- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-620-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00816-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- E. R., R. R., B. R.
- Atsakovas
- Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- Europos bendrovei AIG EUROPE LIMITED
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. R., R. R., B. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-799/2020 pagal ieškovų E. R., R. R., B. R. ieškinį atsakovei Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. J., trečiajam asmeniui Europos bendrovei AIG EUROPE LIMITED dėl nesąžiningai apskaičiuotų notaro mokesčių už palikimo priėmimą ir padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. R., R. R., B. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti, kad notarė V. J. nesąžiningai apskaičiavo E. R., R. R. ir B. R. notarinius mokesčius už mamos S. R. paveldėjimo teisių priėmimo patvirtinimą; 2) prašė iš notarės V. J. priteisti turtinės žalos atlyginimo: R. R. – 47,27 Eur, E. R. – 29,22 Eur, B. R. – 14,84 Eur; 3) prašė iš notarės V. J. priteisti neturtinės žalos atlyginimą: R. R. – 20,00 Eur, E. R. – 15,00 Eur, B. R. – 10,00 Eur.
1.1. Nurodė, kad mama S. R., gyvenusi Tauragės r., mirė (duomenys neskelbtini). Manė, jog palikimo priėmimas kainuoja apie 10,00 Eur. R. R. kreipėsi į notarę V. J. dėl palikimo priėmimo, ji 2019 m. kovo 7 d. išdavė palikimo priėmimą patvirtinantį liudijimą (notarinio registro Nr. 1335), apskaičiavo notaro atlyginimą 8,69 Eur ir 0,58 Eur. Notarei ji iš viso sumokėjo 65,00 Eur, tačiau jokio kvito negavo. Notarė paaiškino, kad tai papildomos išlaidos, nes anksčiau dirbusi notarė paveldėjimo bylas perdavė valstybiniam archyvui ir jai reikia paveldėjimo bylą atnaujinti. 2019 m. kovo 8 d. notarė atsisakė paaiškinti sumokėtos sumos pagrįstumą. 2019 m. kovo 13 d. visi kreipėsi į notarę, tai tada notarė pateikė R. R. dvi sąskaitas ir grąžino 10,00 Eur. Už palikimo priėmimo patvirtinimą E. R. sumokėjo 38,49 Eur, B. R. 24,59 Eur. Mano, kad notarė elgėsi nesąžiningai, nes už tokius pačius veiksmus jie visi turėjo sumokėti vienodai. Notarės išduotoje sąskaitoje faktūroje VJR Nr. 19340 surašytos paslaugos, notariniai veiksmai už 47,27 Eur, kurie nebuvo atlikti. R. R. išduotame Liudijime (notarinio registro Nr. 1335) notaro atlyginimas nurodytas teisingai – 9,27 Eur, jokių kitų mokesčių nenurodyta. Notarė, tvirtindama mirusiosios S. R. įpėdinių palikimo priėmimą, nesilaikė Notariato įstatymo, nesąžiningai taikė mokesčius, todėl padarė jiems turtinę ir neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog notarė nesąžiningai apskaičiavo E. R., R. R. ir B. R. notarinius mokesčius už mamos S. R. paveldėjimo teisių priėmimo patvirtinimą. Iš į bylą pateiktų visų ieškovų paveldėjimo byloje atitinkamų veiksmų atlikimo išrašų nustatyta, kad ieškovams notaro mokestis apskaičiuotas skirtingai, atsižvelgiant į kiekvieno įpėdinio atveju atliktų konkrečių notarinių veiksmų skaičių ir pobūdį. Notaras pagal įstatymą, prieš patvirtindamas palikimo priėmimo pareiškimą, privalo atlikti kitus veiksmus, t. y. tikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, patikrinti asmens tapatybę ir pan.
