakymas priimti palikimą, testamento sudarymas); (6) dalyvavimas ūkinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: (1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); (2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); (3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią, įvaikinti); (4) asmens gebėjimai būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; (5) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); (6) naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise srityje; (7) gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje; bei nustatyti I. K. globą, paskirti globėją ir turto administratorių.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas S. D. prašymas inicijuoti procesą dėl jos brolio I. K. pripažinimo neveiksniu. Prašyme nurodoma, kad I. K. turi psichikos sutrikimų – jam diagnozuoti: (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų ligų jam nustatytas neįgalumas; darbingumo lygis – 50 %, taip pat pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. I. K. reikalinga pastovi kito asmens pagalba ir priežiūra, nes daugelio dalykų savarankiškai suprasti ir atlikti jis nebegeba. Nuo 2023 m. spalio 13 d. I. K. slaugomas (duomenys neskelbtini).
3. Pažymėjo, kad iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. I. K. yra nustatytas 35 % darbingumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. I. K. negeba savimi pasirūpinti, naktimis nemiega, pats nesugeba išgerti medikamentų, pasidaryti maisto, sukelia pavojingas situacijas namuose, labai sutrikusi atmintis, dezorientuotas, emocijos labilios, stiprūs agresyvaus elgesio proveržiai, ženkliai sutrikusios pažintinės funkcijos, labai ryškus afektinis svyravimas, neadekvatus elgesys.
4. Nurodė, kad I. K. globėja sutinka tapti jo podukra A. K., kuri ir šiuo metu faktiškai juo rūpinasi. I. K. yra išsituokęs, tėvas miręs, turi motiną J. K., dukrą E. V., sūnų V. K., seserį S. D.. I. K. savo vardu turi gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškimą tenkino visiškai – pripažino I. K. neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (rūpinimasis asmens higiena, maisto gaminimas, tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamo sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); darbo teisinių santykių sritis; šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; asmens dokumentų gavimo sritis; politinių santykių sritis (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė); nustatė I. K. globą ir jo globėja bei turto administratore paskyrė suinteresuotą asmenį A. K.. Teismas taip pat suinteresuotam asmeniui A. K. iš suinteresuoto asmens E. V. priteisė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog bylos duomenų visuma pagrindžia, kad I. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, konstatavo, kad egzistuoja tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti I. K. veiksnumą. Įvertinęs tai, jog I. K. psichikos sveikatos sutrikimų ypatumai ir jų pobūdis daro esminę įtaką asmens socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, paties asmens ir aplinkinių saugumui, teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma pagrindžia, jog yra pagrindas I. K. pripažinti neveiksniu.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek E. V., tiek A. K. sutinka būti I. K. globėjomis, jų sveikatos būklė atitinka sveikatos reikalavimus, keliamus globėjams, konstatavo, kad abi pretendentės atitinka formalius reikalavimus, keliamus globėjui. Pažymėjo, kad išvadas teikiančios institucijos apie kiekvieną iš pretendenčių pateikė teigiamas išvadas; abiejų pretendenčių socialinė ir šeiminė padėtis yra labai panaši, nėra teistos; E. V. nėra bausta už administracinius nusižengimus; A. K. nors ir bausta už administracinius nusižengimus, tačiau, teismas, įvertinęs padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir kiekį, darė išvadą, kad šiuo atveju asmens, pretenduojančio tapti globėju, baustumas neturi esminės įtakos sprendžiant dėl asmens tinkamumo būti globėju.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog A. K. I. K. rūpinasi nuo pat 2022 metų, kada pradėjo progresuoti jo sveikatos sutrikimai, ir kad ji kreipėsi į I. K. seserį S. D. dėl proceso dėl I. K. pripažinimo neveiksniu pradėjimo, įvertinęs tai, jog laikinosios globėjos ir turto administratorės pareigų atlikimo metu negauta duomenų, kad A. K. šias pareigas atlieka netinkamai, taip pat kad bylos duomenys patvirtina, jog ji šias pareigas atlieka tinkamai, darė išvadą, kad A. K. laikotarpiu iki proceso dėl I. K. pripažinimo neveiksniu pradžios ir laikotarpiu nuo jos paskyrimo laikinąja globėja ir turto administratore 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo, objektyviai įrodė, kad geba tinkamai vykdyti globėjos ir turto administratorės pareigas.
9. Teismas E. V. ir S. D. nurodytus argumentus, kad A. K. turi asmeninį suinteresuotumą dėl I. K. turto valdymo ir naudojimo, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi jų nurodytos aplinkybės apie A. K. gyvenimą I. K. nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat A. K. sprendimą parduoti I. K. automobilį, nepranešus apie tai jo giminaičiams, neatskleidžia A. K. veiksmų ir neveikimo, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip neleistinus, remiantis teisiniais arba geros moralės (etikos) kriterijais, t. y. nenustatyta, kad aptartu veikimu ar neveikimu A. K. būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, arba sąmoningai ar tyčia būtų veikusi ar susilaikiusi nuo atitinkamų veiksmų ir toks veikimas ar neveikimas neatitiktų I. K. interesų visuotinai priimtinų etikos standartų prasme.
10. Teismas vertino, kad E. V. niekada neteko rūpintis I. K.. E. V. ir I. K., kaip dukra ir tėvas, iš esmės niekada nebuvo artimi, ir nei E. V., nei I. K. nerodė iniciatyvos dėl tarpusavio ryšių atkūrimo ir palaikymo. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, jog, E. V. po ilgalaikės emigracijos į Lietuvą nuolatos gyventi grįžus 2022 m., ji su tėvu nesusisiekė, juo nesidomėjo, E. V. prarastą galimybę padėti tėvui lėmė subjektyvios, t. y. nuo jos valios priklausančios priežastys, darė išvadą, kad formaliai yra pagrindas pripažinti, jog E. V. savo, kaip dukros, neveikimu, kuris pasireiškė abejingumu tėvo likimui, todėl nesužinojo apie tai, kad jam reikalinga pagalba, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pilnamečio vaiko pareigą rūpintis savo tėvu.
11. Teismas sprendė, kad E. V. ir S. D. argumentai, jog E. V. turėtų būti paskirta globėja, nes ji yra I. K. biologinė dukra ir, kad kraujo ryšys yra tam tikras garantas dėl tinkamo globėjo pareigų vykdymo, yra nepagristi, kadangi: (1) E. V. ir tėvo ryšys iki teismo proceso buvo tik formalus; (2) E. V. ir I. K., kaip tėvo ir dukros, santykių istorija parodo, kad formalus asmenų statusas neužtikrina jų santykių kokybės. Teismas vertino, kad A. K. ir I. K. visu jų santykių laikotarpiu buvo ir šiuo metu yra artimi šeimos nariai, nepaisant formalaus santykių statuso neturėjimo. Pažymėjo, kad A. K. ryšius su I. K. jau yra sukūrusi ir sėkmingai palaiko (puoselėja), o E. V. yra dar tik šių ryšių atkūrimo proceso pradžioje.
12. Teismas aplinkybes, jog E. V. apie tėvo sveikatos problemas sužinojus 2024 m. vėlyvą pavasarį, jo aplankyti nuvyko tik 2024 m. rugsėjo mėn., vertino kaip racionalų (suprantamą) elgesį, atsižvelgiant į tai, kad jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajone ir I. K. globos vietą (duomenys neskelbtini) rajone skiria didelis atstumas, ir atsižvelgiant į tai, kad, esant visiškai nutrūkusiems jos ir tėvo ryšiams, jos emocinės reakcijos (išgyvenimai) dėl artimojo nelaimės ir jų įtakoje priimti sprendimai negalėjo būti tokie, kokių pagal visuotinai žinomas bei priimtinas etikos normas galima tikėtis iš asmens, kuris nuolatos palaiko ryšį su nelaimės ištiktu asmeniu, todėl E. V. turėjo pagrindą (priežastį) 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje nurodyti, kad jos apsisprendimui dėl pretendavimo į globėjo pareigas didelę įtaką turės tai, ar I. K. ją atpažins kaip dukrą.
13. Teismas, atsižvelgęs į E. V. nurodytas aplinkybes, jog susitikimo metu tėvas ją atpažino ir išreiškė norą, kad ji būtų jo globėja, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti, jog E. V. požiūris į tėvą ir jų tarpusavio santykius galėjo pasikeisti, todėl nėra pagrindo abejoti E. V. nurodytomis aplinkybėmis apie tėvo lankymą globos namuose. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad I. K. požiūris į E. V. ir A. K., kaip pretendentes būti jo globėjomis ir turto administratorėmis, yra vienodai teigiamas. Tačiau, teismo vertinimu, E. V. santykių su tėvu pokyčiai, kad ir kokie jie būtų teigiami, savaime negali reikšti, kad A. K. yra netinkama būti globėja.
