Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. J. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2025 m. rugsėjo 9 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini), šalia „Olybet Casino“, žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau 6 smūgių į veido sritį nukentėjusiajam R. T., tuo padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Byloje surinkti duomenys

P. J. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad nukentėjusiajam sudavė 2-3 smūgius, bet ne tokį smūgių kiekį, kuris yra nurodytas kaltinime. Jis pripažįsta, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. tarp jo ir R. T. kilo žodinio konfliktas, kurio metu sudavė nukentėjusiajam 2-3 smūgius. Dėl tokių savo veiksmų jis gailisi. Tą vakarą buvo „Olybet Casino“, išgėrė du bokalus alaus ir žodis po žodžio kilo konfliktas su nukentėjusiuoju. Po ko, jie abu išėjo į lauką ir lauke nukentėjusiajam sudavė. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko lauke. Kuris kurį pakvietė į lauką, nebeprisimena. Pirmą smūgį sudavė jis, trenkė R. T. kumščiu į galvos sritį ir pataikė. Po ko, jie abu pasistumdė. Tada jis dar trenkė, abu pasivoliojo, pabėgiojo ir išsiskirstė. Kiek pamena, po jam suduoto smūgio, jis nugriuvo. Negali pasakyti, ar kartu su R. T. griuvo, jam atrodo, kad griuvo jis vienas. Jis pripažįsta, kad R. T. sudavė 2-3 smūgius. 2 smūgius tikrai pataikė, o dėl 3 smūgio negali pasakyti, nes nežino. Smūgiavo tik ranka. Pripažįsta, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam 6-7 smūgius. Jis pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusįjį. Sužalojo nukentėjusiojo veidą, kaktą. Nukentėjusysis po įvykio išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu negali sutikti, nes jo manymu, R. T. prašoma atlyginti neturtinė žala neatitinka padarytos žalos. Jis sutinka atlyginti 370 eurų dydžio padarytą turtinę žalą už laikrodį. Jo vertinimu, neturtinė žala, nagrinėjamu atveju, turėtų būti tarp 500 eurų ir 1 000 eurų, o ne tokia suma, kurios prašo nukentėjusysis. Žalą nukentėjusiajam yra pasiryžęs atlyginti, tačiau turi būti nustatyta adekvati suma.

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis P. J. neabejotinai sudavė ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam R. T. į veido sritį. To neginčijamai nepatvirtino nei kaltinamasis, nei pats nukentėjusysis. Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais. Šiuo atveju nukentėjusiojo papildomai nurodytos aplinkybės dėl suduotų smūgių skaičiaus ir kaltinamojo pripažinimas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog R. T. buvo suduoti ne mažiau 6 smūgiai. Dėl didesnio smūgių skaičiaus išlieka abejonės, kurių išnagrinėjus bylą pašalinti nepavyko. Dėl to teismas visas abejones vertindamas kaltininko naudai pripažįsta, kad duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog P. J. nukentėjusiajam R. T. neginčijamai sudavė ne mažiau 6 smūgių.

Tokiu būdu, teismas kruopščiai ištyręs bei įvertinęs visus bylos duomenis pripažįsta, kad P. J. kaltinime nustatytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu, veikdamas tiesiogine tyčia, ranka sudavė ne mažiau 6 smūgių nukentėjusiajam į veido sritį ir tokiais savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. T. poodines kraujosruvas kaktoje, kurios pagal byloje esančią specialisto išvadą vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas pripažįsta, kad P. J. tyčiniai smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo R. T. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl P. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme 2026 m. sausio 29 d. buvo gautas R. V. prašymas dėl kaltininko P. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 131-132).

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-145-895/2018, 2K-28-628/2023).??? ???