2.2. Nurodė, kad nėra pagrindo iš notarės V. J. priteisti R. R. 47,27 Eur, E. R. 29,22 Eur, B. R. 14,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes byloje nustatyta, jog visi ieškovams pritaikyti mokesčiai už palikimo priėmimą yra apskaičiuoti teisėtai, atitinka notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
2.3. Nurodė, kad nėra pagrindo iš notarės priteisti R. R. 20,00 Eur, E. R. 15,00 Eur, B. R. 10,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovai nepagrindė ir neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Ieškovai E. R., R. R., B. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad notarė nesąžiningai apskaičiavo E. R., R. R. ir B. R. notarinius mokesčius už mamos S. R. paveldėjimo teisių priėmimo patvirtinimą. Visi trys paveldėtojai priėmė palikimą po motinos mirties, tad visi turėjo už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą sumokėti vienodai. Notarė jiems apskaičiavo skirtingas sumas, tad yra pagrindas pripažinti jos neteisėtus veiksmus. Teismas neanalizavo notarės išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. 19340 teisėtumo prasme, neatsižvelgė į tai, kad ji suklastota. R. R. ir B. R. išrašytose sąskaitose notarė įtraukė mokesčius už duomenų perdavimą, tačiau galėjo jų neįtraukti į apskaitą. Prašė išreikalauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Tad buvo užkirstas kelias įrodyti teismui notarės neteisėtus veiksmus.
3.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo priteisti iš notarės turtinės žalos atlyginimą. Teismas neteisingai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias notarės atliekamus veiksmus. Notarė turėjo pareigą tik patvirtinti įpėdinių valią priimti palikimą, o pagrindo atlikti kitus veiksmus ir imti už tai pinigus nebuvo. R. R. apmokėdama PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19340 patyrė 47,27 Eur turtinės žalos, E. R. – 29,22 Eur, B. R. – 14,84 Eur. Notarė tikrino registrų duomenis dėl jų tapatybės, bet jie buvo pateikę asmens dokumentus. Registrų centro pranešimai notarei apie palikimo priėmimo fakto registraciją gali būti sisteminis pranešimas ir nieko bendro neturi su notarės apskaičiuotais mokesčiais už duomenų perdavimą Testamentų registrui.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jų prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Dėl notarės neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėtai padidintos notarinio mokesčio už palikimo priėmimo fakto patvirtinimą (91,33 Eur bendrai sumokėta suma), patyrė psichologinį šoką, netikrumą, buvo pažeistas pasitikėjimo valstybe jausmas, susirgo depresija. Taip pat notarė neetiškai bendravo su jais, nes išvadino nieko neišmanančiais psichiniais ligoniais.
3.4. Pateikė prašymą pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, draudiką AIG EUROPE LIMITED. Paaiškino, kad į bylą be pagrindo buvo įtrauktas šis asmuo, nes žalos dydis turėtų būti virš 290,00 Eur, kad draudikui atsirastų pareigų. Šiuo atveju žalos suma tėra 133,36 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė notarė V. J. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, draudikas AIG EUROPE LIMITED pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Notarė ieškovams už suteiktas paslaugas užmokestį apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinuosius dydžiais patvirtinimo“ patvirtintais dydžiais ir pagal su VĮ Registrų centru sudarytose sutartyse dėl duomenų teikimo iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro bei Testamentų registro numatytais įkainiais. Byloje pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nėra įtrauktos nė vienos sumos, kuri nebūtų pagrįsta notarės faktiškai atliktais veiksmais ir suteiktomis paslaugomis. Teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymą kreiptis į VMI dėl atsakovės buhalterinių duomenų patikrinimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
4.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė turtinės žalos atlyginimą. Notaras prieš tvirtindamas pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo patikrinti duomenis iš valstybinių registrų, o patvirtinus pareiškimą apie palikimo priėmimą, atitinkami duomenys turi būti perduoti į valstybinį registrą. Iš byloje esančių R. R. išduoto liudijimo apie palikimo priėmimą, ieškovų pareiškimų apie palikimo priėmimą kopijų turinio matyti, kad visos ieškovų notarei sumokėtos sumos yra nurodytos jiems pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, jiems išduotuose dokumentuose. Ieškovai nenurodė, kokių konkrečių duomenų (mokėtinų sumų) nėra nurodyta notarės išduotuose dokumentuose lyginant su jų apmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis. Duomenų, kad notarė atliko kokius neteisėtus veiksmus, nepateikta.