14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. V. apsisprendė būti globėja, t. y. ji tėvu pradėjo domėtis ir išreiškė norą bei sutikimą būti jo globėja, veikiama išimtinai išorinių veiksnių, o A. K. nuolatos rūpinosi I. K. ir užtikrino jo teises bei interesus ir tai darė nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų veikimo ar neveikimo, darė išvadą, kad A. K. pasižymi didesne ir kokybiškesne motyvacija būti globėja ir turto administratore, nei E. V..
15. Teismas sprendė, kad suinteresuotų asmenų E. V. ir S. D. nurodyti argumentai dėl pretendenčių ketinamų pasirinkti I. K. globos modelių ir su jų įgyvendinimu susijusių dalykų, nesudaro pagrindo pripažinti E. V. tinkamesniu asmeniu būti I. K. globėja ir turto administratore nei A. K.. Tokią išvadą teismas darė, įvertinęs tai, jog: (1) nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) I. K. kasdieniai poreikiai, teisės ir interesai nebūtų visiškai užtikrinami; (2) teismui kelia abejonių E. V. galimybės tinkamai užtikrinti jo globą jos šeimos namuose ir tokio jos ketinimo realumas, nes 62,61 kv. m gyvenamojo ploto E. V. šeimos gyvenamasis namas nėra didelis, atsižvelgiant į jame gyvenančių asmenų skaičių (keturi) ir į tai, kad du iš jų yra nepilnamečiai; E. V. darbinės pajamos nesiekia vidutinio mėnesinio šiuo metu Lietuvos Respublikoje mokamo darbo užmokesčio; jos šeima turi finansinių (tikėtina ilgalaikių) įsipareigojimų; byloje nėra duomenų apie E. V. sutuoktinio pajamas ir apie tai ar jis sutiktų ir kokia dalimi prisidėti prie I. K. globos tinkamo įgyvendinimo; I. K. reikalinga nuolatinė priežiūra, o E. V. šeimos pilnamečiai asmenys dėl savo užimtumo dėl darbo ir kitų svarbių aplinkybių negalėtų užtikrinti I. K. nuolatinės priežiūros, todėl būtų reikalinga pasitelkti trečiųjų asmenų teikiamas slaugos (priežiūros) paslaugas, kurių pirkimas pasunkintų E. V. šeimos turtinę padėtį; 2024 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje E. V. nurodė, kad ketina I. K. ieškoti globos namų (duomenys neskelbtini).
16. Teismas nurodė, jog, I. K. persikėlus gyventi su E. V. šeima, jam reikėtų kurti naujus ryšius su jam visiškai nepažįstamais asmenimis, t. y. su E. V. sutuoktiniu ir dviem jų nepilnamečiais vaikais, kas, atsižvelgiant į I. K. sveikatos būklę, vertintina kaip padidinta streso ir jo sąlygojamų pasekmių (buitiniai konfliktai ir kt.) rizika. Teismas sprendė, jog tokia rizika, esant galimybei jos išvengti, t. y. galimybei toliau gyventi globos namuose, yra nepateisinama ir neatitinka I. K. interesų.
17. Teismas, įvertinęs tai, jog globos namuose per beveik pusę metų kai I. K. čia gyvena, yra susiformavusi jo socialinė aplinka, sprendė, kad jo gyvenamosios vietos pakeitimas į visiškai naują aplinką, kurioje jo socialinę aplinką formuotų visiškai skirtingo likimo nei jo likimas, asmenys, kelia riziką jo psichinei (emocinei) sveikatos būklei, nes tai būtų per didelis (kardinalus) pokytis jo gyvenime.
18. Teismas E. V. atstovo argumentą dėl Globos namų rašto nepatikimumo vertino kaip iš dalies pagrįstą, todėl neatsižvelgė į rašte nurodytus duomenis, susijusius su aplinkybėmis apie suinteresuotų asmenų bendravimą. Tačiau sprendė, jog nėra pagrindo abejoti šiame rašytiniame įrodyme nurodytais duomenimis apie I. K. gyvenimo kokybę, atsižvelgiant į tai, kad E. V., kuri ne kartą lankėsi globos namuose, teismui nenurodė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti globos namų teikiamų paslaugų kokybe.
19. Teismas vertino, jog, kilus ginčui tarp formalų giminaičių statusą turinčių ir tokio statuso neturinčios A. K., kyla reali (labiau tikėtina) rizika, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo globėjos ir turto administratorės statusas būtų suteiktas formalų dukros statusą turinčiai E. V., A. K. galimybės bendrauti (matytis) su I. K. bus apribotos iki minimumo arba visiškai eliminuotos ne tik dėl juos skirsiančio atstumo, bet ir dėl E. V. ir S. D. priešiškumo A. K. atžvilgiu. Teismas sprendė, kad tokia rizika, atsižvelgus į tai, kad A. K. pastaruosius 18 metų buvo ir šiuo metu yra artimiausias I. K. šeimos narys, neatitiktų I. K. interesų. Teismas pažymėjo, kad, globėja paskyrus A. K., rizika dėl I. K. bendravimo galimybių su giminaičiais eliminavimo nekils, nes formalų šeiminį statusą turintys asmenys su globojamu asmeniu gali palaikyti ryšius iš esmės be apribojimų.
20. Teismas darė išvadą, kad E. V. darbinė patirtis medicinos srityje vertintina kaip jos kandidatūros privalumas tik iš dalies, kadangi, pripažinus, kad E. V. šeimos namai nėra tinkami būti nuolatine I. K. gyvenamąja vieta, jos kompetencijos medicinos srityje netenka didžiosios dalies reikšmės; be to, minėtas kompetencijas E. V. iš dalies galės pritaikyti ir nepaskyrus jos globėja, nes su I. K. ji, kaip dukra, galės santykius palaikyti nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ir jo globėjo valios. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog A. K. jau ilgą laiką rūpinasi I. K. ir dalį šio laiko tai darė kai I. K. gyveno savo namuose, darė išvadą, kad A. K. taip pat turi tam tikrų specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų tinkamai atlikti neveiksnaus asmens globėjo pareigas.
21. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog globos namų personalas netinkamai teiktų globos paslaugas, darė išvadą, kad nėra objektyvios būtinybės I. K. globos namuose lankyti dažniau nei tai daro laikinoji globėja A. K..
22. Įvertinęs A. K. paaiškinimus, kad ji neatsisako svarstyti galimybės I. K. globą įgyvendinti jam gyvenant jo namuose, atsižvelgiant į I. K. sveikatos būklę, teismas darė išvadą, kad pretendenčių ketinimai (planai) dėl globos modelių yra iš esmės tapatūs.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. V. prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9127-1212/2024 dalį dėl A. K. paskyrimo I. K. globėja ir turto administratore bei bylinėjimosi išlaidų iš E. V. priteisimo A. K. naudai pakeisti arba panaikinti ir priimti naują sprendimą – I. K. globėja ir turto administratore paskirti E. V.; suinteresuoto asmens A. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. Taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens A. K. suinteresuoto asmens E. V. naudai jos patirtas 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad ji yra tinkamesnė pretendentė būti I. K. globėja ir turto administratore, nei A. K.. Jokiu formalių kliūčių, trukdančių ją paskirti globėja ar turto administratore byloje nebuvo nustatyta. Akcentuoja, kad išvadas teikiančios institucijos apie E. V. pateikė teigiamą išvadą; pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra taip pat nurodė, kad E. V. yra tinkama būti I. K. globėja ir turto administratore.
25. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog A. K. bausta administracine tvarka, kad I. K. esant globos namuose A. K. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat į tai, kad A. K., vos pradėjusi eiti laikinosios turto administratorės pareigas, nusprendė parduoti I. K. automobilį. A. K. nepagrindė ar už parduotą automobilį gautos lėšos buvo panaudotos išimtinai globotinio interesams. Apeliantės manymu, teismas turėjo aiškintis tikslią sandorio sumą, ar jam sudaryti nebuvo reikalingas išankstinis teismo leidimas.
26. Pažymi, kad nors neveiksnus asmuo automobiliu negali naudotis (vairuoti) pats, tačiau jo interesai gali būti užtikrinti ne tik automobilio pardavimu (realizavimu). Automobilis gali būti naudojamas paties neveiksnaus asmens poreikiams, kitiems asmenims nuvežant jį į gydymo įstaigas ar pan.; taip pat automobilis gali būti nuomojamas ir pasyviai generuoti pajamas. Be to, apie sprendimą parduoti automobilį turėjo būti informuoti šeimos nariai, o, viršijus nustatytą sandorio sumą, gautas ir teismo leidimas. Gyvenimas globotinio namuose galimai rodo globotinio turto naudojimą asmeniniams interesams. Apeliantės vertinimu, nurodytos aplinkybės rodo galimą A. K. savanaudiškumą, asmeninį suinteresuotumą, interesų konfliktą dėl I. K. turto valdymo, naudojimo bei sudaro pagrindą abejoti jos asmenybe.