Teismas spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

P. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir išsamūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, kita P. J. atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis iki bylos išnagrinėjimo savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką kaltininkas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas alkoholiu turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltininkas P. J. praeityje neteistas. Teismas pažymi ir įvertina, kad kaltininkas 2007 m. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau baudžiamasis nusižengimas kaltininkui teistumo pasekmių nesukelia. Teismas atsižvelgta ir į tai, kad P. J. 2009 m. buvo nuteistas užsienyje (Vokietijoje) (2 t., b. l. 69-71). Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį, P. J. administracine tvarka baustas keturis kartus, visi padaryti nusižengimai yra susiję transporto priemonės vairavimu, paskirtas pinigines baudas jis yra sumokėjęs (2 t., b. l. 65-67). P. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Teigiamai įvertinama ir tai, kad P. J. savanoriškai atlygino Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą (1 t., b. l. 163), atlygino 400 eurų dydžio neturtinę žalą nukentėjusiajam R. T. (2 t., b. l. 138). P. J. yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, gyvena kartu su partnere, su kuria augina du nepilnamečius vaikus. Turimais duomenimis, naujų nusikalstamų veikų P. J. nėra padaręs, jo netinkamo ar smurtinio elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, padarytas reikalingas išvadas ir pakeistą kaltininko požiūrį į neteisėtus veiksmus, jo asmenybę, išreikštą ryžtą nebeprasižengti ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra pagrindas manyti, kad P. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos įstatymo numatytos privalomos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad R. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltininku P. J. sieja itin glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, jų santykiai yra pastovūs ir tvirti, ji yra kritiška kaltininko padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu su P. J. ji gali daryti teigiamą įtaką P. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, praeityje padarytus administracinius nusižengimus, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. V. atsakomybei. Įvertinus kaltininko asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos turtinę padėtį, norą ir ryžtą būti atsakinga už kaltininką, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą, netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokurorė siūlė skirti kaltininkui dvi baudžiamojo poveikio priemones – per tris mėnesius sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose bei atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Nors kaltininkas P. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltininkas turėtų problemų dėl alkoholio vartojimo. To nepatvirtino ir kaltininko sugyventinė, kuri teismui nurodė, kad kaltininkas problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, išeina į barą išgerti, tačiau toks išėjimas nėra dažnas. Be to, kaltininko sugyventinė pažymėjo, kad namuose jie kalbasi ir apie alkoholio vartojimą, P. J. yra pasižadėjęs nevartoti alkoholio, nesilankyti viešose vietose, kuriose galėtų vartoti alkoholį. Teismas, atsižvelgęs į kaltininką apibūdinančius duomenis, neturi pagrindo skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose.

Teismas pažymi, kad įpareigojimo atlyginti ar pašalinti turtinę žalą, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas, kad turtinė žala būtų atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 3 dalis). Turtinės žalos atlyginimo priteisimas nuosprendžiu visiškai ar iš dalies patenkinus civilinį ieškinį savaime reiškia pareigą atlyginti priteistą turtinę žalą. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos atlyginti priteistą turtinę žalą, kreditorius gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad galėtų jį pateikti antstoliui, kitą dieną po to, kai nuosprendis įsiteisėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 588 straipsnis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs priteisiamos turtinės žalos dydį, kaltininko sutikimą ją atlyginti, nemato būtinybės nustatyti kaltininkui terminą, per kurį jis turėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kita vertus, BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Atsižvelgiant tai, kad P. J. yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, įvykdė smurtinį nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat siekiant įgyvendinti teisingumo principą, paveikti P. J. ir versti jį ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, teismas mato pagrindą jam kaip dirbančiam asmeniui skirti 14 MGL (700 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturių) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti patikimais ir objektyviai pagrįstais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) įgaliota atstovė pareiškė 27,15 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 153-154). Teismas nustatė, kad P. J. 2025 m. spalio 23 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinei ligonių kasai turtinė žala yra atlyginta, teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu, pradėtą Valstybinės ligonių kasos įgaliotos atstovės civilinio ieškinio procesą nutraukia.

Tyrimo metu R. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 526 eurų turtinės žalos ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 106-107). Iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis R. T. ir jo atstovas advokatas pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį dėl 526 eurų turtinės žalos ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 122-124).

Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu dužo nukentėjusiojo R. T. laikrodis „Apple Watch“. Atlikus laikrodžio diagnostiką buvo nustatyti mechaniniai laikrodžio ekrano pažeidimai. Laikrodis šiuo metu neatitinka garantinių sąlygų. Reikalingas viso laikrodžio keitimas, kurio kaina 495 eurai. Be to, diagnostikos kaina sudarė 29 eurus, todėl būtent ir prašo iš kaltininko priteisti nukentėjusiojo naudai 526 eurų dydžio turtinę žalą. Proceso pabaigoje civilinis ieškovas pripažino, kad teisinga reikalaujamos turtinės žalos suma yra 524 eurai.

Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. T. dalyje dėl turtinės žalos nurodė, kad turtinę žalą vertina 524 eurams, šią žalą sudaro sudaužytas laikrodžio ekranas ir laikrodžiui atlikta diagnostika. Nukentėjusysis teisme pažymėjo, kad laikrodis yra tinkamas naudojimui, tačiau iki P. J. smurtinių veiksmų prieš jį laikrodis toks nebuvo. Be to, nukentėjusysis pažymėjo, kad P. J. nusikaltimo padarymo metu sulaužė ir akinius.

P. J. apklaustas teisme dalyje dėl turtinės žalos paaiškino, kad sutinka nukentėjusiajam atlyginti 379 eurus už laikrodį, nes būtent tokią kainą laikrodžio jis rado internetinėje svetainėje „CandC“, pagal kurios duomenis ieškovas reikalauja 495 eurų. Teismui P. J. pateikė minėtos svetainės analogiško laikrodžio kainą (2 t., b. l. 150).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepripažįsta visos turtinės žalos dydžio. Teismas neabejoja, kad turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl smurtinių P. J. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Kita vertus, teismas neturi pagrindo tikėti tik nukentėjusiuoju, arba tikėti tik kaltinamuoju dėl turtinės žalos dydžio, t. y. dėl sudaužyto laikrodžio vertės. Tiek civilinio ieškovo, tiek atsakovo pateikti duomenys nekelia abejonių, kad apibudina daikto, kuriam žala buvo padaryta įvykio metu, vertę. Akivaizdu, kad daikto vertės dydis aktualiai kinta dėl laiko ir nusidėvėjimo. Dėl to teismas siekdamas teisingiausio sprendimo priteisia vidurkio dydžio daikto vertę pagal ieškovo ir atsakovo pateiktus duomenis, t. y. nukentėjusiojo nurodytą laikrodžio kainą – 495 eurus – sudeda su P. J. pateikta laikrodžio kaina – 379 eurų – ir išveda šių dviejų kainų vidurkį, kuris yra 437 eurų dydžio suma (495 + 379 = 874 eurai; 847 : 2 = 437 eurai). Teismui nekyla abejonių, kad dėl sudaužyto laikrodžio reikėjo atlikti diagnostiką, kuri kainavo 29 eurus, dėl ko šią sumą prideda prie jau nustatyto laikrodžio vertės dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas mato pagrindą iš dalies tenkinti nukentėjusiojo R. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš P. J. R. T. naudai 466 eurų (437 + 29) turtinės žalos atlyginimą.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo priteisti 6 000 eurų neturtinę žalą. Tokį savo prašymą motyvuoja tuo, kad jam po P. J. smurtinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau jautė baimę, išgąstį dėl savo sveikatos. Patyrė ir dvasinį sukrėtimą, stresą, miego sutrikimą, neteisingumo jausmą, nepatogumą kreiptis į medikus.

Teisme apklaustas nukentėjusysis R. T. palaikė civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos reikalavimą ir teigė, kad visus smūgius P. J. smūgiavo jam į veido sritį, gal dar į krūtinę buvo. Ant jo veido buvo kraujosrūvos, mėlynės, prakirsta lūpa, gūzas. Dėl viso šito įvykio jis jautė fizinį skausmą, jautėsi pažemintas, bijojo dėl savo sveikatos, patyrė dvasinius išgyvenimus. Ir šiai dienai negali išsimiegoti, sapnuoja košmarus, yra morališkai traumuotas, jaučia stresą. Į gydytojus psichologus nesikreipė, nes nejautė tam didelio poreikio.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (liet. be kita ko) – teisingumo principo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-423-493/2023).