4.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatyta, kad notarė veikė neteisėtai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovų nurodomos žalos ir notarės tariamai neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Šalies argumentai
4.4. Apeliantai nepagrįstai nurodė, kad be pagrindo į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas draudikas AIG EUROPE LIMITED. Ieškovai turėjo procesinę teisę keisti ieškinio dalyką, tad iki sprendimo priėmimo buvo galima didinti ieškinio sumą. Be to, nebuvo aišku, kokias bylinėjimosi išlaidas gali patirti ieškovai, nes galėjo samdytis advokatą. Nepaisant to, ieškovai nenurodė, kokias konkrečias neigiamas teisines pasekmes jiems sukėlė skundžiamas sprendimas į nagrinėjamą civilinę bylą įtraukus notarės profesinės civilinės atsakomybės draudiką ir kodėl sprendimas turėtų būti panaikintas vien šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai pripažinti, kad notarė neteisingai apskaičiavo notaro mokestį už palikimo priėmimą, atsisakyta priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Nustatyta, kad ieškovų E. R., R. R., B. R. mama S. R., gyvenusi Tauragės r., mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė R. R. kreipėsi į priskirtą vietovės notarę V. J. dėl palikimo priėmimo. 2019 m. kovo 7 d. jai išduotas palikimo priėmimą patvirtinantis liudijimas, notarinio registro Nr. 1335. Į notarę dėl palikimo kreipėsi ieškovai E. R. ir B. R.. Už palikimo priėmimą ieškovė R. R. sumokėjo atsakovei notarei 56,54 Eur, E. R. sumokėjo 38,49 Eur, B. R. 24,59 Eur.
Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų
9. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog notarė nesąžiningai apskaičiavo E. R., R. R. ir B. R. notarinius mokesčius už mamos S. R. paveldėjimo teisių priėmimo patvirtinimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias notarės veiksmus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
10. Notaro profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų – fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų juridinio įtvirtinimo, šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo – vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos (Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 22 d. nutarime Nr. 16/08). Pagal šios teisinės profesijos veiklą apibrėžiančio Notariato įstatymo 2 straipsnį notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
11. Notaro statusas lemia jo išskirtinumą lyginant su kitais teisinio santykio dalyviais, nes notaras, tvirtindamas sandorius, yra ne sandorio šalis, o valstybės įgaliotas asmuo, jo funkcijos apibrėžtos Notariato įstatymo 26 straipsnyje, o šio įstatymo 19 ir 19¹ straipsniai reglamentuoja notarų atlygį už šių veiksmų atlikimą. Pastarosios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios notaro pajamas, nukreipia į įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, t. y. į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintą Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių sąrašą (toliau – Įsakymas).
12. Už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notariato įstatymo 19¹ straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus (Notariato įstatymo 19 straipsnis). Pagal Notariato įstatymo 19¹ straipsnį notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai (įkainiai) nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus: tvirtinamo sandorio ar kito notarinio veiksmo vertę, atliekamo notarinio veiksmo ar teikiamos paslaugos pobūdį, notaro ekonominio nepriklausomumo užtikrinimą, notaro profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, kryžminį subsidijavimą, sąnaudas. Paslaugų įkainiai yra skelbiami viešai, o atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notarams už atliekamus notarinius veiksmus numatytas atlyginimas pagal Teisingumo ministro nustatytą tvarką, o atlyginimo už atliktus notarinius veiksmus apskaičiavimas pagal Teisingumo ministro nustatytus atlyginimo dydžius (įkainius) yra notaro prerogatyva. Taigi notarų veiksmų atlyginimo dydžius nustato Teisingumo ministras ir jie yra privalomi visiems notarams.
13. Įsakymo 5.11 punkte numatyta, kad už palikimo priėmimą arba apie palikimo atsisakymo notarinį patvirtinimą yra mokama notarui 2,90–14,48 Eur. Tai yra kainos antplitudė, o notaras konkrečiu atveju kainą nustato remdamasis Notariato įstatymo 19¹ straipsnyje numatytais kriterijais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, palikimo priėmimas yra paveldėjimo procedūrų visuma, kurias atlikus išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtą turtą ir atsakomybė už palikėjo skolas atsiradimas. Tad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai (Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Taip pat turi nustatyti fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Šių pareigų nevykdymas yra esminis notarų veiksmų pažeidimas.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams notaro mokestis apskaičiuotas skirtingai, atsižvelgiant į kiekvieno įpėdinio atveju atliktų konkrečių notarinių veiksmų skaičių ir pobūdį. Teisėjų kolegija su tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms sutinka.
15. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 19340 nustatyta, kad ieškovei R. R. suteiktos šios notarės paslaugos: paruoštas pareiškimo apie palikimo priėmimą projektas (pagal Įsakymo 5.29 p. apskaičiuota 14,48 Eur su PVM), patvirtintas pareiškimas apie palikimo priėmimą (pagal Įsakymo 5.11 p. apskaičiuota 14,48 Eur su PVM), atliktos duomenų patikros VĮ Registrų centro tvarkomuose registruose apie R. R., sutuoktinius S. R. ir P. R., patikrinta apie S. R. turto areštą (su informacija iš Hipotekos registro) (3 patikros po 0,84 Eur VĮ Registrų centro Gyventojų registre ir 1 patikra Turto arešto aktų registre – 1,01 Eur, iš viso 3,53 Eur), gauti duomenys iš VĮ Registrų centro NTR CDB tvarkomų registrų (7 išrašai apie S. R. nekilnojamąjį turtą po 0,87 Eur, iš viso 6,09 Eur), perduoti duomenys Testamentų registrui apie palikimo priėmimo faktą (pagal Įsakymo 5.34 p. 8,69 Eur su PVM). Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 19340 yra suklastota, nes joje nurodytos sumos neatsispindi notarės buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pirma, ieškovė nereiškė reikalavimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19340 pripažinti suklastotu įrodymu (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Antra, į bylą pateikti visi ieškovų paveldėjimo byloje atitinkamų veiksmų atlikimo išrašai iš Gyventojų registro, Turto areštų akto registro, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko, Testamentų registro patvirtina, kad atsakovė šiuos veiksmus faktiškai atliko. Sumos apskaičiuotos vadovaujantis su VĮ Registrų centru sudarytose sutartyse dėl duomenų teikimo iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro bei Testamentų registro numatytais įkainiais už VĮ Registrų centro paslaugas. Trečia, atsakovės buhalterinės apskaitos teisingas tvarkymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi PVM sąskaita faktūra Nr. 19340 kaip įrodymu vertindamas notarės veiksmų teisėtumą.
16. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 19313 nustatyta, kad ieškovei R. R. buvo išduotas liudijimas apie palikimo priėmimą (notarinio registro Nr. 1335) (pagal Įsakymo 5.30 p. ir 5.33 p. apskaičiuota už kitų notarinių veiksmų atlikimą 8,69 Eur ir už vieno lapo parengimą 0,58 Eur, iš viso 9,27 Eur).
17. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 19335 matyti, kad ieškovei E. R. suteiktos šios notarės paslaugos: paruoštas pareiškimo apie palikimo priėmimą projektas (pagal Įsakymo 5.29 p. apskaičiuota 14,48 Eur su PVM), patvirtintas pareiškimas apie palikimo priėmimą (pagal Įsakymo 5.11 p. apskaičiuota 14,48 Eur su PVM), atlikta patikra Gyventojų registre apie E. R. ir vadovaujantis sudaryta sutartimi su VĮ Registrų centru apskaičiuota 0,84 Eur kompensacija už šias paslaugas; perduoti duomenys Testamentų registrui apie palikimo priėmimą (pagal Įsakymo 5.34 p. apskaičiuota 8,69 Eur su PVM).
18. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 19336 nustatyta, kad ieškovui B. R. suteiktos šios notarės paslaugos: patvirtintas pareiškimas apie palikimo priėmimą (pagal Įsakymo 5.11 p. ir 5.33 p. apskaičiuota 14,48 Eur su PVM ir 0,58 Eur su PVM), atlikta patikra Gyventojų registre apie B. R. ir vadovaujantis su VĮ Registrų centru sudarytoje sutartyje dėl duomenų teikimo nustatytais įkainiais buvo apskaičiuota 0,84 Eur kompensacija už paslaugas, perduoti duomenys Testamentų registrui apie palikimo priėmimo faktą (pagal Įsakymo 5.34 p. apskaičiuota 8,69 Eur su PVM).