27. Apeliantės vertinimu, teismo pretendenčių palyginimas remiantis vien kiekvienos iš jų santykių su I. K. trukme, nėra tinkamas, nes ilgesnė santykių trukmė nesuponuoja didesnės santykių kokybės. Pabrėžia, kad E. V. išreiškė valią tapti globėja vedama vidinių paskatų (šiltų jausmų tėvui, noro jam padėti ir juo pasirūpinti), jos rūpestis tėvu yra nuoširdus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. K. gali siekti tapti globėja ir turto administratore dėl savanaudiškų paskatų ir nepagrįstai konstatavo, kad jos motyvacija teismui nekelia abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teigia, kad teismas, vertindamas E. V. giminystės ryšį, nepagrįstai nurodė, jog biologinės dukros statusas yra formalus, kadangi, nepaisant to, kokie tėvo ir jo biologinės dukros santykiai buvo seniau, E. V. civilinės bylos nagrinėjimo metu jau yra visiškai atkūrusi ryšius su tėvu. Pretendento kraujo giminystės ryšys su globos reikalingu asmeniu yra sudedamoji pretendento asmenybę apibūdinančių duomenų dalis, todėl negali būti visiškai ignoruojamas.
29. Apeliantės tvirtinimu, tokio pobūdžio byloje teismas neturėjo teisės konstatuoti E. V. pažeidus CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą rūpintis tėvu, nes šioje byloje nėra sprendžiamas pilnamečio vaiko pareigos rūpintis ir teikti išlaikymą paramos reikalingiems tėvams nevykdymo klausimas. Teismas, konstatuodamas tokią aplinkybę išėjo iš bylos nagrinėjimo ribų. Pažymi, kad, priešingai negu nurodė teismas, E. V. ryšiai su tėvu buvo nutrūkę ir ji nežinojo apie jam reikalingą pagalbą dėl taip susiklosčiusio gyvenimo, o ne dėl jos pasyvaus elgesio, abejingumo tėvo likimui.
Šalies argumentai
30. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei E. V., nei I. K. nerodė iniciatyvos dėl tarpusavio ryšių atkūrimo ir palaikymo, kadangi ryšiai buvo atkurti ir palaikomi iki šiol. Užmegztas ryšys yra pakankamas, kad E. V. būtų paskirta globėja ir turto administratore.
31. Apeliantės teigimu, faktas, kad asmeniui anksčiau neteko nuolatos prižiūrėti neveiksnaus asmens, dėl kurio sprendžiamas globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimas, savaime neįrodo, kad toks asmuo nesugebės eiti tokias pareigas – gebėjimą eiti tokias pareigas gali pagrįsti kiti apie asmenį surinkti duomenys. E. V. turi visas galimybes ir sąlygas pasirūpinti savo tėvu I. K., teikti jam būtiną visokeriopą pagalbą ir visas reikalingas priemones, tvarkyti visus kasdienius, buitinius reikalus susijusius su tėvo poreikiais. E. V. dirba (duomenys neskelbtini), todėl yra neabejotina, kad ji, turėdama sveikatos priežiūros, pagalbos teikimo, pacientų priežiūros ir kitas medicinos srities žinias, galėtų tinkamai suteikti kasdienę pagalbą (duomenys neskelbtini) sergančiam ligoniui. O A. K. nepateikė jokių duomenų apie jos gebėjimą faktiškai teikti kasdienę pagalbą būtent (duomenys neskelbtini) sergančiam ligoniui.
32. Pažymi, kad A. K. rūpinosi I. K. tol, kol I. K. liga nebuvo stipriai progresavusi. (duomenys neskelbtini) rašte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. negali suderinti darbo su rūpinimusi patėviu, be to, be kitų specialistų pagalbos negali tinkamai pasirūpinti (duomenys neskelbtini) sergančiu ligoniu.
33. Nurodo, kad, I. K. globėja paskyrus A. K., jis gyvens globos namuose, kas vertinama neigiamai, kadangi I. K. kasdien supa ne artimieji asmenys, o globos namų darbuotojai, kiti ligoniai, kitus ligonius lankantys jam nepažįstami asmenys. Tokia aplinka (duomenys neskelbtini) sergančius ligonius glumina, sunkina orientavimąsi aplinkoje, didina pasimetimą. Be to, (duomenys neskelbtini) sergančio asmens naudojami daiktai turi būti įprastose, jam pažįstamose vietose, o tai gali būti sunku užtikrinti, kai asmenį prižiūri vis besikeičiantys globos namų darbuotojai. Apeliantės manymu, į I. K., t. y. dėl psichikos būsenos negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės asmens, nuomonę dėl gyvenimo globos namuose teismas turėtų atsižvelgti itin atsargiai. Pažymi, kad A. K. per retai aplanko I. K. globos namuose (atvyksta tik kas tris savaites).
34. Apeliantės vertinimu, išvados, kad globos namuose yra patenkinami visi I. K. kasdieniai poreikiai, užtikrinamos jo teisės ir interesai, teismas negalėjo padaryti remdamasis vien tik subjektyviais I. K. atstovės paaiškinimais.
35. Mano, kad A. K. apie galimybę globą įgyvendinti I. K. gyvenant jo namuose pareiškė formaliai (deklaratyviai), siekdama pabrėžti jos, kaip galimos globėjos/turto administratorės, tariamus privalumus. A. K. civilinėje byloje neįrodinėjo jos galimybių realiai globą įgyvendinti ne globos namuose. Be to, byloje surinkti duomenys rodo, kad ji tokių galimybių neturi, nes, nebegalėdama suderinti darbo su I. K. priežiūra, kreipėsi dėl globos namų paslaugų.
36. Apeliantės tvirtinimu, I. K. gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone esančiuose E. V. namuose su jos šeima, I. K. suptų artimi žmonės, tokiu būdu darant teigiamą įtaką globotiniui. I. K. aplinka būtu pritaikyta sergančiam (duomenys neskelbtini) asmeniui – ji būtų paprasta, saugi ir patogi. Apeliantės vertinimu, toks globos modelis labiau atitiktu I. K. interesus.
37. Apeliantės vertinimu, 62,61 m² gyvenamasis plotas jos namuose yra pakankamas; be to, teismo neatsižvelgta į tai, kad nepilnamečiai vaikai didelę dienos laiko dalį praleidžia mokykloje, o E. V. sutuoktinis – darbe. Teismas nepagrįstai vertino E. V. gaunamų pajamų dydį kaip keliantį abejones, kadangi tai nėra ta aplinkybė, kuria remiantis galima daryti logišką išvadą apie galimumą užtikrinti globą. Tai, kad gyvenamajam namui nustatyta hipoteka nesudaro pagrindo teigti, kad globa namuose bus užtikrinta netinkamai. Globėjos sutuoktinio sutikimas prisidėti materialiai prie globos tinkamo įgyvendinimo nėra būtinas, tačiau apeliantė pažymi, kad, esant būtinybei, jos sutuoktinis neabejotinai prisidėtų prie tinkamo globos įgyvendinimo. Apeliantė nors ir neatmeta galimybės, atsižvelgdama į I. K. sveikatos būklę ir kitas svarbias aplinkybes, apgyvendinti jį globos namuose (duomenys neskelbtini), tačiau pirmenybę teiktų I. K. gyvenimui kartu su jos šeima. Nors I. K. reikėtų kurti naujus ryšius, tačiau tai ryšiai su artimais asmenimis ir jų skaičius nedidelis. I. K. prie sukurtų ryšių greitai priprastų, ryšiai būtų stabilūs, tvirti, todėl jų atsiradimas ilgalaikio streso nesukeltų.
38. Nurodo, kad teismas, E. V. kandidatūrą atmesdamas remiantis tuo, kad pablogėtų A. K. bendravimo su I. K. galimybės, sprendimą dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nepagrįstai grindė A. K. asmeniniais interesais. Be to, E. V. neturi jokių priežasčių apriboti A. K. galimybes bendrauti su I. K..
Šalies argumentai
39. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys J. K. ir S. D. prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9127-1212/2024 dalį dėl A. K. paskyrimo I. K. globėja ir turto administratore panaikinti ir priimti naują sprendimą – I. K. globėja ir turto administratore paskirti E. V..
40. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl E. V. atitikimo formaliems reikalavimams, keliamiems globėjui ir turto administratoriui, nepasisakė, todėl jokių kliūčių, trukdančių paskirti ją I. K. globėja ir turto administratore, nėra. Taip pat pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra nurodė, jog E. V. tinkama pretendentė būti I. K. globėja ir turto administratore.