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į P. J. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, į jo tyčios kaip kaltės rūšį, abiejų šalių turtinę padėtį, į kaltininko ir paties nukentėjusiojo veiksmus įvykio metu. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis R. T. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. P. J. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų jautė fizinį skausmą. Neabejotina ir tai, kad teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas taip pat sietinas su nukentėjusiojo emociniais ir fiziniais ir nepatogumais, gaištant laiką apklausose, teisminiame bylos nagrinėjime. Kita vertus, civilinis ieškovas neįrodė teismui, kad būtent dėl įvykio metu patirto fizinio skausmo sukėlimo ir dvasinių išgyvenimų, jam atsirado nemiga, dingo apetitas. Priešingai, teisme apklaustas R. T. teigė, kad gydytojus psichologus nesikreipė, nes nejautė tam didelio poreikio.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jam kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltininko atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Kita vertus, teismas nenustatė, kad dėl kaltininko padaryto nusikaltimo nukentėjusiajam būtų likusios kokios tai neįmanomos pašalinti pasekmės, kad būtų padarytas liekamasis reiškinys kūne, kuris trukdytų ir darytų neigiamą poveikį (pavyzdžiui randas). Suprantama, kad nukentėjusysis galėjo jausti stresą, nerimą bei įtampą dėl nežymiai sutrikdytos sveikatos, neabejotina, kad dėl smurtinių P. J. veiksmų nukentėjusysis patyrė ir fizinį skausmą. Visgi, vaizdo įrašuose užfiksuotas nukentėjusiojo elgesys tuoj po įvykio ir vėliau leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad skausmo riba nukentėjusiajam buvo pakeliama ir didesnio diskomforto nesukėlė. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, spręstina, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, tačiau jų turinys nereikalauja didelės žalos atlyginimo pinigine išraiška. Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Visa tai leidžia daryti išvadą, kad patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti, tačiau, teismo vertinimu, civiliniame ieškinyje nurodytas šios žalos dydis, atsižvelgiant į R. T. patirtus išgyvenimus, neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, jis akivaizdžiai prieštarauja ir teismų suformuotai praktikai dėl analogiškų pasekmių padarymo. Dėl to nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, į kaltininko kaltės laipsnį, jo turtinę padėtį, teismų praktiką analogiškose bylose, įvertinus patirtą nepatogumų ir neturtinės žalos turinį vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos dydžio tenkintinas iš dalies ir iš P. J. R. T. naudai priteistina 400 eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka ir sukeltas turtinės žalos pasekmes, yra proporcinga patirtoms neigiamoms pasekmėms, tokį dydį teismas nustato ir įvertinęs nukentėjusiojo patirtas ir prašomas atlyginti proceso išlaidas. Teismo vertinimu būtent toks neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks P. J. padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius. Pažymėtina, kad P. J. būtent tokio dydžio netutinę žalą yra atlyginęs nukentėjusiajam (2 t., b. l. 138), dėl ko teismas šiuo nuosprendžiu sprendimo priteisti papildomą sumą neturtinei žalai atlyginti nebepriima.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis kartu su atstovu advokatu, civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, turi būti tenkinamas ir civiliniam ieškovui priteistinos jo prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniame ieškinyje taip pat išreikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašoma priteisti iš P. J. nukentėjusiojo naudai 1 820 eurų procesinių išlaidų. Kartu su prašymu teismui pateikta PVM sąskaita-faktūra bei mokėjimo nurodymas patvirtinantys, kad R. T. sumokėjo atstovui advokatui Mariui Rumšai 1 170 eurų už suteiktas teisines paslaugas (teisines konsultacijas, susipažinimą su bylos medžiagą teisme, teismui teiktų prašymų parengimą, patikslinto civilinio ieškinio parengimą) (2 t., b. l. 125-126). Be to, teismui pateikta kita PVM sąskaita-faktūra bei mokėjimo nurodymas patvirtina, kad R. T. buvo suteiktos 650 eurų vertės paslaugos (pasirengimas ir atstovavimas teisme) ir jis sumokėjo atstovui advokatui Mariui Rumšai 300 eurų ir įsipareigojo sumokėti 350 eurų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo intensyvumą ir teiktų dokumentų kiekį teismas daro išvadą, kad reikalaujama priteisti išlaidų advokato pagalbai suma atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti iš P. J. 1 820 eurų bylinėjimosi išlaidos atlyginti yra tenkintinas.

VII. Dėl kardomosios priemonės ir kitų klausimų

P. J. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina kaip nebereikalingos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – du vokai, kuriuose kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, P. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 14 MGL (700 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko ją panaikinti.

Priteisti iš P. J. R. T. 466 (keturių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš P. J. R. T. naudai 1 820 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt) eurų procesinių išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutraukti pradėtą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos atstovės pateikto civilinio ieškinio procesą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus, kuriuose kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

P. J. išaiškinti, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142, juridinio asmens kodas 125817744, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.