19. Kad PVM sąskaitose faktūrose Nr. 19340, Nr. 19313, Nr. 19335, Nr. 19336 buvo atlikti nurodyti notarės veiksmai, patvirtina į bylą pateikti visi ieškovų paveldėjimo byloje atitinkamų veiksmų atlikimo išrašai iš Gyventojų registro, Turto areštų akto registro, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko, Testamentų registro. Ieškovai šių notarės išrašytų sąskaitų bei jose nurodytų veiksmų neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovai teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovei sumokėjo daugiau nei pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Sumos apskaičiuotos su VĮ Registrų centru sudarytose sutartyse dėl duomenų teikimo iš Nekilnojamojo turto registro, Turto arešto aktų registro bei Testamentų registro numatytais įkainiais už VĮ Registrų centro paslaugas. Iš į bylą pateiktų Lietuvos notarų rūmų ir Teisingumo ministerijos raštų ieškovei E. R. nustatyta, kad tikrinant pareiškėjos skundus pažeidimų dėl notarinių mokesčių apskaičiavimo ir notarės elgesio pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad notarė, skaičiuodama ieškovams notarinius mokesčius už mamos S. R. paveldėjimo teisių priėmimo patvirtinimą, nepažeidė Notariato įstatymo 19, 19¹ straipsnių, 31 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1 dalies, Įsakymo 5.11, 5.29, 5.30, 5.33, 5.34 punktų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškinio reikalavimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimų priteisti iš notarės Vitos J. R. Rimkutei 47,27 Eur, E. R. 29,22 Eur, B. R. 14,84 Eur turtinės žalos atlyginimo. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog visi ieškovams pritaikyti mokesčiai už palikimo priėmimą yra apskaičiuoti teisėtai, atitinka notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad notarė turėjo pareigą tik patvirtinti įpėdinių valią priimti palikimą, o pagrindo atlikti kitus veiksmus ir imti už tai pinigus nebuvo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
21. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
22. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
23. Pagal bendrą taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalos dydį turėjo ieškovai. Anksčiau jau buvo paminėta, kad palikimo priėmimas yra paveldėjimo procedūrų visuma ir notarė, prieš patvirtindama palikimo priėmimą, turi atlikti įvairius veiksmus. Šios nutarties 19 punkte konstatuota, kad atsakovė teisėtai skaičiavo ieškovams notarinius mokesčius. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą ieškovams nebuvo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
24. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo iš notarės priteisti R. R. 20,00 Eur, E. R. 15,00 Eur, B. R. 10,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl notarės neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėtai padidintų notarinių mokesčių, patyrė psichologinį šoką, netikrumą, buvo pažeistas pasitikėjimo valstybe jausmas, susirgo depresija. Taip pat notarė juos pažemino išvadindama nieko neišmanančiais psichiniais ligoniais. Notarė netinkamai bendravo su klientais, teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notarė, skaičiuodama ieškovams notarinius mokesčius už mamos S. R. paveldėjimo teisių priėmimo patvirtinimą, nepažeidė Notariato įstatymo 19, 19¹ straipsnių, 31 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1 dalies, Įsakymo 5.11, 5.29, 5.30, 5.33, 5.34 punktų, todėl pripažinti neteisėtus notarės veiksmus nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą.
27. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes į bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas draudikas AIG EUROPE LIMITED. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AIG Europe Limited (Finland Branch) yra atsakovės notarės V. J. profesinės civilinės atsakomybės draudikas. Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 290,00 Eur, draudžiama privalomuoju draudimu (Notariato įstatymo 6² straipsnio 1 dalis). Byloje ieškovų ieškinio reikalavimų suma neviršijo 290,00 Eur, tačiau tai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Trečiojo asmens dalyvavimas įtaką galėjo turėti tik atsakovės teisėms bei pareigoms.
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias notaro mokesčio už palikimo priėmimą apskaičiavimą, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė proceso kodekso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
31. Ieškovų apeliacinis skundas netenkintas, todėl turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
32. Atsakovė ir trečiasis asmuo teismui neteikė prašymo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.