Žemesnės instancijos teismas
41. Apeliančių vertinimu, duomenys apie A. K. baustumą administracine tvarka sudaro pagrindą abejoti jos asmenybe eiti globėjos ir turto administratorės pareigas. Teismas taip pat nevertino aplinkybių, jog, I. K. esant globos namuose, A. K. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame name, bei į tai, kad A. K., tik pradėjusi eiti laikinosios turto administratorės pareigas, pardavė I. K. automobilį. A. K. nepagrindė, kodėl, tapus laikinąja globėja ir turto administratore, dar net nepasibaigus civilinei bylai ir esant ginčui dėl globėjos ir turto administratorės paskyrimo, buvo skubos tvarka parduotas administruojamas turtas, t. y. automobilis, o kitas automobilis atiduotas A. K. broliui naudotis. A. K. taip pat nepagrindė, ar už parduotą automobilį gautos lėšos buvo panaudotos išimtinai globotinio interesams. Byloje nebuvo nustatyta, už kokią sumą buvo parduotas automobilis ir ar tokiam sandoriui sudaryti nebuvo reikalingas išankstinis teismo leidimas.
42. Apeliančių teigimu, aplinkybės apie A. K. gyvenimą I. K. nuosavybės teise priklausančiame name, jos sprendimas parduoti I. K. automobilį nepranešus apie tai jo giminaičiams, taip pat sprendimas perduoti I. K. kitą automobilį naudotis savo broliui asmeninėms reikmėms, rodo A. K. savanaudiškumą, asmeninį suinteresuotumą dėl I. K. turto valdymo ir naudojimo. Pažymi, kad neveiksnaus asmens interesai gali būti užtikrinti ne tik automobilio pardavimu (realizavimu). Be to, kitas I. K. automobilis yra perduotas A. K. broliui naudotis jo asmeniniams tikslams, tokiu būdu jį naudojant ir mažinant jo vertę. A. K. gyvenimas globotinio namuose taip pat rodo globotinio turto naudojimą asmeniniams interesams.
43. Pažymi, kad pretendenčių palyginimas remiantis vien kiekvienos iš jų santykių su I. K. trukme nėra tinkamas, nes ilgesnė santykių trukmė nesuponuoja didesnės santykių kokybės. Atkreipia dėmesį, kad A. K. nuo 2015 m. gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą grįžo tik 2022 m. A. K. grįžus iš (duomenys neskelbtini), ji neapsigyveno I. K. namuose, o nuomojosi butą. Laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2022 m. A. K. buvo nutraukusi ryšius su I. K. ir jokių artimų santykių nepalaikė. Tik S. D. 2022 m. rugpjūčio mėn. paprašius A. K. I. K. pažiūrėti gydymo įstaigoje ir, esant reikalui, sutvarkyti medicininius dokumentus, jos bendravimas su I. K. buvo atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad per pastaruosius 18 metų nebuvo nutrūkę A. K. ir I. K. ryšiai, neteisinga.
44. Nurodo, kad E. V. yra biologinė I. K. dukra ir jokių turtinių ketinimų užvaldyti savo tėvo turtą ar jį išparduoti neturi, nes ją ir taip sieja su tėvu teisiniai paveldėjimo santykiai ir jos išreikštas noras bei sutikimas būti I. K. globėja nėra niekaip veikiamas išimtinai išorinių veiksnių. Priešingai, E. V. išreiškė valią tapti globėja vedama vidinių paskatų (šiltų jausmų tėvui, noro jam padėti ir juo pasirūpinti) ir jos rūpestis tėvu yra nuoširdus.
45. Pabrėžia, kad apie I. K. sveikatos problemas A. K. sužinojo iš S. D.. A. K., tik paprašyta S. D. nuo 2023 m. gegužės pradėjo rūpintis I. K., o jos rūpestis pasireiškė dokumentų tvarkymu, paguldymu į ligoninę bei slaugos namus, kartais maisto nupirkimu, bet ne slaugymu namuose, gyvenimu su juo kartu. Iki paguldant į slaugos namus I. K. gyveno kartu su sūnumi V. K. bei dažnai būdavo pas motiną J. K. jos namuose (duomenys neskelbtini) r. Pas motiną J. K. I. K. gyveno šiais laikotarpiais: 2022 m. rugsėjo - lapkričio mėn., 2023 m. liepos - rugpjūčio mėn., 2024 m. gegužės mėn. Iki 2023 m. gegužės mėn. I. K. gyveno su sūnumi V. K., kuris ir rūpinosi jo priežiūra. Procesą dėl I. K. pripažinimo neveiksniu pradėjo ir į šį procesą įtraukė A. K. S. D.. Teismo posėdžio metu A. K. patikino teismą, jog švenčių laikotarpiu (Šv. Kalėdas, Naujuosius metus) parsiveš į namus I. K., tačiau šventes jis sutiko globos namuose.
46. Apeliančių tvirtinimu, I. K. vaikystėje nutraukė santykius su dukra ir būtent jo netinkamas gyvenimo būdas lėmė ilgą laiką nebuvimą tarpusavio ryšių ir todėl E. V. ilgą laiką nežinojo apie tėvo sveikatos būklę. Pažymi, kad E. V. bylos nagrinėjimo metu įrodė, jog jau yra visiškai atkūrusi ryšius su tėvu ir dažnai lanko tėvą globos namuose. Pretendento kraujo giminystės ryšys su globos reikalingu asmeniu yra sudedamoji pretendento asmenybę apibūdinančių aplinkybių dalis, todėl negali būti visiškai ignoruojamas ir nuvertinamas kaip nereikšmingas ir formalus. Santykiai tarp I. K. ir E. V. yra glaudūs, šilti ir nuoširdūs, tarpusavio emocinis ryšys yra pakankamas, kad E. V. būtų paskirta jo globėja ir turto administratore.
47. Teigia, kad E. V. geriau gebėtų faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas nei A. K., kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini), todėl, turėdama medicinos srities žinias, galėtų tinkamai suteikti kasdienę pagalbą (duomenys neskelbtini) sergančiam ligoniui. Nors E. V. anksčiau neteko nuolatos prižiūrėti neveiksnaus asmens, dėl kurio būtų sprendžiamas globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimas, tačiau tai savaime neįrodo, kad ji nesugebės eiti tokias pareigas.
48. Nurodo, kad A. K. nepateikė jokių duomenų apie jos gebėjimą faktiškai teikti kasdienę pagalbą (duomenys neskelbtini) sergančiam ligoniui. Jos rūpinimasis I. K. apėmė tik dokumentų tvarkymą ir guldymą į ligonines bei slaugos namus, tačiau A. K. be specialistų pagalbos negali tinkamai pasirūpinti (duomenys neskelbtini) sergančiu ligoniu. O jos pagalba nuperkant prekes, buities tvarkymas negali būti vertinami, kaip jos pasirengimas tinkamai atlikti globėjos pareigas. Be to, ši pagalba buvo teikiama kol I. K. liga nebuvo stipriai progresavusi. Apgyvendinus I. K. (duomenys neskelbtini), visa priežiūros ir slaugos našta buvo perkelta globos namų darbuotojams. A. K. su I. K. priskirtu darbuotoju nėra fiziškai susipažinusi, o tik retsykiais paskambina telefonu, kas vertintina kaip atsainus globėjos pareigų atlikimas.
49. Tvirtina, kad, I. K. globėja paskyrus A. K., jis gyvens globos namuose, kadangi A. K. negali suderinti darbinių pareigų su ligonio priežiūra, negebėjimu slaugyti dėl progresuojančios I. K. ligos ir specialių žinių ligonių priežiūros srityje trūkumo. Pažymi, kad globos namuose I. K. kasdien supa svetimi asmenys, sergantys psichinėmis ligomis, nuolat besikeičiantys globos namų darbuotojai, ligonius lankantys jam nepažįstami asmenys. Tokia aplinka (duomenys neskelbtini) sergančiam I. K. nesuteikia saugumo jausmo. I. K. nuomonė dėl gyvenimo globos namuose, įvertinus jo psichikos sveikatos būklę, vertintina kritiškai. Teigia, kad slaugos namuose nėra užtikrinamas fizinis ligonių saugumas, nes ligoniai slaugos namų teritorijoje vaikšto neprižiūrimi, pro atrakintus/atidarytus vartus gali bet kada išeiti. A. K. I. K. aplanko kas tris savaites; dažniausiai tik telefonu bendrauja su slaugos namų darbuotojais.
50. Pažymi, kad nors teismas nurodo, jog A. K. neatsisako svarstyti galimybės I. K. globą įgyvendinti jam gyvenant jo namuose, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji tokių galimybių neturi: negali suderinti darbo su I. K. priežiūra, negeba slaugyti dėl progresuojančios I. K. ligos ir specialių žinių ligonių priežiūros srityje trūkumo, todėl kreipėsi dėl globos namų paslaugų.
51. Apeliančių teigimu, I. K. gyvenant su dukra E. V. namuose su jos šeima, jį suptų artimi žmonės, darytų teigiamą poveikį jo psichinei būklei, aplinka būtų saugi. E. V. gyvena gyvenamajame name, kuris priklauso jai nuosavybės teise, (duomenys neskelbtini) rajone, o A. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, todėl akivaizdu, kad yra suinteresuota nemokamu gyvenimu I. K. namuose. E. V. turės galimybę remtis I. K. motinos bei sesers S. D. pagalba, kadangi jos gyvena (duomenys neskelbtini) r. Apeliančių manymu, šiuo metu I. K. interesus geriausiai atitiktų globos namuose/šeimoje modelis.
Šalies argumentai
52. Apeliantės nesutinka, jog I. K. reikėtų kurti naujus ryšius, kadangi tiek E. V., tiek jos vyras bei anūkai lanko jį slaugos namuose ir jis juos prisimena. Taigi jį sups tik artimųjų asmenų ratas ir nereikės išgyventi stresinių situacijų. O globos namuose I. K. šiuo metu turi išgyventi daug stresinių situacijų: besikeičiantys slaugos namų darbuotojai, užeinantys į jo kambarį ligoniai su psichine negalia ir besikuičiantys po jo daiktus, ir pan.
53. Apeliančių vertinimu, teismo išvada apie A. K. bendravimo su I. K. ribojimą pagrįsta A. K. asmeniniais interesais, nors turėtų būti grindžiama tik neveiksnaus asmens interesais. Be to, tokia teismo išvada padaryta remiantis prielaidomis. Nei E. V., nei J. K., S. D. neturi jokių priežasčių apriboti A. K. galimybes bendrauti su I. K..
Atsiliepimas
54. Atsiliepime į suinteresuotų asmenų E. V., J. K. ir S. D. apeliacinius skundus pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra nurodo, kad teismas, parinkdamas globėjo kandidatūrą, pagrįstai konstatavo, jog abi kandidatės yra tinkamos eiti globėjų pareigas, todėl, spręsdamas dėl tinkamesnės kandidatės, atsižvelgė į neveiksniu pripažįstamo asmens interesus, vertino visas su tuo susijusias aplinkybes ir byloje esančią informaciją, išsamiai dėl jų pasisakė ir tinkamai motyvavo savo sprendimą.
55. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų J. K. ir S. D. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. V. prašo suinteresuotų asmenų J. K. ir S. D. apeliacinį skundą tenkinti.
56. Nurodo, kad teismui nebuvo kliūčių paskirti globėja ir turto administratore suinteresuotą asmenį E. V.. Sprendimas skirti globėja ir turto administratore A. K. buvo priimtas tendencingai vertinus jos asmenybę bei neatsižvelgus į reikšmingas byloje nustatytas aplinkybes apie jos gyvenimą I. K. namuose, automobilio pardavimą, kito automobilio perdavimą naudotis savo broliui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. K. su A. K. sieja glaudesni santykiai nei su suinteresuotu asmeniu E. V.. Teismas padarė klaidingas išvadas dėl pretendenčių motyvacijos ir paskatų. Teismo išvada, kad A. K. įrodė gebanti tinkamai vykdyti globėjos ir turto administratorės pareigas, yra padaryta iškreipus faktines aplinkybes. Teismo sprendime padarytos klaidingos išvados dėl I. K. ir A. K. santykių tęstinumo, nepertraukiamumo. Teismas suteikė per didelę reikšmę pretendenčių ryšiams su I. K., nes abiejų pretendenčių ryšiai su juo iš esmės panašūs. Byloje surinkti duomenys apie E. V. (jos kvalifikacija, darbinė patirtis, žinios medicinos srityje) rodo, kad E. V. geriau gebėtų faktiškai įgyvendinti globėjos ir turto administratorės funkcijas prižiūrint (duomenys neskelbtini) sergantį ligonį. O A. K. neturi galimybės šių pareigų suderinti su darbu, pareigas atlieka atsainiai, t. y. retai aplanko ligonį, apsiriboja bendravimu su juo telefonu ir kita.
57. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų E. V., J. K. ir S. D. apeliacinius skundus suinteresuoto asmens I. K. atstovė advokatė Zita Ragaiskaitė prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliančių apeliacinius skundus atmesti bei priteisti iš apeliančių valstybei jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
58. Nurodo, kad, 2024 m. lapkričio 5 d. susitikus su I. K. globos namuose, jis nurodė, kad jam patinka gyventi globos namuose, jis čia jaučiasi savas, susirado draugų ir nenori išvykti. Taip pat nurodė, jog juo rūpinasi A. K., kurią jis laiko dukra, nes ją užaugino nuo 11 metų, ir jų santykiai labai artimi. Nurodė turintis dukrą, bet apgailestavo, jog jos nepažįsta, nes nematė beveik dvidešimt metų – nuo skyrybų su dukters mama. Paklausus dėl globėjo kandidatūros, nurodė norintis, kad globėja ir turto administratore būtų paskirta tik podukra A., kuri jį supranta, juo rūpinasi iki šiol, aplanko, skambina, nuperka ko jam prireikia, gyvena jo namuose ir juos prižiūri, nes šiuose namuose ji užaugusi. Nori, kad A. K. ir toliau rūpintųsi juo ir namais.
59. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens E. V. apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys J. K. ir S. D. su suinteresuoto asmens E. V. apeliaciniu skundu sutinka.
60. Atsiliepimais į suinteresuotų asmenų E. V., J. K. ir S. D. apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo A. K. prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą byloje Nr. e2YT-9127-1212/2024 nepakeistą bei priteisti iš E. V., J. K. ir S. D. A. K. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
61. Suinteresuoto asmens tvirtinimu, reti ir menki kelių eismo taisyklių pažeidimai neturėtų būti laikomi kaip neigiamai apibūdinantys charakterizuojamą asmenį. Pretendentė A. K. tarp kelių eismo taisyklių pažeidimo ir gebėjimo būti neveiksnaus asmens globėja nemato jokio bendro ryšio.
62. Nurodo, jog, remiantis CK 3.244 straipsniu, parduodant neveiksnaus asmens turtą, viršijus tam tikrą sumą, reikalingas tik teismo leidimas, tačiau ne kraujo ryšiu susietų giminaičių informavimas apie ketinimą parduoti automobilį. Atkreipia dėmesį, kad tai nebuvo vienintelis I. K. automobilis, todėl, automobilį pardavus, galimybė vežioti I. K. nebuvo eliminuota, o išlaikyti du I. K. priklausančius automobilius, kuriais jis asmeniškai naudotis nebegali, būtų ekonomiškai neatsakinga. Pažymi, kad E. V. siūlomas automobilio išnuomojimo būdas kaip tik rodo turtą administruojančio asmens savanaudiškumą, siekiant pasipelnyti iš neveiksniu pripažinto asmens turto. Be to, automobilį nuomojant, atsiranda papildomos išlaidos, tokios kaip automobilio draudimas, techninis aptarnavimas, remontai ir pan. Pabrėžia, jog visos pajamos, gautos už parduotą automobilį, buvo panaudoto išskirtinai I. K. interesams tenkinti.
63. Tvirtina, jog tai, kad kitu automobiliu gali pasinaudoti A. K. brolis, taip pat niekaip nepažeidžia I. K. interesų, priešingai, A. K. brolis siūlosi padėti I. K., jei reikia pavežimo pagalbos. I. K. absoliučiai užtikrinamas reikalingas pavežimas jo paties transporto priemone. Nesutinka su apeliančių J. K. ir S. D. nuomone, jog A. K. brolis, pasinaudodamas I. K. automobiliu, mažina jo vertę, kadangi ilgesnį laiką stovintis nenaudojamas automobilis taip pat reikalauja priežiūros ir investicijų. O A. K. brolis, kartais pasinaudodamas automobiliu, juo pasirūpina.
Atsiliepimas
64. Suinteresuoto asmens teigimu, jos apsigyvenimas I. K. priklausančiame name kaip tik rodo rūpestį globotinio turtu. A. K. palaiko tvarką I. K. namuose, moka reikalingus mokesčius, prižiūri namo būklę, saugodama ją nuo pablogėjimo. O namo išnuomojimas tretiesiems asmenims keltų riziką netinkamam turto valdymui. Be to, laikotarpiu iki apgyvendinimo globos namuose I. K. būklė reikalavo nuolatinės priežiūros, todėl globėjos buvimas šalia globotinio namuose geriausiai atitiko jo interesus ir užtikrino paties globotinio bei jo turto saugumą.
65. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu I. K. ir jokio kito asmens teisiniai paveldėjimo santykiai nesieja apskritai, o apeliančių J. K. ir S. D. skubotos kalbos rodo savanaudišką suinteresuotumą I. K. asmeniniu turtu.
66. Pabrėžia, kad nors E. V. yra kraujo ryšiu sietina I. K. dukra, tačiau ji su juo nepalaikė jokių ryšių, bendraudama su savo teta ir močiute (I. K. mama ir seserimi), nesidomėjo savo biologinio tėvo sveikata ar kitomis jo gyvenimo aplinkybėmis, nebendravo ir apskritai neieškojo jokio kontakto su savo tėvu. O A. K. patėviu rūpinosi tuo metu, kai biologinė jo dukra apie jį buvo pamiršusi ir apleidusi. Kadangi I. K. pretendentę A. K. užaugino nuo 11 metų, ji dabar jam puoselėja šiltus tėviškus jausmus, yra sukurtas stiprus emocinis ryšys. A. K. jaučiasi dėkinga I. K., todėl yra ypatingai motyvuota juo rūpintis bei veikti geriausiais jo interesais. I. K. taip pat išreiškė norą, jog jo podukra juo rūpintųsi. Aplinkybės, jog E. V. nenurodė tėvui jaučianti dėkingumo ir pagarbos, taip pat, kad paties I. K. iniciatyva buvo nutraukti santykiai tarp E. V., jos mamos bei I. K., rodo menką biologinės dukros ir jos tėvo tarpusavio ryšį.
67. Nurodo, jog nors apeliantės J. K. ir S. D. teigia, kad A. K. kuris laikas nebendravo su I. K., tačiau nepateikia jokių duomenų, kurie liudytų apie minėtų santykių nepalaikymą. Be to, apeliantės dėl I. K. priežiūros kreipėsi būtent į A. K., bet ne į E. V.. Pažymi, kad tai A. K., prižiūrėdama ir besirūpindama I. K., matydama jo būklę, savo iniciatyva pradėjo procesą dėl jo pripažinimo neveiksniu ir ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. paprašė S. D. pradėti ruošti dokumentus dėl I. K. pripažinimo neveiksniu.
Žemesnės instancijos teismas
68. Pažymi, kad nors I. K. ir E. V. sieja kraujo ryšys, jų santykiai ilgus metus buvo praktiškai neegzistuojantys. Susiformavęs emocinis atstumas ir abipusis ignoravimas lėmė, kad jų ryšys tapo ne tik silpnas, bet ir nutolęs. Teismas neignoravo fakto, jog minimus asmenis sieja biologinis ryšys, o jį nustatęs teisingai pasisakė, jog atsižvelgus į tėvo ir dukros silpną ryšį, biologinio santykio egzistavimas nesudaro esminės įtakos globėjo ir turto administratoriaus paskyrimui.
69. Tvirtina, kad ji, grįžusi iš užsienio, apsigyveno nuomojamame bute, kadangi nenorėjo trukdyti I. K. ramybės, apsigyvendama pas jį su nepilnamečiu vaiku. Be to, nuomojamo buto lokacija tuo metu A. K. buvo strategiškai patogesnė nei I. K. namo lokacija.
Atsiliepimas
70. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliančių J. K. ir S. D. teigimu, jog jos rūpinimasis I. K. tėra formalumas. Akcentuoja, kad S. D., pradėjus procesą, pasiūlė I. K. globėja skirti A. K.. Be to, ta aplinkybė, jog A. K. negyveno kartu su I. K., savaime nereiškia, kad ji I. K. nesirūpino ar rūpinosi netinkamai.
71. Atkreipia dėmesį, kad I. K. sunkiai sekasi prisiminti naujai įvykstančius dalykus (pvz. gali neprisiminti vakar dienos), todėl E. V. pasisakymas, jog ji yra atkūrusi ryšį po kelių apsilankymų pas I. K., yra stipriai pervertinamas. Remiantis į bylą pateiktu ekspertizės aktu neatmetama galimybė, kad I. K. gali būti sunku atpažinti žmones, su kuriais jis pradėjo bendrauti neseniai. Juo labiau, naujų ryšių kūrimas I. K. gali kelti stresą.
Atsiliepimas
72. Suinteresuotas asmuo sutinka, jog medicinos srities žinios gali praversti prižiūrint ligotą asmenį, tačiau mano, jog tai jokiu būdu nesuteikia pagrindo E. V. per se laikyti tinkamesne kandidate. Pažymi, jog šiuo metu I. K., esant globos namuose, profesionali medicininė pagalba yra suteikiama nepertraukiamai. Atsižvelgiant į tai, jog E. V. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėtų nepertraukiamai prižiūrėti I. K., kadangi didelę dalį dienos praleidžia darbe, o jos galima I. K. priežiūra, jai grįžus po darbo, kelia nerimą, atsižvelgiant į jos, kaip medicinos darbuotojos, fizinį nuovargį ir galimą emocinį išsekimą. Atsižvelgus į tai, jog E. V. neteko savo namuose apgyvendinti ir slaugyti (duomenys neskelbtini) sergančio asmens, E. V. nesuvokdama reikalingos sergančio asmens priežiūros masto, galimai stipriai pervertina savo galimybes.
73. Nurodo, kad I. K., kaip globėja, jau daugiau nei 2 metus rūpinasi A. K.. Pats I. K. apie šią pretendentę atsiliepia teigiamai, juo rūpinamasi puikiai, šiuo metu A. K. iniciatyva I. K. gauna nuolatinę medicininę bei emocinę pagalbą, globos namuose jis yra saugus, kadangi nuolat yra prižiūrimas atitinkamų specialistų, ko E. V., I. K. prižiūrėdama viena, negalėtų suteikti. Taigi, vien faktas, kad A. K. I. K. globai pasitelkia trečiųjų asmenų pagalbą, nereiškia, jog ji veikia priešingai jo interesams ir negali tinkamai eiti globėjos pareigų.
74. Pažymi, kad ji neatsisako svarstyti galimybės I. K. globą įgyvendinti jam gyvenant jo namuose, atsižvelgiant į I. K. sveikatos būklę. Pats I. K. gyvenimu globos namuose yra patenkintas, nereiškia priekaištų, nesiskundžia. Pabrėžia, kad kvalifikuotą priežiūrą teikiantys specialistai globos namuose nesiekia perdėlioti prižiūrimų asmenų asmeninių daiktų, jų sukeisti vietomis ar apskritai jais naudotis. Specialistai, teikdami priežiūrą, rūpinasi asmenų emocine bei fizine būkle, užtikrina tinkamą medicininį aprūpinimą, padeda atlikti kasdienius darbus. Byloje nėra duomenų, kad per visą savo gyvenimo globos namuose laikotarpį I. K. būtų pasijautęs nesaugiai ar papuolęs į tam tikrus incidentus, kurie galėtų turėti įtakos jo saugumui.
75. Tvirtina, kad A. K. su I. K. bendrauja, jie palaiko ryšį, jų pokalbiai nors ir telefonu, tačiau ilgi ir prasmingi, o, radusi laiko, A. K. visuomet nuvažiuoja I. K. aplankyti fiziškai. Dažnesnis apsilankymas nėra privalomas, kadangi I. K. nuolat yra apsuptas kvalifikuotų jį prižiūrinčių specialistų.
76. Suinteresuotas asmuo sutinka, jog (duomenys neskelbtini) yra nepagydoma, tačiau tolesnis ligos progresavimas gali būti stabdomas vaistais, maisto papildais, chirurginėmis intervencijomis ir įvairiomis terapinėmis priemonėmis.
77. Pažymi, kad šiuo metu su I. K. kasdien gali bendrauti jo artimi žmonės, įskaitant ir pačią E. V.. Atsižvelgiant į E. V. name gyvenančių asmenų skaičių, toks gyvenamasis plotas yra per mažas. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta prielaida, jog namuose lankantis svečiams, I. K. nepavyktų išvengti susitikimo su jais, tai trukdytų jo ramybei ar poilsiui; be to, nauji, nepažįstami asmenys bei jų apsilankymai (duomenys neskelbtini) sergančiam asmeniui gali sukelti daug streso. Suinteresuoto asmens vertinimu, siekdama tapti I. K. globėja, E. V. veikia savo interesų labui, tačiau nepaisydama I. K. interesų.
Atsiliepimas
78. Suinteresuoto asmens teigimu, aplinkybės, jog E. V. pajamos nesiekia vidutinio užmokesčio dydžio, ji augina bei išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, šeima turi finansinių įsipareigojimų, taip pat kelia pagrįstą nerimą dėl E. V. galimybių užtikrinti geriausius I. K. interesus.
79. Atkreipia dėmesį, kad pati A. K. jaučia priešiškumą iš E. V., S. D. ir J. K., todėl mano, jog, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo globėjos statusas būtų suteiktas formalų I. K. dukros statusą turinčiai E. V., A. K. galimybės bendrauti ir matytis su I. K. būtų apribotos iki minimumo arba iš viso eliminuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
80. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
81. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto I. K. globėja bei turto administratore paskirta A. K. ir iš E. V. priteistos bylinėjimosi išlaidos A. K. naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
82. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9127-1212/2024 I. K. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pripažinto neveiksniu I. K. globėjomis ir turto administratorėmis sutiko būti tiek A. K. (I. K. podukra), tiek apeliantė E. V. (I. K. biologinė dukra). Iš išvadas teikiančių institucijų Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro išvadų matyti, kad tiek A. K., tiek E. V. atitinka formalius globėjams keliamus reikalavimus ir yra tinkamos būti I. K. globėjomis. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu I. K. nustatė globą ir, įvertinęs I. K. bei A. K. artimą tarpusavio ryšį, nesant duomenų, jog A. K. laikinosios globėjos pareigas atliktų netinkamai, nustatęs, jog dukra E. V. iki bylos iškėlimo su tėvu ryšių nepalaikė ir niekada juo nesirūpino, padaręs išvadą, jog A. K. pasižymi didesne ir kokybiškesne motyvacija būti globėja ir turto administratore, nei E. V., taip pat įvertinęs kiekvienos pretendentės galimybes tinkamai prižiūrėti I. K., jo globėja bei turto administratore paskyrė A. K..
83. Apeliantės E. V., J. K. ir S. D. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria I. K. globėja ir turto administratore paskirta A. K., grindžia iš esmės tapačiais argumentais, kad: (1) A. K. baustumas administracine tvarka sudaro pagrindą abejoti jos tinkamumu eiti globėjos ir turto administratorės pareigas; (2) teismas neatsižvelgė į tai, jog aplinkybės apie A. K. gyvenimą I. K. name, jo automobilio pardavimą ir kito automobilio davimą naudotis savo broliui, rodo A. K. savanaudiškumą ir asmeninį suinteresuotumą dėl I. K. turto valdymo ir naudojimo; (3) E. V. yra biologinė I. K. dukra ir kraujo ryšys negali būti ignoruojamas; (4) teismas suteikė per didelę reikšmę pretendenčių ryšiams su I. K.; E. V. ryšys su tėvu jau yra atkurtas, o A. K. nuo 2015 m. iki 2022 m. su I. K. taip pat buvo nutraukusi ryšius; (5) E. V., priešingai nei A. K., turi visas galimybes ir sąlygas bei medicinines žinias tinkamai pasirūpinti (duomenys neskelbtini) sergančiu asmeniu; (6) I. K. interesus labiau atitiktų globos E. V. namuose, jos šeimoje modelis, o ne jo gyvenimas globos namuose.
84. CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
85. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek E. V., tiek A. K., pretenduojančių tapti I. K. globėjomis, asmenines ir dalykines savybes, kiekvienos iš jų santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, taip pat galimybę tinkamai pasirūpinti neveiksniu asmeniu.
86. Nesutiktina su apeliančių argumentu, jog A. K. baustumas administracine tvarka sudaro pagrindą abejoti jos tinkamumu eiti globėjos ir turto administratorės pareigas. Nors iš bylos duomenų nustatyta, jog A. K. kelis kartu yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų administracinių nusižengimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, jog A. K. netinkamai rūpintųsi I. K. ar veiktų priešingai jo interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybės apie A. K. baustumą administracine tvarka neturi esminės įtakos sprendžiant dėl jos tinkamumo būti globėja.
87. Apeliantės, be kita ko, nurodo, kad aplinkybės apie A. K. gyvenimą I. K. name, jo automobilio pardavimą ir kito automobilio davimą naudotis savo broliui, rodo A. K. savanaudiškumą ir asmeninį suinteresuotumą dėl I. K. turto valdymo ir naudojimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliančių argumentu.
88. CK 3.244 straipsnio 1 dalis numato, jog neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais. Pagal CK 3.244 straipsnio 2 dalį, sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, o pagal CK 3.244 straipsnio 3 dalį, globėjui, norint parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio turtą, visais atvejais reikalingas teismo leidimas.
89. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. K. savo, kaip laikinosios globėjos ir turto administratorės, pareigų tinkamai nevykdė ar ėmėsi veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad pinigai, gauti pardavus I. K. automobilį, buvo panaudoti A. K., o ne I. K., asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat įvertinus tai, jog I. K. turi du automobilius ir juos abu išlaikyti, I. K. jų pačiam nevairuojant, nėra ekonomiškai tikslinga, kaip pagrįstai nurodė A. K., nėra pagrindo vertinti, jog, pardavus automobilį buvo pažeisti I. K. interesai. I. K. kito automobilio davimą pasinaudoti A. K. broliui taip pat nėra pagrindo vertinti kaip pažeidžiantį I. K. interesus. Remiantis A. K. paaiškinimais, brolis automobiliu pasirūpina, padeda I. K. kai reikia pavežimo pagalbos. Byloje nėra duomenų, jog I. K. naudojimasis automobiliu būtų kažkaip apribotas ar kad, jį naudojant, būtų mažinama jo vertė. Nors apeliantės taip pat akcentuoja A. K. gyvenimą I. K. name, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie A. K. savanaudiškumą ir asmeninį suinteresuotumą dėl I. K. turto valdymo ir naudojimo. Kaip tik priešingai, A. K., gyvendama I. K. name, juo rūpinasi, tvarko, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Be to, pats I. K. savo atstovei advokatei yra nurodęs, jog A. K. gyvena jo namuose ir juos prižiūri, nes šiuose namuose ji užaugusi; nori, kad A. K. ir toliau rūpintųsi jo namais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog A. K., gyvendama I. K. name, pažeidžia jo interesus.
90. Be to, pažymėtina, jog pagal CK 3.241 straipsnyje tvirtintą reglamentavimą globėjo veiklą kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos, o reikšmingiems sandoriams su globotinio turtu atlikti, kaip minėta, yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnis), tad atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reguliavimo kontrolės mechanizmą, spręsti, kad ginčijamu sprendimu I. K. globėja ir turto administratore paskyrus A. K., kyla grėsmės jo teisėms ir teisėtiems interesams, įskaitant ir taip apeliančių akcentuojamiems turtiniams interesams, nėra jokio pagrindo.
91. Apeliantės, be kita ko, nurodo, kad E. V. yra tinkamesnė pretendentė būti I. K. globėja ir turto administratore, nes: (1) ji yra biologinė I. K. dukra ir juos sieja kraujo ryšys; (2) priešingai nei A. K., ji turi visas galimybes ir sąlygas bei medicinines žinias tinkamai pasirūpinti (duomenys neskelbtini) sergančiu asmeniu; (3) jos siūlomas globos namuose, jos šeimoje modelis yra tinkamesnis nei I. K. gyvenimas globos namuose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su šia apeliančių pozicija.
92. Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. V. tėvu pradėjo rūpintis, jį lankyti ir domėtis jo sveikata tik iškėlus teisme bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu. Iki to laiko E. V. ryšio su tėvu nepalaikė, jo nepažinojo. O A. K. I. K. rūpinasi nuo 2022 m., pablogėjus jo sveikatai. I. K. A. K. užaugino nuo 11 metų; tarp jų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliančių akcentuojamas kraujo ryšys nagrinėjamu konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas ir lemiantis veiksnys sprendžiant dėl I. K. globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.
93. Kaip minėta, globos nustatymo tikslas lemia, kad, skiriant globėją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti būtent neveiksnaus asmens interesus. CPK 507 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog, skiriant globėją, be kita ko, turi būti atsižvelgiama ir, jeigu galima, į globos reikalingo asmens pageidavimą. CK 3.242 straipsnio 3 d. taip pat numato, jog, skiriant asmenį globėju, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į globotinio pageidavimą. Pažymėtina, jog pats I. K. savo atstovei advokatei nurodė, kad juo rūpinasi A. K., kurią jis laiko dukra ir jų santykiai labai artimi; nurodė turintis dukrą, bet apgailestavo, jog jos nepažįsta, nes nematė beveik dvidešimt metų. Paklausus dėl globėjo kandidatūros, I. K. nurodė norintis, kad globėja ir turto administratore būtų paskirta tik podukra A., kuri jį supranta, juo rūpinasi iki šiol, aplanko, skambina, nuperka ko jam prireikia; nori, kad A. K. ir toliau rūpintųsi juo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės apie A. K. ir I. K. glaudų emocinį ryšį, paties I. K. nuomonę, yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl globėjo paskyrimo.
94. Nors apeliantės teigia, kad neveiksniu pripažinto asmens nuomonę reikėtų vertinti kritiškai. Tačiau, pažymėtina, jog nors I. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini), tačiau iš (duomenys neskelbtini), kuriuose I. K. šiuo metu gyvena, rašto matyti, kad I. K. geba bendrauti verbaliniu būdu, geba pirmas užmegzti pokalbį ir jį palaikyti, kalba argumentuotai, išreiškia savo nuomonę ir ją pagrindžia. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog I. K. savyje orientuotas, dalinai orientuotas laike ir vietoje. Įvertinus nurodytus duomenis, nėra pagrindo į I. K. nuomonę dėl globėjo paskyrimo neatsižvelgti.
95. (duomenys neskelbtini) rašte taip pat nurodyta, jog dažniausiai I. K. lanko ir atveža lauktuvių A. K.. Taip pat I. bendrauja su A. telefonu, palaikomas teigiamas kontaktas. I. K. teigiamai atsiliepia apie A. K., laukia jos atvykimo ar pokalbių telefonu. A. K. palaiko kontaktą ir su I. socialine darbuotoja, skambina, teiraujasi apie I. sveikatą, kaip jis gyvena ir ar nieko netrūksta. Pažymėta, kad E. V. nepalaikė ir nepalaiko kontakto su socialine darbuotoja, slaugytojais, nesidomi I. gyvenimu socialinės globos namuose, jo sveikatos būklės pokyčiais.
96. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys pagrįstai leidžia spręsti, jog stipresnis ir artimesnis ryšys yra susiformavęs tarp I. K. ir A. K.. Ji I. K. lanko globos namuose, jam skambina, domisi jo sveikata, nuperka reikalingų daiktų, bendrauja su I. K. socialine darbuotoja. Atsižvelgus į tai, jog A. K. su I. K. ryšį palaiko nuo 11 metų, o nuo 2022 m., progresavus jo ligai, jį prižiūri, darytina išvada, jog ji geriau žino I. K. poreikius ir gali juos užtikrinti. Pažymėtina, jog nors apeliantės nurodo, kad nuo 2015 m. iki 2022 m. A. K. buvo nutraukusi ryšius su I. K., tačiau nėra jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Nors minėtu laikotarpiu A. K. ir buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau nėra duomenų, jog minėtu laikotarpiu jos ir I. K. bendravimas ir ryšys būtų nutrūkęs, kaip kad teigia apeliantės.
97. Pažymėtina, jog nors apeliantės nurodo, kad E. V. ryšys su tėvu yra atkurtas; E. V. lanko tėvą globos namuose, domisi jo sveikata, tačiau, įvertinus tai, jog E. V. su tėvu bendrauti pradėjo tik iškėlus civilinę bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu, tai nepaneigia nustatytų aplinkybių apie A. K. stipresnį ryšį su I. K. bei paties I. K. pageidavimą, kad juo rūpintųsi ir jį globotų tik A. K.. Paminėtina ir tai, jog I. K. savo atstovei advokatei nurodė, jog nors turi dukrą, tačiau jos nepažįsta, nes nematė beveik dvidešimt metų, t. y. nuo skyrybų su dukters mama.
98. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog, sprendžiant klausimą dėl neveiksniu pripažinto I. K. globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, šiuo atveju reikšminga, kad I. K. ir A. K. emocinis ryšys yra stiprus, jų santykiai šilti, nuo pat I. K. sveikatos būklės pablogėjimo A. K. juo rūpinasi ir prižiūri; I. K. pasitiki A. K. ir nori, jog ji toliau juo rūpintųsi. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog A. K. nuo 2022 m. iki jos paskyrimo ir po jos paskyrimo laikinąja I. K. globėja netinkamai rūpintųsi I. K.. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes detaliai ir išsamiai įvertino tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš proceso dalyvių paaiškinimų.
99. Apeliantės, be kita ko, akcentuoja, kad E. V. siūlomas globos jos šeimoje modelis yra tinkamesnis nei I. K. gyvenimas globos namuose. Be to, E. V. dirba (duomenys neskelbtini) ir turi medicininių žinių suteikiant kasdienę pagalbą (duomenys neskelbtini) sergančiam asmeniui. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nepaneigia, kad A. K. I. K. globėja paskirta nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, jog globos namuose I. K. būtų prižiūrimas netinkamai.
100. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog I. K. globos namuose turi savo draugų ratą; santykiai su įstaigos personalu ir globos namų gyventojais yra geri; paklaustas, kaip jaučiasi globos namuose, visada atsako, jog viskas gerai. Rašte pažymėta, jog I. K. netikslinga būtų perkelti į kitus socialinės globos namus, nes (duomenys neskelbtini) I. jau adaptavosi, susirado draugų, gerai sutaria su kartu kambaryje gyvenančiu vyru ir, pasak jo paties, jam čia patinka gyventi, neturi jokių nusiskundimų ir nenorėtų nieko keisti. Nepraėjus nei pusei metų po apgyvendinimo (duomenys neskelbtini), naujuose globos namuose I. tektų vėl naujai adaptuotis prie naujos globos namų tvarkos, gyventojų, personalo, aplinkos, kas sukeltų I. papildomą stresą, emocinę įtampą.
101. Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, jog globos namuose I. K. jaučiasi gerai, turi draugų, jam patinka gyventi globos namuose. Globos namuose yra užtikrinama nuolatinė I. K. priežiūra, suteikiamos visos paslaugos, patenkinami visi I. K. poreikiai. Duomenų, jog I. K. priežiūra globos namuose būtų užtikrinama netinkamai, kaip minėta, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog I. K. perkėlimas gyventi į kitą vietą, t. y. E. V. namus, įvertinus jo sveikatos būklę, taip pat tai, jog toks gyvenamosios vietos pakeitimas I. K. sukeltų stresą ir emocinę įtampą, neatitiktų jo geriausių interesų.
102. Pažymėtina ir tai, jog subjektyvi apeliančių nuomonė, kad E. V. yra tinkamesnė būti I. K. globėja, negali tapti pagrindu pripažinti teismo sprendimo dalį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į globos instituto esmę, paskyrus globėja A. K., apeliantėms teisė matytis, bendrauti ir visokeriopai rūpintis I. K., nėra apribota. Apeliantėms išlieka galimybė nepažeidžiant I. K. interesų nevaržomai su juo bendrauti ir realizuoti šeiminius ryšius, o globėju paskirtas asmuo privalo netrukdyti tokiam bendravimui, jeigu tai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Apeliančių galimybės lankyti I. K., bendrauti su juo nėra apribojamos globėja paskiriant A. K..
103. Apibendrinant nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek apeliantės E. V., tiek A. K., kaip kandidačių, asmenines savybes, kiekvienos jų galimybę įgyvendinti globėjos funkcijas, kiekvienos jų santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į kitas turinčias reikšmę aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas reikšmingas aplinkybes, siekiant užtikrinti I. K. emocinį, gyvenimo sąlygų (įskaitant gaunamų sveikatos paslaugų, priežiūros, veiklos ir kt.), socialinės aplinkos stabilumą, tokiu būdu maksimaliai užtikrinant neveiksnaus asmens interesus ir jo teisių apsaugą, I. K. globėja ir turto administratore paskyrė A. K.. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantės, ir tinkamesne globoti I. K. pripažino ne apeliantę E. V., o A. K., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. K., kaip globėjos ir turto administratorės, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais.
104. Be to, pažymėtina, jog CPK 494 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, globos ir rūpybos institucijos, rūpintinio arba prokuroro pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais. CPK 493 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, kuris paskyrė turto administratorių, pagal globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą šį administratorių nutartimi gali nušalinti nuo pareigų arba pakeisti kitu asmeniu.
105. Apeliantė E. V. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš E. V. A. K. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
106. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).
107. Atsižvelgiant į tai, jog byloje suinteresuotų asmenų E. V. ir A. K. suinteresuotumas bylos baigtimi (dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo) ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. K. globėja ir turto administratore paskyrė A. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš E. V. A. K. naudai priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
108. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria neveiksniu pripažinto I. K. globėju bei turto administratoriumi paskirtas suinteresuotas asmuo A. K. bei iš E. V. A. K. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
109. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
110. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė duomenis apie patirtas 968 Eur (484 Eur už atsiliepimo į E. V. apeliacinį skundą parengimą ir 484 Eur už atsiliepimo į J. K. ir S. D. apeliacinį skundą parengimą) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniai skundai atmesti bei į aplinkybę, kad suinteresuoto asmens A. K. ir suinteresuotų asmenų E. V., J. K. bei S. D. suinteresuotumas bylos baigtimi (dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo) ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, vadovaujantis nutarties 106 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, suinteresuotam asmeniui A. K. priteistinos: 484 Eur bylinėjimosi išlaidos iš suinteresuoto asmens E. V. ir 484 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš J. K. ir S. D. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
111. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui I. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 225 Eur atstovavimo išlaidas už suinteresuotam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniai skundai atmesti bei į aplinkybę, kad suinteresuoto asmens I. K., atstovaujamo advokatės Zitos Ragauskaitės, ir suinteresuotų asmenų E. V., J. K. bei S. D. suinteresuotumas bylos baigtimi (dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo) ypatingosios teisenos byloje buvo priešingas, vadovaujantis nutarties 106 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, iš suinteresuotų asmenų E. V., J. K. ir S. D. lygiomis dalimis į valstybės pajamas priteistinos 225 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
112. Suinteresuotų asmenų E. V., J. K. ir S. D. apeliacinius skundus atmetus, joms apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
113. Remiantis CPK 468 straipsnio 3 dalimi, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų, taigi tokiose bylose žyminis mokestis nemokamas. Taigi, apeliaciniai skundai, paduoti dėl minėtose bylose priimtų sprendimų (taip pat ir dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo) žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, apeliantėms E. V., J. K. ir S. D. grąžinami jų sumokėti žyminiai mokesčiai, kiekvienai po 55 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija šios nutarties pagrindu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš suinteresuoto asmens E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Grąžinti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. sausio 9 d. Perlo terminalo kvitu, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO05996.
Grąžinti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. sausio 9 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 18, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO05999.
Grąžinti S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. sausio 9 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu Nr. 4, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO05999.
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.